CP v2

Tag: Keltai

  • Lenkijos jūrų milžinas jau bandomas Baltijoje: naujasis „Bursztyn Unity“ ruošiamas reisams

    Lenkijos jūrų milžinas jau bandomas Baltijoje: naujasis „Bursztyn Unity“ ruošiamas reisams

    Naujasis keleivinis ir krovininis keltas „Bursztyn Unity“, statomas Lenkijos keltų operatoriui POLSCA Baltic Ferries, pradėjo vieną svarbiausių etapų prieš pradedant komercinius reisus. 2026 metų rugsėjo 28 dieną laivas išplaukė į jūrinius bandymus, kurių metu tikrinami pagrindiniai sistemų parametrai ir eksploatacinės savybės.

    Viešojoje erdvėje pasirodę vaizdai fiksavo, kaip „Bursztyn Unity“ palieka Gdansko uostą ir juda į Baltijos jūrą. Tokie bandymai paprastai apima manevringumo, greičio, stabilumo, navigacijos įrangos, energijos sistemų ir saugos įrangos patikras realiomis sąlygomis.

    Vienas moderniausių ro-pax Baltijoje

    „Bursztyn Unity“ priskiriamas ro-pax tipo laivams, kurie vienu metu veža keleivius ir transporto priemones. Skelbiama, kad laivas yra apie 195,6 metro ilgio ir 32,2 metro pločio, o jo pajėgumai siekia maždaug 400 keleivių ir apie 270 krovininių sąstatų.

    Laivo krovinių linijos ilgis viršija 4 kilometrus, todėl jis orientuotas į intensyvias krovinių srauto kryptis Baltijos regione. Toks sprendimas svarbus vežėjams, nes leidžia efektyviau planuoti reisus ir mažinti vieno pervežimo savikainą.

    LNG ir hibridas: mažesnės emisijos

    Laive numatyta keturių variklių sistema, naudojanti suskystintas gamtines dujas, o darbą papildys baterijų pagrindu veikianti hibridinė dalis. Taip pat planuojami azimutiniai sraigtai laivagalyje ir laivapriekio manevravimo įranga, turinti palengvinti darbą uostuose.

    Teigiama, kad LNG naudojimas gali sumažinti anglies dioksido emisijas apie 25 proc. lyginant su įprastais sprendimais. Vis dėlto visoje Europos laivybos rinkoje ryškėja tendencija didinti dėmesį ne tik CO2, bet ir metano emisijų kontrolei, todėl gamintojai ir operatoriai vis dažniau investuoja į papildomas emisijų mažinimo technologijas.

    Komfortas ir sauga keleiviams

    Laive suplanuotos poilsio erdvės, maitinimo zonos, šeimoms pritaikytos vietos bei modernios vėdinimo ir kondicionavimo sistemos. Tokie sprendimai rodo, kad keltai Baltijoje vis labiau konkuruoja ne tik krovinių talpa, bet ir kelionės kokybe.

    Saugos dalyje akcentuojama atitiktis SOLAS reikalavimams, stabilumo ir priešgaisrinės sistemos bei procedūros, skirtos darbui prastesnėmis oro sąlygomis. Praktikoje tai reiškia, kad prieš pradedant reisus jūrinių bandymų metu vertinama ir tai, kaip laivo sistemos veikia esant skirtingoms apkrovoms.

    „Bursztyn Unity“ yra seserinis laivas keltui „Jantar Unity“, kuris jau aptarnauja reguliarius reisus Baltijos jūroje. Skelbiama, kad laivo krikštynos planuojamos 2026 metų lapkričio pirmoje pusėje Ščecine, o netrukus po to keltas turėtų būti nukreiptas į maršrutą tarp Svinouiscio ir Ystado.

    Lenkijos operatoriai nurodo, kad laivyno atnaujinimas nesibaigia vien šiais dviem laivais: planuose minimas ir dar vienas naujas keltas „Amber Unity“, kuris turėtų papildyti flotilę 2029 metais. Tai atspindi platesnę Baltijos jūros rinkos kryptį, kai vežėjai modernizuoja laivus, siekdami didesnio efektyvumo, mažesnių emisijų ir geresnių paslaugų keleiviams.

  • Legendinis „Bielik III“ plukdė turistus dešimtmečius, bet dabar Svinojuščė jį parduoda

    Legendinis „Bielik III“ plukdė turistus dešimtmečius, bet dabar Svinojuščė jį parduoda

    Svinojuščė Lenkijoje ruošiasi atsisveikinti su vienu geriausiai atpažįstamų miesto simbolių – keltu „Bielik III“, kuris daugelį metų gabeno automobilius ir turistus per Sviną. Miesto valdžia skelbia, kad po tunelio atidarymo didžioji dalis transporto srautų persikėlė po žeme, todėl dalis senosios flotilės tapo perteklinė.

