Tag: Keltai

  • Lenkijoje pakrikštytas naujas keltas „Bursztyn“: Tuskas žada sugrįžimą į Baltiją

    Lenkijoje, Ščecine, iškilmingai pakrikštytas naujas keltas M/F „Bursztyn“, ceremonijoje dalyvavo ministras pirmininkas Donaldas Tuskas. Tai antras iš trijų tos pačios serijos laivų, kuriuos eksploatuos Lenkijos keltų operatorius „POLSCA“.

    Prieš renginį D. Tuskas sakė, kad balta–raudona Lenkijos vėliava virš šio kelto bus signalas, jog šalis „grįžta į jūrą“ ir į Baltiją didesniu mastu. Jis pabrėžė, kad tai simboliškai siejasi su Lenkijos Nepriklausomybės dienos minėjimu lapkričio 11-ąją.

    Skelbiama, kad po vizito Ščecine „Bursztyn Unity“ turėtų plaukti Švedijos Ystado kryptimi. Planuojama, kad lapkričio 15 dieną laivas išvyks iš Ščecino, o kitą rytą pirmą kartą užsuks į Ystado uostą – tai bus techninis reisas be keleivių ir krovinių.

    Atvykus į Švediją numatyti papildomi techniniai darbai, įrangos montavimas ir bandymai, taip pat pasirengimas kranto elektros tiekimui (OPS), kai laivas uoste gali būti maitinamas iš sausumos. Šie darbai, pasak bendrovės, gali trukti iki dviejų dienų.

    Antra serijos dalis ir planai iki 2029 metų

    Operatorius teigia, kad „Jantar Unity“ ir „Bursztyn Unity“ yra vieni moderniausių keltų Baltijos jūroje. Abu laivai yra „dvyniai“: jų ilgis siekia 195,6 metro, plotis – daugiau nei 32 metrus.

    Nurodoma, kad 4 100 metrų ilgio krovinių linija leidžia gabenti maždaug 250 sunkvežimių. Trečiasis serijos laivas turėtų vadintis „Amber Unity“, o jo eksploatacijos pradžia numatoma 2029 metais.

    Kodėl svarbi Lenkijos vėliava ant kelto?

    Naujasis keltas, kaip ir kiti tokio tipo laivai Baltijoje, plaukios su Lenkijos vėliava. Tekste pabrėžiama, kad tai reikšmingas pokytis – pastaruosius 30 metų Lenkijos keltų operatorių laivai dažnai būdavo registruojami po Kipro ar Bahamų vėliavomis, be kita ko, dėl mokesčių priežasčių.

    Infrastruktūros viceministras Arkadiuszas Marchewka teigė, kad pakeitus dalį taisyklių plaukioti su nacionaline vėliava tapo finansiškai patrauklu. Pasak jo, numatyti sprendimai, leidžiantys taikyti mažą tonažo mokestį vietoj pelno mokesčio (CIT), taip pat palankesnės sąlygos jūrininkams, kurie atleidžiami nuo gyventojų pajamų mokesčio (PIT).

  • Donaldas Tuskas atvyksta į Ščeciną: „Bursztyn Unity“ krikšto metu bus iškelta Lenkijos vėliava

    Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas lapkričio 11 dieną atvyksta į Ščeciną, kur dalyvaus iškilmingame kelto „Bursztyn Unity“ krikšte. Ceremonija vyks prie Chrobrego pylimų (Wały Chrobrego) ir taps vienu ryškiausių Nacionalinės nepriklausomybės dienos akcentų mieste.

    Renginys išskirtinis ne tik dėl premjero dalyvavimo, bet ir dėl simbolikos: per ceremoniją ant kelto pirmą kartą iškilmingai bus pakelta balta–raudona Lenkijos vėliava. Organizatoriai taip pat akcentuoja, kad didelis dėmesys skiriamas dalyvių saugumui.

    Apie D. Tusko dalyvavimą viešai kalbėjo Lenkijos infrastruktūros ministerijos atstovas Arkadiuszas Marchewka. Jo teigimu, tai bus svarbus įvykis ne tik Ščecino gyventojams, bet ir visam Vakarų Pomeranijos regionui.

    Pats premjeras savo dalyvavimą patvirtino dieną prieš tai Vyriausybės posėdyje, pabrėždamas, kad modernus keltas yra pastangų plėtoti lenkišką keltų laivybą rezultatas ir svarbus signalas apie sugrįžimą į Baltijos jūrą didesniu mastu.

