CP v2

Tag: Kerčės sąsiauris

  • Ukrainiečiai smogė simboliškai: nuskandintas rusų laivas „Izumrud“, šaudęs 2018 metais

    Ukrainiečiai smogė simboliškai: nuskandintas rusų laivas „Izumrud“, šaudęs 2018 metais

    Ukrainos pajėgos pranešė sunaikinusios Rusijos pasienio tarnybos laivą „Izumrud“, kuris, pasak Kyjivo, anksčiau dalyvavo 2018 metais Kerčės sąsiaurio incidente. Ukrainos pusė šį smūgį vadina ne tik kariniu, bet ir simboliniu atsaku.

    2018 metų lapkričio 25 dieną Rusijos pajėgos Kerčės sąsiauryje sulaikė tris Ukrainos karinius laivus, plaukusius iš Odesos į Mariupolį per Juodąją ir Azovo jūras. Ukraina teigia, kad būtent iš „Izumrud“ buvo apšaudytas artilerinis kateris „Berdjansk“, o po to įgulos buvo sulaikytos.

    To paties incidento metu fiksuotas ir neįprastas epizodas: bandydamas blokuoti ukrainiečių laivus, „Izumrud“ susidūrė su kitu Rusijos patruliniu laivu „Don“, ir abi pusės patyrė korpuso pažeidimų. Kyjivas taip pat skelbė, kad „Izumrud“ buvo naudojamas dengiant darbus, susijusius su neteisėtu smėlio kasimu Ukrainos vandenyse.

    Kas buvo „Izumrud“

    „Izumrud“ pastatytas Sankt Peterburge ir nuleistas į vandenį 2013 metais, o į tarnybą priimtas 2015 metais. Laivas buvo priskiriamas Rusijos Federalinės saugumo tarnybos pasienio padaliniams ir bazavosi okupuotame Kryme.

    Ukrainos pateikiamais duomenimis, laivo ilgis siekė apie 62,5 metro, o greitis galėjo būti iki 27 mazgų. Taip pat nurodoma, kad laive buvo įrengta aikštelė sraigtasparniui, todėl jis galėjo vykdyti platesnio spektro patruliavimo ir paramos užduotis.

    Beįguliai smūgiai keičia karo jūroje logiką

    Jeigu pranešimai apie „Izumrud“ sunaikinimą pasitvirtins, tai bus dar vienas atvejis, kai Ukraina sėkmingai smogia Rusijos pajėgoms Juodojoje jūroje pasitelkdama beįgules jūrines sistemas. Tokie smūgiai pastaraisiais metais tapo vienu svarbiausių Ukrainos būdų spausti Rusijos laivyną, riboti jo manevrus ir kelti riziką net toliau nuo fronto linijos.

    Ukrainos komunikate, primenant 2018 metų įvykius, pabrėžta, kad atsakomybė esą neišvengiama ir operacijos tęsis. Tokie pareiškimai dažnai yra ir informacinės kampanijos dalis, kuria siekiama parodyti ilgalaikį spaudimą Rusijos kariniams pajėgumams regione.

    Ką žinome apie „Sargan-3000“

    Pranešimuose teigiama, kad atakai galėjo būti panaudota beįgulė jūrinė platforma „Sargan-3000“, tačiau oficialios techninės detalės išlieka ribotos. Ukraina skelbė, kad tai daugiafunkcė jūrinė kovos platforma, tačiau esminiai parametrai, sensoriai ir ginkluotės sprendimai viešai neatskleidžiami.

    Kariniai analitikai dažniausiai vertina tokias sistemas pagal netiesioginius požymius ir ankstesnių operacijų pobūdį, todėl dalis skelbiamos informacijos lieka prielaidomis. Dažniausiai minima modulinė konstrukcija, žemas siluetas, ryšys per palydovines sistemas ir galimybė prisitaikyti prie skirtingų užduočių, tačiau Ukraina šių detalių patvirtinusi nėra.

  • Ukraina be laivyno paralyžiavo Azovo jūrą: jūriniai dronai privertė Rusiją stabdyti laivybą

    Ukraina be laivyno paralyžiavo Azovo jūrą: jūriniai dronai privertė Rusiją stabdyti laivybą

    Ukraina pranešė praktiškai sukūrusi jūrinę blokadą Azovo jūroje ir dalyje Juodosios jūros, pasitelkdama jūrinius dronus ir tolimojo nuotolio bepiločius. Tai vienas ryškiausių pastarojo meto pavyzdžių, kaip valstybė be klasikinio karinio laivyno gali smarkiai apriboti priešo laivybą ir logistiką.

    Ukrainos pajėgos nurodo, kad per maždaug dešimt dienų smūgiai buvo suduoti daugiau nei 116 Rusijos plaukiojimo priemonių Azovo jūroje. Tarp taikinių įvardijami tanklaiviai, siejami su vadinamąja šešėlinių laivų praktika, taip pat krovininiai laivai, keltai ir vilkikai.

    Šešėlinių tanklaivių tema tarptautiniu mastu siejama su bandymais apeiti sankcijas ir tęsti energijos išteklių eksportą per sudėtingas tarpininkavimo grandines. Tokios schemos kelia ne tik ekonominių, bet ir saugumo bei aplinkosaugos rizikų, o karo sąlygomis tampa ypač jautriu taikiniu.

    Dėl smūgių ir grėsmių laivybai Rusija, kaip teigiama, buvo priversta riboti arba stabdyti judėjimą Azovo jūroje ir per Kerčės sąsiaurį, kuris jungia abu baseinus. Tai apsunkina tiekimą į okupuotą Krymą ir trikdo krovinių srautus, kurie karo ekonomikoje turi tiesioginę reikšmę.

