CP v2

Tag: Kibernetiniai nusikaltimai

  • JAV keičia kibernetinio saugumo kursą: technologijų įmonėms siūloma leisti smogti į užsienio nusikaltėlius

    Naujas memorandumas atveria kelią

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasirašė memorandumą, kuriuo siūloma išplėsti kovos su tarptautiniu kibernetiniu nusikalstamumu galimybes, į procesą labiau įtraukiant privačias technologijų ir kibernetinio saugumo bendroves. Dokumentas numato mechanizmą, pagal kurį atrinktos įmonės galėtų vykdyti valstybės sankcionuotas skaitmenines operacijas prieš užsienyje veikiančias nusikaltėlių grupuotes.

    Memorandumas paskelbtas tuo metu, kai kibernetiniai nusikaltimai JAV gyventojams ir verslui atneša rekordinio masto nuostolius. Vien 2025 metais amerikiečiai pranešė praradę 20,8 milijardo eurų, todėl administracija siekia greitesnių ir agresyvesnių priemonių.

    Kaip tai veiktų praktikoje

    Pagal numatytą modelį, bendrovės, norinčios dalyvauti, turėtų sudaryti sutartis su Teisingumo departamentu ir Vidaus saugumo departamentu. Prieš suteikiant teisę veikti, būtų taikoma griežta patikra, o operacijos negalėtų prasidėti, kol neatsirastų aiškios, su Baltaisiais rūmais suderintos priežiūros procedūros.

    Memorandume nurodoma, kad šios procedūros turėtų būti parengtos per 60 dienų. Jose būtų aprašyta, kaip įmonės gautų leidimą konkrečioms operacijoms, kaip būtų tikrinami taikiniai ir kaip užtikrinama, kad veiksmai neprieštarauja JAV teisei bei netrukdo žvalgybos darbui.

    Įmonės galėtų siūlyti tiek stebėjimo operacijas, padedančias identifikuoti nusikaltėlius, tiek poveikio operacijas, kuriomis būtų trikdomos sistemos, naudojamos atakoms vykdyti. Tačiau jos taip pat privalėtų informuoti valdžią, jei mano, kad patvirtinta operacija galėtų sukelti žmonių žūtį arba pasiekti jėgos panaudojimo lygį pagal tarptautinę teisę.

    Didžiausia rizika: ribos tarp nusikaltėlių ir valstybių

    Vienas jautriausių memorandumo punktų yra taikinių apibrėžimas. Dokumente teigiama, kad įmonės galėtų būti įgaliotos veikti tik prieš nusikaltėlius, kurie nėra institucinė užsienio valdžios dalis ir nėra visiškai valdomi užsienio vyriausybės nurodymais.

    Praktikoje tai gali būti sunku, nes daugelio šalių kibernetinėje erdvėje persidengia nusikalstamos ir valstybinės veiklos modeliai. Saugumo ekspertai ne kartą pabrėžė, kad atribucija, tai yra patikimas atakos vykdytojo nustatymas, išlieka viena sudėtingiausių kibernetinio saugumo užduočių.

    Memorandumas taip pat numato veiksmus, jei operacija netyčia paliestų JAV pilietį ar JAV priklausantį tinklą: tokiu atveju reikalaujama nedelsiant sustabdyti veiksmus ir informuoti federalinę valdžią. Kartu dokumente paliekama erdvės situacijoms, kai veikla prieš JAV subjektą galėtų būti vykdoma tik gavus atitinkamus leidimus, įskaitant teismo sankcijas, jei jos būtinos.

    „Daugelį metų Amerikos technologijų industriją vadinome strateginiu turtu, bet kibernetinėje erdvėje palikome nuošalyje“, – sakė įmonės Twenty vadovas ir vienas įkūrėjų Joe Lin.

    Politiniu lygmeniu idėja turi ir palaikymo, ir skeptikų. Vieni tikisi, kad privatus sektorius, turintis plačius duomenų srautus ir infrastruktūros matomumą, padės greičiau identifikuoti ir neutralizuoti nusikaltėlių tinklus, kiti perspėja apie eskalacijos riziką, klaidingus taikinius ir atsakomybės ribas.

  • Išaiškintas „764“ tinklo lyderis: 17-metis Ispanijoje gąsdino šaudynėmis ir manipuliavo nepilnamečiais

    Išaiškintas „764“ tinklo lyderis: 17-metis Ispanijoje gąsdino šaudynėmis ir manipuliavo nepilnamečiais

    Suimtas įtariamas tinklo koordinatorius

    Ispanijos teisėsauga Gipuskoje, netoli sienos su Prancūzija, sulaikė 17-metį, kuris, pareigūnų vertinimu, buvo viena pagrindinių figūrų šalyje su vadinamuoju „764“ tinklu siejamoje veikloje. Operaciją kartu vykdė Guardia Civil, Baskų krašto policija Ertzaintza ir Katalonijos policija Mossos d’Esquadra.

    Pareigūnai nurodo, kad įtariamasis pastaraisiais mėnesiais siejamas su grasinimais įvairioms institucijoms, tarp jų ir švietimo įstaigoms, savivaldybėms, bibliotekoms bei kitoms viešosioms ir privačioms organizacijoms. Tokie pranešimai kėlė visuomenės nerimą ir vertė įstaigas taikyti sustiprintas saugumo priemones.