    Vėliavos sugrįžimas po 22 metų

    Vyriausybės atstovams ir jūrinei bendruomenei svarbiausias ceremonijos momentas bus Lenkijos vėliavos iškėlimas. Pasak A. Marchewkos, nuo paskutinio atvejo, kai balta–raudona buvo nuleista nuo paskutinio Lenkijos jūrų laivybai priklausiusio laivo, praėjo 22 metai.

    Taip pat pabrėžiama, kad kelto „Bursztyn“ namų uostas bus Ščecinas – miestas, kuriame įsikūręs operatorius. Šį aspektą išskyrė ir Ščecino meras Piotras Krzystekas, sakydamas, jog tokia akimirka miestui ir regionui turi išskirtinę reikšmę.

    D. Tuskas priminė, kad keltą pastatė Gdansko laivų remonto laivų statykla (Gdańska Stocznia Remontowa), o laivą eksploatuos Lenkijos operatorius. Jo žodžiais, naujasis keltas daro didelį įspūdį, o vėliava virš jo bus aiškus simbolis Lenkijai ir pasauliui.

    Nepriklausomybės dienos akcentas Ščecine

    Organizatoriai teigia, kad kelto krikšto sutapimas su lapkričio 11-osios minėjimu nėra atsitiktinis. Ceremoniją lydės karinė atributika, o renginio vietoje dominuos nacionalinės spalvos.

    Vakarų Pomeranijos vaivada Adamas Rudawskis pabrėžė, kad renginys planuotas ilgą laiką ir bus integruotas į valstybinių minėjimų programą. Premjeras šį įvykį taip pat apibūdino kaip simbolinę dovaną lenkams Nepriklausomybės metinių proga.

    Daug dėmesio skiriama saugumui

    Konferencijoje atskirai aptartos saugumo priemonės – ypač atsižvelgiant į neseniai Krokuvoje įvykusius tragiškus įvykius. A. Rudawskis patikino, kad dalyvių saugumą užtikrins sustiprintos policijos ir kitų tarnybų pajėgos.

    Gyventojai ir renginio svečiai raginami būti budrūs ir apie įtartinas situacijas pranešti skubios pagalbos numeriu 112 arba artimiausiam pareigūnui. Vaivada tikino, kad renginys bus saugus, o į jį kviečiami visi norintys.

    Skelbiama, kad „Bursztyn Unity“ jau atplaukė į Ščeciną: beveik 200 metrų ilgio modernus keltas prisišvartavo prie Chrobrego pylimų, kur vyksta paskutiniai pasirengimo ceremonijai darbai. Būtent čia, dalyvaujant premjerui, valdžios atstovams ir miestiečiams, ant laivo pirmą kartą iškilmingai suplazdės Lenkijos vėliava.

  • Lenkai į vandenį leidžia Baltijos gigantą: hibridinis Bursztyn Unity atplauks į Ščeciną

    Lenkai į vandenį leidžia Baltijos gigantą: hibridinis Bursztyn Unity atplauks į Ščeciną

    Lenkijos keltų rinka ruošiasi ryškiam įvykiui: hibridinis keleivinis ir automobilių keltas Bursztyn Unity netrukus bus oficialiai pakrikštytas, o visuomenei kelioms dienoms bus atvertas jo denis. Laivas pristatomas kaip vienas moderniausių ro-pax tipo keltų Baltijos jūroje.

    Skelbiama, kad Bursztyn Unity jūros bandymus atliko dar rudenį, o dabar patvirtinta ir krikšto data. Ceremonija numatyta 2026 metų lapkričio 11 dieną, po jos suplanuotos ir atviros apsilankymų dienos.

    Bursztyn Unity ilgis siekia 195,6 metro, plotis – 32,2 metro, o krovos linijų ilgis viršija 4 kilometrus. Laivas turėtų galėti plukdyti apie 400 keleivių ir maždaug 270 krovininių sąstatų, todėl jis orientuotas tiek į turizmą, tiek į logistiką.

    Naujasis keltas – seserinis laivas Jantar Unity, kuris nuo 2026 metų pradžios jau dirba reguliariuose maršrutuose Baltijos jūroje. Abu laivai statyti Gdansko laivų statykloje Remontowa Shipbuilding, o projektuose akcentuojami efektyvesni sprendimai ir mažesnė tarša.

    Bursztyn Unity siejamas su Lenkijos keltų grupės POLSCA Baltic Ferries plėtra, kuria siekiama stiprinti šalies konkurencingumą Baltijos maršrutuose. Grupė vienija kelis vežėjus ir orientuojasi į didesnių srautų aptarnavimą, ypač krovininio transporto segmente.

