Ispaniškas piligrimų pyragas, geriau žinomas kaip Tarta de Santiago, kilęs iš Galisijos regiono, siejamo su piligrimyste į Santiago de Compostela. Šis desertas išsiskiria tuo, kad kepamas be miltų, o pagrindą sudaro smulkiai malti migdolai, kiaušiniai ir cukrus.
Klasikinėje versijoje pyrago viršus apibarstomas cukraus pudra, paliekant šv. Jokūbo kryžiaus siluetą, išgautą naudojant trafaretą. Tokia puošyba tapo ne tik atpažįstamu simboliu, bet ir nuoroda į regiono tradicijas, todėl pyragas dažnai vadinamas piligrimų desertu.
Kas jį daro išskirtinį
Didžiausia šio pyrago paslaptis yra migdolai: jie suteikia drėgnesnę, tankesnę tekstūrą ir ryškų riešutinį aromatą. Migdoluose taip pat gausu nesočiųjų riebalų rūgščių, skaidulų ir magnio, todėl desertas dažnai pristatomas kaip sotesnė alternatyva įprastiems kepiniams su kvietiniais miltais.
Kad pyragas nepavirstų sausu biskvitu, svarbu jo neperkepti: vidurys turi išlikti minkštas ir šiek tiek drėgnas. Šiuolaikinėje namų konditerijoje tokio tipo kepiniai populiarėja ir dėl paprastumo, nes nereikia minkyti tešlos ar naudoti sudėtingų technikų.
Kaip iškepti namuose
Geriausiam rezultatui migdolus verta rinktis itin smulkiai maltus, beveik iki miltų konsistencijos. Citriną būtina gerai nuplauti, o tarkuoti tik geltoną žievelės dalį, nes baltoji gali suteikti kartumo.
Įprastai naudojama 22–24 centimetrų skersmens torto forma, kurios dugnas išklojamas kepimo popieriumi, o šonai lengvai patepami riebalais. Orkaitė įkaitinama iki 175 laipsnių ir kepama apie 30–40 minučių, kol viršus sutvirtėja, bet vidus dar išlieka minkštas.
Pyragas skaniausias visiškai atvėsęs, patiektas vienas arba su espresu. Jei norisi gaivesnio skonio, migdolų saldumą gerai subalansuoja rūgštesnis aviečių padažas ar švieži vaisiai.