CP v2

Tag: Kibernetiniai nusikaltimai

  • Kodėl lenkai dažniau patiki kibernetiniais sukčiais: skuba, DI klastotės ir itin greita bankininkystė

    Įsitikinimas, kad nuo sukčių nukenčia tik senjorai, vis rečiau atitinka realybę. Kibernetiniai nusikaltėliai taikosi ir į jaunus, išsilavinusius, finansiškai stiprius žmones, tarp jų ir verslininkus, o schemos dažnai pritaikomos konkrečiam aukos profiliui.

    Buvęs Lenkijos Centralinio kibernetinių nusikaltimų biuro vadovas Adam Cieślak pabrėžia, kad kitoje linijos pusėje dažnai veikia ne pavienis apgavikas, o ištisa nusikalstama organizacija. Tokios grupės dirba kaip „verslas“: turi skambučių centrus, vaidmenimis suskirstytas komandas ir techninius žmones, kurie rūpinasi anonimiškumu.

    Kaip sukčiai išnaudoja pasitikėjimą

    Dažniausiai veiksmingumą lemia du dalykai: skuba ir godumas, kai žadamas greitas pelnas ar gąsdinama netrukus prarasti santaupas. Sukčiai paprastai jau turi dalį asmens duomenų, todėl pokalbis skamba įtikinamai ir sukuria tariamo patikimumo įspūdį.

    Investiciniuose sukčiavimuose ypač sustiprėjo socialinių tinklų reklamos, kuriose naudojamas žinomų žmonių atvaizdas ir balsas. DI įrankiai leidžia kurti vis įtikinamesnes klastotes, todėl atpažinti suklastotą vaizdo įrašą ar skambutį tampa sudėtingiau net patyrusiems interneto vartotojams.

    „Sukčiavimo scenarijus sukonstruotas taip, kad auka neretai labiau pasitiki nusikaltėliu nei savo banku“, – sakė Adam Cieślak.

    „Bankas gali sustabdyti įtartiną pavedimą ir paskambinti klientui, bet auka jau būna įtikinta, kad bankas esą trukdo pervesti pinigus“, – aiškino jis.

    Kodėl Lenkija patraukli sukčiams

    Pasak A. Cieślako, Lenkija išsiskiria greita ir patogia skaitmenine bankininkyste, kuri kasdienybėje yra privalumas. Tačiau tas pats greitis tampa silpna vieta, kai sukčiai priverčia žmogų veikti čia ir dabar, o pinigai per kelias minutes atsiduria „techninėse“ sąskaitose, kurios iš tiesų priklauso nusikaltėliams.

    Dar vienas veiksnys – šalis, kuri vis dar sparčiai turtingėja, todėl daliai žmonių stipresnis noras greitai padidinti santaupas. Tokį foną sukčiai išnaudoja siūlydami „išskirtines investicijas“, tariamus brokerius ar platformas, kurios atrodo profesionaliai, bet yra suklastotos.

    Svarbi ir duomenų ekonomika: asmens informacija, palikta elektroninėse parduotuvėse, kelionių agentūrose ar nutekinta per įsilaužimus, vėliau cirkuliuoja nusikaltėlių rinkose. Turėdami vardą, pavardę, telefono numerį ir kitą kontekstą, apgavikai lengviau „pataiko“ į aukos pasitikėjimą.

    Lenkijos teisėsauga taip pat akcentuoja tarptautiškumą: dalis skambučių centrų ir koordinavimo grandžių veikia už šalies ribų, todėl tyrimams būtinas tarptautinis bendradarbiavimas. Pastaraisiais metais viešai skelbta apie sulaikymus, susijusius su fiktyviomis investicinėmis platformomis, kai nukentėjo tūkstančiai žmonių, o žala siekė dešimtis milijonų eurų.

    Kova su „nusikalstamomis korporacijomis“

    Tokių grupių išaiškinimas, pasak A. Cieślako, dažnai užtrunka metus: reikia derinti operatyvinį darbą, procesinius veiksmus, metaduomenų analizę ir skaitmeninę kriminalistiką. Dėl to kibernetinių nusikaltimų padaliniuose ieškoma skirtingų kompetencijų pareigūnų – nuo tyrėjų iki analitikų ir skaitmeninių ekspertų.

    Atskira ir ypač sunki kryptis – seksualinio vaikų išnaudojimo vaizdinės medžiagos bylos. Tokiuose tyrimuose pareigūnams tenka dirbti su itin traumine medžiaga, todėl taikoma psichologinė pagalba ir aiškios rotacijos taisyklės, kad žmonės neperdegtų.

    „Pinigus kai kuriais atvejais dar galima susigrąžinti, bet vaikams padarytos žalos niekas nekompensuos“, – sakė Adam Cieślak.

