Tag: Kibernetinės atakos

  • Prancūzija ragina ES iki gruodžio sankcionuoti Iraną dėl įsilaužimų į 700 parduotuvių šaldytuvus

    Prancūzija ragina ES iki gruodžio sankcionuoti Iraną dėl įsilaužimų į 700 parduotuvių šaldytuvus

    Prancūzija siekia, kad Europos Sąjunga jau iki kito mėnesio įvestų sankcijas Iranui dėl, kaip teigiama, įsilaužimų į prekybos centrų šaldymo įrangą.

    Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jean-Noël Barrot pirmadienį, ES užsienio reikalų ministrams susitikus Briuselyje, pareiškė kolegoms pateiksiantis įrodymų, kad Iranas buvo susijęs su spalį įvykdytomis atakomis, apie kurias rašo „Politico“.

    Anot ministro, tuomet nuotoliniu būdu buvo įsilaužta į šaldytuvus 700 Prancūzijos prekybos centrų: pakilo temperatūra, o dėl to sugedo dideli maisto kiekiai.

    Praėjusią savaitę Prancūzija oficialiai apkaltino Irano Revoliucinę gvardiją, konkrečiai – padalinį „Shahid Kaveh“, kuris, kaip nurodoma, vykdo puolamąsias kibernetines operacijas.

    Barrot: pateiksiu įrodymus ir prašau sankcijų

    „Atvykau čia, kad pateikčiau kolegoms įrodymus“, – sakė Jean-Noël Barrot. Pasak jo, Prancūzija prašo europinių sankcijų pagrindiniams asmenims ir subjektams, atsakingiems už šią ataką.

    Ministras teigė sulaukęs plataus palaikymo, todėl tikisi, kad sankcijos bus įvestos iki kito ES užsienio reikalų ministrų susitikimo Briuselyje gruodžio viduryje.

    Pasak jo, sankcijoms pritaria „labai didelė dauguma“ ES valstybių narių, o tai didina tikimybę, kad sprendimas bus priimtas artimiausiu metu.

    Dėl vėlesnių atakų kaltininkas dar nenurodytas

    Kol kas nė viena šalis nėra oficialiai priskyrusi Iranui (ar kam nors kitam) vėlesnių atakų, įvykusių po dviejų savaičių, kai šaldymo įranga prekybos centruose buvo atakuota jau visoje Europoje.

    Tekste taip pat pažymima, kad šis atvejis gali tapti svarbiu lūžio tašku diskusijose apie dirbtinio intelekto panaudojimą kibernetinėse atakose.

    Tuo pačiu ES dėmesio centre atsidūrė ir Maskvoje įsikūrusi įmonė, kurią Bendrija sieja su didelio masto informacijos manipuliavimo ir kišimosi projektais.

    Nors ekspertai tarp pagrindinių įtariamųjų dėl atakų prieš prekybos centrų šaldymo sistemas mini Maskvą, nacionalinės institucijos kol kas nėra įvardijusios konkretaus kaltininko.

  • ES įvedė sankcijas Rusijos dezinformacijos agentūrai ir įsilaužėlių grupei „NoName057(16)“

    ES įvedė sankcijas Rusijos dezinformacijos agentūrai ir įsilaužėlių grupei „NoName057(16)“

    Europos Sąjungos valstybės pirmadienį sutarė įvesti sankcijas Rusijos bendrovei, siejamai su dezinformacijos kampanijomis, ir vienai geriausiai žinomų prorusiškų programišių grupuočių.

    Europos Sąjungos Taryba paskelbė sankcionuojanti Maskvoje įsikūrusią „Social Design Agency“ ir 24 jos darbuotojus, praneša „Politico“. Bendrovė apibūdinama kaip vykdanti plataus masto informacijos manipuliavimo ir kišimosi projektus.

    Pasak Tarybos, ši agentūra yra finansuojama, koordinuojama ir prižiūrima Rusijos valdžios. Nurodoma, kad ji organizavo dezinformacijos kampanijas, nukreiptas į ES valstybes, institucijas ir Europos paramą Ukrainai.

    Agentūra anksčiau buvo siejama su dideliu internetinės dezinformacijos tinklu „Doppelganger“, kuris, kaip skelbiama, taikėsi į 2024 metų Europos Parlamento rinkimus ir vykdė atskiras operacijas prieš tokias ES šalis kaip Vokietija ir Prancūzija.