    Grasinimai ir bandymai sukelti paniką

    Teisėsaugos duomenimis, nuo sausio iki balandžio mėnesių nepilnametis esą siuntė ne vieną žinutę, kuriose buvo kalbama apie planuojamas šaudynes ir ginkluotus išpuolius. Nors realių atakų neįvyko, vien grasinimų pakako, kad dalis įstaigų aktyvuotų išskirtinius reagavimo protokolus.

    Kai kuriuose pranešimuose, pasak tyrėjų, buvo užsimenama ir apie ketinimus transliuoti išpuolius tiesiogiai, kad tai stebėtų kiti bendruomenės nariai. Taip pat tiriami grasinimai populiariai laisvalaikio vietai ir keliems konkretiems asmenims.

    Liepos 16 dieną, gavus teismo leidimus, atliktos kratos dviejuose su įtariamuoju siejamuose būstuose Gipuskoje. Per jas paimti elektroniniai įrenginiai, duomenų laikmenos ir dokumentai, kurie šiuo metu analizuojami, o pats sulaikytasis pristatytas teisėjui ir perduotas specializuotam centrui Donostijoje–San Sebastiane.

    Kas yra „764“ ir kuo jis pavojingas

    „764“ pavadinimas siejamas su Jungtinėse Valstijose atsiradusia internetine bendruomene, kurios pavadinimas kildinamas iš Teksaso valstijos pašto kodo pradžios skaitmenų. Laikui bėgant ji, tyrėjų vertinimu, transformavosi iš marginalių forumų grupių į tarptautiniu mastu veikiančius uždarus kanalus, kuriuose fiksuojami sunkūs nusikaltimai.

    Tokioms struktūroms dažniausiai priskiriama seksualinio turinio šantažo praktika, nepilnamečių išnaudojimas, smurto ir žiauraus turinio platinimas, taip pat skatinimas žalotis ar paklusti vadinamiesiems iššūkiams. Kanadoje „764“ yra įvardytas kaip teroristinis vienetas, o kitose valstybėse vykdomi tyrimai dėl jo veiklos.

    Swatting, doxing ir tapatybės vagystės

    Ispanijoje tiriant šią bylą taip pat akcentuojami metodai, būdingi ekstremalioms interneto bendruomenėms. Tarp jų minimas swatting, kai melagingais pranešimais siekiama iškviesti ginkluotas pajėgas į nekaltų žmonių namus, ir doxing, kai viešinami asmens duomenys siekiant jį įbauginti ar sukelti puolimą internete.

    Teisėsauga taip pat mini tapatybės vagystes ir bandymus nukreipti įtarimus į su įvykiais nesusijusius asmenis, kad būtų klaidinami tyrėjai ir sukeliamos pavojingos situacijos. Skelbiama, kad mažiausiai du žmonės, vienas Baskų krašte ir vienas Katalonijoje, patyrė priekabiavimo kampanijas, susijusias su tokiomis praktikomis.

    Kaip įtraukiami nepilnamečiai

    Tyrėjai pabrėžia, kad tokie tinklai aktyviai taikosi į nepilnamečius socialiniuose tinkluose, susirašinėjimo programėlėse ir žaidimų platformose. Kontaktas dažnai pradedamas draugiškai, tačiau vėliau pereinama prie manipuliacijos, izoliavimo nuo artimųjų ir šantažo.

    Pasak pareigūnų, bendruomenėse gali būti taikoma psichologinė prievarta, žeminimas, spaudimas žalotis ir paklusti vadinamiesiems reikalavimams, o vėliau gautos nuotraukos ar vaizdo įrašai naudojami aukai kontroliuoti. Specialistai ragina pastebėjus pasikartojančius prašymus siųsti intymias nuotraukas ar slėpiamus pokalbius kuo anksčiau kreiptis pagalbos.

    „Ankstyvas šeimos, mokyklos ir teisėsaugos įsitraukimas yra veiksmingiausias būdas užkirsti kelią įtraukimui į tokias grupes“, – pabrėžė tyrimui artimi šaltiniai.

  • Rusija paskelbė tarptautinę Pavelo Durovo paiešką: „Telegram“ įkūrėjas kaltinimus vadina politiniais

    Rusija paskelbė tarptautinę Pavelo Durovo paiešką: „Telegram“ įkūrėjas kaltinimus vadina politiniais

    Tarptautinė paieška ir kaltinimų esmė

    Rusijos saugumo tarnyba FSB pranešė paskelbusi tarptautinę „Telegram“ įkūrėjo ir vadovo Pavelo Durovo paiešką. Maskva teigia, kad jis įtariamas bendrininkavimu terorizme ir neva neužkirtęs kelio „Telegram“ kanalų, pokalbių bei botų naudojimui nusikalstamai veiklai.

    Pasak FSB, šie įrankiai esą buvo pasitelkiami planuojant išpuolius ir kibernetinius nusikaltimus Rusijoje, o tai, institucijos teigimu, sukėlė civilių aukų. Nepriklausomai patikrinti konkrečių epizodų detalių Rusijos pusė viešai nepateikė.

    Kas minima tyrimuose

    Rusijos Tyrimų komitetas taip pat nurodė nagrinėjantis atskiras bylas dėl paauglių verbavimo į tariamą terorizmą ir sabotažą per „Telegram“ pokalbių robotą, siejamą su „Dayvinchik“ ir „Leo“ pavadinimais. Tokie tyrimai dažnai pristatomi kaip kova su ekstremizmu, tačiau neretai tampa ir politinio spaudimo instrumentu.

