Tag: Kietojo kuro katilai

  • Lenkija apie namų šildymą anglimi: viceministras siūlo mažiau taršų kurą ir paramą

    Lenkijoje senų kietojo kuro katilų keitimas dar truks ne vienerius metus, todėl milijonai namų ūkių pereinamuoju laikotarpiu ir toliau šildysis anglimi. Energetikos viceministras Marian Zmarzły teigia, kad emisijas galima mažinti jau dabar – nelaukiant, kol bus visiškai pakeisti šildymo šaltiniai.

    Kaip interviu portalui WNP sakė viceministras, sprendimų reikia būtent tiems namų ūkiams, kurie šiuo metu kietojo kuro katilus naudoja legaliai. Anot jo, valstybė turėtų būti suinteresuota, kad naudojamas kuras turėtų geresnius ir pastovesnius parametrus bei sukeltų kuo mažesnę taršą.

    Kartu pabrėžiama, kad „pereinamojo laikotarpio“ priemonės negali tapti būdu vilkinti privalomą šildymo įrenginių pakeitimą. Jei pagal galiojančius reikalavimus konkretus įrenginys turi būti pakeistas, laikinos priemonės neturėtų pratęsti jo eksploatacijos.

    Viceministras taip pat užsimena apie galimą paramos mechanizmą, kuris būtų orientuotas į išmatuojamą aplinkosauginį efektą. Jo vertinimu, toks modelis galėtų kainuoti apie 30 mln. zlotų per metus, tačiau diskusiją siūloma pradėti nuo klausimo, kokią taršos mažinimo naudą už šią sumą pavyktų pasiekti.

    Pereinamojo laikotarpio sprendimai: mažiau taršus kuras

    Pasak M. Zmarzły, didesnę reikšmę gali įgyti mažesnės emisijos kuras. Kaip pavyzdį jis mini rinkoje jau esantį produktą „Klasa Błękitny“ – mažadūmių ir mažiau taršių anglies kuro produktų liniją.

    Anot viceministro, sprendžiant, ar toks produktas gali būti naudojamas kaip viešosios politikos priemonė, svarbiausia turėtų būti objektyvūs kriterijai: kuro parametrai, kokybės pastovumas ir tyrimų rezultatai. Jis akcentuoja, kad visi panašūs sprendimai turėtų būti vertinami pagal vienodas taisykles, o ne išskiriant konkretų gamintoją.

    Tekste taip pat nurodoma, kad tyrimų rezultatai rodo galimybę mažinti emisijas daugiau nei iš pradžių numatyta 30 proc., todėl svarstytinas platesnis tokių sprendimų pritaikymas. Kartu pabrėžiama, jog konkrečių mišinių ir laboratorinių sąlygų rezultatai nėra garantija, kad identiškas efektas bus pasiektas kiekviename įrenginyje.

    Paramos modelis: pinigai namų ūkiui, o ne gamintojui

    Viceministras siūlo, kad bet koks galimas paramos mechanizmas būtų nukreiptas tiesiogiai į namų ūkius ir paremtas aiškiais, vienodais kokybės bei emisijų kriterijais. Jo pozicija – valstybė neturėtų finansuoti konkretaus gamintojo, o turėtų remti pamatuojamą aplinkosauginį rezultatą.

    Taip pat keliama mintis, ar kuriant naują paramą verta pradėti „nuo nulio“, ar dalį jau egzistuojančių priemonių galima būtų pritaikyti sprendimams, kurie taršą sumažintų nedelsiant – dar iki šildymo įrenginių pakeitimo.

    Aiškūs standartai vartotojams ir rinkai

    Dar vienas akcentas – rinkai reikia suprantamų standartų. M. Zmarzły teigia, kad vartotojui svarbi ne tik kaina ar produkto pavadinimas, bet ir kilmė, parametrų pastovumas bei patvirtintas poveikis aplinkai.

    Jo vertinimu, kai techninius kokybės dokumentus paprastam vartotojui sudėtinga interpretuoti, aiškūs standartai ir skaidri kontrolė tampa svarbiu įrankiu. Tokia logika, anot viceministro, ypač aktuali dėl to, kad šildymo sistemų modernizacija yra daugiametis procesas, o kiekvienas šildymo sezonas be taršą mažinančių veiksmų reiškia papildomas visuomenines sąnaudas.

