Naujoje organizacijos Save the Children ataskaitoje teigiama, kad vaikų sveikata ir gerovė varžybiniame žaidime dažnai nėra pakankamai apsaugota, o taisyklės skirtingose šalyse ir lygose išlieka fragmentuotos. Dokumente raginama esporto industrijai vaikų teises, įtvirtintas Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijoje, laikyti prioritetu, o ne rezultatų siekimu.
Ataskaitoje skaičiuojama, kad su struktūruota varžybine aplinka gali susidurti iki 300 milijonų vaikų visame pasaulyje. Tarp dažniausiai minimų rizikų įvardijami miego sutrikimai, raumenų ir kaulų sistemos problemos, nerimas, depresija, taip pat priekabiavimas ir patyčios internete.
„Esportas vaikams suteikia daug galimybių, tačiau dalyvavimas niekada neturi vykti jų teisių, gerovės ar raidos sąskaita“, – sakė Save the Children psichologas ir žaidimų ekspertas Theo Toressonas.
Anot ataskaitos autorių, problema ta, kad vaikai dažnai patenka į režimą, primenantį profesionalų sportą, tačiau be jam būdingų apsaugų ir aiškių normų. Intensyvios treniruotės gali mažinti laiką mokslams, šeimai ir socialiniams ryšiams, o lūkesčiai dėl rezultatų kelia papildomą psichologinį spaudimą.
Trūksta vienodų žaidimo normų
Save the Children pabrėžia, kad ilgos sėdimos treniruotės, per retos pertraukos ir netinkamas krūvio planavimas didina riziką sveikatai. Ataskaitoje akcentuojama ergonomikos svarba, nes prasta laikysena ir pasikartojantys judesiai gali lemti kaklo, pečių ir riešų skausmus.
Ypatingas dėmesys skiriamas miegui: vėlyvi treniruočių grafikai ir varžybų įtampa gali išbalansuoti poilsį, o tai siejama su prastesne dėmesio koncentracija, emocijų reguliavimu ir bendra savijauta. Ataskaitoje pažymima, kad kai kuriose esporto struktūrose nėra aiškių gairių dėl leidžiamo žaidimo laiko, treniruočių metodų ar minimalių poilsio standartų nepilnamečiams.
„Mes kalbame apie pertraukas nuo ekranų, mitybą, miegą ir skysčių vartojimą, bet tai labiau praktikos, kurias susirenkame iš skirtingų tyrėjų ir pritaikome patys. Kol kas nėra centrinės institucijos, kuri tai suvienodintų“, – teigiama ataskaitoje cituojamo anoniminio nacionalinės esporto federacijos atstovo pasisakyme.
Psichologinis spaudimas ir toksiška aplinka
Ataskaitoje nurodoma, kad varžybų įtampa, nuolatinis vertinimas ir rezultato siekimas gali didinti streso lygį, ypač kai jauni žaidėjai neturi prieigos prie tinkamos emocinės pagalbos. Papildomu rizikos veiksniu įvardijama interneto toksika, kurią sustiprina tiesioginės transliacijos, pokalbių kanalai ir socialiniai tinklai.
Dokumente cituojama analizė, kurioje vertinti populiarių transliacijų pokalbiai: 62 proc. atkarpų fiksuota seksistinė kalba, 37 proc. rasistinė, 84 proc. neįgaliuosius žeminanti, o 97 proc. smurtinė leksika. Ataskaitos autoriai pabrėžia, kad toks fonas ypač pavojingas vaikams, kurie dar tik mokosi ribų, savivertės ir saugaus elgesio internete.
Pasak Save the Children, dalis komandų ar federacijų jau diegia prevencines priemones, pavyzdžiui, reikalauja darbuotojams psichologinės pirmosios pagalbos mokymų. Vis dėlto šios praktikos nėra plačiai paplitusios, o bendrų industrijos standartų stoka apsunkina realią nepilnamečių apsaugą.
Ataskaitoje taip pat keliami klausimai dėl nelygybės ir prieinamumo, įskaitant lyčių skirtumus, diskriminaciją dėl rasės, negalios ar tapatybės. Atskirai įvardijama ir ekonominio išnaudojimo rizika, kai nepilnamečiai ar jų šeimos pasirašo nepakankamai skaidrias sutartis, o galios santykis su komandomis ar agentais būna nelygus.
Save the Children ragina kurti aiškesnes taisykles, apimančias nepilnamečių treniruočių krūvį, poilsį, priežiūrą renginiuose, privatumo apsaugą ir saugesnę skaitmeninę aplinką. Organizacija taip pat pabrėžia, kad sprendimų priėmime turi dalyvauti patys vaikai, nes tik taip galima sukurti realiai veikiančius saugiklius sparčiai augančioje industrijoje.
