Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vizitas į Belgradą tapo netikėtu diplomatinės darbotvarkės posūkiu, tačiau didžiausią atgarsį sukėlė jo pasisakymas apie Kosovą. Spaudos konferencijoje jis patvirtino, kad Ukraina Kosovo nepriklausomybės nepripažįsta, ir tai Prištinoje buvo sutikta kaip nusivylimas.
Kosovo sostinėje reakcija buvo greita: miesto valdžia nuėmė didelę Ukrainos vėliavą su užrašu Free Ukraine, kuri kabėjo nuo 2022 metų pradžios. Šis gestas buvo pristatytas kaip signalas, kad solidarumas turi būti abipusis, ypač kalbant apie valstybių teisę apsispręsti.
„Kosovo valstybė turi būti gerbiama“, – sakė Prištinos meras Perparim Rama.
Kosovo užsienio reikalų ministras Glaukas Konjufca pareiškė, kad Zelenskio žodžiai priimti su apgailestavimu, tačiau Priština ir toliau rems Ukrainos suverenitetą. Kartu jis atmetė argumentą, esą teritorinio vientisumo principas savaime pateisina Kosovo nepripažinimą, primindamas tarptautinės administracijos laikotarpį po 1999 metų karo ir vėliau vykusias derybas dėl galutinio statuso.
Kosovas nepriklausomybę paskelbė 2008 metais, o šį sprendimą yra pripažinusios daugiau nei 100 valstybių, įskaitant dalį Europos Sąjungos narių ir pagrindines Vakarų partneres. Vis dėlto ne visos ES šalys Kosovą pripažįsta, o Serbija iki šiol laiko jį savo teritorijos dalimi, todėl Balkanų klausimas išlieka vienu jautriausių Europos diplomatinėje darbotvarkėje.
Kodėl Ukraina laikosi tokios pozicijos?
Kyjivo laikysena Kosovo atžvilgiu glaudžiai susijusi su pačios Ukrainos saugumo interesais ir nuosekliu teritorinio vientisumo principu, ypač po 2014 metais įvykdytos Krymo aneksijos ir karo Donbase. Ukrainos pareigūnai ilgą laiką vengė žingsnių, kurie, jų vertinimu, galėtų būti panaudoti kaip precedentas ar propagandinis argumentas ginčuose dėl okupuotų teritorijų.
Ši pozicija taip pat atspindi sudėtingą tarptautinės teisės lauką: Kosovo nepriklausomybė daugelyje sostinių traktuojama kaip išskirtinis atvejis, o Rusija ją ne kartą mėgino pritaikyti savo naratyvui, lygindama su separatistiniais projektais posovietinėje erdvėje. Dėl to Ukraina dažnai renkasi ypač atsargią formuluotę ir vengia sprendimų, kurie galėtų susilpninti jos argumentus dėl Krymo ir kitų okupuotų regionų.
Serbijos diplomatijos balansas
Serbijos prezidentas Aleksandaras Vučičius tuo pat metu pabrėžia paramą Ukrainos teritoriniam vientisumui, įskaitant Krymą, tačiau Belgradas ir toliau palaiko santykius su Maskva bei nėra visiškai susiderinęs su Europos Sąjungos sankcijų politika Rusijai. Serbija siekia narystės ES, bet vidaus politikoje ir energetikoje išlieka stipri priklausomybė nuo Rusijos, todėl oficialioji linija dažnai grindžiama balansavimu.
Zelenskio vizitas Belgrade, Serbijai suteikė progą pademonstruoti tarpininko ir regiono stabilumo rėmėjo vaidmenį, o pasisakymas apie Kosovą vietos auditorijai tapo akivaizdžiu diplomatiniu laimėjimu. Tačiau Prištinai tai priminė, kad net ir artimiausi partneriai Ukrainos karo kontekste ne visada sutaps su Kosovo lūkesčiais tarptautinio pripažinimo klausimu.
Ekspertai pastebi, kad tokie epizodai gali turėti platesnių pasekmių Ukrainos santykiams su Vakarų Balkanų šalimis. Viena vertus, Kyjivui svarbu išlaikyti aiškią ir nuoseklią teritorinio vientisumo liniją, kita vertus, jam tenka valdyti partnerių lūkesčius regionuose, kuriuose statuso klausimai tebėra neišspręsti.