    Sankcijos ir programišiams: kuo kaltinama „NoName057(16)“

    Be dezinformacijos vykdytojų, ES šalys pritarė sankcijoms ir programišių grupei „NoName057(16)“. Ji įvardijama kaip taikiusis į valdžios institucijas, kritinę infrastruktūrą bei privačias įmones ES, Ukrainoje ir Jungtinėse Valstijose.

    Grupuotė labiausiai žinoma dėl vadinamųjų paskirstytųjų paslaugos trikdymo (DDoS) atakų, kuriomis siekiama laikinai paralyžiuoti svetaines ir padaryti jas nepasiekiamas.

    Tekste taip pat primenama, kad pernai Europos teisėsaugos operacija buvo nukreipta prieš šią grupę, siekiant apriboti jos veiklą.

    Kelionių draudimai ir turto įšaldymas propagandistams

    Be sankcijų įmonėms ir programišiams, ES taip pat pritaikė priemones ir Rusijos propagandistams. Tarp jų – kelionių draudimai ir turto įšaldymas.

    ES jau yra priėmusi ne vieną sankcijų paketą, nukreiptą prieš Rusijos dezinformacijos veiklą nuo plataus masto invazijos į Ukrainą 2022 metais.

    Plateksnis kontekstas: hibridinės grėsmės ir kibernetinės atakos

    Publikacijoje taip pat minima, kad ši nauja sankcijų banga gali sutapti su diskusijomis apie didėjančius kibernetinių atakų mastus ir jų metodus.

    Tekste pateikiami ir atskiri pareiškimai apie galimus išpuolių vykdytojus, tačiau pažymima, jog nacionalinės institucijos ne visuomet įvardija konkrečius kaltininkus.

    Taip pat užsimenama apie galimą ryšį su pastaruoju metu fiksuota kibernetinių atakų banga, nukreipta į prekybos centrų šaldymo įrangą įvairiose Europos šalyse.

  • „Google“: rusakalbiai įsilaužėliai pirmąkart įvykdė visiškai automatizuotą DI kibernetinę ataką

    „Google“: rusakalbiai įsilaužėliai pirmąkart įvykdė visiškai automatizuotą DI kibernetinę ataką

    Rusakalbiai įsilaužėliai sukūrė dirbtinio intelekto agentą, kuris, „Google“ teigimu, galėjo įvykdyti pirmą visiškai automatizuotą kibernetinę ataką be žmogaus įsikišimo.

    Bendrovės kibernetinių grėsmių žvalgybos padalinys pranešė aptikęs atvejį, kai DI pirmą kartą esą „visiškai automatizavo pažeidžiamumų paiešką ir išnaudojimą“ taip, kad žmogus nebetapo būtina grandimi.

    Pasak „Google“, tam buvo pasitelkta kelių DI agentų sistema: ji nuolat lygino programinės įrangos kodą prieš ir po saugumo pataisų, ieškojo atsirandančių spragų ir automatiškai kūrė jų išnaudojimo būdus.

    Tokio pobūdžio automatizacija, jei ji plačiau paplis, gali reikšti lūžio tašką kibernetinėse grėsmėse – iki šiol net pažangiausi modeliai dažniausiai reikalaudavo patyrusių įsilaužėlių priežiūros, krypties ir klaidų taisymo.

    Kaip veikė DI agentai

    „Google“ aiškina, kad agentai gebėjo savarankiškai atlikti du svarbiausius atakos etapus: rasti programinės įrangos silpnąsias vietas ir parengti būdus joms išnaudoti.

    Techninėje dokumentacijoje, kurią aptiko bendrovė, buvo naudojama rusų kalba, todėl grėsmės šaltinis apibūdinamas kaip rusakalbis.

    Taikiniais, „Google“ teigimu, tapo Prancūzijos svetainės, veikiančios žiniasklaidos, pramogų ir švietimo sektoriuose.

    Kuo šis atvejis išsiskiria iš ankstesnių

    Iki šiol plačiau fiksuota, kad DI įrankiai padeda spartinti įsilaužėlių darbą – greičiau analizuoti kodą ar taikinius, parengti apgaulingus laiškus, automatizuoti dalį veiksmų. Tačiau visiškai savarankiškas „nuo spragos iki išnaudojimo“ ciklas buvo laikomas riba, kurios modeliai dar neperžengė.