    Ekspertai primena, kad pagrindinė prevencija prasideda nuo įpročių: neskubėti priimti sprendimų, tikrinti skambinančiojo tapatybę oficialiais kanalais ir skeptiškai vertinti „skubius“ prašymus pervesti lėšas. Kuo daugiau visuomenė supranta, kaip veikia šios schemos ir DI klastotės, tuo mažiau erdvės lieka masinei apgaulei.

  • Aldonos Orman dukra Idalia Vanessa jau pilnametė: kaip ji kuria muzikinę karjerą ir kuo išsiskiria

    Lenkų aktorė Aldona Orman daugelį metų gyvena su verslininku Edmundu Boruckiu. Nors porą skiria 18 metų amžiaus skirtumas, jų santykiai viešumoje dažnai pateikiami kaip stabilūs ir ilgamečiai.

    Didžiausiu jos gyvenimo džiaugsmu tapo dukros gimimas. Idalia Vanessa pasaulį išvydo 2008 metais, kai aktorei buvo 41-eri, o šeima šį įvykį ne kartą vadino itin ypatingu, nes anksčiau medikai esą nebuvo žadėję motinystės.

    Aldonos Orman biografijoje netrūko ir sudėtingų momentų. Karjeros pradžioje seriale Klan ji susirgo sepsiu, pateko į komą ir, kaip yra pasakojusi, patyrė klinikinę mirtį.

    Dar vienas išbandymas užklupo 2023 metų rudenį, kai aktorei buvo diagnozuotos kelios smegenų aneurizmos. Tuomet jai atliktos sudėtingos operacijos, o sveikatos tema tapo viena jautriausių jos viešų pasisakymų dalių.

    2026 metų pradžioje aktorė pranešė tapusi kibernetinio nusikaltimo auka. Pasak jos, nuo sąskaitos buvo pasisavintos visos santaupos, o dėl įvykio ji kreipėsi į teisėsaugą.

    Kas yra Idalia Vanessa Orman-Borucka?

    Aldonos Orman dukra Idalia Vanessa nuo mažens buvo siejama su scena ir kūryba. Ji mokėsi reiklioje lenkų ir vokiečių mokykloje, o socialiniuose tinkluose kilus nesusipratimui dėl pažymių, šeimai teko aiškinti, kad vokiškoje sistemoje aukščiausias įvertinimas yra 1.

    Pirmuosius žingsnius televizijoje ji žengė dar vaikystėje. Kurį laiką ji pasirodydavo TVP laidoje Ziarno, taip įgydama ankstyvos patirties prieš kameras.

    Ryškesniu lūžiu tapo dalyvavimas vokiečių projekte The Voice Kids 2019 metais. Jaunoji atlikėja sulaukė dėmesio dėl stipraus balso ir sudėtingesnio repertuaro, o pasirodymas padėjo apie ją išgirsti ir už Lenkijos ribų.

    Talentą pavertė kryptinga karjera

    Vėliau Idalia Vanessa ėmėsi muzikos profesionaliau ir, kaip skelbiama, pasirašė sutartį su įrašų leidybos kompanija Magic Records. Ji pradėjo leisti autorines dainas, kurias pristato tiek lenkų, tiek anglų kalbomis.

    Tarp minimų kūrinių įvardijamas singlas Słońce, o jos veikla siejama ir su pasirodymais užsienyje. Taip pat akcentuojama, kad ji yra laimėjusi jaunimo festivalių Italijoje ir Šveicarijoje.

    Vienu iš įsimintinesnių karjeros akcentų įvardijamas pasirodymas diplomatams Jungtinių Tautų būstinėje Niujorke. Tokie renginiai paprastai laikomi ne tik scenine patirtimi, bet ir svarbiu įrašų atlikėjo biografijoje akcentu.

    Vis dažniau matoma su mama

    Pastaruoju metu Idalia Vanessa dažniau pasirodo viešuose renginiuose kartu su mama. Ji matoma premjerose, mados renginiuose ir pramogų pasaulio susibūrimuose, o gerbėjai socialiniuose tinkluose neretai komentuoja akivaizdų dukros ir mamos panašumą.

    Kol Aldona Orman kalba apie sveikatą, išgyventus sukrėtimus ir net kibernetinius nusikaltimus, dukros istorija formuojasi kitu kampu. Idalia Vanessa savo vardą vis labiau sieja su muzika ir tarptautinėmis ambicijomis.

    „Svarbiausia, kad dukra drąsiai kuria savo kelią ir nuosekliai dirba dėl muzikos“, – sakė Aldona Orman.