    Kremlius pastaraisiais metais reguliariai taiko „terorizmo“ ar „ekstremizmo“ formuluotes prieš oponentus ir kritikus, ypač informacinės erdvės kontrolės kontekste. Skaitmeninių platformų vaidmuo kare Ukrainoje dar labiau išaugino valdžios institucijų siekį daryti įtaką turiniui ir komunikacijoms.

    Durovo atsakas ir „Telegram“ pažeidžiamumas

    P. Durovas, gyvenantis už Rusijos ribų ir turintis Prancūzijos bei Jungtinių Arabų Emyratų pasus, pareiškė, kad byla yra politiškai motyvuota. Jo teigimu, Rusijos institucijos ieško pretekstų riboti prieigą prie „Telegram“ šalies viduje.

    „Tai politiškai motyvuotas bandymas rasti priežastį apriboti „Telegram“ veikimą Rusijoje“, – sakė Pavelas Durovas.

    „Telegram“ Rusijoje išlieka viena populiariausių bendravimo platformų, o valdžia ne kartą bandė ją blokuoti ar spausti dėl vartotojų duomenų ir turinio kontrolės. Platforma 2018–2020 metais buvo oficialiai blokuota, tačiau vėliau draudimas panaikintas nepaaiškinus motyvų.

    Nors „Telegram“ siūlo slaptus pokalbius su visišku „end-to-end“ šifravimu, pagal numatytuosius nustatymus įprasti pokalbiai ne visada turi tokį pat apsaugos lygį. Vis dėlto platformos techninė architektūra ir paskirstyta infrastruktūra apsunkina valstybinių institucijų pastangas ją visapusiškai kontroliuoti.

    Ilgalaikis konfliktas su Maskva

    P. Durovas Rusijoje jau daug metų vertinamas prieštaringai: jis kilęs iš Sankt Peterburgo ir anksčiau įkūrė socialinį tinklą VKontakte. Vėliau, didėjant valdžios spaudimui ir keičiantis įmonės kontrolei, jis pasitraukė ir kūrė „Telegram“ kaip alternatyvą, labiau orientuotą į privatumą.

    Pastaruoju metu P. Durovas susidūrė su teisiniais klausimais ir Prancūzijoje, kur diskusijos dėl neteisėto turinio plitimo platformose sugriežtėjo visoje Europos Sąjungoje. Tai reiškia, kad „Telegram“ balansuoja tarp skirtingų valstybių spaudimo: vienos reikalauja daugiau kontrolės ir prieigos, kitos siekia griežtesnės turinio moderacijos.

    Tarptautinės paieškos paskelbimas dar labiau apsunkina P. Durovo keliones ir teisinę padėtį, tačiau praktinis poveikis priklausys nuo to, kaip šį signalą vertins kitos valstybės ir tarptautiniai mechanizmai. Kol kas „Telegram“ veikimas ir vartotojų kasdienė prieiga prie platformos platesniu mastu išlieka nepakitę.

  • GTA 6 nutekintojas pagaliau atsidūrė kalėjime: paaiškėjo, kas jo laukia toliau

    GTA 6 nutekintojas pagaliau atsidūrė kalėjime: paaiškėjo, kas jo laukia toliau

    Didelio atgarsio sulaukusio GTA 6 duomenų nutekinimo byloje – naujas posūkis. Kaip skelbia BBC reporteris Joe Tidy, britas Arionas Kurtaj, siejamas su tarptautine kibernetinių nusikaltėlių grupe Lapsus$, iš psichiatrijos ligoninės perkeltas į įprastą kalėjimo kamerą.

    Arionas Kurtaj buvo vienas pagrindinių asmenų, siejamų su ankstyvų GTA 6 failų paviešinimu. Internete tuomet pasklido didelis kiekis medžiagos, įskaitant vaizdo įrašus, ekrano kopijas ir koncepcinius sprendimus, o incidentas tapo vienu garsiausių kibernetinių atakų atvejų žaidimų industrijoje.

    Lapsus$ siejama ir su atakomis prieš tokias bendroves kaip „Uber“, „Revolut“ ir „NVIDIA“. Ypač daug diskusijų sukėlė teiginiai, kad prieiga prie „Rockstar Games“ sistemų galėjo būti gauta pasitelkiant itin paprastus įrenginius, o tai dar kartą priminė, kaip dažnai didžiausia rizika slypi ne technologijose, o saugumo spragose ir socialinėje inžinerijoje.

    2023 metais Jungtinės Karalystės teismas Arioną Kurtaj neribotam laikui buvo nurodęs laikyti sustiprinto režimo psichiatrijos įstaigoje. Tuomet teigta, kad dėl sunkaus autizmo spektro sutrikimo jis negali tinkamai dalyvauti teismo procese, todėl buvo taikomos specialios priemonės.

    „Kibernetinis nusikaltėlis, siejamas su „Rockstar Games“ ataka, paliko psichiatrijos ligoninę ir buvo perkeltas į įprastą kalėjimo kamerą“, – sakė BBC žurnalistas Joe Tidy.

    Skelbiama, kad naujas teismo procesas numatytas lapkritį, nes ekspertai šį kartą įvertino, jog kaltinamasis gali stoti prieš teismą. Kartu pažymima, kad anksčiau teismo nustatyti apribojimai ribojo, ką žiniasklaida gali skelbti apie šią bylą, tačiau šios kliūtys neseniai buvo panaikintos.

    Byla vėl plačiai aptarinėjama ir dėl pranešimų apie saugumo spragas sulaikymo vietose. Socialiniuose tinkluose ėmė plisti ekrano vaizdai, leidžiantys įtarti, kad kaltinamasis galėjo turėti prieigą prie išmaniojo telefono ir aktyviai naudotis susirašinėjimo programėlėmis.

