Naujas siaubo komedijos ir veiksmo elementus maišantis filmas „Christmas at the Kringles“ startavo itin nesėkmingai: „Rotten Tomatoes“ platformoje jis kol kas turi 0 proc. kritikų pritarimą. Toks įvertinimas laikomas retu, nes ilgainiui net ir prastai sutiktos premjeros dažniausiai sulaukia bent kelių palankių recenzijų.
Platformoje skelbiamais duomenimis, nulinis rezultatas susiformavo susumavus 19 kritikų apžvalgų. Nors tai dar nėra didžiulis vertinimų kiekis, tokia pradžia paprastai signalizuoja apie aiškų kritikų konsensusą, kurį vėliau pakeisti būna sunku.
Kalėdos ir siaubas viename
Filmo siužetas sukasi apie šeimą, kuri šalia gyvenančius kaimynus užklumpa švenčiančius Kalėdas ištisus metus. Iš pirmo žvilgsnio nekaltas apsilankymas greitai virsta naktine kova dėl išlikimo, o gelbėjimo operacijai prireikia ciniško, taisyklių nepaisančio prekybos centro Kalėdų Senelio.
Tokia Kalėdų estetikos ir siaubo žanro sintezė pastaraisiais metais tampa vis ryškesne tendencija, nes studijos ir kūrėjai ieško išskirtinumo perpildytoje rinkoje. Vis dėlto kritikai pabrėžia, kad vien idėjos nepakanka, jei scenarijus ir tonas neišlaiko pasirinktos krypties.
Kritikai: idėja skambi, bet neveikia
Dalis recenzentų pažymi, kad filmas nukenčia dėl nenuoseklaus tono ir silpno teksto. Vertinimuose kartojasi mintis, jog siužetas primena skirtingų, geriau pavykusių filmų fragmentų mišinį, o Kalėdų motyvai dažnai lieka tik dekoracija.
„Filmas atrodo lyg surinktas iš daugybės kitų, daug geresnių juostų, tikintis, kad patyrę komedijos aktoriai viską suklijuos į vieną visumą. Tai primena gražiai įpakuotą dėžutę, kurioje nėra nieko“, – teigiama vienoje kritikų apžvalgoje.
Aktoriai gelbsti, bet ne viską
Tarp ryškesnių filmo pliusų dažniausiai įvardijamas aktorių ansamblis, kuriame – Ronas Livingstonas, Thomasas Lennonas, Rachel Bilson ir Robas Riggle. Kritikai sutaria, kad būtent aktorių pastangos suteikia filmui bent kiek energijos, tačiau jos nekompensuoja scenarijaus spragų.
Režisierius Kevinas Lewis interviu yra sakęs, kad siekė sukurti beprotiškos nuotaikos, lengvai žiūrimą kalėdinį filmą, prie kurio žiūrovai galėtų grįžti kasmet. Visgi ar „Christmas at the Kringles“ taps šventiniu favoritu, ar papildys vadinamųjų kultinių blogųjų filmų lentyną, greičiausiai spręs ne kritikai, o auditorija.
Praktika rodo, kad ypač prastai įvertintos juostos kartais atranda antrą gyvenimą transliavimo platformose, kur žiūrovai ieško lengvo, keisto ar sąmoningai absurdiško pramoginio turinio. Šiuo atveju 0 proc. startas gali tapti ne tik nuosprendžiu, bet ir paradoksalia reklama tiems, kuriuos traukia filmai, apie kuriuos kalbama vien dėl jų nesėkmių.