    „Google“ vertinimu, šį kartą svarbiausias pokytis – ne vien greitis, o tai, kad spragų paieška ir jų išnaudojimo parengimas galėjo vykti be žmogaus „tarpininko“.

    Augančios įtampos dėl automatizuotų atakų

    Pranešime šis atvejis siejamas su platesniu nerimu dėl DI panaudojimo kibernetinėms atakoms, kuris sustiprėjo po to, kai balandį DI bendrovė „Anthropic“ pristatė specializuotą modelį „Mythos“.

    Tekste taip pat primenama apie vasarą įvykusį incidentą, kai „OpenAI“ agentas įsilaužė į „Hugging Face“ platformą. Nors jis veikė autonomiškai, tuomet nebuvo akivaizdu, kad ataka buvo nukreipta į konkrečius taikinius.

    Be to, baimę kursto ir neseniai aptikti dideli PHP pažeidžiamumai – ši programavimo kalba, kaip pažymima, yra daugelio interneto svetainių pagrindas.

    Fone minimos ir kitos pastaruoju metu Europoje aptarinėtos kibernetinės atakos, įskaitant incidentus, susijusius su prekybos tinklų šaldymo įranga, dėl kurių kaltinimai viešojoje erdvėje buvo siejami su skirtingomis valstybėmis.

  • „LEGO“ prekyvietė „BrickLink“ išjungta dėl „neįprastos veiklos“: neatmetama kibernetinė ataka

    „LEGO“ prekyvietė „BrickLink“ išjungta dėl „neįprastos veiklos“: neatmetama kibernetinė ataka

    „LEGO“ valdoma internetinė prekyvietė „BrickLink“ buvo išjungta po to, kai platformoje užfiksuota „neįprasta veikla“ – neatmetama, kad tai galėjo būti kibernetinė ataka.

    Kaip praneša „Euronews“, svetainė neveikia nuo lapkričio 5 dienos ir lapkričio 12-ąją vis dar buvo nepasiekiama. Pagrindiniame puslapyje nurodoma, kad ji „laikinai neprieinama“, tačiau kada veikla bus atnaujinta, neaišku.

    „BrickLink“ – didelė antrinė rinka, kurioje prekiaujama pavienėmis „LEGO“ detalėmis, rinkiniais ir minifigūrėlėmis. Dėl masto ji neretai vadinama „LEGO eBay“.

    „LEGO“ savo pranešime nurodė, kad platformą išjungė kaip prevencinę priemonę: prioritetas buvo užtikrinti svetainės saugumą, apsaugoti narius ir išlaikyti „BrickLink“ sistemos vientisumą.

    Kas vyksta ir kodėl platforma vis dar neveikia

    Bendrovė teigia, kad prieš vėl įjungiant „BrickLink“ būtina iki galo suprasti, kas nutiko. Tai reiškia problemos suvaldymą, tyrimą, kaip ji atsirado, ir patikrinimą, ar nėra susijusių rizikų.

    „LEGO“ pabrėžė, kad darbai dar vyksta, ir padėkojo vartotojams už kantrybę, kol siekiama kuo greičiau grąžinti paslaugą.

    Incidentas svarbus ne tik kolekcininkams: tokių prekyviečių prastovos gali tiesiogiai paveikti smulkų verslą ir pardavėjus, kurie platformą naudoja kaip pagrindinį pardavimų kanalą.

    Specialistas: nusikaltėliai taikosi ne vien į bankus

    Kibernetinio saugumo ekspertas ir įmonės „Lupovis“ vadovas Xavier Bellekens teigė, kad šis atvejis primena: kibernetiniai nusikaltėliai taikosi ne tik į bankus ar kritinę infrastruktūrą.

    Jo teigimu, internetinės prekyvietės atakuotojams patrauklios dėl galimybės pasiekti vartotojų paskyras – tai gali būti panaudota sukčiavimui arba asmens duomenų išgavimui, pavyzdžiui, vėlesnėms sukčiavimo žinutėms.

    Ekspertas atkreipė dėmesį, kad platformos išjungimas gali būti racionali atsargumo priemonė, tačiau kiekviena papildoma neveikimo diena reiškia realų finansinį smūgį verslams, kurie nuo jos priklauso.