    Papildomą įtampą kelia ir ankstesni viešai minėti pareiškimai apie norą grįžti prie kibernetinių nusikaltimų. Visa tai vyksta tuo metu, kai žaidimų rinka laukia GTA 6 pasirodymo, o tokio masto nutekinimai vis dažniau vertinami kaip ne tik reputacinė, bet ir finansinė bei operacinė rizika kūrėjams.

  • Kodėl lenkai dažniau patiki kibernetiniais sukčiais: skuba, DI klastotės ir itin greita bankininkystė

    Įsitikinimas, kad nuo sukčių nukenčia tik senjorai, vis rečiau atitinka realybę. Kibernetiniai nusikaltėliai taikosi ir į jaunus, išsilavinusius, finansiškai stiprius žmones, tarp jų ir verslininkus, o schemos dažnai pritaikomos konkrečiam aukos profiliui.

    Buvęs Lenkijos Centralinio kibernetinių nusikaltimų biuro vadovas Adam Cieślak pabrėžia, kad kitoje linijos pusėje dažnai veikia ne pavienis apgavikas, o ištisa nusikalstama organizacija. Tokios grupės dirba kaip „verslas“: turi skambučių centrus, vaidmenimis suskirstytas komandas ir techninius žmones, kurie rūpinasi anonimiškumu.

    Kaip sukčiai išnaudoja pasitikėjimą

    Dažniausiai veiksmingumą lemia du dalykai: skuba ir godumas, kai žadamas greitas pelnas ar gąsdinama netrukus prarasti santaupas. Sukčiai paprastai jau turi dalį asmens duomenų, todėl pokalbis skamba įtikinamai ir sukuria tariamo patikimumo įspūdį.

    Investiciniuose sukčiavimuose ypač sustiprėjo socialinių tinklų reklamos, kuriose naudojamas žinomų žmonių atvaizdas ir balsas. DI įrankiai leidžia kurti vis įtikinamesnes klastotes, todėl atpažinti suklastotą vaizdo įrašą ar skambutį tampa sudėtingiau net patyrusiems interneto vartotojams.

    „Sukčiavimo scenarijus sukonstruotas taip, kad auka neretai labiau pasitiki nusikaltėliu nei savo banku“, – sakė Adam Cieślak.

    „Bankas gali sustabdyti įtartiną pavedimą ir paskambinti klientui, bet auka jau būna įtikinta, kad bankas esą trukdo pervesti pinigus“, – aiškino jis.

    Kodėl Lenkija patraukli sukčiams

    Pasak A. Cieślako, Lenkija išsiskiria greita ir patogia skaitmenine bankininkyste, kuri kasdienybėje yra privalumas. Tačiau tas pats greitis tampa silpna vieta, kai sukčiai priverčia žmogų veikti čia ir dabar, o pinigai per kelias minutes atsiduria „techninėse“ sąskaitose, kurios iš tiesų priklauso nusikaltėliams.

    Dar vienas veiksnys – šalis, kuri vis dar sparčiai turtingėja, todėl daliai žmonių stipresnis noras greitai padidinti santaupas. Tokį foną sukčiai išnaudoja siūlydami „išskirtines investicijas“, tariamus brokerius ar platformas, kurios atrodo profesionaliai, bet yra suklastotos.

    Svarbi ir duomenų ekonomika: asmens informacija, palikta elektroninėse parduotuvėse, kelionių agentūrose ar nutekinta per įsilaužimus, vėliau cirkuliuoja nusikaltėlių rinkose. Turėdami vardą, pavardę, telefono numerį ir kitą kontekstą, apgavikai lengviau „pataiko“ į aukos pasitikėjimą.

    Lenkijos teisėsauga taip pat akcentuoja tarptautiškumą: dalis skambučių centrų ir koordinavimo grandžių veikia už šalies ribų, todėl tyrimams būtinas tarptautinis bendradarbiavimas. Pastaraisiais metais viešai skelbta apie sulaikymus, susijusius su fiktyviomis investicinėmis platformomis, kai nukentėjo tūkstančiai žmonių, o žala siekė dešimtis milijonų eurų.

    Kova su „nusikalstamomis korporacijomis“

    Tokių grupių išaiškinimas, pasak A. Cieślako, dažnai užtrunka metus: reikia derinti operatyvinį darbą, procesinius veiksmus, metaduomenų analizę ir skaitmeninę kriminalistiką. Dėl to kibernetinių nusikaltimų padaliniuose ieškoma skirtingų kompetencijų pareigūnų – nuo tyrėjų iki analitikų ir skaitmeninių ekspertų.

    Atskira ir ypač sunki kryptis – seksualinio vaikų išnaudojimo vaizdinės medžiagos bylos. Tokiuose tyrimuose pareigūnams tenka dirbti su itin traumine medžiaga, todėl taikoma psichologinė pagalba ir aiškios rotacijos taisyklės, kad žmonės neperdegtų.

    „Pinigus kai kuriais atvejais dar galima susigrąžinti, bet vaikams padarytos žalos niekas nekompensuos“, – sakė Adam Cieślak.

    Ekspertai primena, kad pagrindinė prevencija prasideda nuo įpročių: neskubėti priimti sprendimų, tikrinti skambinančiojo tapatybę oficialiais kanalais ir skeptiškai vertinti „skubius“ prašymus pervesti lėšas. Kuo daugiau visuomenė supranta, kaip veikia šios schemos ir DI klastotės, tuo mažiau erdvės lieka masinei apgaulei.

