CP v2

Tag: Kibernetiniai nusikaltimai

  • DI apgaule sudrebino Italijos banką: apsimetę vadovu išviliojo 42 mln eurų

    DI apgaule sudrebino Italijos banką: apsimetę vadovu išviliojo 42 mln eurų

    Italijoje tiriamas didelio masto finansinis sukčiavimas, kuriame, įtariama, pasitelktas dirbtinis intelektas. Nusikaltėliai apsimetė banko grupės vadovu ir įtikino vykdyti skubius pavedimus, o dalies lėšų susigrąžinti nepavyko.

    Kaip skelbiama, istorija prasidėjo vasarį, kai bankininkas Paolo Molesini gavo „WhatsApp“ žinutę, atrodžiusią lyg siųstą Carlo Messinos, „Intesa Sanpaolo“ vadovo. Žinutėje buvo prašoma pagalbos vykdant didelę užsienio operaciją.

    Netrukus P. Molesini sulaukė skambučio iš tariamo didelės advokatų kontoros atstovo. Vėliau paaiškėjo, kad tai galėjo būti sukčiai, kurie DI pagalba imitavo balsą ir taip sustiprino istorijos patikimumą.

    Kaip dingo milijonai

    Patikėję apgaule, su ja siejami asmenys pervedė iš viso 95 mln eurų į sąskaitas keliose šalyse, tarp jų Kinijoje ir Honkonge. Bankas gana greitai pastebėjo įtartinus požymius ir informavo institucijas bei finansų įstaigas, į kurias nukeliavo pinigai.

    Bendradarbiaujant Italijos, Portugalijos ir Kinijos institucijoms bei bankams, pavyko susigrąžinti apie 53 mln eurų. Tačiau likę 42 mln eurų, kaip įtariama, buvo išskaidyti per užsienio sąskaitų tinklą ir vėliau galėjo būti konvertuoti į kriptovaliutas.

    Kas žinoma apie tyrimą

    Bylą tiria Milano prokurorai, siekiantys nustatyti už atakos stovinčių asmenų tapatybes ir pinigų kelią. Pranešama, kad tyrime dėl kompiuterinio sukčiavimo kol kas figūruoja bent vienas asmuo, gyvenantis už Europos Sąjungos ribų.

    Tuo metu P. Molesini iš pareigų pasitraukė 2026 metų kovą, konkrečios priežasties nenurodęs. Su situacija susipažinę šaltiniai tokį sprendimą sieja su viešumon iškilusiu sukčiavimo atveju.

    Kodėl DI apgavystės plinta

    Finansų sektoriuje vis dažniau fiksuojamos vadinamosios verslo el. pašto apgavystės ir vadovų apsimetinėjimo schemos, o DI suteikia joms naują mastą. Sukčiams pakanka trumpo balso įrašo, kad būtų sukurta įtikinama balso imitacija, o žinutės ir skambučiai gali būti derinami taip, kad atrodytų kaip reali vidinė komunikacija.

    Kibernetinio saugumo ekspertai pabrėžia, kad vien techninių priemonių nepakanka: kritinėmis laikomos aiškios pavedimų tvirtinimo procedūros, dviejų kanalų patikra ir atsargumas skubos bei konfidencialumo prašymų atvejais. Tokios priemonės dažnai tampa lemiamos, kai atakos taikinys yra žmonių pasitikėjimas, o ne sistemos spragos.

  • „ShinyHunters“ skelbia pavogę tūkstančių FTB darbuotojų duomenis: biuras tiria galimą įsilaužimą

    JAV Federalinis tyrimų biuras (FTB) pranešė tiriantis galimą įsilaužimą į savo internetinį darbo portalą po to, kai kibernetinių nusikaltėlių grupė „ShinyHunters“ viešai pareiškė pavogusi FTB personalo asmens duomenis.

    FTB nurodo, kad yra susipažinęs su pranešimais apie neleistiną veiklą, galėjusią paveikti FBIjobs.gov, ir šiuo metu aiškinasi aplinkybes. Tuo metu pats portalas daliai naudotojų buvo laikinai nepasiekiamas, rodant sistemos sutrikimo pranešimą.

    Kas teigiama nutekėjime

    „ShinyHunters“ tvirtino pasisavinę ypač jautrią informaciją apie didelę dalį FTB darbuotojų, taip pat kandidatų, teikusių paraiškas darbui biure, duomenis. Grupė neatskleidė, kokius konkrečiai vidinius registrus ar sistemas esą pasiekė, ir nenurodė, kokį laikotarpį apima nutekėjusi informacija.