    Tunelis po Sviną, sujungęs Uznamą ir Voliną, atidarytas 2023 metais birželio 30 dieną. Iki tol kelionė automobiliu į Svinojuščę dažnai reikšdavo eiles prie perkėlos ir kartais net kelių valandų laukimą, ypač turizmo piko metu.

    Miesto atstovai aiškina, kad nebenaudojamų laivų išlaikymas generuoja nuolatines išlaidas, o tai skatina mažinti flotilę. Kartu pabrėžiama, jog keltai iš Svinojuščės neišnyks: jie išliks svarbūs tiems srautams, kurių dėl saugos ar infrastruktūros apribojimų neįmanoma nukreipti į tunelį.

    Pagal dabartinį planą miesto perkėloje Warszów turėtų dirbti du modernizuoti „Bielik“ tipo keltai, o Karsiboro maršrute liks du modernizuoti „Karsibór“ tipo laivai. Didesnės talpos keltai reikalingi, kai gabenamos pavojingos medžiagos ar dalis transporto, kuriam tunelis nėra tinkama alternatyva.

    „Bielik III“ yra 28 metų senumo plieninis keltas, pastatytas 1998 metais Ščecino laivų remonto statykloje „Gryfia“. Miestas nurodo, kad laivo pradinė pardavimo kaina siekia apie 1 160 000 eurų be mokesčių, tačiau pirkėjams svarbi detalė – keltas šiuo metu neturi pagrindinės varomosios sistemos.

    Techniniai duomenys rodo, kad tai nemažas laivas: jo ilgis siekia 49,90 metro, plotis – 15,59 metro, borto aukštis – 4,60 metro, o bendroji talpa – 773 GT. Tačiau skelbiamuose dokumentuose pabrėžiama, kad laivas neperduodamas kaip parengtas kasdieniams reisams objektas – naujam savininkui reikėtų investicijų, kad jis galėtų grįžti į aktyvią eksploataciją.

    Keltas šiuo metu stovi prie Centro perkėlos krantinės Volino salos pusėje, o suinteresuoti pirkėjai gali jį apžiūrėti iš anksto. Taip pat pažymima, kad klasifikaciniai ir saugos dokumentai yra nustoję galioti, nes nebuvo atliktos privalomos apžiūros, todėl atnaujinimo procesas neišvengiamai priklausytų nuo būsimo naudojimo scenarijaus.

    Svinojuščės pavyzdys atspindi platesnę tendenciją: atidarius naują infrastruktūrą, miestams tenka peržiūrėti senas transporto sistemas ir ieškoti, kaip sumažinti kaštus nepakenkiant susisiekimo patikimumui. Keltai tokiuose uostamiesčiuose dažnai tampa labiau specializuota paslauga pėstiesiems, dviratininkams ar specifiniams kroviniams, o ne pagrindiniu automobilių koridoriumi.

  • Didžiausias pasaulyje elektrinis keltas pasiekė Urugvajų: 130 metrų milžinas ruošiamas startui

    Didžiausias pasaulyje elektrinis keltas pasiekė Urugvajų: 130 metrų milžinas ruošiamas startui

    Didžiausiu pasaulyje elektriniu keltu vadinamas „Hull 096“, pastatytas Australijos laivų statykloje „Incat“, pasiekė galutinį kelionės tašką Urugvajuje. Laivas buvo gaminamas Hobarte, Tasmanijoje, pagal Pietų Amerikos keltų operatoriaus „Buquebus“ užsakymą.

    Kadangi tokio dydžio naujas laivas nebuvo tinkamas įprastam vilkimui, jis į Urugvajų gabentas sunkiasvoriu transportavimo laivu MV „Black Marlin“. Po kelionės per tūkstančius jūrmylių „Hull 096“ rugsėjo 11 dieną atvyko į uostą Nueva Palmira.

    Per savaitgalį keltas buvo nuleistas į vandenį nuo transportavimo laivo denio, o artimiausiu metu bus perplukdytas į Colonia del Sacramento. Ten jo laukia paleidimo procedūros ir bandymai, kurie būtini prieš pradedant komercinę eksploataciją.

