CP v2

Tag: Kiala

  • Portugalijoje startavusi leidykla „Kiala“: kaip siekia juodaodžių autorius iškelti į pagrindines lentynas

    Portugalijoje startavusi leidykla „Kiala“: kaip siekia juodaodžių autorius iškelti į pagrindines lentynas

    Portugalijos leidybos rinkoje šiemet startavo naujas leidyklos ženklas „Kiala“, kurio tikslas aiškus: leisti knygas išskirtinai juodaodžių autorių ir taip mažinti jų nepakankamą atstovavimą knygynuose. Idėjos autorė ir projekto vadovė Elga Fontes sako, kad tai nėra bandymas kurti uždarą nišą, o pastanga pakeisti įprastą rinkos inerciją.

    Leidyklos pavadinimas pasirinktas neatsitiktinai. „Kiala“ yra kimbundu kalbos žodis, reiškiantis apšviesti arba atnešti šviesą, todėl, pasak Fontes, jis tiksliai nusako misiją: atverti platesnę erdvę tiems balsams, kurie Portugalijos leidyboje per dažnai lieka paraštėse.

    Fontes teigia, kad poreikį tokiam projektui pamatė tiek kaip skaitytoja, tiek dirbdama leidybos lauke. Analizuodama vienos Portugalijos leidyklos katalogą ji pastebėjo, kad per kelerius metus išleistose šimtuose knygų tik maždaug dešimtadalis buvo ne baltųjų autorių, o panašios tendencijos, jos vertinimu, kartojasi ir kitur.

    Ką nori pakeisti „Kiala“?

    „Kiala“ siekia paneigti įsitvirtinusį stereotipą, kad juodaodžių autorių literatūra privalo būti apie rasizmą, diskriminaciją ar kančią. Leidykla akcentuoja, kad juodaodžių patirtys yra įvairios, todėl ir kūryba neturi būti vertinama per vieną teminį filtrą.

    „Nėra vieno kaltininko. „Kiala“ nėra kritika, tai paskatinimas“, – sakė Elga Fontes.

    Pasak jos, leidybos grandinėje veikia daug tarpusavyje susijusių veiksnių: nuo redakcinių sprendimų ir komercinių lūkesčių iki kritikos lauko bei socialinių tinklų algoritmų, kurie sustiprina jau matomų knygų srautą. Maža Portugalijos rinka taip pat reiškia, kad leidėjai dažniau renkasi saugesnius, iš anksto patikrintus sprendimus.

    Pirmosios knygos ir atrankos principai

    Pirmasis „Kiala“ leidinys yra Mikki Kendall negrožinė knyga apie feminizmą, kuriame nagrinėjami klasės, skurdo, smurto ir etniškumo klausimai. Antrasis leidinys numatytas lapkričio mėnesį: Akwaeke Emezi romanas The Death of Vivek Oji, kuriame pasakojama apie tapatybę, savęs atradimą ir šeimą, įpinant Nigerijos visuomenės kontekstą.

    Fontes pabrėžia, kad renkantis knygas svarbu ne tik autoriaus kilmė, bet ir tai, kokį pokalbį kūrinys gali pradėti Portugalijoje ir ką pasiūlo skaitytojui. Ji sako, kad „gera knyga“ yra tokia, kuri ilgai neišsisemia ir turi ką pasakyti skirtingais lygmenimis.

    „Mūsų rasinis kriterijus yra tik priemonė. Tai nėra teiginys, kad juodaodžiai autoriai yra vienalytė literatūros kategorija“, – sakė Elga Fontes.

    Rizikos, kritika ir augimo planai

    Leidykla pripažįsta, kad daliai auditorijos gali atrodyti nišinė ar net sulaukti kaltinimų diskriminacija. Vis dėlto Fontes laikosi pozicijos, kad jos darbas yra leisti kokybiškas knygas ir nuosekliai didinti juodaodžių autorių matomumą įprastose knygynų lentynose, o ne kurti atskirą paralelinį ratą.

    „Kiala“ taip pat siekia įtraukti daugiau juodaodžių profesionalų į knygos kūrimo procesą: nuo vertimo ir redagavimo iki dizaino. Pasak Fontes, tokių specialistų Portugalijoje yra, tačiau jų kelią į leidybos rinką dažnai apsunkina ribotas kontaktų tinklas ir mažesnės galimybės patekti į uždarus profesinius ratus.

    Artimiausiais metais leidykla planuoja augti atsargiai: 2026 metais numatyta išleisti dvi knygas, 2027 metais jų turėtų būti trys, o sąrašas jau sudėliotas. Toliau, žvelgiant į 2028 metus, „Kiala“ siekia pristatyti ir Portugalijos autorius, kartu išlaikant pagrindinį principą: redakcinę kokybę ir ilgalaikį katalogą.

    Didžiausiais iššūkiais įvardijami platinimas, gamybos sąnaudos, popieriaus kaina ir apskritai nedidelė bei jautri Portugalijos knygų rinka. Fontes atkreipia dėmesį ir į skaitymo įpročius, kurie, nors ir gerėja, vis dar lemia, kad knygų kaina tampa kritiniu veiksniu tiek pirkėjams, tiek leidėjams.

    Galiausiai „Kiala“ misija, pasak įkūrėjos, yra pasiekti paradoksalų tikslą: kad vieną dieną tokios leidyklos nebereikėtų. Ji tikisi, kad didesnis dėmesys juodaodžių autoriams paskatins ir kitus leidėjus drąsiau investuoti, o juodaodžių kūryba taps įprasta, nebe išimtimi.