    Žiniasklaidai pateiktame pavyzdiniame rinkinyje minimi keli tūkstančiai įrašų, kuriuose esą yra vardai, namų adresai, telefono numeriai ir šeimos narių duomenys. Net ir riboto masto tokio pobūdžio nutekėjimas gali kelti tiesioginę riziką pareigūnams bei jų artimiesiems.

    Galima spraga ir ankstesni incidentai

    Su tyrimu susipažinę šaltiniai nurodo, kad įsilaužimui galėjo būti išnaudota spraga „Oracle“ „PeopleSoft“ sistemoje, kuri dažnai naudojama žmogiškųjų išteklių procesuose. Kol kas oficialiai nepatvirtinta, ar buvo pasitelkta anksčiau nežinoma spraga, ar pasinaudota neatnaujinta, jau ištaisyta pažeidžiamumo versija.

    Incidentas minimas platesniame kontekste, nes šiais metais viešojo sektoriaus institucijos JAV jau susidūrė su keliomis didelio masto kibernetinėmis atakomis. Tokie atvejai ypač jautrūs dėl kontržvalgybinių rizikų, kai identifikuojami pareigūnai ir jų ryšiai.

    Kodėl tai svarbu ir kas toliau

    Kibernetinio saugumo ekspertai pabrėžia, kad pareigūnų asmens identifikavimo duomenys gali būti panaudoti priekabiavimui, šantažui, tikslinėms apgaulės kampanijoms ar net fizinėms grėsmėms. Tokia informacija taip pat gali dominti užsienio žvalgybos tarnybas ir organizuotas nusikalstamas grupuotes.

    „Tai labai bloga situacija“, – sakė su incidentu susipažinęs asmuo, kalbėjęs anonimiškai dėl temos jautrumo.

    Kol tyrimas tęsiasi, institucijoms įprastai tenka ne tik nustatyti pažeidžiamumo kelią, bet ir įvertinti duomenų apimtį, informuoti potencialiai nukentėjusius asmenis bei skubiai peržiūrėti prieigos valdymo ir sistemų atnaujinimo procesus.

  • Įsilaužėliai šantažuoja „Revolut“: nutekinta apie 700 klientų duomenų, reikalauja 2,6 mln.

    Įsilaužėliai šantažuoja „Revolut“: nutekinta apie 700 klientų duomenų, reikalauja 2,6 mln.

    Italijos Reggio Calabria prokuratūra pradėjo tyrimą dėl kibernetinės atakos, susijusios su Londone įkurta finansinių paslaugų bendrove „Revolut“. Tyrimas pradėtas po pranešimų, kad nusikaltėliai, pasinaudoję kompromituota institucine el. pašto paskyra, išviliojo jautrius klientų duomenis ir dabar įmonę šantažuoja.

    Kaip skelbiama, duomenų buvo prašoma per pažeistą Reggio Calabria prefektūros institucinio pašto kanalą, o tai tyrimą nukreipė ir į viešojo sektoriaus sistemų saugumo klausimus. „Revolut“ patvirtino, kad paveikti maždaug 680 Europos klientų duomenys, tačiau klientų lėšos, pasak įmonės, nebuvo paliestos.

    Nusikaltėliai viešai pateikė išpirkos reikalavimą, kuris, anot tyrimą aptariančių šaltinių, siekia 2,6 mln. eurų. Jei suma nebūtų sumokėta per 24 valandas, jie grasina parduoti pavogtą informaciją kitoms nusikalstamoms grupuotėms.

    Kas galėjo nutekėti

    Skelbiama, kad tarp nutekėjusių dokumentų gali būti pasų duomenys, vairuotojo pažymėjimų informacija, kiti tapatybę patvirtinantys dokumentai ir nuotraukos. Nusikaltėliai teigia turintys didelės apimties archyvą, siekiantį 147 gigabaitus, nors šių teiginių apimtis ir autentiškumas dar turi būti patikrinti tyrimo metu.

    Tokio pobūdžio nutekėjimai paprastai didina tapatybės vagysčių riziką, nes dokumentų duomenys gali būti panaudoti socialinei inžinerijai, neteisėtam paskyrų perėmimui ar sukčiavimui finansų sektoriuje. Specialistai pabrėžia, kad net jei lėšos tiesiogiai nebuvo pavogtos, nutekinti dokumentai gali tapti ilgalaike grėsme.

    Tyrimas ir institucijų reakcija

    Byla domina ir Nacionalinę antimafijos ir kovos su terorizmu direkciją, nes incidentas siejamas su valstybės institucijos naudojamu kanalu. Italijos policijos kibernetinių nusikaltimų padalinys operaciją apibūdina kaip sudėtingą, galimai trukusią mėnesius, o tyrėjai dar aiškinasi, ar pažeidimas įvyko prefektūros lygmeniu, ar galėjo būti susijęs su Vidaus reikalų ministerijos infrastruktūra.