  • Pelletas brangsta ir jo trūksta: kokį kurą rinktis vietoj jo ir kiek realiai galima sutaupyti

    Prasidėjus šildymo sezonui, granuliuotas kuras daugelyje rinkų pabrango, o kai kur jo tiekimas tapo mažiau stabilus. Dėl to vis daugiau žmonių ieško alternatyvų, kurios leistų šildyti namus panašiai efektyviai, bet pigiau ir su mažiau rizikos likti be atsargų.

    Dažniausiai lyginamos dvi kryptys: medienos briketai ir vadinamasis agropelletas, gaminamas iš žemės ūkio žaliavų bei atliekų. Abu variantai gali būti patrauklūs, tačiau pasirinkimas priklauso ne tik nuo kainos, bet ir nuo katilo tipo, kuro laikymo sąlygų bei peleningumo.

    Medienos briketai: kam tinka?

    Medienos briketai dažniausiai rekomenduojami tiems, kurie kūrena įprastus užpildomus (rankiniu būdu pakraunamus) kietojo kuro katilus ar krosnis. Pagal šiluminę grąžą jie gali būti artimi kokybiškam granuliuotam kurui, tačiau praktikoje svarbi ir degimo valdymo galimybė: briketai paprastai patogesni ten, kur kurą vis tiek tenka pildyti rankomis.

    Ekonominis argumentas dažnai būna paprastas: jei granulės kainuoja apie 580–620 eurų už toną, briketai kai kuriais atvejais gali atsieiti maždaug 370–470 eurų už toną. Tokiu skirtumu teoriškai galima sutaupyti iki maždaug 200 eurų už toną, nors galutinė nauda priklauso nuo konkretaus kuro kokybės ir katilo efektyvumo.

    Laikymas čia kritiškai svarbus: briketai turi būti saugomi labai sausai, nes drėgmė sparčiai mažina jų degimo efektyvumą. Praktikoje tai reiškia, kad paletė ar pakuotės turėtų stovėti po stogu, ant pagrindo, apsaugotos nuo kritulių ir kondensato.

    Agropelletas: pigiau, bet ne visiems katilams

    Automatiniams granulių katilams daliai vartotojų kaip alternatyva minimas agropelletas, gaminamas, pavyzdžiui, iš saulėgrąžų lukštų, šieno, šiaudų ar kitų žemės ūkio žaliavų. Jo privalumas dažniausiai siejamas su mažesne kaina ir platesniu žaliavų pasirinkimu, ypač kai medienos granulių rinka patiria spaudimą.

    Vis dėlto toks kuras tinka ne visiems įrenginiams: skirtinga peleningumo ir šlako susidarymo rizika gali reikšti dažnesnį valymą, o kai kuriems katilams reikalingi konkretūs tiekimo ir degimo nustatymai. Prieš perkant didesnį kiekį svarbu patikrinti katilo gamintojo rekomendacijas ir pradėti nuo bandomojo kiekio.

    Į ką atkreipti dėmesį perkant kurą

    Renkantis pakaitalą granuliuotam kurui, vien kainos neužtenka: svarbūs tiek kuro parametrai, tiek jūsų įranga. Rankiniu būdu kūrenamoms sistemoms briketai dažnai būna paprasčiausias kelias, o automatiniams katilams alternatyvos turi būti derinamos su techninėmis galimybėmis.

    Praktinis patarimas išlieka universalus: įvertinkite, kiek realiai sunaudojate per sezoną, ir apskaičiuokite sąnaudas ne tik eurais už toną, bet ir pagal šilumos kiekį, kurį gaunate. Taip pat verta įsivertinti tiekimo riziką ir pasirūpinti sausu sandėliavimu, nes drėgmė gali „suvalgyti“ didelę dalį numanomo sutaupymo.