    Pagal paskelbtą planą laivas 2026 metų lapkričio 9 dieną turėtų atplaukti į Ščeciną ir kelias dienas stovėti prie Wały Chrobrego krantinių. Krikštas ir Lenkijos vėliavos pakėlimas numatytas lapkričio 11 dieną 11:00 valandą.

    Po ceremonijos laivą planuojama atverti lankytojams lapkričio 12, 13 ir 14 dienomis. Nurodoma, kad lapkričio 12 ir 13 dienomis apsilankymui reikės išankstinės internetinės registracijos, o lapkričio 14 dieną numatyta atvirų durų diena be išankstinių rezervacijų.

    „Norime, kad kuo daugiau žmonių galėtų pamatyti Bursztyn Unity iš arti ir susipažinti su nauju laivu. Todėl skyrėme tris dienas lankymui ir parengėme tvarką, kuri leistų sklandžiai įleisti grupes“, – sakė POLSCA Baltic Ferries rinkodaros vadovė Katarzyna Antoń.

    Skelbiama, kad 2026 metų lapkričio 15 dieną po pietų Bursztyn Unity turėtų išplaukti iš Ščecino ir vykti į Svinouiscę. Būtent šiame regione keltų maršrutai tradiciškai aptarnauja didelius krovininio transporto srautus į Skandinaviją.

    Plėtra tuo nesibaigia: įvardijama, kad 2029 metais prie Jantar Unity ir Bursztyn Unity turėtų prisijungti dar vienas naujas laivas Amber Unity. Tai būtų trečiasis tos pačios serijos ro-pax tipo keltas, statomas pagal Lenkijos keltų laivyno atnaujinimo programą.

    Pastaraisiais metais Baltijos jūroje ryškėja tendencija investuoti į efektyvesnius ir mažiau taršius keltus, nes vežėjai susiduria su griežtėjančiais aplinkosaugos reikalavimais ir augančiomis degalų sąnaudomis. Hibridiniai sprendimai, didesnis energijos efektyvumas bei optimizuotas krovinių aptarnavimas tampa vienais svarbiausių konkurencinių pranašumų šiame sektoriuje.

  • Lenkijos jūrų milžinas jau bandomas Baltijoje: naujasis „Bursztyn Unity“ ruošiamas reisams

    Lenkijos jūrų milžinas jau bandomas Baltijoje: naujasis „Bursztyn Unity“ ruošiamas reisams

    Naujasis keleivinis ir krovininis keltas „Bursztyn Unity“, statomas Lenkijos keltų operatoriui POLSCA Baltic Ferries, pradėjo vieną svarbiausių etapų prieš pradedant komercinius reisus. 2026 metų rugsėjo 28 dieną laivas išplaukė į jūrinius bandymus, kurių metu tikrinami pagrindiniai sistemų parametrai ir eksploatacinės savybės.

    Viešojoje erdvėje pasirodę vaizdai fiksavo, kaip „Bursztyn Unity“ palieka Gdansko uostą ir juda į Baltijos jūrą. Tokie bandymai paprastai apima manevringumo, greičio, stabilumo, navigacijos įrangos, energijos sistemų ir saugos įrangos patikras realiomis sąlygomis.

    Vienas moderniausių ro-pax Baltijoje

    „Bursztyn Unity“ priskiriamas ro-pax tipo laivams, kurie vienu metu veža keleivius ir transporto priemones. Skelbiama, kad laivas yra apie 195,6 metro ilgio ir 32,2 metro pločio, o jo pajėgumai siekia maždaug 400 keleivių ir apie 270 krovininių sąstatų.

    Laivo krovinių linijos ilgis viršija 4 kilometrus, todėl jis orientuotas į intensyvias krovinių srauto kryptis Baltijos regione. Toks sprendimas svarbus vežėjams, nes leidžia efektyviau planuoti reisus ir mažinti vieno pervežimo savikainą.

    LNG ir hibridas: mažesnės emisijos

    Laive numatyta keturių variklių sistema, naudojanti suskystintas gamtines dujas, o darbą papildys baterijų pagrindu veikianti hibridinė dalis. Taip pat planuojami azimutiniai sraigtai laivagalyje ir laivapriekio manevravimo įranga, turinti palengvinti darbą uostuose.