    „Hull 096“ yra apie 130 metrų ilgio, o jo energijos sistema, kaip skelbiama, siekia 40 megavatvalandžių talpą. Energiją laivui tiekia daugiau nei 5 000 akumuliatorių, o autonominis darbo laikas vienu įkrovimu vertinamas maždaug 90 minučių.

    Planuojama, kad pradėjęs veikti keltas galės gabenti iki 2 100 keleivių ir 225 transporto priemones. Laivo maksimalus greitis siekia iki 25 mazgų, o bendra konstrukcijos masė nurodoma apie 260 tonų.

    Eksploatacijoje laivas plauks pavadinimu „China Zorrilla“, taip įamžinant 2014 metais mirusios Urugvajaus kino ir teatro aktorės vardą. Elektrinių keltų plėtra pasaulyje spartėja dėl griežtėjančių taršos reikalavimų uostuose ir augančio poreikio mažinti išmetamąsias dujas trumpuose, dažnuose maršrutuose.

  • Prie Maino upės aptiko milžinišką keltų statinį: 2 300 metų paslaptis stebina technologijomis

    Prie Maino upės aptiko milžinišką keltų statinį: 2 300 metų paslaptis stebina technologijomis

    Vokietijoje, prie Maino upės, statant vandens sulaikymo baseiną netoli Willigis tilto darbininkai netikėtai aptiko didžiules medines konstrukcijos dalis. Iš pradžių radinys neatrodė itin senas, tačiau vėlesni tyrimai atskleidė, kad tai – geležies amžiaus laikų statinys.

    Bavarijos valstybinės paminklų apsaugos tarnybos specialistai ąžuolines sijas datavo dendrochronologijos metodu. Medžių rievės parodė, kad medžiai buvo nukirsti tarp 372 ir 352 metų prieš mūsų erą, laikotarpiu, siejamu su La Tène kultūra, dažnai tapatinama su keltų bendruomenėmis Vidurio Europoje.

    Didžiausią įspūdį mokslininkams daro statinio mastas ir konstrukciniai sprendimai. Kompleksą sudarė masyvios ąžuolinės sijos, sujungtos su sausuoju mūru – be skiedinio sukrautais akmenimis, o kai kurios medinės dalys siekia 3–4 metrų ilgį ir gali sverti iki maždaug 250 kilogramų.

    Radinio iškėlimas tapo atskiru iššūkiu, nes daugiau kaip du tūkstantmečius drėgnoje aplinkoje išsilaikiusi mediena, patekus į orą, ima sparčiai irti. Dėl to sijas archeologai pirmiausia atkasa rankomis, vėliau kelia kranu, o nuvalytas detales perkelia į vandens talpyklas, kad jos neišdžiūtų ir neprarastų struktūros.

    Kartu taikomos ir naujausios dokumentavimo technologijos: elementai skenuojami 3D lazeriniu būdu, kad būtų tiksliai užfiksuota jų forma ir sujungimai. Ant paviršių išlikę įrankių pėdsakai leidžia tikėtis rekonstruoti, kaip keltų amatininkai apdirbo ąžuolą, kokius kirvius ar tašymo įrankius naudojo ir kaip išgaudavo tvirtas jungtis.

    Kokia galėjo būti paskirtis?

    Kol kas didžiausia mįslė – kam šis statinys buvo skirtas. Konstrukcija stovėjo tiesiai prie upės, o prieš pagrindinę dalį buvo įrengta į vandenį orientuota medinė platforma, todėl viena realiausių hipotezių sieja radinį su laivyba.

    Tokio tipo platforma galėjo būti pritaikyta kroviniams iškrauti arba laivams švartuoti, o didesnė ant kranto esanti konstrukcija – kontroliuoti kelią iš upės į netoliese buvusią gyvenvietę. Tyrėjai taip pat neatmeta, kad objektas galėjo atlikti apsaugos, prekybos organizavimo ar net rinkliavų surinkimo funkciją svarbiame vandens kelyje.

    Ką tai pasako apie keltų visuomenę?

    Pats statinys leidžia spręsti apie aukštą organizacinį lygį ir išteklius. Tyrėjai nurodo, kad ąžuolinė mediena greičiausiai buvo atgabenta iš Spessart regiono, o akmenys – transportuojami palei Mainą, tad reikėjo koordinuotos logistikos ir daug darbo jėgos.

    Monumentali konstrukcija šlapioje pakrantės zonoje reiškia, kad bendruomenė turėjo ne tik meistrų, bet ir gebėjo planuoti darbus, paskirstyti resursus ir įgyvendinti sudėtingus inžinerinius sprendimus. Tolimesni tyrimai turėtų patikslinti, kokį vaidmenį geležies amžiuje galėjo vaidinti dabartinio Ašafenburgo apylinkės ir ar ši vieta buvo svarbus regiono prekybos taškas.

