CP v2

Tag: Kibernetinė gynyba

  • Lenkijos cyberkariuomenei – papildomas finansavimas: pinigai skiriami specialistų atlyginimams

    Lenkijos vicepremjeras ir skaitmeninimo ministras Krzysztofas Gawkowskis pranešė, kad šalies Kibernetinės erdvės gynybos pajėgoms bus skirta papildomų lėšų. Jos bus skiriamos iš Kibernetinio saugumo fondo ir pirmiausia numatytos kariuomenės kibernetinio saugumo specialistų atlyginimams.

    Ministro teigimu, tikslas paprastas: valstybė nori išlaikyti aukštos kvalifikacijos žmones tarnyboje ir sustiprinti pajėgumus atremiant vis sudėtingesnes atakas. Kiek tiksliai sudarys papildomas finansavimas, jis neatskleidė, nurodydamas, kad sumos yra neviešinamos.

    Rekordinės išlaidos kibernetiniam saugumui

    K. Gawkowskis pabrėžė, kad Lenkijos išlaidos kibernetiniam saugumui pasiekė rekordines aukštumas. Pasak jo, šiuo metu jos viršija 1 150 000 000 eurų, o papildomai vykdomos ir investicinės programos.

    Anot ministro, ankstesniais dvejais metais metinės išlaidos siekė apie 920 000 000 eurų. Toks augimas, jo vertinimu, atspindi tiek didėjantį grėsmių mastą, tiek poreikį konkuruoti su privačiu sektoriumi dėl talentų.

    „Žmonės, dirbantys šiuose padaliniuose, turėtų gerai uždirbti“, – sakė Krzysztofas Gawkowskis.

    Ne tik gynyba, bet ir technologinė suverenitetas

    Kibernetinės erdvės gynybos pajėgų vadovas brigados generolas dr. inž. Mariuszas Chmielewskis akcentavo, kad padaliniai rūpinasi ne vien incidentų prevencija ir reagavimu. Jo teigimu, dalis jautriausių ir kritinių technologijų kuriamos pačioje kariuomenės struktūroje, kad būtų sumažinta priklausomybė nuo išorinių sprendimų.

    Generolas išskyrė, kad kibernetinėje gynyboje dirba inžinieriai ir mokslo laipsnius turintys specialistai, kurie kuria bei analizuoja technologijas. Papildomos fondo lėšos, anot jo, yra priemonė išlaikyti šį kompetencijų branduolį ir nuosekliai auginti gebėjimus.

    „Tas technologijų dalis, kurios yra ypač jautrios ir kritiškai svarbios, kuriame savarankiškai“, – sakė Mariuszas Chmielewskis.

    DI modeliai – dar vienas stiprinimo elementas

    Pasak M. Chmielewskio, skaitmeninimo ministerija taip pat padės kibernetinėms pajėgoms iš sąjungininkų gauti pažangius dirbtinio intelekto modelius. Jie, generolo vertinimu, gali prisidėti prie grėsmių analizės, aptikimo ir greitesnio reagavimo procedūrų.

    Jis pažymėjo, kad kariuomenė jau dabar naudoja ir Lenkijoje kuriamus DI sprendimus, pritaikytus konkretiems gynybos poreikiams. Tuo pat metu siekiama įsigyti ir pačius pažangiausius užsienio modelius, kurie, kaip teigiama, galėtų būti gauti dar šiemet.

    „Suprantame, kaip aparatinė įranga ir programinė įranga gali stiprinti mūsų atsparumą“, – sakė Mariuszas Chmielewskis.

  • Lenkija įjungia DI saugomą sieną: po 2 savaičių paaiškės, kaip medžios dronais

    Lenkija įjungia DI saugomą sieną: po 2 savaičių paaiškės, kaip medžios dronais

    Lenkija pranešė apie naują rytinės sienos stebėjimo sprendimą „Inteligentna Granica“, kuris remsis dirbtinio intelekto analize ir duomenimis iš dronų bei kitų jutiklių. Apie projektą viešai kalbėjo Lenkijos gynybos ministerija, o diegimas siejamas su platesnėmis priemonėmis, stiprinančiomis rytinę NATO flango apsaugą.

