Tag: Kensingtono rūmai

  • 7 įspūdingiausi Anglijos karališkieji rūmai: nuo Londono Tauerio iki Bakingamo

    Anglijoje esantys karališkieji rūmai – tai ne tik prabangos simboliai, bet ir vietos, kur per tūkstantį metų sprendėsi valdžios, karo ir dinastijų likimai. Nuo tvirtovių, skirtų atremti sukilimus, iki reprezentacinių rezidencijų – jų paskirtis keitėsi kartu su šalies istorija.

    Kaip aprašo istorijos portalas „The Collector“, britų kontekste karališkaisiais rūmais laikomi objektai, priklausantys Karūnai arba monarchui kaip Karūnos teisėmis valdomas turtas. Tai skiriasi nuo privačių karališkosios šeimos valdų, kurios labiau primena asmenines poilsio rezidencijas.

    Tarp garsiausių objektų – Bakingamo rūmai ir Vindzoro pilis, ilgus metus buvusios pagrindinėmis karalienės Elžbietos II rezidencijomis. Tuo metu karaliaus Karolio III pagrindiniai namai Londone siejami su Clarence House, o Kensingtono rūmai dažnai minimi dėl jų ryšio su princese Diana ir princu Williamu.

    Kai kurie rūmai šiandien atlieka visai kitą funkciją, nei buvo sumanyta iš pradžių: Vestminsterio rūmai – tai Parlamento namai, o Londono Taueris ir Hampton Court rūmai seniai virto muziejais ir turistų traukos vietomis. Vis dėlto kiekviena iš šių vietų išlaiko karališkosios galios ženklą – architektūroje, ceremonijose ir istoriniuose pasakojimuose.

    Londono Taueris: nuo tvirtovės iki muziejaus

    Londono Tauerio statybos prasidėjo 1078 metais, o seniausia ir labiausiai atpažįstama jo dalis – Baltoji bokšto tvirtovė – buvo užbaigta iki 1100 metų. Viršutiniuose aukštuose buvo įrengtos karališkosios patalpos, o žemiau – pokylių salė ir tarybos kambariai.

    XIII amžiuje Taueris buvo smarkiai išplėstas valdant Henrikui III ir Edvardui I: atsirado papildomos sienos, pritaikytos to meto gynybos technologijoms. Ilgainiui čia veikė ir Karališkoji monetų kalykla, ir karališkoji žvėryno kolekcija, kur laikyti egzotiniai gyvūnai, dovanoti užsienio valdovų.

    Vėliau Taueris išgarsėjo kaip kalėjimas: pasakojimuose minimi Edvardas V ir jo brolis Ričardas Jorkietis, taip pat Ana Bolena, kuri čia buvo laikyta prieš egzekuciją 1536 metais. Šiandien Taueris pirmiausia žinomas kaip muziejus, kur laikomos ir nuo 1661 metų eksponuojamos karūnos brangenybės.

    Vestminsterio rūmai: karališkas titulas, parlamentinė paskirtis

    Vestminsterio rūmai labiausiai atpažįstami kaip Jungtinės Karalystės Parlamento būstinė, tačiau formaliai jie išlieka karališkieji rūmai. Pirminis viduramžių kompleksas buvo pastatytas XI amžiaus viduryje, o šimtmečius čia veikė ir karališkoji taryba, ir vykdavo iškilmingi pokyliai.

    1512 metais Henrikas VIII išsikėlė iš rūmų po gaisro, sunaikinusio karališkuosius apartamentus, nors parlamentas ir toliau rinkosi tame pačiame komplekse. 1834 metų gaisras sunaikino didelę dalį senųjų rūmų, o jų vietoje vėliau iškilo neogotikinis pastatas.

    Vienas svarbiausių išlikusių viduramžių fragmentų – Vestminsterio salė, laikoma viena didžiausių tokio tipo salių Europoje. Ji siejama su Vilhelmo II laikais pradėta statyba, o išskirtinis architektūrinis bruožas – 1393 metais Ričardo II užsakytas vadinamasis „plaktinės“ konstrukcijos stogas.

    Nuo Hampton Court iki Bakingamo: rezidencijos, kurios pasakoja dinastijų istorijas

    Hampton Court rūmai pradžioje buvo kardinolo Tomo Volzio rezidencija, bet 1529 metais jis rūmus padovanojo Henrikui VIII. Čia buvo statoma Didžioji salė, o rūmų dekore iki šiol minimi Henriko VIII ir Anos Bolenos inicialai – priminimas apie dramatiškus Tiudorų laikus.

    Vindzoro pilis, įkurta dar XI amžiuje, per šimtmečius ne kartą keitėsi, bet išliko gyva karališkąja rezidencija iki šių dienų. Ji siejama ir su Edvardo III pertvarkomis, ir su vėlesnėmis rekonstrukcijomis, o 1992 metų gaisras, apgadinęs daugiau nei 100 kambarių, paskatino didelį atstatymo projektą, užbaigtą 1997 metais.

    Kensingtono rūmai iš aristokratiško dvaro XVII amžiuje virto karališka rezidencija, o vėlesniais laikais tapo susiję su Viktorijos gimimu ir šiuolaikine karališkąja šeima. Tuo metu Bakingamo rūmai, pradėję istoriją kaip XVIII amžiaus pradžioje pastatytas didikų namas, palaipsniui tapo bene atpažįstamiausiu britų monarchijos simboliu ir nuo 1837 metų buvo pirmoji rezidencija, kurioje apsigyveno karalienė Viktorija.

    Nors dalis didžiųjų rūmų šiandien yra muziejai ar ceremonijų erdvės, jų reikšmė nesunyko: tai vietos, kur matyti, kaip monarchija prisitaikė prie modernios valstybės, o architektūra ir tradicijos vis dar formuoja britų tapatybės vaizdinį.