  • Europolo ataskaita: ES veikia 731 nusikalstamas tinklas, o kibernetiniai nusikaltimai sparčiai auga

    Europolo ataskaita: ES veikia 731 nusikalstamas tinklas, o kibernetiniai nusikaltimai sparčiai auga

    Ką rodo nauja Europolo apžvalga

    Europolas naujausioje ataskaitoje perspėja, kad organizuotas nusikalstamumas Europos Sąjungoje sparčiai evoliucionuoja ir tampa vis labiau tarptautinis bei atsparus teisėsaugos spaudimui. Agentūros teigimu, nusikalstamos grupės vis greičiau prisitaiko prie technologinių pokyčių ir išnaudoja spragas tiek skaitmeninėje, tiek finansinėje infrastruktūroje.

    Ataskaitoje nurodoma, kad Europole identifikuoti 731 nusikalstami tinklai, veikiantys ES, o jų narių skaičius siekia daugiau nei 400 000 asmenų iš 118 tautybių. Tokie mastai, anot Europolo, reiškia, kad dalis tinklų veikia kaip tarptautinės įmonės su aiškiomis rolėmis, logistika ir ilgalaike strategija.

    Pelningiausios sritys ir naujas pagreitis internete

    Europolas kaip pagrindines šių tinklų veiklos kryptis įvardija narkotikų prekybą, po jos seka sukčiavimai ir internetiniai sukčiavimai. Teisėsauga pabrėžia, kad būtent skaitmeniniai kanalai vis dažniau tampa ne tik „įrankiu“, bet ir centrine nusikaltimų ekosistema, kurioje ieškoma aukų, renkami duomenys ir plaunamos lėšos.

    Agentūra ypatingą dėmesį skiria kibernetiniams nusikaltimams, kurių mastas ir sudėtingumas auga dėl gerėjančių technologinių galimybių. Europolo vertinimu, nusikalstami tinklai geba greitai perimti naujus techninius sprendimus, automatizuoti atakas ir didinti jų apimtį, kartu mažindami tiesioginių kontaktų poreikį.

    „Visi nusikaltimai šiandien yra maitinami internetu, o technologijos ir DI juos paspartina“, – sakė Europolo laikinasis vykdomasis direktorius Jürgenas Ebneris.

    Teisėtas verslas, korupcija ir pinigų sekimas

    Europolo teigimu, tinklai naudojasi finansų sistemos silpnybėmis, pasauline prekyba ir logistikos grandinėmis, o jų veiklą palaiko reikšmingi finansiniai ištekliai. Ataskaitoje pabrėžiama, kad nusikaltėliai taiko sudėtingas priešpriemones, naudojasi korupcija ir kuria tarptautiniu mastu susietas „ląsteles“ ES ir už jos ribų.

    Vienas ryškiausių signalų – didelė dalis pačių pavojingiausių tinklų į nusikalstamą veiklą įtraukia teisėtas verslo struktūras. Europolo duomenimis, 85 proc. pavojingiausių grupuočių naudojasi legaliomis įmonėmis tam, kad palengvintų nusikaltimus, paslėptų tikruosius naudos gavėjus ar legalizuotų neteisėtą pelną.

    Agentūra pabrėžia, kad vien pavienių lyderių ar vykdytojų sulaikymas ne visuomet suardo pačią schemą. Kol išlieka veikiantis „verslo modelis“, nusikalstamas funkcijas perima kiti asmenys, todėl vis didesnę reikšmę įgyja ne tik areštai, bet ir turto paėmimas bei infrastruktūros sutrikdymas.

    „Mūsų tikslas nėra vien suimti pavienius nusikaltėlius, o nustatyti, sutrikdyti ir išardyti visus tinklus, smogti jų vadovybei ir atimti turtą bei pelną, kuris palaiko jų veiklą“, – sakė Kipro policijos vadovas Themistos Arnaoutis.

    Uostai ir logistika – dar vienas frontas

    Tarp Europolo rekomendacijų – stiprinti koordinaciją Europos logistikos mazguose, ypač uostuose, kurie laikomi viena svarbiausių narkotikų srautų ir kontrabandos grandžių. Agentūra atkreipia dėmesį į Port Alliance – 2024 metais pradėtą viešojo ir privataus sektoriaus partnerystę, skirtą apsaugoti uostus nuo nusikalstamos infiltracijos.

    Taip pat siūloma stiprinti tarpvalstybinį teisėsaugos bendradarbiavimą, daugiau investuoti į nusikalstamos skaitmeninės infrastruktūros trikdymą ir sistemingai „sekti pinigus“, siekiant identifikuoti bei susigrąžinti nusikalstamu būdu įgytą turtą. Europolo vertinimu, būtent finansinių srautų užkardymas dažnai yra greičiausias kelias susilpninti tinklų atsparumą.