    Pagal pristatytą koncepciją DI automatiškai analizuos vaizdą iš bepiločių platformų kamerų ir kitų sensorių, atpažins objektus, įvertins jų veiklą ir pažymės įvykius, kuriems reikia operatorių dėmesio. Tikslas – sutrumpinti laiką, kurio reikia dideliems vaizdo srautams peržiūrėti, ir greičiau priimti operacinius sprendimus.

    Kibernetinės erdvės gynybos pajėgų struktūrose veikiantys specialistai pabrėžia, kad sistema turėtų sumažinti nuolatinės stebėsenos krūvį, nes DI filtruos informaciją ir išskirs svarbiausius signalus. Praktikoje tai reiškia mažiau „tuščių“ pavojaus pranešimų ir daugiau dėmesio realioms situacijoms, kuriose reikalinga žmogaus reakcija.

    Lenkijos pasienio tarnyba šiame modelyje būtų atsakinga už sensorių infrastruktūros išdėstymą, priežiūrą ir duomenų tiekimą iš kamerų bei stebėjimo įrenginių. Kartu tai siejama su kitomis rytinės sienos apsaugos priemonėmis, įskaitant elektronines sistemas, kurios jau dabar naudojamos objektams klasifikuoti ir aliarmams filtruoti.

    Tokios technologijos Europoje diegiamos vis dažniau, tačiau kartu kelia ir praktinių klausimų: kaip bus valdoma klaidingų atpažinimų rizika, kokie bus operatorių veiksmų protokolai, kaip bus užtikrinamas sistemų atsparumas trikdymui ir kibernetinėms atakoms. Todėl prieš operacinį startą paprastai vykdomi bandymai, kurių metu tikrinamas DI tikslumas skirtingomis oro ir apšvietimo sąlygomis, taip pat vertinamas sprendimų patikimumas realiame pasienio darbo tempe.

    Lenkijos gynybos ministerijos pateikiama informacija rodo, kad projektas planuojamas kaip ilgalaikė investicija, o operacinis paleidimas numatomas 2026 metų rugpjūtį. Iki tol numatoma baigti testus ir parengti procedūras, kad automatizuota analizė padėtų pareigūnams, bet nepakeistų būtinos žmogaus kontrolės kritinėse situacijose.

    „Sistema turi sutrumpinti vaizdo analizės laiką ir greitinti operacinius veiksmus, išryškindama tai, kas svarbiausia“, – sakė Lenkijos gynybos ministerijos atstovai.

  • Lenkiški tankai su DI: kariuomenė pristatė BMS Legion sistemą, kuri keičia mūšio lauko valdymą

    Lenkijos gynybos institucijos plečia vietines skaitmenines galimybes ir į kariuomenės techniką diegia sprendimus su dirbtiniu intelektu. Pastaruoju metu pristatyta BMS Legion sistema skirta realiuoju laiku sujungti informaciją apie savas pajėgas, priešą, reljefą ir užduotis į vieną operacinį vaizdą.

    BMS yra mūšio lauko valdymo sistema, kuri padeda vadams greičiau orientuotis situacijoje ir priimti sprendimus, panašiai kaip navigacija automobilyje. Lenkijos kibernetinės gynybos pajėgų struktūros teigia, kad sprendimas kuriamas taip, jog būtų nepriklausomas nuo vieno tiekėjo, licencijų ir brangių palaikymo sutarčių.

    Skaitmeninis reljefo modelis

    Vienas ryškiausių projekto elementų yra vadinamasis skaitmeninis vietovės dvynys, kuriamas kartu su mokslo partneriais. Pirmame etape daug dėmesio skiriama miškingoms teritorijoms, tačiau tikslas yra palaipsniui aprėpti ir urbanizuotas zonas, kurios šiuolaikiniuose konfliktuose tampa vis svarbesnės.

