CP v2

Tag: Keltas

  • Liepsnos jūroje: Indonezijos kelte žuvo 5 žmonės, 41 dingo – kas nutiko ir kodėl vėl?

    Liepsnos jūroje: Indonezijos kelte žuvo 5 žmonės, 41 dingo – kas nutiko ir kodėl vėl?

    Gaisras kelte ir dingusieji

    Prie Indonezijos krantų jūroje užsidegus keleiviniam keltui, žuvo mažiausiai penki žmonės, dar 41 asmuo laikomas dingusiu. Indonezijos nacionalinė paieškos ir gelbėjimo agentūra Basarnas skelbia, kad dalis keleivių, mėgindami išsigelbėti, šoko į vandenį.

    Iš viso, pareigūnų duomenimis, iš kelto išgelbėti 225 žmonės. Nukentėjusieji buvo paimti į netoliese buvusį laivą, kuris pirmasis sureagavo į nelaimę ir pradėjo gelbėjimo darbus.

    Regioninė Surabajos paieškos ir gelbėjimo tarnyba nurodė, kad netoli įvykio vietos budėjo dar keturi laivai, tačiau jie negalėjo priartėti. Tam trukdė kelte buvę degūs kroviniai ir rizika, kad ugnis ar sprogimas gali išplisti.

    Kaip prasidėjo nelaimė

    Pasak pareigūnų, keltą valdanti bendrovė gavo kapitono pranešimą apie kilusį gaisrą, kai laivas plaukė maršrutu iš Rytų Javos Surabajos į Pietų Sulavesio Makasarą. Po pirmojo skambučio ryšys su kapitonu, kaip teigiama, nutrūko.

    Basarnas informavo, kad iš Surabajos į įvykio rajoną buvo siunčiamos didesnės pajėgos, tačiau kelionė iki nelaimės vietos gali užtrukti apie šešias valandas. Tokiais atvejais laikas ypač svarbus, nes žmonių išgyvenamumą mažina karštis, dūmai ir išsekimas vandenyje.

    Indonezijos transporto ministerijos atstovas Muhammadas Masyhudas pareiškė, kad pagal pirminę informaciją keleiviai laukė evakuacijos netoliese esančiuose laivuose. Jis pabrėžė, kad prioritetas yra keleivių ir įgulos saugumas, o institucijos koordinuoja veiksmus, kad evakuacija vyktų kuo greičiau ir saugiau.

    Kodėl Indonezijoje nelaimių daugėja

    Indonezija yra archipelagas, turintis daugiau nei 17 000 salų, todėl keltai čia yra vienas svarbiausių susisiekimo būdų. Tačiau jūrų nelaimės šalyje kartojasi dėl kelių veiksnių: intensyvaus judėjimo, permainingų oro sąlygų, saugos reikalavimų nesilaikymo ir laivų techninės būklės skirtumų.

    Pastaraisiais mėnesiais šalyje fiksuota ir daugiau incidentų: pranešta apie nuskendusį keltą netoli Selajaro salos, kai paieškos ir gelbėjimo operacijoms pasibaigus dalis žmonių buvo rasti žuvę, o dalis liko dingę. Tokie atvejai atkreipia dėmesį į būtinybę griežčiau kontroliuoti perkrovimą, gelbėjimo priemonių būklę ir evakuacijos planus.

    Gelbėtojai tęsia paiešką, o dingusiųjų skaičius gali keistis, tikslinant keleivių sąrašus ir renkant informaciją iš išgelbėtų žmonių. Pareigūnai taip pat aiškinasi gaisro priežastį ir tai, kokie degūs kroviniai buvo gabenti kelte.

  • Lenkijos CRIST statys 50 mln eurų elektrinį keltą Estijai: sutartis pasirašyta, aiškus terminas

    Lenkijos Gdynės laivų statykla CRIST pasirašė sutartį dėl naujo kelto statybos Estijai. Projektas vertinamas maždaug 50 mln. eurų, o konkurse CRIST pasiūlymas buvo pripažintas palankesniu nei bendras Estijos Baltic Workboats AS ir Lietuvos UAB Vakaru Baltijos Laivu Statykla pasiūlymas.

    Naujas laivas bus skirtas susisiekimui tarp Vakarų Estijos salyno ir žemyninės šalies dalies. Kelto operatoriumi taps TS Laevad, Port of Tallinn dukterinė bendrovė, valdanti keleivinių ir transporto priemonių keltų maršrutus.

    Elektrinis ro-ro tipo keltas

    Pagal projektą bus statomas ro-ro tipo keltas, pritaikytas gabenti riedančius krovinius ir transporto priemones. Pagrindinė pavara numatyta elektrinė, energiją tieks akumuliatoriai, įkraunami nuo kranto infrastruktūros.

    Numatytas ir atsarginis sprendimas nenumatytiems atvejams: avariniai generatoriai, kuriems planuojama naudoti biodyzeliną. Toks derinys leidžia kasdienėse kelionėse mažinti taršą, o ekstremaliose situacijose užtikrinti maršruto patikimumą.

    Talpa ir pristatymo terminas

    Skelbiama, kad keltas galės plukdyti iki 380 keleivių. Transporto deniuose turėtų tilpti apie 110 lengvųjų automobilių arba 8 sunkvežimiai, priklausomai nuo konkrečios komplektacijos ir apkrovų.

    Laivą planuojama pristatyti iki 2028 metų pabaigos. Toks terminas apima projektavimo, korpuso statybos, elektros sistemų integravimo, bandymų ir sertifikavimo etapus.

    Finansavimas ir platesnis kontekstas

    Investicija bus bendrai finansuojama Europos Sąjungos lėšomis. Skelbiama, kad 28 mln. eurų šiam projektui numatyta iš ES Modernizavimo fondo, kuris skirtas švaresnėms energetikos ir transporto technologijoms diegti.

    Elektrinių ir hibridinių keltų kryptis Baltijos regione stiprėja dėl griežtėjančių aplinkosaugos reikalavimų ir uostuose augančio spaudimo mažinti emisijas. Įkrovimas nuo kranto taip pat siejamas su uostų infrastruktūros modernizavimu, kai dalis energijos poreikio perkeliama į sausumos tinklą.

    CRIST projekte veiks kaip pagrindinis rangovas. Bendrovė specializuojasi laivų statyboje, jūrinės energetikos konstrukcijose ir inžineriniuose projektuose, o pastaraisiais metais akcentuoja patirtį sudėtingų specializuotų laivų ir jūrinių konstrukcijų segmentuose.