  • Aldonos Orman dukra Idalia Vanessa jau pilnametė: kaip ji kuria muzikinę karjerą ir kuo išsiskiria

    Lenkų aktorė Aldona Orman daugelį metų gyvena su verslininku Edmundu Boruckiu. Nors porą skiria 18 metų amžiaus skirtumas, jų santykiai viešumoje dažnai pateikiami kaip stabilūs ir ilgamečiai.

    Didžiausiu jos gyvenimo džiaugsmu tapo dukros gimimas. Idalia Vanessa pasaulį išvydo 2008 metais, kai aktorei buvo 41-eri, o šeima šį įvykį ne kartą vadino itin ypatingu, nes anksčiau medikai esą nebuvo žadėję motinystės.

    Aldonos Orman biografijoje netrūko ir sudėtingų momentų. Karjeros pradžioje seriale Klan ji susirgo sepsiu, pateko į komą ir, kaip yra pasakojusi, patyrė klinikinę mirtį.

    Dar vienas išbandymas užklupo 2023 metų rudenį, kai aktorei buvo diagnozuotos kelios smegenų aneurizmos. Tuomet jai atliktos sudėtingos operacijos, o sveikatos tema tapo viena jautriausių jos viešų pasisakymų dalių.

    2026 metų pradžioje aktorė pranešė tapusi kibernetinio nusikaltimo auka. Pasak jos, nuo sąskaitos buvo pasisavintos visos santaupos, o dėl įvykio ji kreipėsi į teisėsaugą.

    Kas yra Idalia Vanessa Orman-Borucka?

    Aldonos Orman dukra Idalia Vanessa nuo mažens buvo siejama su scena ir kūryba. Ji mokėsi reiklioje lenkų ir vokiečių mokykloje, o socialiniuose tinkluose kilus nesusipratimui dėl pažymių, šeimai teko aiškinti, kad vokiškoje sistemoje aukščiausias įvertinimas yra 1.

    Pirmuosius žingsnius televizijoje ji žengė dar vaikystėje. Kurį laiką ji pasirodydavo TVP laidoje Ziarno, taip įgydama ankstyvos patirties prieš kameras.

    Ryškesniu lūžiu tapo dalyvavimas vokiečių projekte The Voice Kids 2019 metais. Jaunoji atlikėja sulaukė dėmesio dėl stipraus balso ir sudėtingesnio repertuaro, o pasirodymas padėjo apie ją išgirsti ir už Lenkijos ribų.

    Talentą pavertė kryptinga karjera

    Vėliau Idalia Vanessa ėmėsi muzikos profesionaliau ir, kaip skelbiama, pasirašė sutartį su įrašų leidybos kompanija Magic Records. Ji pradėjo leisti autorines dainas, kurias pristato tiek lenkų, tiek anglų kalbomis.

    Tarp minimų kūrinių įvardijamas singlas Słońce, o jos veikla siejama ir su pasirodymais užsienyje. Taip pat akcentuojama, kad ji yra laimėjusi jaunimo festivalių Italijoje ir Šveicarijoje.

    Vienu iš įsimintinesnių karjeros akcentų įvardijamas pasirodymas diplomatams Jungtinių Tautų būstinėje Niujorke. Tokie renginiai paprastai laikomi ne tik scenine patirtimi, bet ir svarbiu įrašų atlikėjo biografijoje akcentu.

    Vis dažniau matoma su mama

    Pastaruoju metu Idalia Vanessa dažniau pasirodo viešuose renginiuose kartu su mama. Ji matoma premjerose, mados renginiuose ir pramogų pasaulio susibūrimuose, o gerbėjai socialiniuose tinkluose neretai komentuoja akivaizdų dukros ir mamos panašumą.

    Kol Aldona Orman kalba apie sveikatą, išgyventus sukrėtimus ir net kibernetinius nusikaltimus, dukros istorija formuojasi kitu kampu. Idalia Vanessa savo vardą vis labiau sieja su muzika ir tarptautinėmis ambicijomis.

    „Svarbiausia, kad dukra drąsiai kuria savo kelią ir nuosekliai dirba dėl muzikos“, – sakė Aldona Orman.

  • Europolo ataskaita: ES veikia 731 nusikalstamas tinklas, o kibernetiniai nusikaltimai sparčiai auga

    Europolo ataskaita: ES veikia 731 nusikalstamas tinklas, o kibernetiniai nusikaltimai sparčiai auga

    Ką rodo nauja Europolo apžvalga

    Europolas naujausioje ataskaitoje perspėja, kad organizuotas nusikalstamumas Europos Sąjungoje sparčiai evoliucionuoja ir tampa vis labiau tarptautinis bei atsparus teisėsaugos spaudimui. Agentūros teigimu, nusikalstamos grupės vis greičiau prisitaiko prie technologinių pokyčių ir išnaudoja spragas tiek skaitmeninėje, tiek finansinėje infrastruktūroje.

    Ataskaitoje nurodoma, kad Europole identifikuoti 731 nusikalstami tinklai, veikiantys ES, o jų narių skaičius siekia daugiau nei 400 000 asmenų iš 118 tautybių. Tokie mastai, anot Europolo, reiškia, kad dalis tinklų veikia kaip tarptautinės įmonės su aiškiomis rolėmis, logistika ir ilgalaike strategija.