    Sistema gali parinkti maršrutus per sudėtingą vietovę atsižvelgdama į skirtingų platformų galimybes, pavyzdžiui, tankų, ratinių šarvuočių ar sunkvežimių pravažumą. Tokie skaičiavimai turi būti atliekami greitai, kad vairuotojas ar vadas rekomendacijas gautų per kelias sekundes.

    Papildomai numatomas duomenų atnaujinimas pasitelkiant bepiločius orlaivius ir sensorius, pavyzdžiui, lidarus, kurie leidžia greitai sukurti trimatį aplinkos vaizdą. Tokia logika atitinka pastarųjų metų karo patirtis, kai žvalgyba ir nuolatinis situacijos atnaujinimas tapo kritiškai svarbūs.

    DI sprendimų palaikymui

    Į BMS Legion integruotas DI modulis, skirtas vaizdų atpažinimui ir kalbos pavertimui tekstu triukšmingoje aplinkoje, pavyzdžiui, šarvuotoje technikoje ar mūšio lauke. Tokios funkcijos svarbios ne tik patogumui, bet ir ryšio efektyvumui, nes tekstiniai pranešimai reikalauja mažesnio duomenų srauto ir gali būti perskaitomi vėliau.

    Teigiama, kad algoritmai treniruojami atpažinti kovines platformas sudėtingomis sąlygomis, kai matomumą riboja dūmai, rūkas ar greitas judėjimas. Praktikoje tai reiškia, kad sistema gali padėti greičiau suformuoti patikimesnį vaizdą apie situaciją, o klaidų tikimybę mažina žmogaus sprendimų kontrolė.

    Dar viena kryptis yra greitas galimų veiksmų scenarijų įvertinimas ir rekomendacijų pateikimas vadui. Tokie sprendimai dažniausiai įvardijami kaip sprendimų palaikymas, kai galutinė atsakomybė ir sprendimas lieka žmogui, o sistema padeda sutrumpinti analizės laiką.

    Veikimas be nuolatinio ryšio

    Kuriant BMS Legion akcentuojamas atsparumas ryšio trikdžiams, nes moderniuose konfliktuose ryšio kanalai dažnai slopinami, o radijo spinduliuotė gali išduoti poziciją. Todėl sistema projektuojama taip, kad veiktų decentralizuotai ir galėtų keistis duomenimis tarp atskirų darbo vietų be nuolatinio ryšio su centriniu serveriu.

    Taip pat numatoma galimybė sumažinti ryšio emisiją arba laikinai jos atsisakyti, siekiant išlaikyti radijo tylą. Tokia architektūra atitinka NATO šalių siekį didinti kovinių sistemų atsparumą elektroninės kovos priemonėms.

    Praktiniu lygmeniu BMS Legion vartotojas viename ekrane mato taktinę situaciją, savų pajėgų pozicijas, užduotis, maršrutus ir gali gauti įspėjimus ar aliarmus. Sistema taip pat palaiko šifruotą taktinį susirašinėjimą ir duomenų perdavimą tarp platformų.

    Lenkijos kariuomenė skelbia, kad BMS Legion jau diegiamas dalyje sausumos platformų, įskaitant K2 šeimos tankus, o ateityje svarstoma plėtra į kitas kovines mašinas. Šalia taktinio valdymo akcentuojamas ir logistikos vaizdas, kai realiuoju laiku stebimi resursai, pavyzdžiui, amunicijos ar degalų likučiai, kad vadas galėtų laiku planuoti papildymą.

    Projektas pristatomas kaip pastanga stiprinti technologinę nepriklausomybę, kai sprendimo kontrolė ir išeities kodas lieka valstybės institucijų rankose. Toks modelis tampa vis aktualesnis Europoje, kur gynybos modernizavimas vis dažniau siejamas ne tik su ginkluote, bet ir su programine įranga, duomenimis bei DI kompetencijomis.