Tag: Kering

  • Salma Hayek Kanoje pavergė visus: plunksnų suknelė ir 59-erių forma sukėlė audrą

    Salma Hayek Kanoje pavergė visus: plunksnų suknelė ir 59-erių forma sukėlė audrą

    Kanų kino festivalio metu Salma Hayek dar kartą atsidūrė dėmesio centre, kai kartu su vyru François-Henri Pinault vedė Kering Women in Motion apdovanojimų vakarą. Šis renginys, rengiamas bendradarbiaujant su Kanų festivalio organizatoriais, skirtas įvertinti moterų indėlį kine ir šiuolaikinėje kultūroje.

    Vakaras vyko Prancūzijoje, vaizdingoje Kanų senamiesčio erdvėje, kur kasmet susirenka kino industrijos lyderiai ir ryškiausios žvaigždės. Kering iniciatyva jau ne vienerius metus pabrėžia lyčių lygybės ir matomumo svarbą kino pasaulyje, o apdovanojimai tapo svarbia festivalio programos dalimi.

    Didžiausio dėmesio sulaukė aktorės pasirinktas įvaizdis: prigludusi balta suknelė, dekoruota plunksnų detalėmis, išryškinusi asimetrišką iškirptę ir akcentuotą petį. Vakaro stilistika atitiko Kanams būdingą prabangos ir teatro pojūtį, kuriame klasika derinama su ryškiomis, lengvai atpažįstamomis detalėmis.

    Įvaizdį užbaigė įspūdingi papuošalai: smaragdų ir deimantų auskarai bei masyvūs žiedai. Plaukai buvo sukelti į tvarkingą kuodą, o šilto tono makiažas ir uogų atspalvio lūpos suteikė elegancijos, bet neperkrauto efekto.

    Ne mažiau aptarinėta ir pačios Hayek išvaizda: aktorei 59 metai, tačiau ji spindėjo energija ir puikia forma. Pastaraisiais metais Kanų raudonajame kilime vis dažniau akcentuojamas natūralumas ir brandos estetika, o ryškios asmenybės, atsisakančios perdėto efekto, sulaukia ypač daug simpatijų.

    Renginyje netrūko ir kitų kino pasaulio pavardžių, tačiau būtent Salma Hayek tapo vakaro simboliu, nes sugebėjo suderinti prabangą, subtilumą ir dėmesį iniciatyvai, kuriai skirtas renginys. Kanų festivalis tradiciškai išlieka vieta, kurioje mados žinutės ir kino industrijos vertybės susitinka vienoje scenoje.

  • Mados industrijos paradoksas: visi kalba apie tvarumą, bet pirkėjai už jį mokėti nebenori

    Mados industrijos paradoksas: visi kalba apie tvarumą, bet pirkėjai už jį mokėti nebenori

    Pasaulinę mados industriją 2026 metais sukaustė paradoksas: rinkodaroje vis garsiau žadamas tvarumas, tačiau dalis vartotojų, spaudžiami pragyvenimo kaštų, už tai primokėti nenusiteikę. Vis dėlto prekės ženklai tvarumo krypties neatsisako, nes tai tampa ne įvaizdžio, o rizikų valdymo klausimu.

    Didieji žaidėjai plečia žiediškumo sprendimus ir siūlo daugiau perdirbtų medžiagų, o dalis įmonių investuoja į laboratorijoje užaugintus deimantus ar antrinę prekybą. Tačiau pirkėjai vis dažniau renkasi kainą ir vertę, todėl vadinamasis tvarumo priedas pardavimuose ne visada atsiperka.

    „Tvarumas yra verslas, o ne gerumo akcija: kai brangsta nafta, brangsta poliesteris, o logistika tampa per daug nepastovi“, – sakė buvusi H&M vadovė Helena Helmersson.

    Tvarumas virsta finansų disciplina

    Pastarąjį dešimtmetį mažmenoje dominavo paprasta schema: auginti apimtis, mažinti tiekimo kainą ir išparduoti likučius akcijomis. Tačiau 2026 metais vis daugiau prekės ženklų pripažįsta, kad šie svertai silpnėja, o pelningumą tenka saugoti per tiekimo lankstumą ir stipresnį prekės ženklą.

    Papildomą spaudimą kuria energijos kainų šuoliai ir geopolitiniai sukrėtimai, tiesiogiai veikiantys sintetinių pluoštų savikainą. Kadangi poliesterio ir kitų naftos produktų kainos svyruoja, įmonėms tampa svarbu mažinti priklausomybę nuo pirminių žaliavų ir didinti perdirbtų medžiagų dalį.

    Priežastis paprasta: tvarumas vis dažniau atsiranda finansų direktorių darbotvarkėse kaip priemonė stabilizuoti maržas. Tai apima tiek žaliavų riziką, tiek tiekimo grandinių patikimumą, tiek ir reputacijos apsaugą, kai socialiniuose tinkluose skandalai gali greitai numušti prekės ženklo vertę.

    Prabanga taip pat pažeidžiama

    Net ir prabangos segmentas, kuriam kainų jautrumas mažesnis, susiduria su klimato rizika. Tokios žaliavos kaip kašmyras ar aukštos kokybės oda priklauso nuo oro sąlygų, vandens prieinamumo ir gamybos geografijos, o ekstremalūs reiškiniai gali sutrikdyti tiekimą ir kelti kaštus.

    „Tai ne filantropija, o grynas verslas: klimato mažinimo priemonės gali labai greitai atsispindėti pelno (nuostolio) ataskaitoje“, – sakė „Kering“ tvarumo ir institucinių reikalų vadovė Marie-Claire Daveu.

    Investuotojai vis atidžiau vertina aplinkosaugos, socialinius ir valdysenos rodiklius, todėl tvarumas tampa ir kapitalo pritraukimo, ir rizikų draudimo mechanizmu. Prabangai tai kartu yra būdas skatinti kūrybą, ieškant naujų medžiagų, technologijų ir gamybos sprendimų.

    Žiediškumas brangus, bet artėja taisyklės

    Žiedinės ekonomikos tikslas madoje yra nutolti nuo modelio paimk, pagamink, išmesk ir kurti gaminius taip, kad juos būtų galima perparduoti, taisyti ar perdirbti į naują pluoštą. Tačiau tekstilės perdirbimo infrastruktūra dar tik plečiasi, o tekstilė į tekstilę sprendimai iki šiol išlieka sudėtingi ir brangūs.

    Situaciją keičia ne vien vartotojų nuotaikos, bet ir reguliavimas. Europos Sąjungoje įgyvendinamos priemonės, skirtos mažinti žaliąjį smegenų plovimą, riboti perteklinį prekių naikinimą ir didinti gaminių tvarumo reikalavimus, todėl įmonėms kyla ne tik reputacinė, bet ir finansinių sankcijų rizika.

    Dalis prekės ženklų akcentuoja, kad jaunų vartotojų vertybės ilgainiui gali pastūmėti rinką, tačiau šiandien jų perkamoji galia ne visada atitinka keliamus lūkesčius. Dėl to tvarumas madoje vis labiau primena maratoną: investicijų reikia dabar, o didesnė grąža ir aiškesni signalai iš rinkos dažnai ateina vėliau.