    Taip pat tikrinama, ar institucinis el. pašto adresas buvo tiesiogiai užvaldytas, ar galėjo būti klonuotas, pasinaudojant panašiais domenais ar peradresavimo schemomis. Šis skirtumas svarbus, nes jis leidžia nustatyti, ar buvo pažeistos vidinės sistemos, ar nusikaltėliai pasinaudojo apgaulės metodais ir procesų spragomis.

    Į situaciją įsitraukė ir Italijos duomenų apsaugos institucija, pradėjusi patikrinimus dėl galimų saugumo spragų bei paragindama duomenų apsaugos pareigūnus skubiai peržiūrėti procedūras. Pranešama, kad Italijos priežiūros institucija susisiekė ir su Lietuvos partneriais, nes „Revolut“ registruota Lietuvoje, siekiant keistis informacija ir koordinuoti veiksmus.

    Ką tai reiškia klientams

    Tokiais atvejais ekspertai rekomenduoja išlikti ypač budriems dėl sukčiavimo bandymų, kurie dažnai suaktyvėja po duomenų nutekėjimų. Praktikoje tai gali reikšti apgaulingus skambučius, laiškus ar žinutes, kuriose sukčiai, remdamiesi nutekėjusiais duomenimis, mėgina įtikinti žmogų atskleisti prisijungimus ar patvirtinti mokėjimus.

    Jei klientas įtaria, kad jo duomenys galėjo patekti į nusikaltėlių rankas, verta nedelsiant peržiūrėti paskyrų saugumo nustatymus, sustiprinti autentifikavimą ir atidžiai stebėti pranešimus apie prisijungimus bei mokėjimus. Tyrimas turėtų atsakyti, kaip tiksliai buvo išvilioti duomenys ir ar incidentas palietė daugiau institucijų ar sistemų.

  • Bankomatai ir įmokų terminalai gali pradėti filmuoti klientus: įrašai 90 dienų, baudos už veidą

    Kas siūloma keisti?

    Lenkijos Teisingumo ministerija parengė siūlymą, pagal kurį bankomatai ir įmokų terminalai turėtų fiksuoti žmones, besinaudojančius įrenginiais. Įrašus operatoriai būtų įpareigoti saugoti ne trumpiau kaip 90 dienų.

    Pokyčiai pristatomi kaip priemonė greičiau nustatyti finansinių nusikaltimų vykdytojus ir atsekti pinigų judėjimą. Ministerija teigia, kad praktikoje tyrimams dažnai prireikia vaizdo medžiagos, tačiau jos išsaugojimo terminai ir prieinamumas nėra vienodi.

    Baudos už paslėptą veidą

    Projektas numato ir atsakomybę už naudojimąsi bankomatu ar įmokų terminalu prisidengus veidą taip, kad būtų neįmanoma atpažinti asmens. Tokiu atveju grėstų bauda arba oficialus papeikimas.

    „Tas, kas naudodamasis bankomatu ar įmokų terminalu uždengia veidą ar jo dalį taip, kad neįmanoma identifikuoti, gali būti baudžiamas pinigine bauda arba papeikimu“, – rašoma projekte.

    Kam būtų prieinami įrašai?

    Pagal siūlymą, prieiga prie įrašų galėtų būti suteikta keliolikai institucijų, tarp jų teismams, prokuratūrai ir policijai. Taip pat minimos mokesčių administravimo, sienos apsaugos bei specialiosios tarnybos.

    Ministerija argumentuoja, kad sukčiai, siekdami apsunkinti pinigų kilmės nustatymą, neretai išsigrynina lėšas bankomatuose ir vėliau jas įneša į įmokų terminalus ar keičia kitais būdais. Dėl to, anot rengėjų, aiškesnė ir ilgesnė įrašų saugojimo tvarka galėtų padėti tyrimams.

    Kodėl tai kelia klausimų?

    Nors tokia praktika, kaip teigiama, egzistuoja dalyje Europos šalių, siūlymas gali sulaukti kritikos dėl privatumo ir proporcingumo. Diskusijos tikėtinos ir dėl to, kaip bus apibrėžta veido dengimo išimtis, pavyzdžiui, dėl sveikatos ar religinių priežasčių.

    Jei projektas būtų priimtas, operatoriams tektų užtikrinti techninius reikalavimus, saugų duomenų saugojimą ir aiškias procedūras, kaip įrašai būtų perduodami teisėsaugai. Praktinis įgyvendinimas lems ir tai, ar klientai pokyčius pajus kaip saugumo stiprinimą, ar kaip perteklinę kontrolę.