    Teigiama, kad LNG naudojimas gali sumažinti anglies dioksido emisijas apie 25 proc. lyginant su įprastais sprendimais. Vis dėlto visoje Europos laivybos rinkoje ryškėja tendencija didinti dėmesį ne tik CO2, bet ir metano emisijų kontrolei, todėl gamintojai ir operatoriai vis dažniau investuoja į papildomas emisijų mažinimo technologijas.

    Komfortas ir sauga keleiviams

    Laive suplanuotos poilsio erdvės, maitinimo zonos, šeimoms pritaikytos vietos bei modernios vėdinimo ir kondicionavimo sistemos. Tokie sprendimai rodo, kad keltai Baltijoje vis labiau konkuruoja ne tik krovinių talpa, bet ir kelionės kokybe.

    Saugos dalyje akcentuojama atitiktis SOLAS reikalavimams, stabilumo ir priešgaisrinės sistemos bei procedūros, skirtos darbui prastesnėmis oro sąlygomis. Praktikoje tai reiškia, kad prieš pradedant reisus jūrinių bandymų metu vertinama ir tai, kaip laivo sistemos veikia esant skirtingoms apkrovoms.

    „Bursztyn Unity“ yra seserinis laivas keltui „Jantar Unity“, kuris jau aptarnauja reguliarius reisus Baltijos jūroje. Skelbiama, kad laivo krikštynos planuojamos 2026 metų lapkričio pirmoje pusėje Ščecine, o netrukus po to keltas turėtų būti nukreiptas į maršrutą tarp Svinouiscio ir Ystado.

    Lenkijos operatoriai nurodo, kad laivyno atnaujinimas nesibaigia vien šiais dviem laivais: planuose minimas ir dar vienas naujas keltas „Amber Unity“, kuris turėtų papildyti flotilę 2029 metais. Tai atspindi platesnę Baltijos jūros rinkos kryptį, kai vežėjai modernizuoja laivus, siekdami didesnio efektyvumo, mažesnių emisijų ir geresnių paslaugų keleiviams.

  • Legendinis „Bielik III“ plukdė turistus dešimtmečius, bet dabar Svinojuščė jį parduoda

    Legendinis „Bielik III“ plukdė turistus dešimtmečius, bet dabar Svinojuščė jį parduoda

    Svinojuščė Lenkijoje ruošiasi atsisveikinti su vienu geriausiai atpažįstamų miesto simbolių – keltu „Bielik III“, kuris daugelį metų gabeno automobilius ir turistus per Sviną. Miesto valdžia skelbia, kad po tunelio atidarymo didžioji dalis transporto srautų persikėlė po žeme, todėl dalis senosios flotilės tapo perteklinė.

    Tunelis po Sviną, sujungęs Uznamą ir Voliną, atidarytas 2023 metais birželio 30 dieną. Iki tol kelionė automobiliu į Svinojuščę dažnai reikšdavo eiles prie perkėlos ir kartais net kelių valandų laukimą, ypač turizmo piko metu.

    Miesto atstovai aiškina, kad nebenaudojamų laivų išlaikymas generuoja nuolatines išlaidas, o tai skatina mažinti flotilę. Kartu pabrėžiama, jog keltai iš Svinojuščės neišnyks: jie išliks svarbūs tiems srautams, kurių dėl saugos ar infrastruktūros apribojimų neįmanoma nukreipti į tunelį.

    Pagal dabartinį planą miesto perkėloje Warszów turėtų dirbti du modernizuoti „Bielik“ tipo keltai, o Karsiboro maršrute liks du modernizuoti „Karsibór“ tipo laivai. Didesnės talpos keltai reikalingi, kai gabenamos pavojingos medžiagos ar dalis transporto, kuriam tunelis nėra tinkama alternatyva.

    „Bielik III“ yra 28 metų senumo plieninis keltas, pastatytas 1998 metais Ščecino laivų remonto statykloje „Gryfia“. Miestas nurodo, kad laivo pradinė pardavimo kaina siekia apie 1 160 000 eurų be mokesčių, tačiau pirkėjams svarbi detalė – keltas šiuo metu neturi pagrindinės varomosios sistemos.

    Techniniai duomenys rodo, kad tai nemažas laivas: jo ilgis siekia 49,90 metro, plotis – 15,59 metro, borto aukštis – 4,60 metro, o bendroji talpa – 773 GT. Tačiau skelbiamuose dokumentuose pabrėžiama, kad laivas neperduodamas kaip parengtas kasdieniams reisams objektas – naujam savininkui reikėtų investicijų, kad jis galėtų grįžti į aktyvią eksploataciją.

