CP v2

Tag: Kepenėlės

  • Kepenėlių blynai, turintys lengvai pasisavinamos geležies: receptas, kurį suvalgo ir vaikai

    Paukštienos kepenėlės daugelį metų buvo vienas praktiškiausių produktų namų virtuvėje, nes iš jų greitai paruošiamas sotus patiekalas už nedidelę kainą. Nors daliai žmonių kepenėlių skonis atrodo specifinis, tinkamai paruoštos jos būna švelnios, ypač kai kepamos su svogūnais ir prieskoninėmis žolelėmis.

    Mitybos požiūriu kepenėlės vertinamos dėl geležies, ypač heminės geležies, kuri įprastai pasisavinama lengviau nei augalinės kilmės geležis. Jos taip pat yra vienas svarbiausių vitamino B12 šaltinių, o šis vitaminas reikalingas normaliai nervų sistemos veiklai ir kraujo gamybai.

    Kodėl verta rinktis kepenėles?

    100 gramų paukštienos kepenėlių gali sudaryti reikšmingą dalį dienos geležies poreikio, todėl jos dažnai minimos kaip produktas, padedantis mažinti geležies trūkumo riziką. Be geležies, kepenėlėse yra vitamino A, taip pat folio rūgšties ir kitų B grupės vitaminų.

    Vis dėlto kepenėlės nėra produktas kasdieniam vartojimui, nes jose gali būti daug vitamino A, o jo perteklius nepageidaujamas. Subalansuotoje mityboje kepenėles dažniausiai patariama valgyti saikingai, o nėštumo metu dėl vitamino A kiekio verta pasitarti su gydytoju ar dietologu.

    Receptas: kepenėlių blynai

    Šis variantas patogus tuo, kad kepenėlės sumaišomos į vientisą masę, o prieskoniai sušvelnina skonį. Svarbiausia blynų neperkepti, kad jie neišsausėtų, o druską geriau berti pabaigoje, kad masė netaptų kieta.

    Ingredientai: apie 600 gramų vištienos arba kalakutienos kepenėlių, 2 vidutiniai kiaušiniai, 1 mažas svogūnas arba apie 80 gramų poro, 3 šaukštai kvietinių miltų, žiupsnelis druskos, žiupsnelis pipirų, 1 šaukštas Provanso žolelių arba raudonėlio ir baziliko mišinio.

    Gaminimas: kepenėles nuvalykite, trumpai nuplaukite ir gerai nusausinkite, tuomet sumalkite arba labai smulkiai sukapokite. Įmaišykite smulkintą svogūną ar porą, įmuškite kiaušinius, suberkite miltus ir prieskonius, išmaišykite iki tirštos masės ir druską įmaišykite pabaigoje.

    Keptuvėje įkaitinkite nedidelį kiekį riebalų, dėkite šaukštu masę ir formuokite nedidelius blynelius. Kepkite ant vidutinės kaitros maždaug 3–4 minutes iš kiekvienos pusės, kol gražiai apskrus, o vidus liks sultingas.

    Patiekimui tinka tirštas pomidorų padažas ir šviežios petražolės, taip pat bulvių košė ar riekė raugintos duonos. Jei norisi lengvesnio varianto, blynelius galima valgyti su raugintų agurkų salotomis ar burokėliais, nes rūgštesnis skonis gerai subalansuoja kepenėlių sodrumą.

  • Daugelis kepa kepenėles neteisingai: vienas riebalas gadina skonį ir gali pakenkti sveikatai

    Skrudintos kepenėlės daugeliui asocijuojasi su greita vakariene, tačiau dažna klaida slypi ne recepte, o keptuvėje. Mitybos specialistai pabrėžia, kad netinkamai parinkti riebalai, ypač kaitinami iki dūmijimo, keičia patiekalo kokybę ir gali didinti nepageidaujamų junginių susidarymo riziką.

    Sviestas ir nerafinuotas alyvuogių aliejus vertinami dėl skonio, tačiau jų dūmijimo taškas dažnai yra žemesnis, todėl kepant aukštesnėje temperatūroje jie greičiau pradeda svilti. Kai riebalai perkaista ir ima rūkti, blogėja skonis, o oksidacijos produktai nėra palankūs sveikatai, ypač jei taip gaminama nuolat.

    Kurie riebalai tinka kepenėlėms?