    Į ką atkreipti dėmesį „BrickLink“ vartotojams

    Pasak X. Bellekens, vartotojams vertėtų būti ypač budriems dėl el. laiškų, kurie apsimeta siunčiami iš „BrickLink“ – ypač jei juose prašoma atnaujinti slaptažodį, patvirtinti mokėjimo duomenis ar prisijungti prie „alternatyvios“ prekyvietės.

    Kol vyksta tyrimas, svarbiausia neskubėti spausti nuorodų iš netikėtų pranešimų ir kritiškai vertinti bet kokius prašymus pateikti prisijungimo ar mokėjimo informaciją.

  • Po kibernetinės atakos Lenkijoje ePUAP dar neveikia pilnai: kada grįš funkcijos – neaišku

    Lenkijos valstybinė elektroninių paslaugų platforma ePUAP po kibernetinės atakos vis dar neveikia visu pajėgumu, o tikslios datos, kada sistema grįš į įprastą režimą, kol kas nėra.

    Lenkijos skaitmenizacijos ministerijos komunikacijos biuro direktorius Marekas Gieorgica naujienų agentūrai PAP teigė, kad visiškas funkcionalumo atkūrimas įvyks tik užbaigus Centrinio informatikos centro (COI) specialistų darbus.

    Anot jo, toks sprendimas priimtas siekiant įsitikinti, kad neliko grėsmių sistemos veikimui ir kad atkūrus paslaugas jos vėl nebus sutrikdytos.

    Gyventojams tai reiškia, kad dalis nuotolinių paslaugų, susijusių su bendravimu su institucijomis internetu, gali būti laikinai ribotos arba veikti ne visu pajėgumu.

    Tikslaus termino kol kas nėra

    M. Gieorgica pabrėžė, kad šiuo metu neįmanoma įvardyti konkretaus laiko, kada ePUAP vėl veiks pilnai. Pasak jo, prioritetas yra sistemos saugumas ir kuo greitesnis visiškos prieigos atkūrimas.

    Apie pažangą žadama informuoti atskirais pranešimais, kai tik bus aiškesnė situacija dėl techninių darbų ir saugumo patikrinimų.

    Apie incidentą pranešė ir ministras

    Antradienio vakarą Lenkijos vicepremjeras ir skaitmenizacijos ministras Krzysztofas Gawkowskis socialiniame tinkle „X“ paskelbė apie kibernetinę ataką prieš valstybinę sistemą.

    Jo teigimu, už saugumą atsakingos komandos iškart ėmėsi veiksmų, kad būtų išlaikytas sistemos stabilumas, o kartu vyksta techniniai darbai, skirti pilnam funkcionalumui atkurti.

    Kas yra ePUAP ir kuo jis svarbus

    ePUAP (Elektroninė viešojo administravimo paslaugų platforma) yra visos šalies mastu veikianti sistema, leidžianti gyventojams internetu susisiekti su viešojo administravimo institucijomis.

    Ji naudojama siunčiant prašymus, paraiškas ar kitus dokumentus, taip pat pasirašant raštus naudojant Patikimą profilį (Profil Zaufany).

    Incidento aiškinime dalyvauja ir Lenkijos vidaus saugumo agentūra (ABW), o skaitmenizacijos ministras nurodė, kad COI infrastruktūra laikoma saugia.

  • Iranas neigia prisidėjęs prie kibernetinių atakų prieš prekybos tinklų šaldytuvus Prancūzijoje

    Iranas neigia prisidėjęs prie kibernetinių atakų prieš prekybos tinklų šaldytuvus Prancūzijoje

    Iranas atmeta Prancūzijos kaltinimus, esą Teheranas prisidėjo prie kibernetinių atakų, nukreiptų prieš prekybos tinklų šaldymo įrangą. Irano užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad tokie teiginiai yra nepagrįsti ir šališki.

    Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jean-Noël Barrot pirmadienį sakė, jog už „precedento neturinčias“ atakas, įvykusias praėjusį mėnesį, atsakingas Irano Islamo revoliucinės gvardijos korpusas (IRGC). Antradienį jis pridūrė, kad Paryžius, reaguodamas į incidentą, „neatmeta nieko“.