  • Portugalijoje įkurta „Kiala“ leidykla žada daugiau juodaodžių autorių: kodėl tai svarbu rinkai

    Portugalijoje įkurta „Kiala“ leidykla žada daugiau juodaodžių autorių: kodėl tai svarbu rinkai

    Portugalijos leidybos rinkoje veiklą pradėjo naujas leidyklos ženklas „Kiala“, kurio tikslas – nuosekliai leisti knygas, parašytas juodaodžių autorių, ir taip mažinti jų nepakankamą matomumą knygynuose. Iniciatyvos autorė ir redaktorė Elga Fontes sako, kad tai nėra bandymas kurti atskirą literatūros lentyną, o pastanga išplėsti „normą“ – ką Portugalijoje įprasta laikyti leidybai „tinkančiu“ balsu.

    „Kiala“ oficialiai startavo 2026 metų gegužę kaip leidyklos „Vírgula d’Interrogação“ ženklas. Pavadinimas, pasak E. Fontes, kilęs iš kimbundu kalbos ir reiškia apšviesti, atnešti šviesą – tai turėtų atspindėti ir misiją, ir kryptį, kuria siekiama keisti vietinę kultūrinę ekosistemą.

    Kas stumia autorius į paraštes?

    E. Fontes teigia, kad idėja kilo iš asmeninės patirties: studijų metu ji analizavo vienos Portugalijos leidyklos katalogą ir pastebėjo, kad tarp šimtų per kelerius metus išleistų knygų tik maždaug dešimtadalis buvo ne baltųjų autorių darbai. Vėliau, peržvelgusi ir kitų leidybos grupių naujienas, ji padarė panašią išvadą – erdvės juodaodžių autoriams trūksta ir šiandien.

    Portugalijoje, pasak jos, nėra plačiai žinomo, nuoseklaus tyrimo ar viešos stebėsenos, kuri sistemingai vertintų rasinę reprezentaciją leidyboje. Dėl to rinkos disproporcijos dažnai lieka „nematomos“: jei kažko neskaičiuoji, sunku įrodyti mastą ir dar sunkiau įtikinti, kad problema struktūrinė.

    Leidėja pabrėžia, kad vieno „kaltininko“ nėra: sprendimus lemia redaktoriai, agentai, kritikai, knygynų politika ir skaitytojų įpročiai, o socialiniai tinklai dažniau išryškina tai, kas jau ir taip matoma. Mažoje rinkoje leidėjai paprastai ieško komercinio saugumo, todėl „netipiški“ vardai ar temos neretai laikomi rizika.

    Ne tik apie rasizmą ir skausmą

    „Kiala“ siekia ginčyti dar vieną įsišaknijusią nuostatą – kad juodaodžių autorių literatūra privalo būti apie rasinę patirtį, diskriminaciją ar kančią. E. Fontes teigimu, toks požiūris redukuoja autorius iki vienos tapatybės dimensijos ir atima iš jų teisę būti vertinamiems kaip universalūs kūrėjai, galintys rašyti bet kokia tema.

    „Su „Kiala“ norėjome sujudinti nuostatą, kad juodaodis žmogus gali rašyti tik apie rasizmą ir kančią“, – sakė Elga Fontes.

    Pirmasis „Kiala“ leidinys – JAV autorės ir visuomenininkės Mikki Kendall negrožinė knyga apie feminizmą ir socialinę nelygybę, kurioje aptariami klasės, skurdo, smurto ir etniškumo klausimai. Antrasis leidinys, planuojamas 2026 metų lapkritį, – Akwaeke Emezi romanas The Death of Vivek Oji, pasakojantis apie tapatybę, šeimą ir brandą Nigerijos visuomenės kontekste.

    „Kiala“ augimo planas ir rinka

    Leidykla kol kas planuoja nedidelį tempą: 2026 metais – dvi knygos, 2027 metais – trys, o 2027 metų sąrašas, pasak leidėjos, jau suderintas ir bus orientuotas į grožinę literatūrą. Tolimesnėje perspektyvoje, nuo 2028 metų, ketinama pradėti leisti ir Portugalijos autorius.

    E. Fontes pripažįsta, kad toks projektas neišvengiamai bus vadinamas nišiniu, o dalis auditorijos jį gali vertinti priešiškai. Vis dėlto ji akcentuoja praktinį tikslą: būti tradicinės rinkos dalimi – ne kurti atskirą platinimo kanalą, o užtikrinti, kad juodaodžių autorių knygos atsirastų ten, kur jų trūksta, ir būtų randamos „normaliai“, be išskyrimo.

    Didžiausi iššūkiai, būdingi daugeliui nepriklausomų leidėjų, išlieka tie patys: platinimas, gamybos sąnaudos, popieriaus kainos ir ribota vietinė paklausa. Šiuos veiksnius dar labiau sustiprina pragyvenimo kaštai ir bendri skaitymo įpročiai, dėl kurių knygų kainos mažoje rinkoje dažnai kyla, o rizikos tolerancija mažėja.

    Ilgalaikis „Kiala“ tikslas, anot įkūrėjos, paradoksalus: pasiekti tašką, kai tokios leidyklos apskritai nebereikės, nes platesnė rinka pati natūraliai ir nuosekliai investuos į įvairių šalių, žanrų ir patirčių juodaodžių autorius. Kol kas „Kiala“ siekia, kad juodaodžių rašytojai Portugalijos knygynuose nustotų būti išimtimi ir taptų kasdienybe.