    Pelningiausios sritys ir naujas pagreitis internete

    Europolas kaip pagrindines šių tinklų veiklos kryptis įvardija narkotikų prekybą, po jos seka sukčiavimai ir internetiniai sukčiavimai. Teisėsauga pabrėžia, kad būtent skaitmeniniai kanalai vis dažniau tampa ne tik „įrankiu“, bet ir centrine nusikaltimų ekosistema, kurioje ieškoma aukų, renkami duomenys ir plaunamos lėšos.

    Agentūra ypatingą dėmesį skiria kibernetiniams nusikaltimams, kurių mastas ir sudėtingumas auga dėl gerėjančių technologinių galimybių. Europolo vertinimu, nusikalstami tinklai geba greitai perimti naujus techninius sprendimus, automatizuoti atakas ir didinti jų apimtį, kartu mažindami tiesioginių kontaktų poreikį.

    „Visi nusikaltimai šiandien yra maitinami internetu, o technologijos ir DI juos paspartina“, – sakė Europolo laikinasis vykdomasis direktorius Jürgenas Ebneris.

    Teisėtas verslas, korupcija ir pinigų sekimas

    Europolo teigimu, tinklai naudojasi finansų sistemos silpnybėmis, pasauline prekyba ir logistikos grandinėmis, o jų veiklą palaiko reikšmingi finansiniai ištekliai. Ataskaitoje pabrėžiama, kad nusikaltėliai taiko sudėtingas priešpriemones, naudojasi korupcija ir kuria tarptautiniu mastu susietas „ląsteles“ ES ir už jos ribų.

    Vienas ryškiausių signalų – didelė dalis pačių pavojingiausių tinklų į nusikalstamą veiklą įtraukia teisėtas verslo struktūras. Europolo duomenimis, 85 proc. pavojingiausių grupuočių naudojasi legaliomis įmonėmis tam, kad palengvintų nusikaltimus, paslėptų tikruosius naudos gavėjus ar legalizuotų neteisėtą pelną.

    Agentūra pabrėžia, kad vien pavienių lyderių ar vykdytojų sulaikymas ne visuomet suardo pačią schemą. Kol išlieka veikiantis „verslo modelis“, nusikalstamas funkcijas perima kiti asmenys, todėl vis didesnę reikšmę įgyja ne tik areštai, bet ir turto paėmimas bei infrastruktūros sutrikdymas.

    „Mūsų tikslas nėra vien suimti pavienius nusikaltėlius, o nustatyti, sutrikdyti ir išardyti visus tinklus, smogti jų vadovybei ir atimti turtą bei pelną, kuris palaiko jų veiklą“, – sakė Kipro policijos vadovas Themistos Arnaoutis.

    Uostai ir logistika – dar vienas frontas

    Tarp Europolo rekomendacijų – stiprinti koordinaciją Europos logistikos mazguose, ypač uostuose, kurie laikomi viena svarbiausių narkotikų srautų ir kontrabandos grandžių. Agentūra atkreipia dėmesį į Port Alliance – 2024 metais pradėtą viešojo ir privataus sektoriaus partnerystę, skirtą apsaugoti uostus nuo nusikalstamos infiltracijos.

    Taip pat siūloma stiprinti tarpvalstybinį teisėsaugos bendradarbiavimą, daugiau investuoti į nusikalstamos skaitmeninės infrastruktūros trikdymą ir sistemingai „sekti pinigus“, siekiant identifikuoti bei susigrąžinti nusikalstamu būdu įgytą turtą. Europolo vertinimu, būtent finansinių srautų užkardymas dažnai yra greičiausias kelias susilpninti tinklų atsparumą.

    „Nusikalstamų tinklų stiprybė yra jų gebėjimas veikti per sienas. Todėl mūsų stiprybė turi būti gebėjimas dirbti per jas“, – sakė Themistos Arnaoutis.

  • Prarado „Xbox“ paskyrą su 300 žaidimų: „Microsoft“ atsakymas pribloškė net patyrusius

    Prarado „Xbox“ paskyrą su 300 žaidimų: „Microsoft“ atsakymas pribloškė net patyrusius

    Lenkijoje žinomas žaidėjas ir turinio kūrėjas, prisistatantis slapyvardžiu Retro Tata, pranešė netekęs prieigos prie savo „Xbox“ paskyros, kurioje buvo sukaupta didžiulė skaitmeninių pirkinių biblioteka. Pasak jo, paskyra pateko į svetimas rankas, o bandymai ją atgauti užsitęsė ir baigėsi itin nepalankiai.

    Vyras teigia, kad iškart po incidento kreipėsi į „Microsoft“ pagalbos tarnybą ir pateikė prašomą informaciją. Vis dėlto atsakymo, anot jo, teko laukti penkias dienas, o gauta pozicija sukėlė nusivylimą ir paskatino viešą diskusiją apie skaitmeninių bibliotekų saugumą.

    „Dėl griežtų saugumo protokolų ir paslaugų sutartyje numatytų sąlygų negalime pakeisti ar atkurti saugos nustatymų po jų atnaujinimo“, – nurodė „Microsoft“ atsakyme.

    Žaidėjas tvirtina, kad tyrimo metu buvo nustatyta pakeista su paskyros saugumu susijusi privati informacija, tačiau tai nepadėjo grąžinti kontrolės teisėtam savininkui. Dar labiau papiktino žinia, kad su paskyra susieti žaidimai ir „OneDrive“ duomenys gali būti neatkuriami, o kaip išeitis esą pasiūlyta susikurti naują paskyrą.