  • Kaukėti vyrai užtvindė Doverį: sutriko keltai, policija atskleidė, kas vyko ir kuo baigėsi

    Kaukėti vyrai užtvindė Doverį: sutriko keltai, policija atskleidė, kas vyko ir kuo baigėsi

    Incidentas uoste ir mieste

    Šeštadienio rytą į Doverį atvyko kelios dešimtys kaukėtų, juodai apsirengusių vyrų – policija įvykį apibūdino kaip protestą. Dėl viešosios tvarkos incidento sutriko judėjimas mieste ir prieigose į vieną svarbiausių Jungtinės Karalystės keleivinių uostų.

    Doverio uosto administracija nurodė, kad incidentas paveikė maršrutus į uostą ir iš jo, o situacija buvo stebima visame mieste. Vėliau uostas pranešė, kad darbas grįžo į įprastą ritmą, keliai atviri, o eismas juda laisvai.

    Vėlavimai ir vežėjų reakcija

    Keltų operatorius „P&O Ferries“, vykdantis reisus tarp Doverio ir Kalė, teigė, kad po sutrikimų paslaugos buvo teikiamos su iki valandos vėlavimais. Tokie vėlavimai Doverio koridoriuje greitai persiduoda ir kitiems logistikos srautams, nes uostas yra pagrindinis keliautojų ir krovinių vartas tarp JK ir žemyninės Europos.

    Socialiniuose tinkluose išplito vaizdo įrašai, kuriuose matyti susirinkę protestuotojai, dalis jų veidus slėpė po balaklavomis, gobtuvais ar kepurėmis, skandavo šūkius. Policija nurodė, kad pareigūnai dirbo įvykio vietoje ir bendravo su susirinkusiaisiais.

    Politikų pareiškimai ir policijos išvada

    Kraštutinių dešiniųjų pažiūrų antiimigracinis aktyvistas Tommy Robinson savo paskyroje pasidalijo protesto vaizdo įrašu ir teigė, kad tai esą buvo signalas valdžiai. Jis tikino, kad judėjimas gali augti ir kartojo raginimą susigrąžinti šalį.

    „Doverio parkrunas atšauktas, priėjimas prie uosto sutrikdytas, o gyventojų kasdienybė apsunkinta“, – sakė parlamento narys Mike’as Tappas.

    „Nebuvo atlikta jokių sulaikymų. Eismas vyksta įprastai, o iki vidurdienio visi buvo išsiskirstę“, – sakė Kento policija.

    Policija pabrėžė, kad situacija buvo suvaldyta be sulaikymų, o judėjimas mieste stabilizavosi dar tą pačią dieną. Pastaraisiais metais migracijos tema JK išlieka viena jautriausių politinių diskusijų ašių, o protestai ir kontrprotestai periodiškai sukelia įtampą didžiuosiuose transporto mazguose.

  • Keltas su 267 žmonėmis apvirto prie Šiaurės Kipro: žuvę ir dingę, gelbėtojai skuba į vietą

    Keltas su 267 žmonėmis apvirto prie Šiaurės Kipro: žuvę ir dingę, gelbėtojai skuba į vietą

    Kas nutiko prie Kyrenijos

    Prie Šiaurės Kipro krantų apvirto keleivinis laivas, kuriuo, pirminiais duomenimis, plaukė 267 žmonės. Apie nelaimę pranešta sekmadienį, o incidentas įvyko maždaug vidurdienį vietos laiku.

    Turkijos vidaus reikalų ministerija nurodė, kad laive buvo 259 keleiviai ir 8 įgulos nariai. Skelbiama, kad laivas pradėjo semti vandenį maždaug už 6 kilometrų nuo Kyrenijos pakrantės.

    Žuvusieji, dingusieji ir gelbėjimo darbai

    Šiaurės Kipro turkų administracijos lyderis Tufanas Erhürmanas CNN Turk teigė, kad iki tol buvo pasiekti 244 žmonės. Pasak jo, išgelbėtųjų grupėje buvo ir žuvusių, o dalies keleivių vis dar pasigendama.

    Kyrenijos meras Muratas Şenkulas situaciją socialiniuose tinkluose apibūdino kaip labai rimtą ir informavo, kad vyksta gelbėjimo operacija. Į paiešką paprastai įtraukiamos pakrančių apsaugos ir karinio jūrų laivyno pajėgos, taip pat medicinos tarnybos.

