Skaitmenizacija, automatizacija ir dirbtinis intelektas vis dažniau tampa ne papildomu pranašumu, o būtina sąlyga įmonėms, norinčioms išlikti konkurencingoms. Kartu auga ir kita realybė: net pažangiausios technologijos neatsveria silpnos kibernetinės higienos, kai klaidos prasideda nuo kasdienių darbuotojų įpročių.
Ši tema vis garsiau skamba ir verslo, ir viešojo sektoriaus diskusijose, nes kibernetinės atakos brangsta, o jų poveikis tampa platesnis. Nuo sukčiavimo laiškų iki išpirkos reikalaujančių atakų ar tiekimo grandinės incidentų – rizika tiesiogiai paliečia pajamas, reputaciją ir net veiklos tęstinumą.
Paramos logika keičiasi
Katovicuose veikianti Katovicų specialioji ekonominė zona pabrėžia, kad technologinė transformacija neturėtų apsiriboti vien įrangos pirkimu ar pavieniais IT projektais. Vertinant investicijas vis dažniau akcentuojama, ar įmonė numato robotizaciją, automatizaciją ir procesų skaitmeninimą taip, kad tai duotų pamatuojamą ekonominį efektą.
Praktinis iššūkis ypač ryškus mažesnėms įmonėms, kurios dažnai neturi atskiros kibernetinio saugumo komandos ir priverstos rinktis tarp gamybos, pardavimų ir saugumo biudžetų. Todėl įvairios konsultavimo, brandos įsivertinimo ir diegimo programos tampa būdu sumažinti barjerą pradžiai, ypač kai reikia apsispręsti, nuo ko pradėti ir kokias priemones rinktis.
Kibernetinė higiena kaip darbo sauga
Verslui vis aiškiau, kad kibernetinis saugumas nebėra vien IT skyriaus rūpestis, o organizacinės kultūros dalis. Kibernetinė higiena šiandien lyginama su BHP: tai taisyklių ir įpročių rinkinys, kuris mažina incidentų tikimybę, net kai įmonė naudoja pažangias sistemas.
„Kibernetinis saugumas ir kibernetinė higiena turėtų tapti tokia pat normali darbo BHP dalimi“, – sakė Katovicų specialiosios ekonominės zonos vadovas Rafałas Żelazny.
Šis požiūris ypač svarbus dėl to, kad DI įrankiai didina produktyvumą, bet kartu suteikia ir naujų galimybių piktavaliams. Dalis atakų tampa labiau personalizuotos, greičiau parengiamos, o socialinė inžinerija taikosi į žmones, kurie skuba, nesilaiko slaptažodžių tvarkos ar patvirtina prašymus be papildomo patikrinimo.
Rizikos valdymo praktika taip pat skiriasi pagal sektorių: IT ir skaitmeninių paslaugų bendrovėms dažniausiai keliami griežtesni reikalavimai nei, pavyzdžiui, maisto pramonės įmonėms. Vis dėlto net ir tradiciniuose sektoriuose kibernetinės grėsmės auga, nes daugėja nuotolinės prieigos, debesijos paslaugų, automatizuotų gamybos linijų ir išorinių tiekėjų.
Ką rodo įmonių duomenys
Europos statistikos duomenys ir nacionaliniai tyrimai nuosekliai rodo tą pačią tendenciją: didesnės įmonės dažniau taiko formalias kibernetinio saugumo priemones ir investuoja į darbuotojų mokymus. Mažesnės bendrovės dažniau atsiremia į minimalius sprendimus, o pagrindinė kliūtis joms išlieka finansai ir kompetencijų trūkumas.
Ilgainiui tai kuria rizikingą atotrūkį, nes tiekimo grandinėse silpniausia grandis gali tapti įėjimo tašku į didesnę organizaciją. Todėl vis daugiau partnerių ir užsakovų prašo įrodymų, kad tiekėjas laikosi bazinių saugumo reikalavimų, turi incidentų valdymo tvarką ir reguliariai moko darbuotojus.
„Kibernetinė higiena turėtų būti tokia natūrali kaip durų užrakinimas – tai kasdieniai įpročiai, kuriuos turime išsiugdyti darbe ir namuose“, – sakė Rafałas Żelazny.
Ekspertai pabrėžia, kad tvariausi pokyčiai prasideda nuo elementarių praktikų: saugių prisijungimų, atnaujinimų, atsarginių kopijų, aiškių teisių valdymo taisyklių ir nuoseklių mokymų. Kai tai tampa rutina, technologinės investicijos į automatizaciją ir DI duoda daugiau naudos, nes rizika valdoma ne tik įrankiais, bet ir žmonių elgsena.