    „Nusikalstamų tinklų stiprybė yra jų gebėjimas veikti per sienas. Todėl mūsų stiprybė turi būti gebėjimas dirbti per jas“, – sakė Themistos Arnaoutis.

  • Prarado „Xbox“ paskyrą su 300 žaidimų: „Microsoft“ atsakymas pribloškė net patyrusius

    Prarado „Xbox“ paskyrą su 300 žaidimų: „Microsoft“ atsakymas pribloškė net patyrusius

    Lenkijoje žinomas žaidėjas ir turinio kūrėjas, prisistatantis slapyvardžiu Retro Tata, pranešė netekęs prieigos prie savo „Xbox“ paskyros, kurioje buvo sukaupta didžiulė skaitmeninių pirkinių biblioteka. Pasak jo, paskyra pateko į svetimas rankas, o bandymai ją atgauti užsitęsė ir baigėsi itin nepalankiai.

    Vyras teigia, kad iškart po incidento kreipėsi į „Microsoft“ pagalbos tarnybą ir pateikė prašomą informaciją. Vis dėlto atsakymo, anot jo, teko laukti penkias dienas, o gauta pozicija sukėlė nusivylimą ir paskatino viešą diskusiją apie skaitmeninių bibliotekų saugumą.

    „Dėl griežtų saugumo protokolų ir paslaugų sutartyje numatytų sąlygų negalime pakeisti ar atkurti saugos nustatymų po jų atnaujinimo“, – nurodė „Microsoft“ atsakyme.

    Žaidėjas tvirtina, kad tyrimo metu buvo nustatyta pakeista su paskyros saugumu susijusi privati informacija, tačiau tai nepadėjo grąžinti kontrolės teisėtam savininkui. Dar labiau papiktino žinia, kad su paskyra susieti žaidimai ir „OneDrive“ duomenys gali būti neatkuriami, o kaip išeitis esą pasiūlyta susikurti naują paskyrą.

    „Dėl šifravimo ir privatumo apsaugos net mūsų inžinieriai negali atkurti šių duomenų“, – teigiama atsakyme, kurio esmę viešai perdavė nukentėjęs kūrėjas.

    Retro Tata skaičiuoja, kad jo bibliotekoje galėjo būti nuo 200 iki 300 legaliai įsigytų žaidimų, pirktų per ilgą laikotarpį skirtingose platformose. Jis taip pat teigia turėjęs daug įrodymų, jog paskyra priklauso jam, įskaitant pirkinių kvitus, konsolės serijinį numerį ir kitą informaciją, kurios prašė pagalbos tarnyba.

    Ši istorija atkreipė dėmesį į vieną didžiausių šiuolaikinio žaidimų verslo paradoksų: žaidėjai dažnai perka ne fizinį produktą, o licenciją naudotis turiniu, susietą su paskyra. Kai paskyra perimama, prarandama ne tik prieiga prie žaidimų, bet ir su ja susiję išsaugojimai, skaitmeninis turtas, prenumeratos bei asmeniniai duomenys.

    Kibernetinio saugumo ekspertai nuolat pabrėžia, kad žaidimų paskyros tapo patraukliu taikiniu dėl jose esančių mokėjimo duomenų, vertingų skaitmeninių pirkinių ir lengvesnių socialinės inžinerijos atakų scenarijų. Dažniausi užgrobimo keliai yra per silpnus ar pakartotinai naudojamus slaptažodžius, nutekėjusius prisijungimus, apgaulingus laiškus ir bandymus išvilioti patvirtinimo kodus.

    Siekiant sumažinti riziką, rekomenduojama įjungti dviejų veiksnių autentifikavimą, naudoti unikalius slaptažodžius ir slaptažodžių tvarkyklę, reguliariai tikrinti paskyros saugumo nustatymus bei prisijungimų istoriją. Taip pat verta peržiūrėti, ar paskyroje nepalikti aktyvūs seni įrenginiai, ar nėra įjungtų nepažįstamų prisijungimo būdų, o mokėjimo kortelės duomenis laikyti atskirai, kai tai įmanoma.

    Viešoje erdvėje šis atvejis sukėlė diskusiją ir apie klientų aptarnavimo procesus, kai paskyroje pakeičiami saugos duomenys. Viena vertus, griežti protokolai saugo nuo sukčių bandymų perimti paskyras apsimetant savininkais, kita vertus, tokie pat mechanizmai gali palikti teisėtą naudotoją be realios galimybės susigrąžinti savo skaitmeninį turtą, net pateikus įrodymus.