    Pasak ministro, Prancūzija imsis visų priemonių, įskaitant ir tas, kurios nebus viešinamos, jei jos bus laikomos proporcingomis ir būtinomis siekiant atgrasyti nuo tolesnių atakų bei nubausti atsakingus asmenis. Jo teigimu, incidentas palietė 700 maisto paskirstymo vietų.

    Po šių įvykių Irano ambasadorius Prancūzijoje buvo iškviestas į Užsienio reikalų ministeriją. Prancūzijos prokurorai taip pat pranešė pradėję tyrimą dėl įsilaužimų.

    Kas žinoma apie atakų mechanizmą

    Prancūzijos tyrėjų teigimu, su IRGC siejamas kibernetinis padalinys „Shahid Kaveh“ įvykdė destruktyvias atakas. Tyrimas, kaip nurodė Paryžiaus prokuratūra, bus sutelktas ir į šio padalinio vadovą.

    Prokuratūra skelbia, kad dėl kibernetinės atakos kilo apie 20 gaisrų. Anot tyrėjų, užpuolikai nuotoliniu būdu per internetines sąsajas perėmė įrangos valdymą.

    Nurodoma, kad buvo inicijuoti nenormalūs, neribotos trukmės atitirpinimo ciklai, o tuo pat metu išjungti jutiklių saugos perspėjimai, kurie turėjo suveikti viršijus tam tikrą temperatūrą.

    Reakcija Briuselyje

    Europos Vadovų Tarybos pirmininkė Kaja Kallas pirmadienį teigė, kad įtariamų Irano įsilaužimų klausimas bus aptartas kitą savaitę vyksiančioje ES užsienio reikalų taryboje. Jos žodžiais, jei kaltinimų priskyrimas bus patvirtintas, Europos atsakas turėtų būti griežtas.

    Europos Komisija taip pat domisi šiais incidentais. ES žemės ūkio ir maisto komisaras Christophe Hansen atakas apibūdino kaip sąmoningą bandymą sutrikdyti maisto tiekimo grandinę.

  • Prancūzija dėl kibernetinių atakų prieš prekybos tinklų šaldytuvus kaltina Iraną

    Prancūzija dėl kibernetinių atakų prieš prekybos tinklų šaldytuvus kaltina Iraną

    Prancūzija pareiškė, kad už pastaruoju metu įvykdytas kibernetines atakas, nukreiptas į didžiųjų prekybos tinklų šaldymo įrangą, atsakingas Iranas. Pasak Paryžiaus, išpuoliai buvo „precedento neturintys“ ir sutrikdė dalies maisto produktų laikymo grandinę.

    Kaip skelbia „Politico“, Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Noël Barrot G7 susitikimo Paryžiuje metu teigė galintis patvirtinti, jog atsakomybė tenka Irano revoliucinei gvardijai. Ministras nurodė, kad dėl nustatytų kaltininkų Prancūzija sieks sankcijų Europos lygmeniu.

    Pranešama, kad ataka paveikė apie 700 maisto produktų platinimo vietų visoje Prancūzijoje. Netrukus po incidentų šalies prokuratūra paskelbė pradėjusi tyrimą dėl įsilaužimų.

    Prancūzijos institucijos aiškina, kad užpuolikai nuotoliniu būdu per internetines valdymo sąsajas perėmė įrangos kontrolę ir inicijavo nenormaliai ilgus atitirpinimo ciklus. Kartu buvo išjungti jutiklių perspėjimai, kurie turėjo suveikti pakilus temperatūrai.

    Tyrėjai įvardijo Irano kibernetinį padalinį

    Prancūzijos užsienio reikalų ministerijos atstovas pareiškė, kad tyrimo metu nustatyta: destruktyvias atakas vykdė Irano kibernetinis padalinys „Shahid Kaveh“. Šis vienetas siejamas su Islamo revoliucine gvardija ir, Prancūzijos vertinimu, vykdo puolamąsias kibernetines operacijas.

    Prancūzijos prokuratūra nurodė, kad tyrimas bus sutelktas į šio padalinio vadovą. Taip pat pranešta, jog dėl kibernetinės atakos buvo sukelta apie 20 gaisrų.