    Socialiniuose tinkluose plinta vaizdo įrašai, kuriuose matyti ant apvirtusio laivo denio gelbėjimosi liemenes dėvintys žmonės, laukiantys pagalbos. Tokie vaizdai rodo, kad dalis keleivių kurį laiką galėjo išlikti ant korpuso, kol buvo pasiekti gelbėtojų.

    Kas žinoma apie maršrutą ir priežastis

    Pranešama, kad laivas plaukė iš Kyrenijos į Turkijos Tašudžu uostą. Tiksli nelaimės priežastis kol kas neaiški, o oficialios institucijos toliau renka informaciją.

    Tokiais atvejais tyrimuose paprastai vertinamos oro ir jūros sąlygos, laivo techninė būklė, stabilumas, krovos ir keleivių išsidėstymo aplinkybės bei tai, ar buvo laikytasi saugos procedūrų. Papildomų detalių tikimasi po pirminės apžiūros ir išklausytų įgulos parodymų.

    „Mūsų pozicija aiški: kai kyla grėsmė žmonių gyvybėms, prisidedame visomis turimomis priemonėmis“, – sakoma Kipro prezidento Nikoso Christodoulideso biuro pareiškime.

    Prezidento biuras taip pat nurodė, kad Kipro Respublika turi resursų ir operacinių pajėgumų skubiai suteikti pagalbą. Tarnybos tęsia paieškos ir gelbėjimo darbus, o informacija apie aukas ir dingusiuosius gali keistis tikslinant duomenis.

  • Saulės parko statybas Vokietijoje sustabdė keltų kunigaikščio kapas: rado 2 500 metų paslaptį

    Saulės parko statybas Vokietijoje sustabdė keltų kunigaikščio kapas: rado 2 500 metų paslaptį

    Vokietijoje, Heseno žemėje, netoli Bad Cambergo planuoto saulės parko statybos trumpam buvo sustabdytos po to, kai paruošiamųjų darbų metu aptiktas neįprastas žemės spalvos pakitimas. Iš pirmo žvilgsnio menkas signalas virto archeologine situacija, pareikalavusia skubių veiksmų ir griežto darbų ribojimo.

    Į vietą atvykę specialistai nustatė, kad po statybvietės gruntu slypi geležies amžiaus laidojimo kamera, o požymiai rodė elito statusą. Skubą didino prastėjantys orai, nes intensyvus lietus galėjo pažeisti trapias struktūras ir išplauti kontekstą, nuo kurio priklauso radinių interpretacija.

    Laidojimo kamera po statybviete

    Kasimo darbus koordinavo Heseno paminklų apsaugos institucijos kartu su archeologijos rangovais, o tikslas buvo per trumpą laiką dokumentuoti ir apsaugoti viską, ką dar galima išsaugoti. Tokiose situacijose įprasta taikyti vadinamąją gelbėjimo archeologiją, kai infrastruktūros projektai derinami su privalomais paveldo tyrimais.

    Palaikų beveik neaptikta, nes rūgštus dirvožemis per šimtmečius ardo kaulus, tačiau tai nereiškė, kad kapas tuščias. Tyrėjai rado ginklų fragmentų, įskaitant geležinių ietigalių liekanas ir peilio tipo įrankį, taip pat aukšto statuso papuošalų, tarp jų auksinių žiedų.

    Vienu iš įspūdingiausių radinių tapo etruskų kilmės bronzinis ąsotis su snapo formos pylimu, siejamas su prekybos ir ryšių tinklais į pietus nuo Alpių. Tokie importiniai objektai laikomi svarbiu liudijimu, kad geležies amžiaus bendruomenės buvo įsitraukusios į plataus masto mainus ir prestižinių prekių cirkuliaciją.

    Kunigaikštis ir vežimo kapas

    Radinių visuma leido tyrėjams kalbėti apie vadinamąjį Taunuso kunigaikštį, priskiriamą keltų elito aplinkai. Tokia sąvoka moksle dažnai vartojama apibūdinti aukšto rango kario ar valdžios atstovo laidojimams, kuriuose gausu statusą pabrėžiančių atributų.

    Didžiausią rezonansą sukėlė vežimo kapo požymiai, kai mirusysis laidotas kartu su dviračiu vežimu, o žemėje išliko metalinių ratlankių, stebulių detalių ir ašies elementų pėdsakai. Tokie laidojimai šiame regione yra reti, todėl bet koks naujas pavyzdys smarkiai papildo žinias apie to meto elitą ir jo ritualus.