  • Lenkijoje Zondacrypto byloje įtariamųjų daugėja: pateikti kaltinimai penktam asmeniui

    Lenkijoje Zondacrypto byloje įtariamųjų daugėja: pateikti kaltinimai penktam asmeniui

    Lenkijos prokuratūra pranešė pateikusi kaltinimus penktam įtariamajam tyrime dėl kriptovaliutų biržos Zondacrypto veiklos. Teisėsauga aiškinasi galimą organizuotos grupės veikimą ir lėšų pasisavinimą, dėl kurio nukentėjo biržos naudotojai.

    Pasak Nacionalinės prokuratūros, rugsėjo 5 dieną sulaikytas Romanas Ż. įtariamas dalyvavęs organizuotoje nusikalstamoje grupėje ir pasisavinęs maždaug 7,8 mln. Lenkijos zlotų, tai yra apie 1,8 mln. eurų, priklausiusių Zondacrypto klientams. Įtariamasis savo kaltės nepripažino ir pateikė paaiškinimus.

    Prokuratūra nurodo, kad grupė galėjo be leidimo keisti, trinti ir papildyti kompiuterinius įrašus, siekdama neteisėtos finansinės naudos. Tokie veiksmai, teisėsaugos vertinimu, galėjo sudaryti sąlygas manipuliuoti apskaita ar operacijų istorija ir taip paslėpti neteisėtus pervedimus.

    Teismui pateiktas prašymas Romaną Ż. suimti iki teismo. Prokurorai tai grindžia galimai gresiančia bausme, rizika trukdyti tyrimui ir tikimybe pasislėpti, o už inkriminuojamas veikas gali grėsti iki 10 metų laisvės atėmimo.

    Romanas Ż. yra penktas viešai įvardytas asmuo, kuriam šiame tyrime pareikšti įtarimai. Anksčiau kaltinimai buvo pateikti dar keliems asmenims, sulaikytiems rugpjūčio pabaigoje ir rugsėjo pradžioje, o byla, prokuratūros teigimu, lieka aktyvi ir gali plėstis.

    Platesniame Zondacrypto tyrime vertinama, kad patirti nuostoliai siekia mažiausiai 350 mln. Lenkijos zlotų, tai yra apie 81 mln. eurų. Institucijos taip pat pabrėžia, kad suma gali keistis, nes ir toliau gaunami nukentėjusiųjų pranešimai, o iki šiol byloje buvo registruota daugiau kaip 3 600 pareiškimų.

    Šis atvejis dar kartą primena, kad kriptoturto rinka, nepaisant augančio reguliavimo Europoje, išlieka jautri sukčiavimo schemoms, apskaitos manipuliacijoms ir vidinėms kontrolės spragoms. Vartotojams tai reiškia, kad renkantis platformą svarbios ne tik kainos ar patogumas, bet ir rizikos valdymas, skaidrumas bei aiškiai veikiantys lėšų apsaugos mechanizmai.

  • Vienas incidentas – dešimtys bylų: kodėl koordinacijos stoka lėtina kovą su kibernetiniais nusikaltėliais

    Vienas kibernetinis incidentas gali virsti dešimtimis atskirų pranešimų skirtingiems policijos ir prokuratūros padaliniams. Tokia fragmentacija lėtina tyrimus, dubliuoja darbą ir suteikia nusikaltėliams laiko paslėpti pėdsakus bei išgryninti lėšas.

    Apie tai viešai kalbanti teisės ir kibernetinio saugumo ekspertė prof. Agnieszka Gryszczyńska pabrėžia, kad didžioji dalis kibernetinių nusikaltimų šiandien yra organizuotų, tarptautinių grupių darbas. Tai reiškia, kad tyrimams vis dažniau reikia ne pavienių veiksmų, o centralizuoto, greitai sujungiamo vaizdo.

    Kur dingsta laikas?

    Praktikoje tas pats nusikaltimas gali būti registruojamas kaip atskiros bylos pagal nukentėjusiųjų vietą, skirtingus pranešimus ar skirtingus epizodus. Kai tyrimai išsiskaido, pareigūnams sunkiau matyti bendrą schemą, o duomenų rinkimas ir sprendimai dėl veiksmų ima kartotis keliose institucijose.

    „Turime siekti geresnės koordinacijos pradiniame etape ir jungti procesus, kai iš esmės kalbame apie tą patį veiksmą ar tą pačią grupę“, – sakė prof. Agnieszka Gryszczyńska.