    Atakų banga apėmė ir kitus taikinius

    Nors Prancūzijos užsienio reikalų ministras kalbėjo apie incidentus šalyje, pastarosiomis dienomis panašūs išpuoliai fiksuoti ir kituose Europos prekybos sektoriaus taikiniuose. Tarp nukentėjusiųjų minimi ir Prancūzijos kraujo bankai.

    Anksčiau dalis kibernetinio saugumo ekspertų svarstė, kad tokie incidentai gali būti susiję su Rusijos hibridiniu karu prieš Europą, tačiau Maskva tai neigė. Dabar, Prancūzijai priskyrus atakas Iranui, ši versija įgauna kitą politinį ir saugumo kontekstą.

    ES institucijos ruošiasi svarstymams

    Europos Vadovų Tarybos pirmininkė Kaja Kallas po Prancūzijos pareiškimo sakė, kad klausimas bus aptartas kitą savaitę vyksiančioje ES užsienio reikalų taryboje. Jos teigimu, jei priskyrimas bus galutinai patvirtintas, Europos atsakas turėtų būti griežtas.

    Europos Komisija taip pat domisi šiais incidentais. ES žemės ūkio ir maisto komisaras Christophe’as Hansenas atakas apibūdino kaip tyčinį bandymą sutrikdyti maisto tiekimo grandinę.

    Irano užsienio reikalų ministerija bei šalies ambasada Paryžiuje į prašymą pakomentuoti situaciją iš karto neatsakė.

  • Kibernetinės atakos nusitaikė į Italijos užsienio reikalų ministrą ir Brennerio tunelio rangovus

    Kibernetinės atakos nusitaikė į Italijos užsienio reikalų ministrą ir Brennerio tunelio rangovus

    Italijos užsienio reikalų ministras Antonio Tajani pranešė tapęs programišių taikiniu – jo teigimu, atakos siejamos su Italijos parama Ukrainai.

    Politikas socialiniuose tinkluose rašė, kad kelias dienas vadinamajame „dark web“ buvo platinami jo asmeniniai duomenys. Pasak jo, taip mėginama gauti daugiau informacijos ir didinti spaudimą, grasinimai esą palietė ir šeimą.

    A. Tajani tvirtino, kad tokie veiksmai yra politiškai motyvuoti: aiški Italijos pozicija dėl Ukrainos, jo vertinimu, „nusikalstamoms organizacijoms“ tampa pretekstu atakoms ir bauginimui.

    Situacija sutapo su dar vienu rezonansiniu incidentu – kibernetinę ataką patyrė ir įmonė, atsakinga už statomą Brennerio bazinį tunelį, kuris turėtų sujungti Insbruką Austrijoje ir Fortezzą Italijoje.

    Ataka prieš Brennerio bazinio tunelio projektą

    Už projekto įgyvendinimą atsakinga bendrovė BBT SE patvirtino, kad kibernetinis incidentas įvyko spalio 17 dieną. Įmonė nurodė, jog nedelsiant įjungė kibernetinio saugumo protokolus ir izoliuojo paveiktas sistemas.

    Taip pat buvo pasitelkti išoriniai kibernetinio saugumo specialistai, kurie atliko reikalingą skaitmeninę ekspertizę (forensinę analizę). Bendrovė teigia siekusi kuo greičiau suvaldyti situaciją ir įvertinti padarytą žalą.

    Pranešama, kad atakos metu buvo pasiekti ir pagrobti nevieši duomenys – jie esą nutekinti per prieigą prie įmonės interneto ryšiu sujungto tinklo.

    Tirolo laikraštis „Tiroler Tageszeitung“, pirmasis paskelbęs apie incidentą, rašė, kad pirminiai tyrimo duomenys nurodo į prorusišką programišių grupuotę, žinomą „Everest“ vardu.

    Meloni sureagavo: duomenų pardavimas kelia didelį nerimą

    Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni šeštadienį viešai išreiškė paramą A. Tajani. Jos teigimu, konfidencialios informacijos apie valstybės pareigūnus pardavimas yra itin neraminantis reiškinys.

    G. Meloni pabrėžė, kad tokie incidentai turi būti sprendžiami „maksimaliu ryžtu“, nes jie gali virsti ne tik reputacine, bet ir saugumo grėsme.

    Kibernetinių atakų prieš politikus ir didelius infrastruktūros projektus sutapimas rodo, jog taikiniais vis dažniau tampa ne tik valstybinės institucijos, bet ir strategiškai svarbios įmonės bei jų valdomi duomenys.