    Pastarosiomis dienomis atakų geografija, remiantis Ukrainos ir tarptautinių stebėtojų vertinimais, išsiplėtė ir Juodojoje jūroje. Skelbiama apie naktį, kai smūgių banga palietė apie dvi dešimtis Rusijos laivų, taip didinant spaudimą Rusijos karinei ir komercinei laivybai.

    Karybos analitikai šią kampaniją vadina lūžio tašku jūrinių operacijų logikoje, kai santykinai pigūs, sunkiai aptinkami ir masiškai naudojami bepiločiai keičia tradicinių laivynų pranašumo taisykles. Tokia taktika leidžia nuolat kelti riziką priešo laivams, versti juos laikyti didesnes pajėgas gynybai ir branginti bet kokius pervežimus.

    Ši strategija dera su platesniu Ukrainos tikslu mažinti Rusijos galimybes naudotis jūriniais koridoriais kariniams ir ekonominiams tikslams. Taip pat akcentuojamas siekis izoliuoti Krymą, smogiant logistikos infrastruktūrai ir apribojant resursų judėjimą į okupuotas teritorijas.

    „Mes rodome, kad jūroje galima pasiekti efektą net ir be klasikinės flotilės, jei turi technologiją, žvalgybą ir nuoseklią strategiją“, – teigiama Ukrainos pareiškimuose apie bepiločių sistemų vaidmenį.

    Ekspertai taip pat atkreipia dėmesį, kad tokio pobūdžio jūriniai bepiločiai ir jų koordinavimas su oro dronais tampa nauja tendencija, kurią atidžiai stebi ir NATO šalys. Praktika rodo, kad jūrinė erdvė vis labiau virsta DI ir autonominių sistemų dvikovų lauku, o tradiciniai laivai privalo prisitaikyti prie nuolatinės, išskaidytos grėsmės.

  • Ukraina smogė Rusijos FSB kateriams: Krymo tilto apsauga silpsta, auga dronų grėsmė

    Ukraina smogė Rusijos FSB kateriams: Krymo tilto apsauga silpsta, auga dronų grėsmė

    Ukrainos ginkluotosios pajėgos pranešė Kerčės sąsiauryje smogusios dviem Rusijos Federalinės saugumo tarnybos kateriams, kurie buvo svarbi Krymo tilto apsaugos dalis. Pasak Ukrainos karinių jūrų pajėgų, taikiniais tapo patrulinis kateris „Sobol“ ir priešdiversinis kateris „Grachonok“.

    Šios platformos, kaip teigiama Ukrainos pranešimuose, buvo naudojamos patruliuoti prie tilto ir saugoti jį nuo diversijų, taip pat nuo jūrinių bepiločių atakų. „Sobol“ siejamas su grėsmių paviršiuje paieška ir reagavimu, o „Grachonok“ – su povandeninių grėsmių aptikimu, pasitelkiant sonaro ir narų įrangą.

    „Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karinių jūrų pajėgų jėgomis ir priemonėmis smogta priešo laivų ir katerių grupei Kerčės sąsiaurio rajone. Pataikyta į FSB patrulinį katerį „Sobol“ ir priešdiversinį katerį „Grachonok“, priešas patyrė nuostolių“, – sakė Ukrainos karinės jūrų pajėgos.

    Ukrainos pusė nurodo, kad atakai buvo panaudoti jūriniai bepiločiai, o operaciją esą patvirtina paviešinta vaizdo medžiaga. Nepriklausomo patikrinimo, koks yra faktinis abiejų laivų apgadinimo mastas ir įgulos nuostoliai, kol kas trūksta, o Rusijos institucijos viešai pateikė mažai informacijos.

    Kerčės sąsiauris ir Krymo tiltas yra vienas jautriausių Rusijos logistikos taškų, nes jungia okupuotą Krymą su Rusijos teritorija ir naudojamas kariniam bei civiliniam transportui. Dėl to tilto apsauga nuo pat plataus masto karo pradžios nuolat stiprinama: nuo oro gynybos priemonių iki užtvarų vandenyje ir intensyvesnių patrulių.

    Kas keičiasi po smūgio?

    Jei Ukrainos teiginiai apie pataikymus teisingi, kelių specializuotų katerių praradimas ar rimtas apgadinimas gali laikinai susilpninti patruliavimą ir priešdiversinę kontrolę ties tiltu. Tai ypač aktualu, nes jūriniai dronai pastaraisiais metais tapo viena efektyviausių priemonių atakuoti uostus, laivus ir infrastruktūrą, kai tradiciniai laivyno pajėgumai riboti.

    Karo analitikai dažnai pabrėžia, kad jūrinių bepiločių naudojimas leidžia pigiau ir riziką žmonėms sumažinant vykdyti operacijas prieš gerai saugomus taikinius. Tokie incidentai verčia Rusiją didinti resursus apsaugai, o tai reiškia papildomą spaudimą kitoms fronto atkarpoms ir logistikai.

    Kodėl Krymo tiltas išlieka prioritetu?

    Krymo tiltas nuo pat jo pastatymo yra ne tik transporto arterija, bet ir politinis simbolis, todėl Ukrainai jis išlieka prioritetiniu taikiniu. Pastaraisiais metais tiltas buvo ne kartą apgadintas įvairių tipų atakomis, o po kiekvieno incidento Rusija skelbėsi stiprinanti apsaugą ir atstatymo darbus.

    Kol kas nėra patikimo, nepriklausomai patvirtinto vertinimo, ar šis konkretus smūgis sukels tiesioginį poveikį tilto eksploatavimui. Vis dėlto pati žinia apie ataką Kerčės sąsiauryje rodo, kad kova dėl kontrolės Juodojoje jūroje ir prie Krymo tęsis, o jūriniai dronai ir toliau bus vienas svarbiausių šios konfrontacijos elementų.