CP v2

Tag: Kelių transportas

  • Po Ukrainos – Artimieji Rytai: Lenkijos vežėjai traukiasi iš rinkos, 1 234 įmonės užsidarė

    Po Ukrainos – Artimieji Rytai: Lenkijos vežėjai traukiasi iš rinkos, 1 234 įmonės užsidarė

    Bankrotų banga per tris mėnesius

    Lenkijos kelių transporto sektorius formaliai išlieka vienas didžiausių Europoje, tačiau realybėje spaudimas verslui sparčiai auga. Pirmąjį 2026 metų ketvirtį veiklą nutraukė 1 234 Lenkijos transporto įmonės – beveik tiek, kiek per visus praėjusius metus.

    Tokia dinamika rodo, kad rinka susiduria ne vien su trumpalaikiu užsakymų ciklo svyravimu. Vis dažniau kalbama apie struktūrinį nuosmukį, kai daliai vežėjų net ir nuolatinis darbas nebeužtikrina pelningumo.

    „Gali būti, kad metų pabaigoje skaičiai bus dar blogesni, o pirmasis ketvirtis – tik įžanga“, – sakė Tarptautinių kelių vežėjų asociacijos ZMPD Transporto departamento direktorius Piotras Mikielis.

    Nuo karo Ukrainoje iki rizikų Artimuosiuose Rytuose

    Lenkijos vežėjų padėtį pastaruosius kelerius metus formuoja keli vienu metu veikiantys veiksniai. Karas Ukrainoje pakeitė logistikos kryptis, padidino neapibrėžtumą pasienyje, o kartu sustiprino kaštų spaudimą dėl degalų, draudimo ir rizikos valdymo.

    Prie šių iššūkių prisidėjo ir įtampa Artimuosiuose Rytuose, kuri dažnai persiduoda energijos bei tiekimo grandinių kainoms Europoje. Ekonomistai įspėja, kad dėl geopolitikos lėtėjanti Europos pramonė mažina vežimų paklausą, o tai ypač skaudžiai atsiliepia sektoriui, kuriame pasiūla jau viršija paklausą.

    Įmonės vis dažniau važiuoja tam, kad technika nestovėtų, o ne todėl, kad maršrutas būtų pelningas. Tokia taktika trumpuoju laikotarpiu leidžia išlaikyti pinigų srautą, tačiau kartu stumia kainas žemyn ir didina nuostolių riziką.

    „Šiandien svarbiausia, kad vilkikas važiuotų, o maršruto pelningumas dažnai atsiduria antrame plane“, – sakė įmonės „Aldo“ bendraturtis Adamas Nafalskis.

    Mažiausiems vežėjams – sunkiausia

    Didžiausias smūgis tenka smulkiausioms, dažnai šeimos valdomoms įmonėms, turinčioms iki 10 transporto priemonių. Būtent jos labiausiai priklausomos nuo kelių didelių užsakovų ir mažiausiai turi derybinės galios kainoms kelti.

    Rinkos apklausos rodo, kad 74 proc. mažų įmonių teigia neturinčios galimybių didinti įkainių, nors sąnaudos išlieka aukštos. Dar 63 proc. prognozuoja, kad artimiausiais mėnesiais dirbs ties pelningumo riba, todėl bet koks papildomas sukrėtimas gali tapti lemtingas.

    „Kai daugiau nei 70 proc. mažiausių vežėjų bijo rentabilumo kritimo, tai jau ne pavienių įmonių problema, o sisteminė rizika visai rinkai“, – sakė asociacijos Transport i Logistyka Polska vadovas Maciejus Wrońskis.

    Konsolidacija, mažinimai ir atidėtos investicijos

    Vežėjų planai artimiausiam laikotarpiui atspindi gynybinę strategiją. Remiantis sektoriaus tyrimais, daugiau nei 47 proc. įmonių svarsto mažinti veiklos apimtį arba autoparką, o 38 proc. tikisi spartesnės konsolidacijos, kai mažesnius žaidėjus perima didesni.

    Toks posūkis reiškia ir lėtesnę modernizaciją: kai prioritetas yra išlikimas, atidedamos investicijos į naujesnę techniką, efektyvumą ir taršos mažinimą. Tai ypač aktualu ES kontekste, kur ilgalaikė kryptis – griežtėjantys aplinkosaugos reikalavimai ir didesnis spaudimas atsinaujinti.

    Transporto sektoriaus problemos gali peržengti vien vežėjų ribas. Kelių transportas sudaro didžiąją dalį krovinių pervežimo, todėl ilgalaikis nuosmukis gali persiduoti tiekimo grandinėms, prekių kainoms ir verslų kaštams įvairiuose sektoriuose.

    „Jei vežėjų sąnaudos ilgainiui augs, tai anksčiau ar vėliau atsispindės ir vartotojų čekiuose“, – sakė Transport i Logistyka Polska komunikacijos vadovė Beata Gorczyca.