  • Cyberprieš nusikaltėlių korporacijos: HR, premijos ir „antriniai“ sukčiai, taikantys į aukas

    Už romantinių apgavysčių, fiktyvių investicijų ar sukčiavimo skelbimų portaluose vis dažniau stovi ne pavieniai „hakeriai“, o gerai organizuotos grupuotės, veikiančios kaip korporacijos. Kibernetinio nusikalstamumo rinka turi aiškiai pasidalytas roles, vidines taisykles ir infrastruktūrą, kuri leidžia masiškai atakuoti žmones skirtingais kanalais.

    Ekspertai, tyrinėjantys šias grupes, pabrėžia, kad jos kuria darbo procesus panašiai kaip verslas: planuoja kampanijas, skaičiuoja „rezultatus“, testuoja scenarijus ir nuolat ieško naujų „darbuotojų“. Tam pasitelkiami uždari kanalai ir pokalbių grupės, kur aptariamos operacijos, dalijamasi instrukcijomis ir sprendžiamos vidinės problemos.

    Kaip veikia nusikaltėlių „organizacija“

    Tokiose struktūrose galima sutikti „personalo“ funkcijas primenančių veiklų: atrankas, kandidatų patikras ir įvedimą į „pareigas“. Naujokams siūlomos konkrečios rolės, pavyzdžiui, pinigų išgrynintojai, kurie prie bankomatų išima apgaule gautas lėšas, arba žmonės, vykdantys masines žinučių siuntimo kampanijas.

    Skiriamoji „korporacinio“ modelio detalė yra motyvavimo sistemos ir vidinė drausmė. Tyrėjai pasakoja, kad aprašymuose gali atsirasti užuominų apie premijas už „planą“, o kartu ir taisyklės, skirtos mažinti riziką būti išaiškintiems.

    Vis dėlto net ir tokios grupės daro klaidų: kartais neatsargiai atskleidžia buvimo vietą, supainioja detales, palieka identifikuojamus pėdsakus ar per viešai aptarinėja sulaikymus. Tai tampa signalais teisėsaugai ir kibernetinio saugumo specialistams, kurie stebi schemų evoliuciją ir bando infiltruotis į komunikacijos kanalus.

    Antriniai sukčiai ir aukų duomenų rinka

    Vienas pavojingiausių reiškinių yra vadinamasis antrinis sukčiavimas, kai žmogus apgaunamas antrą kartą po jau patirtų nuostolių. Tipinis scenarijus atrodo taip: nusikaltėliai susisiekia su auka ir prisistato „pagalbos“ teikėjais, kurie neva gali padėti susigrąžinti prarastus pinigus.

    Tokios apgavystės dažnai remiasi aukų duomenų pakartotiniu panaudojimu. Jau apgautas žmogus tampa vertingu įrašu duomenų bazėje: svarbu žinoti, kokiu būdu jis buvo įtikintas, kokia suma prarasta ir kokie argumentai veikė, todėl informacija gali būti platinama tarp skirtingų grupių.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad antriniame etape emocinis spaudimas dar stipresnis, nes žmogus jaučia gėdą, nerimą ir skubą „atgauti prarastą“. Dėl to didėja tikimybė vėl priimti skubotus sprendimus, ypač jei žadama greita „teisinė“ ar „techninė“ pagalba.

    Ką rodo skaičiai ir kodėl tai svarbu

    Analizuojant kelių tirtų grupių veiklą, minima, kad bendruomenėse buvo 1 672 nariai, iš jų 287 laikyti aktyviais. Tyrėjų pateiktais duomenimis, vidutinės mėnesio pajamos siekė apie 1 150 eurų, o aukoms padaryta žala sudarė maždaug 320 000 eurų.

    Taip pat fiksuota iki 15 000 bandymų išsigryninti nusikalstamu būdu gautas lėšas, pasitelkiant mokėjimo korteles ar momentinius pervedimus. Tokia apimtis rodo ne vienkartinius atvejus, o sisteminę „gamybą“, kur svarbiausia yra mastas, greitis ir nuolatinis metodų tobulinimas.

    Kibernetinio saugumo specialistai pabrėžia, kad geriausia gynyba yra kritinis mąstymas ir procesų laikymasis: neskubėti, tikrinti informaciją, neatskleisti prisijungimų, o sulaukus „pagalbos atgauti pinigus“ pasiūlymų pirmiausia kreiptis į banką ir oficialias institucijas. Nusikaltėlių „korporacijos“ klesti ten, kur žmonės paliekami vieni su problema ir emocijomis.

  • DI spartina kibernetinius nusikaltimus: Interpolo pareigūnas perspėja apie sukčių „pradedančiųjų“ bangą

    DI spartina kibernetinius nusikaltimus: Interpolo pareigūnas perspėja apie sukčių „pradedančiųjų“ bangą

    Dirbtinis intelektas vis labiau keičia kibernetinių nusikaltimų mastą ir greitį, o didžiausias pokytis yra paprastesnė prieiga prie įrankių, kurie anksčiau reikalavo techninių žinių. Interpolo kibernetinių nusikaltimų padalinio vadovas Neal Jetton pabrėžia, kad šiuolaikinės priemonės leidžia net ir pradedantiesiems vykdyti plataus masto internetines apgaules.

