Atėjus šalčiams balkonų ir terasų keramikiniai vazonai neretai sutrūkinėja ar net skyla per visą šoną. Pagrindinė priežastis paprasta: porėtos terakotos ir įprastos keramikos sienelės prisigeria vandens, o jam sušalus tūris padidėja.
Ledas vazono porose plečiasi ir iš vidaus sukelia mikroplyšių, kurie per atodrėkius vėl prisipildo vandens. Po kelių šalčio ir atšilimo ciklų pažeidimai gali virsti aiškiu įtrūkimu, rašo Deccoria.pl.
Daugiausia vandens dažniausiai susikaupia vazono dugne. Jei vazonas stovi tiesiai ant plytelių ar betono, drenažo skylė gali užsikimšti purvu ar ledu, o perteklius lieka viduje ir sušalęs spaudžia sieneles.
Dar viena rizika – prie pagrindo susikaupęs vanduo: vazonas gali prišalti prie dangos. Tokiu atveju jo geriau nejudinti, kol neatitirps, nes bandant atplėšti dugnas gali skilti.
Kaip pakelti vazoną ir užtikrinti vandens nubėgimą
Patikimiausias būdas sumažinti skilimo riziką – pakelti vazoną nuo žemės ir užtikrinti, kad vanduo laisvai nutekėtų. Po vazonu galima pakišti tris ar keturias keramines kojeles, plokščius akmenis ar plytos gabalėlius.
Svarbu, kad tarp dugno ir paviršiaus liktų maždaug 2–3 cm tarpas, o atramos būtų padėtos prie kraštų, atokiau nuo drenažo skylės. Taip dugnas mažiau drėks ir neprišals prie plytelių.
Žiemai verta nuimti ir padėkliukus po vazonais – juose užsistovintis vanduo palaiko nuolatinę drėgmę, o sušalęs gali pažeisti tiek padėkliuką, tiek patį vazoną.
Kuo apšiltinti: putplastis, burbulinė plėvelė ar džiutas
Vazonų šiluminei izoliacijai tinka putplastis, burbulinė plėvelė ir džiutas – medžiagą patogiausia rinktis pagal vazono formą ir dydį. Putplasčio plokštes galima apipjaustyti ir sustatyti aplink vazoną tarsi dėžės sieneles.
Laisvą tarpą tarp putplasčio ir vazono siūloma užpildyti sausais lapais ar šiaudais – tai lėtina žemės atšalimą ir mažina temperatūros svyravimus tarp šaltos nakties ir šiltesnės dienos.
Burbulinę plėvelę galima apvynioti aplink sieneles vienu ar dviem sluoksniais ir pritvirtinti virve. Žemės paviršiaus geriau visiškai neuždengti – per atodrėkius augalui gali reikėti laistymo.
Džiutas saugo nuo šalčio ir vėjo, bet leidžia cirkuliuoti orui, be to, atrodo estetiškiau. Jei vazonas stovi be stogelio, izoliaciją patariama iš išorės pridengti papildomu paprastos plėvelės sluoksniu, kad nepermirktų, tačiau pačios plėvelės nedėti tiesiai ant vazono – po ja gali kauptis drėgmė.
Kurios balkono gėlės gali žiemoti lauke ir kaip jas laistyti
Lauke per žiemą gali likti tik šalčiui atsparūs augalai – vazone jų šaknys neapsaugotos grunto, todėl atšąla gerokai greičiau. Dėl to augalas, kuris sode žiemoja be priedangos, inde gali nušalti.
Tekste minimi augalai, galintys žiemoti lauke, – kosodrė, paprastasis kadagys, bergenija, kraujinė heuchera ir šluotelinė hortenzija (atspariausios veislės didesniuose vazonuose). Tuo metu pelargonijas, fuksijas ir citrusinius augalus reikėtų paslėpti dar prieš pirmas šalnas.
Prieš įšąlant žemei rudenį augalus siūloma gausiau palaistyti, o žiemą laistyti tik per atodrėkius. Per saulėtas ir vėjuotas dienas visžaliai augalai garina vandenį, o įšalusioje žemėje šaknys jo nepaima – taip gali pasireikšti vadinamoji fiziologinė sausra.
Per atšilimą, kai dieną temperatūra pakyla virš 4 laipsnių, žemę verta patikrinti pirštu. Jei ji minkšta, bet sausa ir biri – galima saikingai palaistyti vidurdienį, kad vanduo spėtų pasiskirstyti iki nakties šalčio; per didelis kiekis dugne tik padidins skilimo riziką.