    Keltas šiuo metu stovi prie Centro perkėlos krantinės Volino salos pusėje, o suinteresuoti pirkėjai gali jį apžiūrėti iš anksto. Taip pat pažymima, kad klasifikaciniai ir saugos dokumentai yra nustoję galioti, nes nebuvo atliktos privalomos apžiūros, todėl atnaujinimo procesas neišvengiamai priklausytų nuo būsimo naudojimo scenarijaus.

    Svinojuščės pavyzdys atspindi platesnę tendenciją: atidarius naują infrastruktūrą, miestams tenka peržiūrėti senas transporto sistemas ir ieškoti, kaip sumažinti kaštus nepakenkiant susisiekimo patikimumui. Keltai tokiuose uostamiesčiuose dažnai tampa labiau specializuota paslauga pėstiesiems, dviratininkams ar specifiniams kroviniams, o ne pagrindiniu automobilių koridoriumi.

  • Didžiausias pasaulyje elektrinis keltas pasiekė Urugvajų: 130 metrų milžinas ruošiamas startui

    Didžiausias pasaulyje elektrinis keltas pasiekė Urugvajų: 130 metrų milžinas ruošiamas startui

    Didžiausiu pasaulyje elektriniu keltu vadinamas „Hull 096“, pastatytas Australijos laivų statykloje „Incat“, pasiekė galutinį kelionės tašką Urugvajuje. Laivas buvo gaminamas Hobarte, Tasmanijoje, pagal Pietų Amerikos keltų operatoriaus „Buquebus“ užsakymą.

    Kadangi tokio dydžio naujas laivas nebuvo tinkamas įprastam vilkimui, jis į Urugvajų gabentas sunkiasvoriu transportavimo laivu MV „Black Marlin“. Po kelionės per tūkstančius jūrmylių „Hull 096“ rugsėjo 11 dieną atvyko į uostą Nueva Palmira.

    Per savaitgalį keltas buvo nuleistas į vandenį nuo transportavimo laivo denio, o artimiausiu metu bus perplukdytas į Colonia del Sacramento. Ten jo laukia paleidimo procedūros ir bandymai, kurie būtini prieš pradedant komercinę eksploataciją.

    „Hull 096“ yra apie 130 metrų ilgio, o jo energijos sistema, kaip skelbiama, siekia 40 megavatvalandžių talpą. Energiją laivui tiekia daugiau nei 5 000 akumuliatorių, o autonominis darbo laikas vienu įkrovimu vertinamas maždaug 90 minučių.

    Planuojama, kad pradėjęs veikti keltas galės gabenti iki 2 100 keleivių ir 225 transporto priemones. Laivo maksimalus greitis siekia iki 25 mazgų, o bendra konstrukcijos masė nurodoma apie 260 tonų.

    Eksploatacijoje laivas plauks pavadinimu „China Zorrilla“, taip įamžinant 2014 metais mirusios Urugvajaus kino ir teatro aktorės vardą. Elektrinių keltų plėtra pasaulyje spartėja dėl griežtėjančių taršos reikalavimų uostuose ir augančio poreikio mažinti išmetamąsias dujas trumpuose, dažnuose maršrutuose.

  • Prie Maino upės aptiko milžinišką keltų statinį: 2 300 metų paslaptis stebina technologijomis

    Prie Maino upės aptiko milžinišką keltų statinį: 2 300 metų paslaptis stebina technologijomis

    Vokietijoje, prie Maino upės, statant vandens sulaikymo baseiną netoli Willigis tilto darbininkai netikėtai aptiko didžiules medines konstrukcijos dalis. Iš pradžių radinys neatrodė itin senas, tačiau vėlesni tyrimai atskleidė, kad tai – geležies amžiaus laikų statinys.

    Bavarijos valstybinės paminklų apsaugos tarnybos specialistai ąžuolines sijas datavo dendrochronologijos metodu. Medžių rievės parodė, kad medžiai buvo nukirsti tarp 372 ir 352 metų prieš mūsų erą, laikotarpiu, siejamu su La Tène kultūra, dažnai tapatinama su keltų bendruomenėmis Vidurio Europoje.

    Didžiausią įspūdį mokslininkams daro statinio mastas ir konstrukciniai sprendimai. Kompleksą sudarė masyvios ąžuolinės sijos, sujungtos su sausuoju mūru – be skiedinio sukrautais akmenimis, o kai kurios medinės dalys siekia 3–4 metrų ilgį ir gali sverti iki maždaug 250 kilogramų.