    Atrastas vežimo kapas padėjo spręsti seną klausimą, kiek toli driekėsi keltų įtakos zona Taunuso apylinkėse ir ar šis regionas priklausė vadinamųjų keltų kunigaikščių centrų tinklui. Tyrėjų vertinimu, radinys patvirtina, kad valdžios ir prestižo struktūros siekė ir šią vietovę, o elito ryšiai buvo platesni nei anksčiau galėjo rodyti pavieniai atradimai.

    Ką tai reiškia saulės parkui

    Tokie atradimai nebūtinai reiškia, kad projektas bus nutrauktas, tačiau laikinai keičia grafiką ir darbų seką, nes pirmiausia privaloma atlikti tyrimus, dokumentuoti, paimti mėginius ir, jei reikia, perkelti radinius konservavimui. Praktikoje tai yra kompromisas tarp energetikos infrastruktūros plėtros ir kultūros paveldo apsaugos, kuris Europoje taikomas vis dažniau dideliuose statybų projektuose.

    Dalis kapo grunto ir mėginių perduota tolesniems laboratoriniams tyrimams, kurie gali atskleisti papildomų detalių net ir be išlikusių kaulų. Tikimasi, kad analizė patikslins laidojimo datavimą, ritualų ypatybes ir prekybinių ryšių kryptis, o tai leis šį radinį tiksliau įrašyti į regiono geležies amžiaus istoriją.

    Heseno paminklų apsaugos tarnybos duomenimis, šis atvejis primena, kad net moderniausios žaliosios energetikos investicijos kartais atveria kelią į giliausius praeities sluoksnius. Statybvietėse atlikti tyrimai tampa viena svarbiausių priežasčių, kodėl iki šiol randama išskirtinių objektų, apie kuriuos kitaip nebūtume sužinoję.

    „Tokie radiniai leidžia suprasti, kaip plačiai buvo susiformavę elito tinklai ir kokią reikšmę turėjo prestižiniai importai“, – sakė Heseno paminklų apsaugos tarnybos atstovas.

  • Hesėje aptiktas retas keltų vežimo kapas: auksiniai žiedai ir ginklų pėdsakai stebina tyrėjus

    Hesėje aptiktas retas keltų vežimo kapas: auksiniai žiedai ir ginklų pėdsakai stebina tyrėjus

    Vokietijos Hesės žemėje, netoli Bad Kamberso, atliekant parengiamuosius darbus saulės elektrinių parkui archeologai aptiko išskirtinį geležies amžiaus keltų kapą. Specialistų vertinimu, radinys gali būti vienas svarbiausių pastarųjų metų atradimų regione, nes liudija apie vietos elitą, kurio buvimas iki šiol buvo labiau spėjamas nei patvirtintas.

    Kape rasta keli auksiniai žiedai, ginklų liekanos ir importuotas etruskų ąsotis su snapo formos liejimo anga, siejamas su dabartinės Italijos Toskanos teritorija. Taip pat aptikta dviračio vežimo pėdsakų: spalvotųjų metalų detalės nuo ratų stebulių ir ašies gaubtų bei geležinės ratlankių tvirtinimo dalys.

    „Šis atradimas leidžia įrodyti anksčiau tik numanomą vietos keltų elito buvimą“, – sakė Hesės žemės archeologas Udo Reckeris.

    Pasak tyrėjų, įkapės ir vežimo elementai leidžia manyti, kad čia galėjo būti palaidotas aukšto statuso vyras. Keltų vežimų kapai laikomi retu laidojimo tipu, o Hesėje iki šiol buvo žinomi tik keli panašūs palaidojimai, tačiau Bad Kamberso radiniai išsiskiria komplekso pilnumu ir prabanga.

    Kas toliau bus tiriama?

    Kapavietė bus tiriama šiuolaikiniais metodais, kad būtų kuo tiksliau nustatyta radinių padėtis ir nepažeistas jų kontekstas. Archeologai taikys vaizdinimo technologijas, įskaitant rentgeno ir kompiuterinės tomografijos tyrimus, kurie jau parodė, kad po žeme gali būti ir daugiau dar neatskleistų objektų.

    Radinių datavimas siejamas su pirmojo tūkstantmečio prieš Kristų viduriu, o kultūriškai kompleksas priskiriamas vadinamajai Hunsriuko ir Eifelio kultūrai. Tokios kapavietės dažnai siejamos su regioniniais valdžios ir prestižo centrais, todėl tikimasi, kad tyrimai padės geriau suprasti to meto socialinę struktūrą ir prekybos ryšius.

    Ką tai sako apie keltus?