  • Lenkijos vežėjai skaičiuoja nuostolius: prekybos srautai aplenkia šalį, laimi Lietuva ir Latvija

    Skolos auga, spaudimas didėja

    Lenkijos transporto, ekspedijavimo ir logistikos sektoriuje daugėja finansinių sunkumų, o pavėluoti mokėjimai tampa kasdienybe. Lenkijos skolų registro KRD BIG duomenimis, pradelsti šio sektoriaus įsipareigojimai pasiekė apie 386 mln. eurų, o bendra skola per metus padidėjo maždaug 16 mln. eurų.

    Didžiausia dalis įsiskolinimų tenka kelių krovinių transportui, kuris sudaro svarbiausią viso TSL segmento ašį. Skolos dažniausiai kaupiasi ten, kur vežėjams būtini nuolatiniai atsiskaitymai: degalų tiekėjams, lizingo bendrovėms ir draudikams.

    Rinkos dalyviai pabrėžia, kad tai signalizuoja ne vien apie brangstančią veiklą, bet ir apie riziką vykdyti užsakymus laiku. Ilgėjant atsiskaitymo terminams, o finansinei „pagalvei“ tirpstant, daliai įmonių tenka mažinti apimtis arba dirbti su minimalia marža.

    Karas ir ribojimai pakeitė maršrutus

    Iki karo Ukrainoje nemaža dalis srautų tarp Europos Sąjungos ir Vidurinės Azijos šalių judėjo per Lenkijos ir Baltarusijos pasienį, o logistikos grandinėje ryškų vaidmenį turėjo Lenkijos vežėjai. Po Rusijos agresijos ES įvedė ribojimus Rusijos ir Baltarusijos vežėjams, o Lenkija papildomai pritaikė savus sprendimus, dar labiau apribojusius judėjimą.

    Lenkijos Tarptautinių kelių vežėjų asociacijos atstovai teigia, kad tokie veiksmai išprovokavo atsakomąsias priemones. Dėl to Lenkijos įmonėms gerokai susiaurėjo galimybės judėti per Baltarusiją, o dalis krovinių pradėjo ieškoti kitų kelių į ES rinką.

    Praktikoje tai reiškė maršrutų persiskirstymą: dalis srautų ėmė krypti per Latviją ir Lietuvą, o pietinis koridorius sustiprėjo per Turkiją ir Graikiją. Verslui svarbiausia tapo prognozuojamumas ir galimybė išvengti papildomų vėlavimų pasienyje.

    Nauda Baltijos šalims ir rizika Lenkijai

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad srautų persikėlimas į Baltijos šalis reiškia ne tik daugiau pravažiuojančių vilkikų. Kartu persikelia ir didesnės pridėtinės vertės veiklos: muitinimas, sandėliavimas, krovinių skaidymas, perpakavimas, perkrovimas bei tolesnis pristatymas į Vakarų Europą.

    Tokiu modeliu Vidurinės Azijos vežėjai gali atgabenti krovinius iki logistikos centrų Lietuvoje ar Latvijoje, o toliau kroviniai keliauja ES vežėjų transportu. Tai leidžia efektyviau spręsti leidimų klausimą, nes dalis operacijų tampa „įvažiavimu į galutinį tašką“, o ne tranzitu per kelias valstybes.

    Lenkijos vežėjai perspėja, kad prarasti srautai gali negrįžti greitai, nes logistikoje įpročiai ir patikrinti maršrutai įsitvirtina ilgam. Anot jų, kai klientai prisitaiko prie alternatyvių koridorių, verslo grąžinimui nepakanka vien politinių pareiškimų, reikia ir realių sąlygų, leidžiančių konkuruoti kaina bei laiku.

    Tuo metu Lenkijos valdžios institucijos pabrėžia, kad sprendimai dėl sienos pralaidumo pirmiausia remiasi nacionalinio saugumo vertinimu. Pasienio režimas siejamas ir su hibridinių grėsmių kontekstu, todėl bet kokie pokyčiai priklausys nuo rizikų analizės ir infrastruktūrinių galimybių.

    Rinkos dalyviai tikisi, kad bent dalis logistikos grandinės galėtų būti susigrąžinta, jei atsirastų aiškus, saugus ir greitas mechanizmas kroviniams perimti netoli sienos. Tačiau net ir tokiu atveju Lenkijai tektų konkuruoti su jau sustiprėjusiomis Lietuvos ir Latvijos logistikos grandinėmis.

    „Jei klientai pripranta prie maršruto per Latviją ar Lietuvą, tai gali tapti nauja norma, o Lenkija rizikuoja likti nuošalyje nuo strategiškai svarbaus euroazijinio transporto koridoriaus“, – teigia transporto politiką analizavę pašnekovai.