    Ekspertė atsargiai vertina planus jungti kibernetinių nusikaltimų tyrimo pajėgas su kitomis kriminalinės policijos struktūromis, jei prieš tai nėra aiškių efektyvumo vertinimų. Tuo pačiu ji akcentuoja, kad būtina stiprinti ir regioninius padalinius, nes elektroniniai įrodymai vis dažniau reikalingi net bylose, kurios nėra „grynos“ kibernetinės.

    Elektroniniai įrodymai ir pinigų pėdsakas

    Didelė dalis šiuolaikinių atakų yra orientuota į pinigus: nuo sukčiavimo iki išpirkos reikalaujančių atakų. Todėl tyrimuose itin svarbi prieiga prie elektroninių duomenų, ypač telekomunikacijų informacijos ir finansinių srautų, kurie leidžia identifikuoti tarpininkus ir galutinius gavėjus.

    „Tik laikydamiesi principo sekti pinigus galime pasiekti nusikaltėlius ir kartu susigrąžinti lėšas nukentėjusiems“, – sakė prof. Agnieszka Gryszczyńska.

    Ši kryptis glaudžiai susijusi ir su praktiniais teisėkūros klausimais: kaip greitai gauti duomenis, kaip juos apsaugoti, kaip užtikrinti jų tinkamumą teisme ir kaip standartizuoti tarpžinybinį bendradarbiavimą, kai nusikaltimas peržengia vienos savivaldybės ar net vienos valstybės ribas.

    Spoofingas ir klaidingi pranešimai

    Dar vienas iššūkis – masiniai klaidingi pranešimai ir vadinamieji kaskadiniai „aliarmai“, kai vienu metu informuojami šimtai ar tūkstančiai objektų. Tokiais atvejais esminis tikslas yra sukurti vieną koordinuojamą tyrimą, o ne šimtus atskirų procesų, kuriuose išsiskaido pajėgos.

    Ekspertė atkreipia dėmesį ir į spoofingo problemą, kai sukčiai apsimeta patikimais numeriais ar institucijomis. Nuo 2023 metais įsigaliojęs reguliavimas dėl piktnaudžiavimo elektroninių ryšių srityje numato pareigas ryšio operatoriams, įskaitant spoofingo skambučių blokavimą, tačiau praktikoje kova su šiuo reiškiniu išlieka nuolatinė lenktynė su nusikaltėlių prisitaikymu.

    Augant incidentų skaičiui, didžiausią vertę įgauna greitas epizodų sujungimas, vieninga įrodymų rinkimo taktika ir specializuotų pareigūnų pajėgumai analizuoti skaitmeninį pėdsaką. Priešingu atveju vienas nusikaltimas ir toliau virs dešimtimis bylų, o valstybės reakcija bus lėtesnė nei nusikaltėlių veiksmai.

  • Kibernusikaltėliai veikia kaip įmonės: HR skyriai, „nedarbingumai“ ir DI pigina atakas

    Kibernusikaltėliai vis rečiau primena pavienius įsilaužėlius: ekspertai vis dažniau juos apibūdina kaip struktūruotas, hierarchiškas organizacijas, turinčias aiškias roles, procesus ir net vidinę „personalo“ logiką. Tokią tendenciją konferencijoje CYBERSEC EXPO & FORUM 2026 Katovicuose akcentavo keli kibernetinio saugumo praktikai, kalbėję apie realybę, su kuria šiandien susiduria įmonės ir viešasis sektorius.

    Diskusijoje pabrėžta, kad nusikaltėlių grupuotės profesionalėja ne tik technologiškai, bet ir organizaciškai: atsiranda atrankos, mokymų, užduočių skirstymo bei veiklos tęstinumo elementai. Kitaip tariant, tai tampa ne atsitiktinių atakų serija, o nuoseklus „verslo modelis“, orientuotas į pelną ir mastelį.

    DI mažina atakų slenkstį

    Ekspertai atkreipė dėmesį, kad dirbtinis intelektas mažina „įėjimo“ į kibernusikaltimus barjerą, todėl atakų skaičius auga. DI įrankiai leidžia greičiau kurti įtikinamus sukčiavimo laiškus, suasmeninti žinutes, imituoti komunikacijos stilių ir automatizuoti įvairias atakų grandis.

    Tai ypač matoma finansų sektoriuje, kur tradiciškai vienas dažniausių taikinių yra bankų klientai. Sukčiavimo kampanijos orientuojasi į prisijungimų prie elektroninės bankininkystės perėmimą, mokėjimo kortelių duomenų išviliojimą ar aukos įtikinimą pačiai patvirtinti pervedimą.