    Pasak pareigūno, ši dinamika ypač matoma sukčiavimo schemose, kurios pasaulio ekonomikai kasmet kainuoja milžiniškas sumas. Europos Sąjungos institucijos yra nurodžiusios, kad bendras metinis kibernetinių nusikaltimų nuostolis globaliai siekia apie 5 500 000 000 000 eurų, o didelė dalis šios žalos siejama su finansiniu sukčiavimu ir duomenų vagystėmis.

    Kaip nusikaltėliai paspartina apgaules

    Kibernetiniams nusikaltimams vis dažniau pasitelkiami vadinamieji sukčiavimo kaip paslaugos rinkiniai, kurie leidžia lengvai sukurti ir paleisti masines duomenų viliojimo kampanijas. Tokie paketai suteikia paruoštą infrastruktūrą, šablonus ir automatizavimo galimybes, todėl techninis barjeras krenta iki minimumo.

    Papildomą impulsą suteikia plačiai prieinami komerciniai įrankiai, įskaitant pokalbių robotus, kurie padeda sukurti įtikinamus, personalizuotus laiškus ar žinutes. Tai didina aukų pasitikėjimą ir mažina tikimybę, kad apgaulė bus atpažinta vien iš prastos kalbos ar akivaizdžių klaidų.

    „Didžiausias iššūkis tas, kad šie įrankiai leidžia iš esmės pradedantiesiems vykdyti masinį sukčiavimą“, – sakė Neal Jetton.

    Organizuotas nusikalstamumas ir naujas mastelis

    Mažėjant įėjimo barjerams, į sukčiavimo rinką aktyviau įsitraukia organizuotos grupuotės. Interpolo vertinimu, jos vis dažniau gali išskaidyti veiklą, o techninius darbus pirkti kaip paslaugą, taip paspartindamos kampanijų paleidimą ir didindamos apgaulių apimtis.

    Interpolas taip pat yra atkreipęs dėmesį, kad DI įgalintas finansinis sukčiavimas gali būti gerokai pelningesnis už tradicines schemas, o dalis nusikalstamų tinklų pinigus naudoja kitoms neteisėtoms veikloms finansuoti. Kartu daugėja atvejų, kai sukčiavimo infrastruktūra siejama su prievarta išnaudojamais žmonėmis, verčiamais dirbti vadinamuosiuose sukčiavimo centruose.

    Ką tai reiškia gyventojams ir įmonėms

    Ekspertai pabrėžia, kad didžiausia rizika kyla kasdieniams vartotojams ir įmonėms, nes apgaulės tampa vis labiau individualizuotos. DI leidžia greitai pritaikyti žinutes pagal žmogaus pareigas, interesus ar net viešai prieinamą informaciją, o tai didina sėkmės tikimybę net ir trumpuose susirašinėjimuose.

    Interpolo vaidmuo šioje srityje daugiausia susijęs su pagalba nacionalinėms teisėsaugos institucijoms, operacijų koordinavimu ir gebėjimų stiprinimu. Pareigūnai pabrėžia, kad technologijos pačios nesukuria visiškai naujų nusikaltimų rūšių, tačiau ryškiai padidina jau seniai egzistuojančių schemų mastą ir efektyvumą.

  • Mianmaras siūlo mirties bausmę už vertimą dirbti sukčių centruose, kriptovaliutų apgavystėms – iki gyvos galvos

    Mianmaras siūlo mirties bausmę už vertimą dirbti sukčių centruose, kriptovaliutų apgavystėms – iki gyvos galvos

    Kas siūloma naujame įstatyme

    Mianmaro valdančios karinės valdžios remiamas parlamentas paskelbė įstatymo projektą, kuriuo siekiama griežtai bausti už prievartą internetinių apgavysčių centruose. Projekte numatyta mirties bausmė asmenims, kurie smurtu ar kankinimu verčia aukas vykdyti sukčiavimo schemas.

    Dokumente taip pat siūloma iki gyvos galvos įkalinimo bausmė tiems, kurie organizuoja ir valdo pačius apgavysčių centrus. Atskirai akcentuojami nusikaltimai, susiję su kriptovaliutų sukčiavimu, kuriems taip pat būtų taikomos itin griežtos sankcijos.