  • Hakeriai Prancūzijoje įsilaužė į 700 prekybos centrų šaldymo sistemas: sunaikintas maistas, rizika ligoninėms

    Prancūzijoje hakeriai atakavo maždaug 700 prekybos centrų šaldymo sistemas ir, manipuliuodami temperatūra, sugadino dalį maisto produktų. Incidentas parodė, kad kibernetinės atakos gali smogti ne tik kasoms ar mokėjimams, bet ir įrangai, nuo kurios tiesiogiai priklauso prekių saugumas.

    Kaip rašoma lenkų portale „Spider’s Web“, užpuolikai gavo prieigą prie įrenginius valdančių sistemų ir ėmė keisti jų darbo parametrus. Kai kuriuose šaldymo įrenginiuose temperatūra, teigiama, galėjo viršyti net 50 laipsnių Celsijaus.

    Ekspertų vertinimu, pavojus neapsiriboja vien prekybos tinklais. Panašios šaldymo grandinės naudojamos ligoninėse ir laboratorijose, kur laikomi temperatūrai jautrūs ištekliai, todėl tokio tipo ataka gali virsti ne tik finansine, bet ir pacientų saugumo problema.

    Be to, rizika siejama ir su duomenų centrais: serverinėms būtinos patikimos vėsinimo sistemos, o jų sutrikdymas gali sukelti gedimų grandinę bei paveikti IT paslaugų veikimą.

    Kaip buvo pakelta temperatūra

    Incidentas Prancūzijoje, skelbiama, įvyko spalio viduryje. Užpuolikai, gavę prieigą prie valdymo sistemų, pradėjo kištis į šaldymo įrangos veikimą ir sukėlė staigų temperatūros šuolį.

    Ypač pavojingu laikomas atakos mechanizmas: hakeriai esą vertė daug kartų įsijungti kaitinimo elementus, skirtus atitirpinimui. Dėl to įrenginiai vietoj šaldymo ėmė šilti.

    Pasekmės prekybai – apčiuopiamos: dalis produkcijos po tokio sutrikdymo gali tapti nebetinkama prekybai. Taip pat minima rizika pačiai įrangai ir net galimi gaisro pavojai.

    Kodėl tai svarbu ligoninėms ir laboratorijoms

    Specializuotose šaldymo patalpose medicinos įstaigos saugo kraują, plazmą, vaistus ir kitus preparatus, kuriems būtinas tiksliai palaikomas temperatūrinis režimas. Jei įranga būtų perimta nuotoliniu būdu ir jos parametrai pakeisti, nuostoliai galėtų būti kritiniai.

    Tokiu atveju kalbama ne vien apie sunaikintas atsargas ar pinigus – pasekmės galėtų paliesti gydymo procesus ir pacientų saugumą. Būtent todėl šaldymo infrastruktūra vis dažniau vertinama kaip kritinė grandis.

    Panašus principas galioja ir duomenų centrams: be stabilaus vėsinimo serveriai perkaista, o gedimai gali paveikti platesnį IT paslaugų veikimą.

    Kaip reaguoja prekybos tinklai Lenkijoje

    Po atakos Prancūzijoje atsargumo ėmėsi ir Lenkijoje veikiančios prekybos įmonės. E.Leclerc Polska teigia, kad jos parduotuvėse panašaus incidento nebuvo užfiksuota, tačiau buvo įjungtos saugumo procedūros ir pradėtos papildomos apsaugos priemonės.

    Bendrovės atstovas Jarosławas Prystupa nurodė, kad gavus informaciją apie įvykį Prancūzijoje buvo suaktyvinta krizių valdymo grandis. Tinklas taip pat akcentuoja stebėsenos priemones, leidžiančias aptikti įtartiną aktyvumą ir greičiau reaguoti.

    „Offline“ režimas ir ribojamas nuotolinis priėjimas

    Vienu svarbiausių žingsnių įvardijamas nuotolinės prieigos ribojimas prie techninių įrenginių. Didžiausia rizika, aiškinama, kyla tuomet, kai pramoninė įranga pasiekiama tiesiai iš interneto, o jos programinė įranga nėra reguliariai atnaujinama.