    „Sukčiavimo kampanijos rodo, kad atakų šaknyje dažnai yra žmogaus pažeidžiamumas socialinei inžinerijai ir manipuliacijai“, – sakė kibernetinių grėsmių žvalgybos ekspertė Agata Ślusarek.

    Ne vien reglamentai lemia saugumą

    Diskusijoje nuskambėjo mintis, kad kibernetinį atsparumą dažnai didina ne vien taisyklės ar teisės aktai, o pati grėsmių dinamika. Kitaip tariant, organizacijos investuoja į saugumą tada, kai realiai pajunta spaudimą: patiria incidentus, mato atakų suaktyvėjimą savo sektoriuje arba gauna įspėjimus iš partnerių bei tiekėjų.

    Pažymėta, kad energetikos, finansų ir telekomunikacijų sritys jau seniai remiasi rizikos vertinimu ir praktiniais scenarijais, o ne vien formaliu atitikties „uždėjimu“. Šiuose sektoriuose įprasta nuolat testuoti incidentų valdymą, stebėti infrastruktūrą ir griežčiau valdyti prieigas.

    Silpnesnė grandis – mažesnės įstaigos

    Didelės organizacijos, turinčios resursų ir specialistų, dažniausiai pajėgia suvaldyti kibernetines rizikas, tačiau daug sudėtingiau tai padaryti mažesniems viešojo sektoriaus subjektams. Konferencijoje akcentuota, kad savivaldybės, biudžetinės įstaigos ar mažesnės gydymo įstaigos neretai susiduria su finansavimo, specialistų pritraukimo ir bazinių procesų trūkumo problema.

    Primenami ir viešai aptarinėti audito rezultatai, kai dalyje organizacijų stokojama veiklos tęstinumo planų, atkūrimo scenarijų, o atsarginių kopijų kūrimas ir testavimas nėra nuoseklus. Tokie trūkumai kibernetinio incidento metu dažnai lemia ne tik duomenų praradimą, bet ir ilgalaikį paslaugų sutrikimą gyventojams.

    „Kai kalbame apie paslaugas žmonėms, bet koks incidentas greitai virsta pasitikėjimo krize. Dezinformacijos ir DI naudojimo manipuliacijai aplinkoje visi esame atsakingi už kibernetinį saugumą“, – sakė Agnieszka Jankowska.

    Esminis klausimas – koordinacija

    Pasak dalies diskusijos dalyvių, Europoje jau netrūksta kibernetinio saugumo reguliavimo, įskaitant NIS2 kryptį, tačiau vien teisinių rėmų nepakanka. Didžiausia spraga dažnai yra koordinacija tarp sektorių, institucijų ir atskirų „silosų“, kai informacija apie incidentus, pažeidžiamumus ar atakų metodus juda per lėtai.

    „Tikroji spraga dažnai yra ne teisės aktuose, o koordinacijoje tarp sektorių. Vietoje naujų taisyklių gali labiau reikėti auditų, aiškios atsakomybės ir nuoseklaus rizikos valdymo“, – teigė kibernetinio saugumo ekspertas Miroslav Čačík.

    Planavimas prasideda nuo klausimo kada

    Kritinės infrastruktūros valdytojai vis dažniau remiasi principu, kad klausimas yra ne ar įvyks ataka, o kada ji įvyks. Energetikos, vandens ir šilumos sektoriuose pabrėžiamas ir fizinio saugumo bei IT susiliejimas: sabotažas gali būti tiek kibernetinės atakos dalis, tiek jos pasekmė.

    Tokiose organizacijose atsparumas kuriamas plačiai: nuo prieigų kontrolės ir tinklų segmentavimo iki incidentų pratybų, atsarginių kopijų strategijos ir tiekimo grandinės rizikų vertinimo. Augant DI panaudojimui, papildomu iššūkiu tampa greitai besikeičiantys sukčiavimo scenarijai, kuriuose melaginga komunikacija vis sunkiau atskiriama nuo tikros.

  • „Rockstar“ prabilo apie GTA 6 nutekinimus, bet įsilaužėlis paviešino prologą su Lucia

    „Rockstar“ prabilo apie GTA 6 nutekinimus, bet įsilaužėlis paviešino prologą su Lucia

    Internete pastarosiomis dienomis plinta vis daugiau nutekintos medžiagos iš dar neišleistos „Grand Theft Auto VI“. Nors leidėjas „Rockstar Games“ ilgą laiką viešai nekomentavo situacijos, augant išplitusių įrašų kiekiui studija galiausiai paskelbė pareiškimą.