  • Šildymo sezonas jau ant nosies: ką būtina padaryti dabar, kad vėliau nemokėtumėte brangiau

    Šildymo sezonas jau ant nosies: ką būtina padaryti dabar, kad vėliau nemokėtumėte brangiau

    Lenkijoje šildymo sezono pradžia nėra pririšta prie konkrečios kalendorinės datos, todėl sprendimas, kada įjungti radiatorius, dažniausiai priklauso nuo orų ir pastato administratoriaus ar šilumos tiekėjo. Nors dienomis dar pasitaiko šiltesnių orų, vėsūs rytai ir naktys sparčiai vėsina pastatų konstrukcijas, o tai greitai pajuntama butuose ir namuose.

    Ekspertai pabrėžia, kad pasiruošimas šildymui svarbus ne tik dėl komforto, bet ir dėl saugumo bei sąskaitų. Laiku atliktos patikros ir paprasti veiksmai gali padėti sumažinti šilumos nuostolius ir išvengti gedimų, kurie sezono įkarštyje kainuoja brangiausiai.

    Kodėl verta pasiruošti iš anksto?

    Pastatui atvėsus, šilumai atkurti prireikia daugiau energijos, todėl pirmosiomis šildymo savaitėmis sąnaudos dažnai būna didesnės. Jei radiatoriai užorinti, termostatai neveikia tiksliai arba cirkuliacija prasta, dalis šilumos tiesiog neišnaudojama, o komfortas vis tiek lieka prastesnis.

    Ne mažiau svarbus ir saugumas: individualiuose namuose šildymo įrenginiai, dūmtraukiai ir ventiliacija turi veikti nepriekaištingai. Gedimai ar netinkama trauka gali didinti gaisro riziką ir kenksmingų dujų patekimą į patalpas.

    Ką patikrinti bute su centriniu šildymu?

    Daugiabučiuose sprendimą dėl šildymo įjungimo paprastai priima administratorius ar bendrija, tačiau gyventojai taip pat gali pasirūpinti savo buto dalimi. Prieš sezoną verta patikrinti, ar radiatoriai šyla tolygiai, ar termostatiniai ventiliai nestriginėja, o patalpose neužstatyti radiatoriai, kad šiluma galėtų laisvai sklisti.

    Jei radiatorius šyla tik iš dalies arba girdisi tekėjimo garsai, dažna priežastis yra oras sistemoje. Tokiais atvejais padeda nuorinimas, o jeigu problema kartojasi visame name, apie tai verta informuoti administratorių, nes tai gali rodyti netinkamai subalansuotą sistemą.

    Ką padaryti name su individualiu šildymu?

    Individualiuose namuose pasiruošimas paprastai apima daugiau punktų, nes atsakomybė tenka pačiam savininkui. Prieš sezoną rekomenduojama atlikti katilo ar šilumos siurblio techninę patikrą, įsitikinti, kad šildymo kontūre pakankamas slėgis, o filtrai ir cirkuliaciniai mazgai švarūs.

    Jei namuose naudojamas kietojo kuro katilas ar krosnis, būtina įvertinti dūmtraukio būklę ir trauką, taip pat pasirūpinti anglies monoksido detektoriumi. Praktika rodo, kad dalis incidentų įvyksta būtent sezono pradžioje, kai įranga būna ilgiau nenaudota, o vartotojai skuba ją paleisti nepatikrinę.

    Norint mažinti išlaidas, svarbūs ir paprasti sprendimai: sandarios langų ir durų tarpinės, tvarkinga vėdinimo sistema, protingai nustatyti termostatai. Pastaraisiais metais vis dažniau pasirenkami programuojami termostatai ir nuotolinio valdymo sprendimai, leidžiantys palaikyti stabilesnę temperatūrą ir neperšildyti patalpų, kai nieko nėra namuose.

    Šilumos tiekėjai ir pastatų administratoriai primena, kad kilus įtarimui dėl šildymo sistemos darbo, geriau reaguoti iš karto. Ankstyvas gedimų nustatymas sumažina avarijų tikimybę ir padeda šildymo sezoną pasitikti ramiau.