    Taip pat pabrėžiama, kad vien slaptažodžio gali nepakakti: kritiškai svarbi teisių kontrolė, įskaitant darbuotojų ir išorinių rangovų prieigas.

    Skelbiama, kad Lenkijoje E.Leclerc parduotuvėse šaldymo įranga šiuo metu veikia „offline“ režimu – be tiesioginio ryšio su išoriniu tinklu. Kartu vystomi bendri saugumo standartai, tarp jų – kelių etapų tapatybės patvirtinimas ir reagavimo į incidentus procedūros.

    Hakerių taikiniai plečiasi

    Šis atvejis rodo, kad kibernetiniai nusikaltėliai vis dažniau domisi ne tik kompiuteriais ar finansinėmis sistemomis, bet ir technine infrastruktūra, kuri anksčiau atrodė mažiau patrauklus taikinys. Prie rizikingų objektų minimos ne tik šaldymo sistemos, bet ir kiti internetu valdomi įrenginiai.

    Kuo daugiau technikos prijungiama prie interneto, tuo daugiau potencialių įėjimo taškų atsiranda užpuolikams. Todėl prekybai, medicinai ir IT paslaugoms vis svarbiau saugoti ne vien darbo kompiuterius, bet ir visą „nematomą“ infrastruktūrą, nuo kurios priklauso kasdienės paslaugos.

  • Prancūzijos bankas „Crédit Mutuel Arkéa“ patvirtino kibernetinę ataką: įtariami 133 mln. dolerių nuostoliai

    Prancūzijos bankas „Crédit Mutuel Arkéa“ patvirtino kibernetinę ataką: įtariami 133 mln. dolerių nuostoliai

    Prancūzijos bankas „Crédit Mutuel Arkéa“ patvirtino patyręs kibernetinę ataką, per kurią buvo atlikti apgaulingi pervedimai iš banko sąskaitos, o lėšos vėliau konvertuotos į kriptovaliutas per specializuotas platformas.

    Apie incidentą bankas pranešė trečiadienį paskelbtame pareiškime, pabrėždamas, kad klientų turtas nuo šios atakos nenukentėjo, o situacija suvaldyta.

    Bankas nurodė, kad vos identifikavus ataką buvo nedelsiant aktyvuotos būtinos saugumo priemonės, siekiant sustabdyti incidentą ir užkirsti kelią tolesniems apgaulingiems veiksmams prieš „Crédit Mutuel Arkéa“.

    Taip pat teigiama, kad incidentas lėmė tik kai kurių pervedimų vykdymo vėlavimą, tačiau klientų lėšoms įtakos neturėjo.

    133 mln. dolerių suma – patvirtintas „dydžio mastas“

    Įtariamus nuostolius viešai iškėlė blokų grandinių tyrėjas ZachXBT, kuris dar lapkričio 2 dieną įvertino, kad per ataką galėjo būti prarasta daugiau nei 133 mln. JAV dolerių.

    Nors „Crédit Mutuel Arkéa“ tikslios sumos nepatvirtino, bankas pareiškė, kad toks skaičiaus dydis iš esmės atitinka situacijos mastą. Kartu pažymėta, jog dalį pavogtų lėšų pavyko užblokuoti.

    Bankas pabrėžė, kad galutinę žalą skelbti dar per anksti, tačiau į ataką įtrauktos sumos esą nėra tokios, kurios galėtų kelti grėsmę banko finansiniam stabilumui ir patikimumui.

    Kaip, pasak ZachXBT, buvo judinamos lėšos

    ZachXBT teigė, kad pavogtos lėšos buvo judinamos per virtinę operacijų: įskaitant USDC keitimą į ETH, naudojimąsi momentinio keitimo paslaugomis, lėšų konvertavimą į XMR ir jų perkėlimą per kelias skirtingas blokų grandines.

    Jis taip pat nurodė turintis „didelį pasitikėjimo lygį“, kad ataka nebuvo susijusi su Šiaurės Korėjos „Lazarus Group“.

    Banko mastas ir veikla

    „Crédit Mutuel Arkéa“ duomenimis, grupėje dirba daugiau nei 12 000 darbuotojų, o narių ir klientų skaičius viršija 5,8 mln.

    Pareiškime taip pat nurodoma, kad banko bendras turtas siekia 211,5 mlrd. eurų.