    Kodėl Mianmaras atsidūrė dėmesio centre

    Pastaraisiais metais Mianmaras tapo viena ryškiausių regiono problemų dėl vadinamųjų apgavysčių kompleksų, veikiančių konfliktų paveiktose teritorijose. Tarptautinės organizacijos ir kaimyninės šalys ne kartą atkreipė dėmesį į pranešimus apie žmonių prekybą, skolų vergiją ir sistemingą smurtą, kuriuo aukos verčiamos dirbti sukčių struktūrose.

    Tokie centrai dažnai taikosi į užsienio gyventojus ir vykdo investicines apgavystes, įskaitant kriptovaliutų schemas, kai iš žmonių išviliojamos lėšos žadant greitą grąžą. Dalis operacijų nukreiptos į socialinių tinklų vartotojus, o komunikacijai pasitelkiamos įvairios platformos ir užšifruoti kanalai.

    Tarptautinis spaudimas ir platesnis kontekstas

    Įstatymo projektas pristatomas tuo metu, kai regione stiprėja tarptautinis koordinavimas prieš kibernetinio sukčiavimo tinklus. JAV institucijos pastaraisiais metais taikė sankcijas subjektams Mianmare ir Kambodžoje, siejamiems su investicinėmis apgavystėmis ir prievarta apgavysčių centruose.

    JAV Federalinis tyrimų biuras savo naujausiose apžvalgose taip pat fiksuoja rekordinį su kriptovaliutomis susijusių sukčiavimų mastą ir didėjančius nuostolius, ypač tarp vyresnio amžiaus žmonių. Ši statistika stiprina politinį spaudimą valstybėms imtis griežtesnių priemonių, tačiau žmogaus teisių gynėjai paprastai kelia klausimą, ar mirties bausmė gali būti laikoma proporcinga ir suderinama su tarptautiniais standartais.

    Įstatymo projekte numatoma ir naujo koordinacinio mechanizmo idėja, kuris turėtų sustiprinti tarptautinį bendradarbiavimą kovojant su tokiomis grupuotėmis. Tikimasi, kad svarstymai parlamente galėtų vykti artimiausios sesijos metu.

  • Ukrainoje sulaikyti „Roblox“ hakeriai: pavogė 600 000 paskyrų ir uždirbo apie 200 000 eurų

    Ukrainoje sulaikyti „Roblox“ hakeriai: pavogė 600 000 paskyrų ir uždirbo apie 200 000 eurų

    Ukrainos policija pranešė sulaikiusi grupę jaunuolių, įtariamų masine „Roblox“ žaidėjų paskyrų vagyste. Tyrėjų duomenimis, įtariamieji sukūrė kenkėjišką programą, kuri leido perimti prisijungimo duomenis ir užvaldyti vartotojų profilius.

    Skaičiuojama, kad galėjo būti pavogta daugiau kaip 600 000 paskyrų, o iš neteisėtos prekybos jų turiniu ir prieiga įtariamieji galėjo gauti apie 200 000 eurų. Tokios bylos vis dažniau siejamos su sparčiai augančia skaitmeninių daiktų ir paskyrų juodąja rinka.

    Kaip veikė schema

    Policijos versija tokia: įtariamieji rėmėsi socialinės inžinerijos metodais ir programavimo žiniomis. Jie platino programą, kuri buvo pristatoma kaip teisėtas įrankis, žadantis žaidėjams premijas ar papildomus priedus.

    Iš tikrųjų tai buvo duomenų vagystei skirta kenkėjiška programa, perimanti prisijungimo informaciją. Gavę prieigą prie paskyros, nusikaltėliai galėjo perimti ne tik profilį, bet ir jame sukauptus virtualius daiktus, valiutą bei kitą skaitmeninį turtą.

    Kodėl žaidėjų paskyros vertos pinigų

    Šiuolaikiniuose žaidimuose paskyra dažnai reiškia daugiau nei prisijungimo vardą ir slaptažodį. Vertę kuria reti kosmetiniai daiktai, kolekciniai elementai, virtuali valiuta, išskirtiniai personažo patobulinimai ir ilgamečiai pasiekimai.

    Dėl to susiformavo antrinė rinka, kurioje paskyros ir virtualūs daiktai grupuojami pagal vertę ir pardavinėjami už realius pinigus. Tyrėjai nurodo, kad pavogti profiliai buvo rūšiuojami nuo mažesnės iki didesnės vertės ir realizuojami uždarose bendruomenėse, atsiskaitymams naudojant kriptovaliutas.

    Ką rado pareigūnai ir kas gresia

    Per kratas pareigūnai konfiskavo grynuosius pinigus, telefonus, kompiuterius, nešiojamuosius kompiuterius, planšetinius įrenginius ir banko korteles. Šie daiktai, tikėtina, bus naudojami kaip įrodymai, siekiant nustatyti nukentėjusiųjų mastą, duomenų nutekėjimo kelią ir pinigų srautus.