    Keltų visuomenė geležies amžiuje buvo organizuota kitaip nei šiandieninės valstybės: tai nebuvo vieninga tauta su centralizuota valdžia, o daugybė savarankiškų genčių ir jų sąjungų. Rašytinių šaltinių keltai beveik nepaliko, tad žinios apie juos remiasi archeologija ir antikos autorių pasakojimais.

    Keltų pasaulį Vidurio Europoje apibūdina dvi didelės archeologinės tradicijos: Halštato kultūra ir vėlesnė La Teno kultūra. Tokie prabangūs laidojimai, ypač su vežimu ir importinėmis įkapėmis, paprastai rodo aiškiai išskirtą elitą, kurio įtaka galėjo būti susijusi su prekybos kelių kontrole, metalų apdirbimu ir politiniu prestižu.

    Šio atradimo tyrimus vykdo kelių institucijų specialistai: „Hessen-Archäologie“, Glauberge veikiantis Keltų pasaulio tyrimų centras ir Leibnizo archeologijos centras Maince. Kol kas viešai neskelbiama, kada tiksliai bus pristatyti išsamūs rezultatai, tačiau mokslininkai pabrėžia, kad kruopšti analizė užtruks, nes siekiama maksimaliai išsaugoti radinių kontekstą.

  • Lombardijoje atgaivintas Leonardo keltas: 500 metų be variklio, o dabar gelbsti nuo spūsčių

    Lombardijoje atgaivintas Leonardo keltas: 500 metų be variklio, o dabar gelbsti nuo spūsčių

    500 metų veikiantis keltas

    Lombardijoje, Addos upėje, jau daugiau nei 500 metų abu krantus jungia vadinamasis Leonardo keltas – Renesanso laikų laivas be variklio, siejamas su Leonardo da Vinci vardu. Jis plaukia naudodamas vien upės srovę ir iki šiol laikomas paskutiniu veikiančiu tokio tipo pavyzdžiu regione.

    Šiandien keltas kursuoja tarp Imbersago (Lecco provincija) ir Villa d’Adda (Bergamo pusė). Ilgą laiką jis buvo labiau turistinė įdomybė, tačiau pastarosiomis savaitėmis tapo ir realia kasdienio susisiekimo alternatyva.

    Kodėl jis vadinamas Leonardo?

    Nors pavadinimas sufleruoja išradimą, istorikai pabrėžia, kad pats Leonardo da Vinci tokio kelto neišrado: panašūs grandininiai keltai Šiaurės Italijoje buvo paplitę dar XV amžiuje. Vis dėlto Leonardo šis sprendimas taip sudomino, kad jis jį įamžino savo piešiniuose ir tyrinėjo veikimo principą.

    Vietos istorikai teigia, kad Leonardo galėjo prisidėti prie Imbersago prieplaukos ar kelto infrastruktūros sprendinių, kai analizavo, kaip toks laivas manevruoja srovėje. Per šimtmečius keltą valdė įvairios kilmingos giminės, o vėliau jo priežiūra perėjo Imbersago savivaldybei.

    Iki XIX amžiaus pabaigos Addoje veikė keli tokie keltai, tačiau tiltams palaipsniui perimant susisiekimo funkciją, dauguma jų išnyko. Imbersago keltas išliko kaip vienintelė veikianti grandininio kelto tradicija šioje atkarpoje.

    Tilto remontas sugrąžino į kasdienybę

    Keltas naują aktualumą įgijo, kai vienas pagrindinių tiltų apylinkėse buvo uždarytas rekonstrukcijai, kuri, kaip skelbiama, turėtų tęstis iki 2027 metų. Dėl to srautas nukrypo į kitus pervažiavimus, o prie artimiausio tilto pradėjo formuotis ilgos spūstys.

    Vietos gyventojai pasakoja, kad piko metu eilės gali nusidriekti kelis kilometrus, o per parą pro alternatyvius maršrutus pravažiuoja tūkstančiai transporto priemonių. Keltas, anksčiau dažniau plukdęs savaitgalio lankytojus, pradėjo dirbti ir darbo dienomis, tapdamas būdu sutaupyti laiko.

    „Dabar tai greičiausias pasirinkimas, bet svarbiausia – maloniausias, nes suteikia kelias minutes ramybės“, – sakė vietos gyventojas Gianpaolo Graffagnino.

    Kaip keltas juda be kuro?

