Tag: Kiaulienos karbonadai

  • Nebėra džiūvėsėlių? Štai kuo apvolioti karbonadus – traškūs, auksiniai ir nesugeria riebalų

    Kiaulienos karbonadas daugeliui yra klasika, tačiau jo traškumą galima išgauti ir be tradicinių džiūvėsėlių. Kai jų namuose pritrūksta, puikiai tinka nesaldinti kukurūzų dribsniai. Stambiau sutrinti jie sukuria nelygią, storesnę plutelę, kuri maloniai traška ir lėčiau permirksta riebalais.

    Svarbiausia dribsnių nesumaišyti į miltus. Geriausias rezultatas gaunamas, kai lieka ir mažesnių, ir didesnių gabalėlių, nes būtent jie kepant suformuoja ryškų paviršių. Skoniui ir spalvai galima įmaišyti šiek tiek saldžiosios paprikos, kuri suteikia gražesnį auksinį atspalvį.

    Mėsą verta išmušti plonai, bet saikingai, kad nepažeistumėte struktūros. Per stipriai išmuštas karbonadas greičiau praranda sultingumą ir kepant linkęs išsausėti. Prieš apvoliojimą mėsą pagardinkite druska ir pipirais, o į kiaušinio plakinį įpilkite šlakelį pieno, kad dribsniai geriau priliptų.

    Kepti rekomenduojama vidutinėje kaitroje. Per karštas aliejus greitai apskrudina dribsnius, tačiau mėsa viduje gali nespėti iškepti, todėl plutelė patamsėja anksčiau, nei karbonadas tampa minkštas. Jei dribsniai ima pernelyg greitai ruduoti, kaitrą sumažinkite ir leiskite mėsai ramiai „pasiekti“.

    Toks karbonadas ypač tinka su bulvių koše ir gaiviomis salotomis, taip pat su šiltais burokėliais. Norint modernesnio patiekimo, galima rinktis orkaitėje keptas bulves, lengvą česnakinį padažą ir paprastas lapines salotas su agurku.

  • Šefai atskleidė, ant ko kepti karbonadus: viena riebalų rūšis laimi prieš aliejų

    Auksinė, traški plutelė ir sultingas vidus – taip dažniausiai įsivaizduojamas gerai iškeptas karbonadas. Skonį lemia ne vien mėsa ir paniruotė, bet ir riebalai, kuriuose kepama, ypač kai keptuvėje laikoma aukšta temperatūra.

    Profesionaliose virtuvėse, kai kalbama apie klasikinį kiaulienos karbonadą, dažnai pasirenkami kiaulės taukai. Šefai aiškina, kad tai padeda greičiau suformuoti plutelę ir sumažinti sulčių praradimą, todėl mėsa išlieka sultingesnė.

    Kuo svarbi dūmų temperatūra?

    Riebalų pasirinkimą daugiausia lemia jų stabilumas kaitinant. Kepant 170–180 laipsnių temperatūroje svarbu, kad riebalai kuo vėliau pradėtų rūkti ir neskaidytųsi, nes tuomet blogėja skonis ir didėja nepageidaujamų junginių susidarymo rizika.

    Kiaulės taukai dėl sudėties paprastai yra atsparesni karščiui nei dalis daug polinesočiųjų riebalų turinčių aliejų. Dėl to jie tinkami trumpam, intensyviam kepimui, kai siekiama greitos, traškios paniruotės.

    Skonis ir tradicija vis dar veikia

    Dar vienas argumentas – skonis. Daugelis virtuvės profesionalų pabrėžia, kad kiaulienai artimesni riebalai sustiprina aromatą, o kepant vien augaliniame aliejuje karbonadas gali būti „tvarkingas“, bet ne toks ryškaus skonio.

    Tradicija taip pat prisideda prie pasirinkimo: Vidurio ir Rytų Europos virtuvėse taukai ilgą laiką buvo kasdienis riebalas kepimui, kol plačiau paplito rafinuoti augaliniai aliejai. Šiandien dalis restoranų prie jų grįžta dėl nuspėjamo rezultato ir skonio.

    Kaip kepti, kad plutelė liktų traški?

    Keptuvėje įkaitinkite 1–2 šaukštus taukų, kad plonu sluoksniu padengtų dugną. Riebalai turi būti gerai įkaitę, bet nerūkyti – tai ženklas, kad temperatūra per aukšta ir riebalai pradeda irti.

    Karbonadą kepkite iš abiejų pusių maždaug po 3–4 minutes, priklausomai nuo storio, kol paniruotė taps sodriai auksinė. Iškeptą mėsą trumpam padėkite ant grotelių arba popierinio rankšluosčio, kad nubėgtų riebalų perteklius.

    Jei garnyras dar neparuoštas, venkite karbonadus uždengti dangčiu. Susikaupę garai suminkština paniruotę, todėl net ir gerai iškepta, traški plutelė greitai praranda tekstūrą.