    Įtariamiesiems gresia iki 15 metų laisvės atėmimo. Policija pabrėžia, kad tokio tipo atakos dažniausiai remiasi ne tik techniniais pažeidžiamumais, bet ir vartotojų patiklumu, todėl didžiausia rizika išlieka tada, kai programos diegiamos iš nepatikimų šaltinių.

    Kibernetinio saugumo ekspertai nuolat kartoja: verta įjungti dviejų veiksnių autentifikavimą, naudoti unikalius slaptažodžius ir nepasitikėti įrankiais, žadančiais nemokamas premijas ar lengvai gaunamą virtualią valiutą. Tai ypač aktualu platformoms, kuriomis naudojasi nepilnamečiai, nes jie dažniau tampa socialinės inžinerijos taikiniu.

  • 22 metų kalifornietis nuteistas 70 mėnesių: kaip buvo plaunami 263 mln. dolerių kriptovaliutų vagysčių pinigai

    22 metų kalifornietis nuteistas 70 mėnesių: kaip buvo plaunami 263 mln. dolerių kriptovaliutų vagysčių pinigai

    JAV federalinis teismas skyrė 70 mėnesių laisvės atėmimo bausmę 22 metų Kalifornijos gyventojui Evanui Tangemanui, kuris, prokurorų teigimu, padėjo plauti lėšas, susijusias su kelių valstijų masto kriptovaliutų vagysčių tinklu. JAV Teisingumo departamentas nurodė, kad iš aukų buvo pavogta maždaug 263 milijonų dolerių vertės skaitmeninio turto.

    Bylą nagrinėjo Kolumbijos apygardos teismas Vašingtone, o nuosprendį paskelbė apygardos teisėja Colleen Kollar-Kotelly. Be įkalinimo, Tangemanui skirta trejų metų priežiūra po paleidimo.

    Kaip veikė pinigų plovimo schema

    Teismo dokumentuose teigiama, kad Tangemanas internete naudojo kelias pravardes, o jo vaidmuo buvo susijęs su pavogtų kriptovaliutų pavertimu grynaisiais pinigais per didelių sumų konvertavimo kanalus. Prokurorai skelbia, kad tokiu būdu jis padėjo paversti pinigais bent apie 3,2 milijono eurų vertės pavogtą turtą.

    Taip pat nurodoma, kad jis prisidėjo prie prabangaus gyvenimo būdo infrastruktūros kūrimo: naudodamas netikrus vardus nuomojo prabangius būstus kitiems grupės nariams. Pasak tyrėjų, tokie veiksmai padėjo slėpti tikrąją naudotojų tapatybę ir apsunkino turto kilmės atsekimą.

    Vagystės, prabanga ir įkalčių naikinimas

    Prokuratūra tvirtina, kad dalis neteisėtai gautų lėšų buvo leidžiama prabangai: naktinių klubų išlaidoms, brangiems laikrodžiams ir automobiliams. Tyrimo metu pareigūnai iš Tangemano namų paėmė 2022 metų „Rolls-Royce Ghost“ ir „Porsche GT3 RS“.

    „Tai buvo schema, sukurta iš įžūlaus godumo, o po sulaikymų bandymai naikinti įkalčius rodo sąmoningą kaltės suvokimą“, – sakė Kolumbijos apygardos prokurorė Jeanine Ferris Pirro.

    Bylos medžiagoje teigiama, kad po dalies bendrininkų sulaikymo 2024 metais Tangemanas koordinavo įrodymų naikinimą. Toks elgesys, prokuratūros vertinimu, buvo papildomas nusikalstamos veiklos slėpimo elementas.

    Platesnis tinklas ir tyrimo tęsinys

    Teisingumo departamentas skelbia, kad grupė formavosi iš pažinčių internetinių žaidimų platformose, o nariai veikė keliose JAV valstijose ir užsienyje. Tyrėjai aprašė darbo pasidalijimą: nuo duomenų vagysčių ir taikinių atrankos iki skambučių aukoms apsimetant kriptovaliutų keityklų ar „Google“ pagalbos tarnybomis.

    Viena didžiausių žinomų vagysčių siejama su 2024 metų rugpjūčiu, kai iš vienos aukos Vašingtone buvo pasisavinta daugiau nei 4 100 bitkoinų. Tyrime minimi ir kiti įtariamieji, o teisėsauga pabrėžia, kad procesas nėra baigtas.

    Tyrimą vykdo FTB Vašingtono padalinys kartu su IRS kriminalinių tyrimų pareigūnais. Prokuratūra nurodo, kad byla išlieka aktyvi, todėl gali būti pateikta ir daugiau kaltinimų kitiems įtariamiesiems.