Ramiajame vandenyne susiformavusi galinga „Kelvino banga“, siejama su šių metų super El Ninju, slenka Centrinės ir Šiaurės Amerikos pakrante ir artėja prie Kalifornijos.
Kaip skelbia „Live Science“, tyrėjai įspėja, kad ji gali kelis mėnesius pakelti jūros lygį iki maždaug 30 centimetrų, o tai reikštų didesnę potvynių ir pakrantės erozijos riziką.
Nors Kelvino bangos – gerai žinomas planetinio masto reiškinys, šiuo atveju nerimą kelia tai, kad pakilęs jūros lygis gali sutapti su audringu žiemos sezonu, kurį kai kuriose JAV vietovėse dažniau lydi El Ninjas.
Tokiais atvejais net ir įprastos audros bangos bei štormai tampa pavojingesni, nes aukštesnis pradinis vandens lygis sustiprina užliejimo ir pakrantės nuplovimo poveikį.
Kas yra Kelvino banga ir kodėl ji kyla per El Ninją
Fizinis okeanografas Davidas Webbas aiškina, kad Kelvino banga – tai tūkstančius kilometrų apimantis vandenyno bangavimas, kurio judėjimą veikia Žemės sukimasis.
Tačiau El Ninjo metais susidarančios bangos laikomos ne visai „įprastomis“, nes jos siejamos ne tik su paviršiaus vandens pakilimu, bet ir su vidiniais vandenyno sluoksnių svyravimais.
Tokios vidinės Kelvino bangos susiformuoja dėl vėjų pokyčių ties pusiauju tolimojoje vakarinėje Ramiojo vandenyno dalyje. Vakarų vėjo gūsiai susilpnina įprastus pasatus, todėl šiltesnis vanduo ir pakilęs vandens paviršius ima slinkti į rytus.
Pasak D. Webbo, šįkart procesas galėjo būti ne itin „švarus“ – banga gali būti netolygi ir kiek chaotiška, nes vėjo pokyčiai vyko skirtingose vietose ir skirtingu metu.
Kaip banga pasiekia pakrantes ir ką tai keičia
Kai vidinė Kelvino banga susiformuoja, mokslininkai gali sekti jos judėjimą pusiauju ir prognozuoti, kada ji atsitrenks į Pietų Amerikos pakrantę.
Į rytus ji toliau nebejuda, todėl išsišakoja į dvi kryptis – į vadinamąsias pakrantėje „įkalintas“ bangas, kurios sklinda į šiaurę ir pietus palei krantus.
Tekste nurodoma, kad toks bangos šakų judėjimas gali siekti apie 10 kilometrų per valandą greitį. Dėl to potencialiai pažeidžiamos ne tik Kalifornijos pakrantės – rizika apima visus rytinio Ramiojo vandenyno pakraščius.
Kalifornijoje ir kitur bangos poveikis prisidės prie įprasto potvynių-atoslūgių ritmo. D. Webbas teigia, kad labiausiai tikėtinas scenarijus – laikotarpis, kai „išsikraipys“ normalus potvynių ciklas ir tiek aukštas, tiek žemas potvynis bus aukštesnis nei įprastai.
Kodėl audros per aukštą potvynį pavojingiausios
Kalifornijos pakrančių komisijos vykdomoji direktorė Kate Huckelbridge rugsėjo 11 dieną išplatintame memorandume įspėjo pakrančių gyventojus ruoštis ekstremalioms sąlygoms, įskaitant užliejimą.
Ji pabrėžė, kad iš ankstesnių El Ninjo epizodų žinoma taisyklė paprasta: didžiausi nuostoliai dažniausiai fiksuojami tuomet, kai stipriausios audros sutampa su aukščiausiais potvyniais.
D. Webbas taip pat priminė, kad vien audros gali pakelti pakrančių vandens lygį daugiau nei 1 metru. Tokiais atvejais papildomi keliolika centimetrų dėl bangos reiškia, kad pavojinga riba pasiekiama greičiau.
Tekste nurodoma, kad Kalifornijos gubernatorius Gavinas Newsomas, reaguodamas į prognozuojamas sąlygas, paskelbė nepaprastąją padėtį, kad valstija galėtų iš anksto mobilizuoti įrangą ir išteklius.
Taip pat pažymima, kad per vieną El Ninjo reiškinį gali pasitaikyti kelios vidinės Kelvino bangos, o didžiausios dažniausiai fiksuojamos žiemą. Vis dėlto D. Webbas abejoja, kad šįkart susidarys daugiau nei viena pilna banga.