    Studija dėkojo bendruomenei už palaikymą ir pabrėžė, kad nutekinimai kenkia kūrėjų darbui bei planuotai komunikacijai. Tokiais atvejais įmonės paprastai ragina gerbėjus nesidalyti pavogtu turiniu ir laukti oficialių pristatymų.

    Vis dėlto beveik tuo pat metu pasirodė dar vienas nutekėjimas: socialiniuose tinkluose pradėtas platinti trumpas įrašas, pristatomas kaip GTA 6 prologas iš Lucios perspektyvos. Teigiama, kad jame matomos kalėjimo scenos ir dialogai, galintys atskleisti siužeto detales.

    Nutekintuose fragmentuose dažnai dominuoja Jasonas, o Lucios pasirodymai iki šiol buvo gana trumpi, todėl gerbėjų bendruomenėje stiprėja spėlionės, kad dalį žaidimo herojė gali praleisti įkalinimo įstaigoje. Šią hipotezę kursto ir pastarasis įrašas, kuriame akcentuojama būtent jos situacija.

    Žaidimų industrijoje tokie nutekinimai paprastai sukelia ne tik reputacinių, bet ir teisinių pasekmių: turinys dažnai šalinamas dėl autorių teisių pažeidimų, o platformos sulaukia prašymų blokuoti kopijas. Kūrėjams tai reiškia prarastą kontrolę, kada ir kokiame kontekste auditorijai pristatomos naujos detalės.

    Kol kas „Rockstar Games“ nepatvirtino nutekintų klipų autentiškumo, o viešoje erdvėje cirkuliuojančią medžiagą vertinti sudėtinga dėl perpublikavimo ir redagavimo. Gerbėjams, norintiems išvengti siužeto atskleidimų, tenka būti itin atsargiems socialiniuose tinkluose ir vaizdo įrašų platformose.

  • Lenkijoje dėl 300 picų „prankų“ sulaikytas 23-ejų įtariamasis: gresia iki 8 metų kalėjimo

    Lenkijoje dėl 300 picų „prankų“ sulaikytas 23-ejų įtariamasis: gresia iki 8 metų kalėjimo

    Lenkijoje teisėsauga sulaikė 23 metų vyrą, įtariamą organizavus piktybinių maisto pristatymo užsakymų schemą. Tyrėjų teigimu, jis užsakydavo patiekalus apmokėti pristatymo metu, tačiau užsakymai būdavo melagingi, o sąskaitos likdavo neapmokėtos.

    Pasak pareigūnų, vienu atveju buvo pateiktas užsakymas maždaug 300 picų, o bendra tokio užsakymo vertė siekė apie 8 600 eurų. Tokios apimties užsakymai, anot teisėsaugos, ne tik trikdė restoranų darbą, bet ir galėjo sukelti tiesioginę finansinę žalą.

    Kaip veikė schema?

    Tyrimą koordinavo Ščecino apygardos prokuratūra, o operacijoje dalyvavo Centrinis kovos su kibernetiniais nusikaltimais biuras. Įtariama, kad vyras naudodavo kitų žmonių duomenis, o užsakymų gavėjais nurodydavo nieko neįtariančius gyventojus ar viešiau žinomus asmenis.

    Teisėsauga nurodo, kad dalyje užsakymų pastabų buvo pateikiama informacija apie tariamas aukas, kuri, tyrėjų vertinimu, galėjo būti žinoma tik joms pačioms ar artimiausiam jų ratui. Dėl to žmonės jautėsi persekiojami, o veiksmai buvo vertinami kaip privatumo pažeidimas.

    Grasinimai užsakymų pastabose

    Skelbiama, kad užsakymų tekstuose pasitaikė ir grasinimų, susijusių su smurtu ar nusikalstamais veiksmais. Tokios formuluotės, pareigūnų teigimu, kėlė papildomą įtampą ne tik nukentėjusiesiems, bet ir įstaigoms, kurios gaudavo užsakymus bei turėdavo spręsti, ar juos vykdyti.

    Ne visi užsakymai buvo įvykdyti: kai kuriais atvejais restoranai atsisakė juos priimti dėl techninių ar organizacinių priežasčių, ypač kai užsakymo mastas buvo neįprastai didelis. Tačiau net ir neįvykdyti užsakymai, anot tyrėjų, galėjo užimti darbuotojų laiką ir sukelti papildomų kaštų.

    Kokios pasekmės gresia įtariamajam?

    Įtariamajam pareikšti įtarimai dėl persekiojimo, tapatybės duomenų panaudojimo ir žalos sukėlimo. Lenkijos pareigūnai pranešė, kad vyrui gresia iki 8 metų laisvės atėmimo.