  • Ukmergėje startuoja „Antara LT“ 10 500 kv. m gamykla: iki 100 darbo vietų ir 5–8 mln. eurų investicijos

    Startas Deltuvos gatvėje

    2026 metų birželio 3 dieną Ukmergėje simboliškai pažymėta UAB „Antara LT“ naujos gamyklos statybų pradžia. Deltuvos gatvėje vykusios ceremonijos metu įkasta laiko kapsulė, skirta ateities kartoms ir įamžinanti šio projekto pradžią.

    Tokios ceremonijos savivaldybėse dažnai tampa ne tik bendruomeniniu įvykiu, bet ir aiškiu signalu rinkai: įmonė įsipareigoja ilgalaikei plėtrai, o regionas stiprina savo investicinį patrauklumą. Ukmergei tai svarbu ir dėl darbo vietų, ir dėl pramonės grandinės augimo, kuri paprastai pritraukia tiekėjus bei paslaugų verslus.

    Ką numato gamyklos projektas

    „Antara LT“ planuoja pastatyti modernią 10 500 kvadratinių metrų gamyklą. Iš jų 1 600 kvadratinių metrų sudarys administracinės patalpos, o 8 900 kvadratinių metrų bus skirta gamybai.

    Gamyklą numatyta įrengti buvusioje UAB „Ukmergės remontas“ teritorijoje, kurią bendrovė įsigijo 2023 metais. Iki statybos leidimo gavimo projektavimo darbai truko apie dvejus su puse metų, vėliau vykdyti teritorijos paruošimo ir infrastruktūros tvarkymo darbai.

    Statybos suplanuotos dviem etapais: pirmajame numatytos metalo komponentų apdirbimo erdvės ir administracinis korpusas, antrajame – pramoninių įrenginių gamybos cechas. Pirmąjį etapą planuojama užbaigti per dvejus metus.

    Investicijos, darbo vietos ir augimo planai

    Skelbiama, kad bendra investicijų vertė sieks nuo 5 iki 8 mln. eurų. Įgyvendinus projektą naujojoje gamykloje planuojama sukurti iki 100 darbo vietų.

    Bendrovė taip pat nurodo ambicingą tikslą: pradėjus veikti naujai gamyklai gamybos apimtys turėtų išaugti keturis kartus. Praktikoje tokį šuolį dažniausiai lemia ne vien didesnės patalpos, bet ir našesnė įranga, procesų automatizavimas, geresnė vidinė logistika bei galimybė vienoje vietoje sujungti kelias gamybos grandis.

    Ceremonijoje dalyvavo įmonės vadovai, darbuotojai, partneriai, taip pat Ukmergės rajono savivaldybės vadovai: meras Darius Varnas, vicemeras Eugenijus Kuodelis, administracijos direktorė Inga Pračkailė ir mero patarėja Goda Juzėnaitė.

    „Džiugu matyti, kad Ukmergė tampa vieta, kurioje verslas ne tik sėkmingai veikia, bet ir drąsiai planuoja ateitį. Tokie projektai stiprina mūsų rajono konkurencingumą, kuria darbo vietas ir prisideda prie gyventojų gerovės. Tai yra pasitikėjimo Ukmerge ženklas, kuriuo galime didžiuotis. Nuoširdžiai sveikinu UAB „Antara LT“ su ambicinga verslo plėtra“, – sakė meras Darius Varnas.

    UAB „Antara LT“ yra šeimos verslo įmonė, Ukmergėje veikianti nuo 1990 metų. Bendrovė specializuojasi lakštinio metalo apdirbimo, buitinių ir pramoninių kietojo kuro katilų gamybos bei pramoninių katilinių įrengimo srityse.

    Šio tipo pramonės investicijos regionuose paprastai turi platesnį poveikį nei vien tiesiogiai sukurtos darbo vietos: auga vietos paslaugų paklausa, stiprėja tiekimo grandinės, o savivaldybėms tai reiškia papildomas priežastis investuoti į infrastruktūrą ir darbuotojų kompetencijų ugdymą.

    Laiko kapsulės įkasimas Ukmergėje tapo simboliniu ženklu, kad projektas peržengė planavimo etapą ir pereina į realius darbus. Jei numatyti terminai bus išlaikyti, per artimiausius metus mieste turėtų atsirasti viena didžiausių naujų gamybinių erdvių pastaruoju metu.