    Radinio iškėlimas tapo atskiru iššūkiu, nes daugiau kaip du tūkstantmečius drėgnoje aplinkoje išsilaikiusi mediena, patekus į orą, ima sparčiai irti. Dėl to sijas archeologai pirmiausia atkasa rankomis, vėliau kelia kranu, o nuvalytas detales perkelia į vandens talpyklas, kad jos neišdžiūtų ir neprarastų struktūros.

    Kartu taikomos ir naujausios dokumentavimo technologijos: elementai skenuojami 3D lazeriniu būdu, kad būtų tiksliai užfiksuota jų forma ir sujungimai. Ant paviršių išlikę įrankių pėdsakai leidžia tikėtis rekonstruoti, kaip keltų amatininkai apdirbo ąžuolą, kokius kirvius ar tašymo įrankius naudojo ir kaip išgaudavo tvirtas jungtis.

    Kokia galėjo būti paskirtis?

    Kol kas didžiausia mįslė – kam šis statinys buvo skirtas. Konstrukcija stovėjo tiesiai prie upės, o prieš pagrindinę dalį buvo įrengta į vandenį orientuota medinė platforma, todėl viena realiausių hipotezių sieja radinį su laivyba.

    Tokio tipo platforma galėjo būti pritaikyta kroviniams iškrauti arba laivams švartuoti, o didesnė ant kranto esanti konstrukcija – kontroliuoti kelią iš upės į netoliese buvusią gyvenvietę. Tyrėjai taip pat neatmeta, kad objektas galėjo atlikti apsaugos, prekybos organizavimo ar net rinkliavų surinkimo funkciją svarbiame vandens kelyje.

    Ką tai pasako apie keltų visuomenę?

    Pats statinys leidžia spręsti apie aukštą organizacinį lygį ir išteklius. Tyrėjai nurodo, kad ąžuolinė mediena greičiausiai buvo atgabenta iš Spessart regiono, o akmenys – transportuojami palei Mainą, tad reikėjo koordinuotos logistikos ir daug darbo jėgos.

    Monumentali konstrukcija šlapioje pakrantės zonoje reiškia, kad bendruomenė turėjo ne tik meistrų, bet ir gebėjo planuoti darbus, paskirstyti resursus ir įgyvendinti sudėtingus inžinerinius sprendimus. Tolimesni tyrimai turėtų patikslinti, kokį vaidmenį geležies amžiuje galėjo vaidinti dabartinio Ašafenburgo apylinkės ir ar ši vieta buvo svarbus regiono prekybos taškas.

  • Kaukėti vyrai užtvindė Doverį: sutriko keltai, policija atskleidė, kas vyko ir kuo baigėsi

    Kaukėti vyrai užtvindė Doverį: sutriko keltai, policija atskleidė, kas vyko ir kuo baigėsi

    Incidentas uoste ir mieste

    Šeštadienio rytą į Doverį atvyko kelios dešimtys kaukėtų, juodai apsirengusių vyrų – policija įvykį apibūdino kaip protestą. Dėl viešosios tvarkos incidento sutriko judėjimas mieste ir prieigose į vieną svarbiausių Jungtinės Karalystės keleivinių uostų.

    Doverio uosto administracija nurodė, kad incidentas paveikė maršrutus į uostą ir iš jo, o situacija buvo stebima visame mieste. Vėliau uostas pranešė, kad darbas grįžo į įprastą ritmą, keliai atviri, o eismas juda laisvai.

    Vėlavimai ir vežėjų reakcija

    Keltų operatorius „P&O Ferries“, vykdantis reisus tarp Doverio ir Kalė, teigė, kad po sutrikimų paslaugos buvo teikiamos su iki valandos vėlavimais. Tokie vėlavimai Doverio koridoriuje greitai persiduoda ir kitiems logistikos srautams, nes uostas yra pagrindinis keliautojų ir krovinių vartas tarp JK ir žemyninės Europos.

    Socialiniuose tinkluose išplito vaizdo įrašai, kuriuose matyti susirinkę protestuotojai, dalis jų veidus slėpė po balaklavomis, gobtuvais ar kepurėmis, skandavo šūkius. Policija nurodė, kad pareigūnai dirbo įvykio vietoje ir bendravo su susirinkusiaisiais.

    Politikų pareiškimai ir policijos išvada

    Kraštutinių dešiniųjų pažiūrų antiimigracinis aktyvistas Tommy Robinson savo paskyroje pasidalijo protesto vaizdo įrašu ir teigė, kad tai esą buvo signalas valdžiai. Jis tikino, kad judėjimas gali augti ir kartojo raginimą susigrąžinti šalį.