    „Dėl šifravimo ir privatumo apsaugos net mūsų inžinieriai negali atkurti šių duomenų“, – teigiama atsakyme, kurio esmę viešai perdavė nukentėjęs kūrėjas.

    Retro Tata skaičiuoja, kad jo bibliotekoje galėjo būti nuo 200 iki 300 legaliai įsigytų žaidimų, pirktų per ilgą laikotarpį skirtingose platformose. Jis taip pat teigia turėjęs daug įrodymų, jog paskyra priklauso jam, įskaitant pirkinių kvitus, konsolės serijinį numerį ir kitą informaciją, kurios prašė pagalbos tarnyba.

    Ši istorija atkreipė dėmesį į vieną didžiausių šiuolaikinio žaidimų verslo paradoksų: žaidėjai dažnai perka ne fizinį produktą, o licenciją naudotis turiniu, susietą su paskyra. Kai paskyra perimama, prarandama ne tik prieiga prie žaidimų, bet ir su ja susiję išsaugojimai, skaitmeninis turtas, prenumeratos bei asmeniniai duomenys.

    Kibernetinio saugumo ekspertai nuolat pabrėžia, kad žaidimų paskyros tapo patraukliu taikiniu dėl jose esančių mokėjimo duomenų, vertingų skaitmeninių pirkinių ir lengvesnių socialinės inžinerijos atakų scenarijų. Dažniausi užgrobimo keliai yra per silpnus ar pakartotinai naudojamus slaptažodžius, nutekėjusius prisijungimus, apgaulingus laiškus ir bandymus išvilioti patvirtinimo kodus.

    Siekiant sumažinti riziką, rekomenduojama įjungti dviejų veiksnių autentifikavimą, naudoti unikalius slaptažodžius ir slaptažodžių tvarkyklę, reguliariai tikrinti paskyros saugumo nustatymus bei prisijungimų istoriją. Taip pat verta peržiūrėti, ar paskyroje nepalikti aktyvūs seni įrenginiai, ar nėra įjungtų nepažįstamų prisijungimo būdų, o mokėjimo kortelės duomenis laikyti atskirai, kai tai įmanoma.

    Viešoje erdvėje šis atvejis sukėlė diskusiją ir apie klientų aptarnavimo procesus, kai paskyroje pakeičiami saugos duomenys. Viena vertus, griežti protokolai saugo nuo sukčių bandymų perimti paskyras apsimetant savininkais, kita vertus, tokie pat mechanizmai gali palikti teisėtą naudotoją be realios galimybės susigrąžinti savo skaitmeninį turtą, net pateikus įrodymus.

  • Cyberprieš nusikaltėlių korporacijos: HR, premijos ir „antriniai“ sukčiai, taikantys į aukas

    Už romantinių apgavysčių, fiktyvių investicijų ar sukčiavimo skelbimų portaluose vis dažniau stovi ne pavieniai „hakeriai“, o gerai organizuotos grupuotės, veikiančios kaip korporacijos. Kibernetinio nusikalstamumo rinka turi aiškiai pasidalytas roles, vidines taisykles ir infrastruktūrą, kuri leidžia masiškai atakuoti žmones skirtingais kanalais.

    Ekspertai, tyrinėjantys šias grupes, pabrėžia, kad jos kuria darbo procesus panašiai kaip verslas: planuoja kampanijas, skaičiuoja „rezultatus“, testuoja scenarijus ir nuolat ieško naujų „darbuotojų“. Tam pasitelkiami uždari kanalai ir pokalbių grupės, kur aptariamos operacijos, dalijamasi instrukcijomis ir sprendžiamos vidinės problemos.

    Kaip veikia nusikaltėlių „organizacija“

    Tokiose struktūrose galima sutikti „personalo“ funkcijas primenančių veiklų: atrankas, kandidatų patikras ir įvedimą į „pareigas“. Naujokams siūlomos konkrečios rolės, pavyzdžiui, pinigų išgrynintojai, kurie prie bankomatų išima apgaule gautas lėšas, arba žmonės, vykdantys masines žinučių siuntimo kampanijas.

    Skiriamoji „korporacinio“ modelio detalė yra motyvavimo sistemos ir vidinė drausmė. Tyrėjai pasakoja, kad aprašymuose gali atsirasti užuominų apie premijas už „planą“, o kartu ir taisyklės, skirtos mažinti riziką būti išaiškintiems.

    Vis dėlto net ir tokios grupės daro klaidų: kartais neatsargiai atskleidžia buvimo vietą, supainioja detales, palieka identifikuojamus pėdsakus ar per viešai aptarinėja sulaikymus. Tai tampa signalais teisėsaugai ir kibernetinio saugumo specialistams, kurie stebi schemų evoliuciją ir bando infiltruotis į komunikacijos kanalus.

    Antriniai sukčiai ir aukų duomenų rinka

    Vienas pavojingiausių reiškinių yra vadinamasis antrinis sukčiavimas, kai žmogus apgaunamas antrą kartą po jau patirtų nuostolių. Tipinis scenarijus atrodo taip: nusikaltėliai susisiekia su auka ir prisistato „pagalbos“ teikėjais, kurie neva gali padėti susigrąžinti prarastus pinigus.

    Tokios apgavystės dažnai remiasi aukų duomenų pakartotiniu panaudojimu. Jau apgautas žmogus tampa vertingu įrašu duomenų bazėje: svarbu žinoti, kokiu būdu jis buvo įtikintas, kokia suma prarasta ir kokie argumentai veikė, todėl informacija gali būti platinama tarp skirtingų grupių.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad antriniame etape emocinis spaudimas dar stipresnis, nes žmogus jaučia gėdą, nerimą ir skubą „atgauti prarastą“. Dėl to didėja tikimybė vėl priimti skubotus sprendimus, ypač jei žadama greita „teisinė“ ar „techninė“ pagalba.