    Kelto konstrukcija iš pirmo žvilgsnio paprasta, tačiau veikimo principas tikslus: medinė platforma pritvirtinta prie per upę įtempto plieninio lyno. Operatorius valdo kelto padėtį srovės atžvilgiu, pasukdamas jį kampu taip, kad vandens jėga stumtų laivą į pasirinktą krantą.

    Tokiu būdu keltas juda be degalų ir be variklio, o visas „variklis“ yra pati upė. Dėl šios priežasties jis dažnai minimas kaip tvaraus transporto pavyzdys, nors jo reali talpa ir pralaidumas yra riboti, o paslauga priklauso nuo oro sąlygų.

    Praktikoje perplaukimas trunka apie 5 minutes, o keltas gali gabenti pėsčiuosius, dviratininkus, motociklus ir automobilius. Esant stipresniam vėjui ar nepalankioms sąlygoms, reisai gali būti stabdomi saugumo sumetimais.

    Paslaugą užtikrina vietos savanoriai, tarp kurių yra studentų, pensininkų ir Imbersago meras. Jie pabrėžia, kad keltas grįžo prie savo pirminės paskirties – ne tik kaip istorinis objektas, bet ir kaip kasdienis ryšys tarp dviejų bendruomenių skirtinguose upės krantuose.

  • Škotijos Ulvos sala sekmadieniais stabdo lankytojų keltą: po BBC laidos turistų antplūdis

    Škotijos Ulvos sala sekmadieniais stabdo lankytojų keltą: po BBC laidos turistų antplūdis

    Maža Ulvos sala Škotijos Vidiniuose Hebriduose šią vasarą sekmadieniais iš esmės užsidaro turistams: piko sezono metu tądien stabdomas pėsčiųjų keltas iš Malo salos. Sprendimas priimtas po netikėtai išaugusio susidomėjimo, kurį, vietos teigimu, paskatino salos pasirodymas BBC televizijos laidoje apie nekilnojamąjį turtą.

    Ulvoje nuolat gyvena vos 16 žmonių, o infrastruktūra čia itin ribota: nėra asfaltuotų kelių, paslaugų mažai, o lankytojų srautai staiga tapo sunkiai suvaldomi. Keltų operatoriai viešai pripažino, kad tokio masto augimo nesitikėjo, todėl bendruomenei prireikė aiškios poilsio dienos.

    Kaip veiks ribojimai?

    Skelbiama, kad sekmadieniais birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesiais nebus vykdomi įprasti pėsčiųjų reisai tarp Ulvos ir Malo salos. Praktikoje tai reiškia, kad vienintelė vieša prieiga į Ulvą vieną dieną per savaitę tampa neprieinama dienos išvykoms.

    Vis dėlto keliautojai, kurie jau turi iš anksto suplanuotas ir patvirtintas viešnages Ulvoje, sekmadieniais nebus palikti likimo valiai: operatoriai nurodo, kad tokiais atvejais perplaukti vis tiek padės. Pati kelionė keltu trunka apie penkias minutes, tačiau didžiausias iššūkis – ne atstumas, o salos pajėgumai priimti svečius.

    Kodėl „viena laisva diena“ tapo būtina?

    Vietos bendruomenė pabrėžia, kad sprendimas susijęs ne vien su keltu, bet ir su visos salos kasdieniu ritmu. Papildomą krūvį patiria ribotas vietos darbo jėgos skaičius, taip pat tokie traukos taškai kaip restoranas „Boathouse“, kuriam tenka aptarnauti gerokai daugiau žmonių nei įprastai.

    Ulva dažnai pristatoma kaip rami, nuošali kryptis, kurioje galima stebėti laukinę gamtą: ruonius, ūdras ar delfinus aplinkiniuose vandenyse. Tokios vietos, išpopuliarėjusios socialiniuose tinkluose ar televizijoje, vis dažniau susiduria su vadinamojo perteklinio turizmo reiškiniu, kai dėmesys auga greičiau nei infrastruktūra ir vietos bendruomenės galimybės.

    Bendruomenės valdoma sala

    Ulva nuo 2018 metais yra bendruomenės valdoma: tuomet salą įsigijo North West Mull Community Woodland Company. Šio žingsnio tikslas buvo ilgalaikis socialinis ir ekonominis atsigavimas bei gyventojų skaičiaus didinimas.

    Tuo metu saloje gyveno šeši žmonės, o dabar jų yra 16. Tačiau net ir toks augimas neleidžia greitai prisitaikyti prie staigaus turistų antplūdžio, todėl „uždarymas sekmadieniais“ pristatomas kaip kompromisas tarp atvykstančiųjų interesų ir vietos gyventojų kokybiško kasdienio gyvenimo.