CP v2

Tag: Kietas muilas

  • Kietas muilas ar dušo gelis? Mikrobiologė paaiškino, kas vonioje kelia didžiausią riziką

    Kas higieniškiau kasdienai?

    Renkantis tarp kieto muilo ir dušo gelio, svarbiausias skirtumas dažnai slypi ne sudėtyje, o naudojimo būde. Klinikinė mikrobiologė Primrose Freestone aiškina, kad kasdienėje rutinoje skysti prausikliai paprastai turi pranašumą, kai vonios kambariu naudojasi keli žmonės.

    Skystas muilas ar dušo gelis dažniausiai laikomas uždaroje pakuotėje su dozatoriumi, todėl jo turinys beveik nekontaktuoja su oda ar aplinka. Tai sumažina tikimybę, kad priemonė bus papildomai užteršta bakterijomis ar grybeliais per pakartotinį naudojimą.

    Ką reiškia kieto muilo naudojimas?

    Kietas muilas kiekvieno plovimo metu neišvengiamai „surenka“ dalį mikroorganizmų nuo odos paviršiaus. Tyrimuose yra fiksuota, kad kuo daugiau žmonių naudoja tą patį muilo gabalėlį ir kuo dažniau tai vyksta, tuo daugiau mikrobų gali būti aptinkama ant jo paviršiaus.

    Vis dėlto tai nereiškia, kad kietas muilas automatiškai sukelia infekciją. Pats muilas sukurtas taip, kad padėtų suskaidyti riebalus ir nešvarumus, o kartu su tekančiu vandeniu nuo odos pašalinami ir mikroorganizmai, įskaitant dalį virusų bei grybelių.

    Praktinė išvada paprasta: jei kietą muilą naudoja vienas žmogus, rizika paprastai laikoma maža, o lemiamas veiksnys tampa rankų plovimo trukmė ir kruopštumas. Jei muilu dalijasi keli šeimos nariai, higieniškiau rinktis skystą priemonę su dozatoriumi.

    Didžiausia grėsmė slypi kitur

    Mikrobiologės vertinimu, didesnį pavojų kasdienėje prausimosi rutinoje dažnai kelia ne muilas, o kempinės, šveistukai ir lufos. Jų porėtoje struktūroje užsilaiko drėgmė, odos ląstelių likučiai ir nešvarumai, o šilta vonios aplinka sudaro palankias sąlygas mikroorganizmams daugintis.

    Be to, šiurkštūs šveistukai gali sukelti mikroskopinių odos pažeidimų. Tokie įbrėžimai tampa lengvesniu „įėjimu“ bakterijoms, todėl jautresnę ar sudirgusią odą turintiems žmonėms verta rinktis švelnesnį prausimą rankomis arba itin minkštą priemonę.

    „Jei vonios kambariu naudojasi keli žmonės, skystas prausiklis su dozatoriumi paprastai yra saugesnis pasirinkimas, o didžiausią dėmesį verta skirti kempinių švarai“, – sakė P. Freestone.

    Norint sumažinti riziką, kietą muilą rekomenduojama po naudojimo perplauti ir laikyti muilinėje, kur vanduo neužsistovi. Kempines ir šveistukus verta dažnai keisti, kruopščiai išskalauti po prausimosi ir išdžiovinti ne nuolat drėgnoje aplinkoje.

  • Bendra muilo plytelė visiems namuose? Gydytojai įspėja, kada rizika iš tiesų išauga

    Daugelyje namų vonioje vis dar guli viena kieto muilo plytelė, kuria naudojasi visi šeimos nariai. Vieniems tai atrodo praktiška ir įprasta, kitiems kelia klausimų dėl higienos. Pagrindinė baimė paprasta: ar taip galima „pasidalinti“ mikrobais?

    Moksliniai tyrimai rodo, kad ant kieto muilo paviršiaus mikroorganizmų iš tiesų gali būti. Pavyzdžiui, 2006 metais publikuotame tyrime buvo nustatyta, kad kieto muilo gabalėliuose gali aptinkami kelių rūšių mikrobai, tačiau tai dar nereiškia automatinės infekcijos.

    „Muilas nėra savaime apsivalantis, todėl po naudojimo ant jo gali likti bakterijų“, – sakė visuomenės sveikatos specialistė, daktarė Kelly Reynolds.

    Svarbiausia detalė – riziką lemia ne vien pats muilas, o aplinka ir įpročiai. Drėgnoje muilinėje, kur muilas nuolat šlampa ir neapdžiūsta, mikroorganizmams sudaromos palankesnės sąlygos išlikti. Tuo metu gerai nusausinamas muilas ir tekantis vanduo prieš naudojimą gali sumažinti paviršinę taršą.

    Papildomą riziką sukuria situacijos, kai namuose yra sergančių žarnyno infekcijomis ar vėmimu ir viduriavimu pasireiškiančiais virusais, taip pat kai muilu naudojamasi neplautomis, akivaizdžiai nešvariomis rankomis. Tokiais atvejais ant paviršių, įskaitant muilą, gali patekti daugiau patogenų, o vėliau jie lengviau pasklinda per rankas ir bendrus daiktus.

    Norint sumažinti riziką, svarbu rankas plauti pakankamai ilgai, kruopščiai įtrinant visas vietas, o patį muilą laikyti taip, kad jis galėtų išdžiūti. Praktikoje tai reiškia muilinę su skylutėmis ar laikiklį, nuo kurio vanduo nubėga, taip pat reguliarų vonios ir kriauklės zonos valymą.

    Jei namuose daug žmonių, dažnai lankosi svečiai arba yra mažų vaikų, patogesnė alternatyva gali būti skystas muilas su dozatoriumi. Jis paprastai laikomas higieniškesniu, nes produktas talpoje nesiliečia su skirtingų žmonių rankomis, o dozatorius sumažina tiesioginį kontaktą su pačia priemone.

    Kitas pasirinkimas – prausikliai ar dušo geliai, kurie kai kuriais atvejais gali būti švelnesni odai dėl labiau subalansuoto pH ir drėkinamųjų sudedamųjų dalių. Vis dėlto esminė taisyklė išlieka ta pati: svarbiausia yra technika ir reguliarumas, o ne vien priemonės forma.