    „Doverio parkrunas atšauktas, priėjimas prie uosto sutrikdytas, o gyventojų kasdienybė apsunkinta“, – sakė parlamento narys Mike’as Tappas.

    „Nebuvo atlikta jokių sulaikymų. Eismas vyksta įprastai, o iki vidurdienio visi buvo išsiskirstę“, – sakė Kento policija.

    Policija pabrėžė, kad situacija buvo suvaldyta be sulaikymų, o judėjimas mieste stabilizavosi dar tą pačią dieną. Pastaraisiais metais migracijos tema JK išlieka viena jautriausių politinių diskusijų ašių, o protestai ir kontrprotestai periodiškai sukelia įtampą didžiuosiuose transporto mazguose.

  • Keltas su 267 žmonėmis apvirto prie Šiaurės Kipro: žuvę ir dingę, gelbėtojai skuba į vietą

    Keltas su 267 žmonėmis apvirto prie Šiaurės Kipro: žuvę ir dingę, gelbėtojai skuba į vietą

    Kas nutiko prie Kyrenijos

    Prie Šiaurės Kipro krantų apvirto keleivinis laivas, kuriuo, pirminiais duomenimis, plaukė 267 žmonės. Apie nelaimę pranešta sekmadienį, o incidentas įvyko maždaug vidurdienį vietos laiku.

    Turkijos vidaus reikalų ministerija nurodė, kad laive buvo 259 keleiviai ir 8 įgulos nariai. Skelbiama, kad laivas pradėjo semti vandenį maždaug už 6 kilometrų nuo Kyrenijos pakrantės.

    Žuvusieji, dingusieji ir gelbėjimo darbai

    Šiaurės Kipro turkų administracijos lyderis Tufanas Erhürmanas CNN Turk teigė, kad iki tol buvo pasiekti 244 žmonės. Pasak jo, išgelbėtųjų grupėje buvo ir žuvusių, o dalies keleivių vis dar pasigendama.

    Kyrenijos meras Muratas Şenkulas situaciją socialiniuose tinkluose apibūdino kaip labai rimtą ir informavo, kad vyksta gelbėjimo operacija. Į paiešką paprastai įtraukiamos pakrančių apsaugos ir karinio jūrų laivyno pajėgos, taip pat medicinos tarnybos.

    Socialiniuose tinkluose plinta vaizdo įrašai, kuriuose matyti ant apvirtusio laivo denio gelbėjimosi liemenes dėvintys žmonės, laukiantys pagalbos. Tokie vaizdai rodo, kad dalis keleivių kurį laiką galėjo išlikti ant korpuso, kol buvo pasiekti gelbėtojų.

    Kas žinoma apie maršrutą ir priežastis

    Pranešama, kad laivas plaukė iš Kyrenijos į Turkijos Tašudžu uostą. Tiksli nelaimės priežastis kol kas neaiški, o oficialios institucijos toliau renka informaciją.

    Tokiais atvejais tyrimuose paprastai vertinamos oro ir jūros sąlygos, laivo techninė būklė, stabilumas, krovos ir keleivių išsidėstymo aplinkybės bei tai, ar buvo laikytasi saugos procedūrų. Papildomų detalių tikimasi po pirminės apžiūros ir išklausytų įgulos parodymų.

    „Mūsų pozicija aiški: kai kyla grėsmė žmonių gyvybėms, prisidedame visomis turimomis priemonėmis“, – sakoma Kipro prezidento Nikoso Christodoulideso biuro pareiškime.

    Prezidento biuras taip pat nurodė, kad Kipro Respublika turi resursų ir operacinių pajėgumų skubiai suteikti pagalbą. Tarnybos tęsia paieškos ir gelbėjimo darbus, o informacija apie aukas ir dingusiuosius gali keistis tikslinant duomenis.

  • Saulės parko statybas Vokietijoje sustabdė keltų kunigaikščio kapas: rado 2 500 metų paslaptį

    Saulės parko statybas Vokietijoje sustabdė keltų kunigaikščio kapas: rado 2 500 metų paslaptį

    Vokietijoje, Heseno žemėje, netoli Bad Cambergo planuoto saulės parko statybos trumpam buvo sustabdytos po to, kai paruošiamųjų darbų metu aptiktas neįprastas žemės spalvos pakitimas. Iš pirmo žvilgsnio menkas signalas virto archeologine situacija, pareikalavusia skubių veiksmų ir griežto darbų ribojimo.