    Ką rodo skaičiai ir kodėl tai svarbu

    Analizuojant kelių tirtų grupių veiklą, minima, kad bendruomenėse buvo 1 672 nariai, iš jų 287 laikyti aktyviais. Tyrėjų pateiktais duomenimis, vidutinės mėnesio pajamos siekė apie 1 150 eurų, o aukoms padaryta žala sudarė maždaug 320 000 eurų.

    Taip pat fiksuota iki 15 000 bandymų išsigryninti nusikalstamu būdu gautas lėšas, pasitelkiant mokėjimo korteles ar momentinius pervedimus. Tokia apimtis rodo ne vienkartinius atvejus, o sisteminę „gamybą“, kur svarbiausia yra mastas, greitis ir nuolatinis metodų tobulinimas.

    Kibernetinio saugumo specialistai pabrėžia, kad geriausia gynyba yra kritinis mąstymas ir procesų laikymasis: neskubėti, tikrinti informaciją, neatskleisti prisijungimų, o sulaukus „pagalbos atgauti pinigus“ pasiūlymų pirmiausia kreiptis į banką ir oficialias institucijas. Nusikaltėlių „korporacijos“ klesti ten, kur žmonės paliekami vieni su problema ir emocijomis.

  • DI spartina kibernetinius nusikaltimus: Interpolo pareigūnas perspėja apie sukčių „pradedančiųjų“ bangą

    DI spartina kibernetinius nusikaltimus: Interpolo pareigūnas perspėja apie sukčių „pradedančiųjų“ bangą

    Dirbtinis intelektas vis labiau keičia kibernetinių nusikaltimų mastą ir greitį, o didžiausias pokytis yra paprastesnė prieiga prie įrankių, kurie anksčiau reikalavo techninių žinių. Interpolo kibernetinių nusikaltimų padalinio vadovas Neal Jetton pabrėžia, kad šiuolaikinės priemonės leidžia net ir pradedantiesiems vykdyti plataus masto internetines apgaules.

    Pasak pareigūno, ši dinamika ypač matoma sukčiavimo schemose, kurios pasaulio ekonomikai kasmet kainuoja milžiniškas sumas. Europos Sąjungos institucijos yra nurodžiusios, kad bendras metinis kibernetinių nusikaltimų nuostolis globaliai siekia apie 5 500 000 000 000 eurų, o didelė dalis šios žalos siejama su finansiniu sukčiavimu ir duomenų vagystėmis.

    Kaip nusikaltėliai paspartina apgaules

    Kibernetiniams nusikaltimams vis dažniau pasitelkiami vadinamieji sukčiavimo kaip paslaugos rinkiniai, kurie leidžia lengvai sukurti ir paleisti masines duomenų viliojimo kampanijas. Tokie paketai suteikia paruoštą infrastruktūrą, šablonus ir automatizavimo galimybes, todėl techninis barjeras krenta iki minimumo.

    Papildomą impulsą suteikia plačiai prieinami komerciniai įrankiai, įskaitant pokalbių robotus, kurie padeda sukurti įtikinamus, personalizuotus laiškus ar žinutes. Tai didina aukų pasitikėjimą ir mažina tikimybę, kad apgaulė bus atpažinta vien iš prastos kalbos ar akivaizdžių klaidų.

    „Didžiausias iššūkis tas, kad šie įrankiai leidžia iš esmės pradedantiesiems vykdyti masinį sukčiavimą“, – sakė Neal Jetton.

    Organizuotas nusikalstamumas ir naujas mastelis

    Mažėjant įėjimo barjerams, į sukčiavimo rinką aktyviau įsitraukia organizuotos grupuotės. Interpolo vertinimu, jos vis dažniau gali išskaidyti veiklą, o techninius darbus pirkti kaip paslaugą, taip paspartindamos kampanijų paleidimą ir didindamos apgaulių apimtis.

    Interpolas taip pat yra atkreipęs dėmesį, kad DI įgalintas finansinis sukčiavimas gali būti gerokai pelningesnis už tradicines schemas, o dalis nusikalstamų tinklų pinigus naudoja kitoms neteisėtoms veikloms finansuoti. Kartu daugėja atvejų, kai sukčiavimo infrastruktūra siejama su prievarta išnaudojamais žmonėmis, verčiamais dirbti vadinamuosiuose sukčiavimo centruose.

    Ką tai reiškia gyventojams ir įmonėms

    Ekspertai pabrėžia, kad didžiausia rizika kyla kasdieniams vartotojams ir įmonėms, nes apgaulės tampa vis labiau individualizuotos. DI leidžia greitai pritaikyti žinutes pagal žmogaus pareigas, interesus ar net viešai prieinamą informaciją, o tai didina sėkmės tikimybę net ir trumpuose susirašinėjimuose.

    Interpolo vaidmuo šioje srityje daugiausia susijęs su pagalba nacionalinėms teisėsaugos institucijoms, operacijų koordinavimu ir gebėjimų stiprinimu. Pareigūnai pabrėžia, kad technologijos pačios nesukuria visiškai naujų nusikaltimų rūšių, tačiau ryškiai padidina jau seniai egzistuojančių schemų mastą ir efektyvumą.