    Kepenėlėms labiau tinka riebalai, kurie išlieka stabilesni kaitinant, pavyzdžiui, rafinuotas rapsų aliejus. Jis dažnai rekomenduojamas dėl tinkamesnių savybių kepimui ir neutralesnio skonio, kuris neužgožia kepenėlių bei priedų, tokių kaip svogūnai ar obuoliai.

    Kartais pasirenkamas ir lydytas sviestas, nes jis atsparesnis kaitrai, tačiau jis didina sočiųjų riebalų dalį patiekale. Kadangi pačios kepenėlės taip pat turi sočiųjų riebalų, pasirinkus lengvesnį augalinį aliejų galima išlaikyti palankesnę riebalų rūgščių pusiausvyrą.

    Kaip iškepti, kad netaptų kietos?

    Norint išvengti kartumo ir kietumo, kepenėles prieš kepant verta pamirkyti piene, pasukose ar kefyre, o vėliau gerai nusausinti. Į keptuvę jos turėtų keliauti tik tada, kai riebalai jau įkaitę, kad paviršius greitai apskrustų, o vidus neišdžiūtų.

    Dažniausiai pakanka trumpai kepti po kelias minutes iš kiekvienos pusės, tik iki gražios plutelės. Druską ir dalį prieskonių geriau berti pabaigoje, nes per anksti pasūdyta mėsa gali greičiau prarasti sultingumą ir tapti kietesnė.

    Kiek dažnai saugu valgyti?

    Kepenėlės vertinamos dėl baltymų, geležies ir vitamino A, tačiau su jomis svarbu nepersistengti. Dėl labai didelio vitamino A kiekio dažnai rekomenduojama subproduktus valgyti rečiau, pavyzdžiui, kartą per savaitę ar net rečiau, priklausomai nuo bendros mitybos.

    Nėščiosioms kepenėlių paprastai patariama vengti, nes per didelis retinolio kiekis gali būti žalingas vaisiui. Renkantis produktą verta atkreipti dėmesį į rūšį: dažniau pasirenkamos paukštienos ar veršienos kepenėlės, o porcijos dydį geriausia išlaikyti saikingą.

  • PRL laikų guliašas grįžta: šis pigus triukas kepenėles palieka minkštas ir išgelbsti vakarienę

    Kepenėlių guliašas – paprastas, nebrangus patiekalas, kuris vėl dažnai prisimenamas ieškant sotių pietų dviem dienoms. Sėkmę čia lemia ne ingredientų gausa, o tikslus paruošimas: kepenėles lengva perkepti, o tuomet jos tampa kietos ir kartokos.

    Dažniausiai rekomenduojama rinktis paukštienos kepenėles, nes jos švelnesnės ir iškepa greičiau nei kiaulienos. Šviežumą išduoda tolygi spalva, lengvas blizgesys ir neutralus kvapas, o pilkšvas atspalvis, gleivėtumas ar aštresnis kvapas gali reikšti, kad produktas nebėra tinkamas.

    Prieš kepimą kepenėles verta kruopščiai nuvalyti: pašalinti gysleles, plėveles ir žalsvus plotelius, kurie dažnai suteikia kartumą. Taip pat svarbu jas gerai nusausinti, nes drėgmė keptuvėje ne apkepa, o pradeda troškinti, todėl dingsta skrudinimo skonis ir prastėja tekstūra.

    Didžiausia klaida – ilgas kepimas ir per anksti įdėta druska. Kepenėlės turėtų kepti trumpai, aukštesnėje kaitroje, kad paviršius greitai apsitrauktų, o vidus liktų minkštas; druską geriau dėti pabaigoje arba jau padaže.

    Skoniui ir aromatui dažnai pasitelkiami svogūnai, suteikiantys saldumo, ir šoninė, kuri prideda dūmo natų bei riebalumo. Padažas paprastai gaminamas sultinio pagrindu – jis sujungia ingredientus ir leidžia patiekalą patogiai patiekti su bulvėmis, grikiais, virtinukais ar paprasta duona.

    Kitą dieną guliašą geriausia šildyti ant mažos ugnies, o jei padažas sutirštėjo, įpilti šiek tiek sultinio arba vandens. Svarbu jo neužvirinti ir nekaitinti per ilgai, kad kepenėlės vėl netaptų kietos.

    „Kepenėlės atleidžia mažai klaidų: trumpas apkepimas ir lėtas pašildymas kitą dieną dažniausiai garantuoja minkštą rezultatą“, – sako virtuvės technologė.