    Į vietą atvykę specialistai nustatė, kad po statybvietės gruntu slypi geležies amžiaus laidojimo kamera, o požymiai rodė elito statusą. Skubą didino prastėjantys orai, nes intensyvus lietus galėjo pažeisti trapias struktūras ir išplauti kontekstą, nuo kurio priklauso radinių interpretacija.

    Laidojimo kamera po statybviete

    Kasimo darbus koordinavo Heseno paminklų apsaugos institucijos kartu su archeologijos rangovais, o tikslas buvo per trumpą laiką dokumentuoti ir apsaugoti viską, ką dar galima išsaugoti. Tokiose situacijose įprasta taikyti vadinamąją gelbėjimo archeologiją, kai infrastruktūros projektai derinami su privalomais paveldo tyrimais.

    Palaikų beveik neaptikta, nes rūgštus dirvožemis per šimtmečius ardo kaulus, tačiau tai nereiškė, kad kapas tuščias. Tyrėjai rado ginklų fragmentų, įskaitant geležinių ietigalių liekanas ir peilio tipo įrankį, taip pat aukšto statuso papuošalų, tarp jų auksinių žiedų.

    Vienu iš įspūdingiausių radinių tapo etruskų kilmės bronzinis ąsotis su snapo formos pylimu, siejamas su prekybos ir ryšių tinklais į pietus nuo Alpių. Tokie importiniai objektai laikomi svarbiu liudijimu, kad geležies amžiaus bendruomenės buvo įsitraukusios į plataus masto mainus ir prestižinių prekių cirkuliaciją.

    Kunigaikštis ir vežimo kapas

    Radinių visuma leido tyrėjams kalbėti apie vadinamąjį Taunuso kunigaikštį, priskiriamą keltų elito aplinkai. Tokia sąvoka moksle dažnai vartojama apibūdinti aukšto rango kario ar valdžios atstovo laidojimams, kuriuose gausu statusą pabrėžiančių atributų.

    Didžiausią rezonansą sukėlė vežimo kapo požymiai, kai mirusysis laidotas kartu su dviračiu vežimu, o žemėje išliko metalinių ratlankių, stebulių detalių ir ašies elementų pėdsakai. Tokie laidojimai šiame regione yra reti, todėl bet koks naujas pavyzdys smarkiai papildo žinias apie to meto elitą ir jo ritualus.

    Atrastas vežimo kapas padėjo spręsti seną klausimą, kiek toli driekėsi keltų įtakos zona Taunuso apylinkėse ir ar šis regionas priklausė vadinamųjų keltų kunigaikščių centrų tinklui. Tyrėjų vertinimu, radinys patvirtina, kad valdžios ir prestižo struktūros siekė ir šią vietovę, o elito ryšiai buvo platesni nei anksčiau galėjo rodyti pavieniai atradimai.

    Ką tai reiškia saulės parkui

    Tokie atradimai nebūtinai reiškia, kad projektas bus nutrauktas, tačiau laikinai keičia grafiką ir darbų seką, nes pirmiausia privaloma atlikti tyrimus, dokumentuoti, paimti mėginius ir, jei reikia, perkelti radinius konservavimui. Praktikoje tai yra kompromisas tarp energetikos infrastruktūros plėtros ir kultūros paveldo apsaugos, kuris Europoje taikomas vis dažniau dideliuose statybų projektuose.

    Dalis kapo grunto ir mėginių perduota tolesniems laboratoriniams tyrimams, kurie gali atskleisti papildomų detalių net ir be išlikusių kaulų. Tikimasi, kad analizė patikslins laidojimo datavimą, ritualų ypatybes ir prekybinių ryšių kryptis, o tai leis šį radinį tiksliau įrašyti į regiono geležies amžiaus istoriją.

    Heseno paminklų apsaugos tarnybos duomenimis, šis atvejis primena, kad net moderniausios žaliosios energetikos investicijos kartais atveria kelią į giliausius praeities sluoksnius. Statybvietėse atlikti tyrimai tampa viena svarbiausių priežasčių, kodėl iki šiol randama išskirtinių objektų, apie kuriuos kitaip nebūtume sužinoję.

    „Tokie radiniai leidžia suprasti, kaip plačiai buvo susiformavę elito tinklai ir kokią reikšmę turėjo prestižiniai importai“, – sakė Heseno paminklų apsaugos tarnybos atstovas.