    Teismas jam skyrė suėmimą dviem mėnesiams. Kratos metu pareigūnai paėmė įrenginius ir duomenų laikmenas, kurios, kaip įtariama, galėjo būti naudojamos melagingiems užsakymams pateikti.

    Teisėsauga pabrėžia, kad tokio pobūdžio nusikaltimai dažniausiai paliečia ne tik konkrečius asmenis, kurių vardu pateikiami užsakymai, bet ir smulkųjį verslą. Restoranams tai reiškia riziką patirti nuostolių, o gyventojams – galimą privatumo pažeidimą ir psichologinį spaudimą.

  • JAV keičia kibernetinio saugumo kursą: technologijų įmonėms siūloma leisti smogti į užsienio nusikaltėlius

    Naujas memorandumas atveria kelią

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasirašė memorandumą, kuriuo siūloma išplėsti kovos su tarptautiniu kibernetiniu nusikalstamumu galimybes, į procesą labiau įtraukiant privačias technologijų ir kibernetinio saugumo bendroves. Dokumentas numato mechanizmą, pagal kurį atrinktos įmonės galėtų vykdyti valstybės sankcionuotas skaitmenines operacijas prieš užsienyje veikiančias nusikaltėlių grupuotes.

    Memorandumas paskelbtas tuo metu, kai kibernetiniai nusikaltimai JAV gyventojams ir verslui atneša rekordinio masto nuostolius. Vien 2025 metais amerikiečiai pranešė praradę 20,8 milijardo eurų, todėl administracija siekia greitesnių ir agresyvesnių priemonių.

    Kaip tai veiktų praktikoje

    Pagal numatytą modelį, bendrovės, norinčios dalyvauti, turėtų sudaryti sutartis su Teisingumo departamentu ir Vidaus saugumo departamentu. Prieš suteikiant teisę veikti, būtų taikoma griežta patikra, o operacijos negalėtų prasidėti, kol neatsirastų aiškios, su Baltaisiais rūmais suderintos priežiūros procedūros.

    Memorandume nurodoma, kad šios procedūros turėtų būti parengtos per 60 dienų. Jose būtų aprašyta, kaip įmonės gautų leidimą konkrečioms operacijoms, kaip būtų tikrinami taikiniai ir kaip užtikrinama, kad veiksmai neprieštarauja JAV teisei bei netrukdo žvalgybos darbui.

    Įmonės galėtų siūlyti tiek stebėjimo operacijas, padedančias identifikuoti nusikaltėlius, tiek poveikio operacijas, kuriomis būtų trikdomos sistemos, naudojamos atakoms vykdyti. Tačiau jos taip pat privalėtų informuoti valdžią, jei mano, kad patvirtinta operacija galėtų sukelti žmonių žūtį arba pasiekti jėgos panaudojimo lygį pagal tarptautinę teisę.

    Didžiausia rizika: ribos tarp nusikaltėlių ir valstybių

    Vienas jautriausių memorandumo punktų yra taikinių apibrėžimas. Dokumente teigiama, kad įmonės galėtų būti įgaliotos veikti tik prieš nusikaltėlius, kurie nėra institucinė užsienio valdžios dalis ir nėra visiškai valdomi užsienio vyriausybės nurodymais.

    Praktikoje tai gali būti sunku, nes daugelio šalių kibernetinėje erdvėje persidengia nusikalstamos ir valstybinės veiklos modeliai. Saugumo ekspertai ne kartą pabrėžė, kad atribucija, tai yra patikimas atakos vykdytojo nustatymas, išlieka viena sudėtingiausių kibernetinio saugumo užduočių.

    Memorandumas taip pat numato veiksmus, jei operacija netyčia paliestų JAV pilietį ar JAV priklausantį tinklą: tokiu atveju reikalaujama nedelsiant sustabdyti veiksmus ir informuoti federalinę valdžią. Kartu dokumente paliekama erdvės situacijoms, kai veikla prieš JAV subjektą galėtų būti vykdoma tik gavus atitinkamus leidimus, įskaitant teismo sankcijas, jei jos būtinos.

    „Daugelį metų Amerikos technologijų industriją vadinome strateginiu turtu, bet kibernetinėje erdvėje palikome nuošalyje“, – sakė įmonės Twenty vadovas ir vienas įkūrėjų Joe Lin.

    Politiniu lygmeniu idėja turi ir palaikymo, ir skeptikų. Vieni tikisi, kad privatus sektorius, turintis plačius duomenų srautus ir infrastruktūros matomumą, padės greičiau identifikuoti ir neutralizuoti nusikaltėlių tinklus, kiti perspėja apie eskalacijos riziką, klaidingus taikinius ir atsakomybės ribas.