Tag: Kilnusis lauras

  • Lauro medis žiemą lauke neištveria? Kada genėti ir kaip saugiai peržiemoti

    Lauro medis žiemą lauke neištveria? Kada genėti ir kaip saugiai peržiemoti

    Lauro medis (kilnusis lauras, Laurus nobilis) – Viduržemio jūros augalas, kurio kvapnūs visžaliai lapai dažnai naudojami virtuvėje. Tačiau auginant jį mūsų klimato sąlygomis svarbiausias klausimas paprastas: ar jis pajėgus peržiemoti lauke.

    Kaip rašoma portale „Deccoria“, lauras nėra visiškai atsparus šalčiui, todėl dažniausiai auginamas vazonuose ir žiemai perkeliamas į patalpą. Visgi šiltesnėse vietose kai kurie sodininkai jį bando auginti ir grunte – tik su rimta apsauga nuo šalčio.

    Rudenį dažnai norisi augalą stipriai apkarpyti, bet būtent čia daroma klaida. Stiprus genėjimas paskatina naujus ūglius, kurie žiemą lengvai nušąla, o patalpose žiemojantys augalai po tokio „streso“ gali tapti jautresni kenkėjams.

    Todėl prieš žiemą rekomenduojama apsiriboti tik sanitariniu tvarkymu: pašalinti nudžiūvusias šakeles, pažeistus ar ligotus lapus. Pavienius lapus galima nusiskinti ir kulinarijai.

    Ar lauras gali peržiemoti grunte?

    Lauro auginimas lauke ištisus metus įmanomas tik palankiausiose, šilčiausiose vietose ir kruopščiai parinkus augimvietę. Straipsnyje nurodoma, kad subrendęs lauras gali pakęsti trumpalaikius atšalimus iki –8 laipsnių šalčio.

    Ilgesni ir stipresni šalčiai augalą pažeidžia ar net sunaikina, ypač jei jis auga atviroje, vėjuotoje vietoje. Daugiausia šansų jis turi saulėtame, užuovėjos kampelyje – prie pastato sienos ar šalia tankios, visžalės gyvatvorės.

    Net ir palankioje vietoje prieš įšąlant žemei laurą būtina apšiltinti. Siūloma augalo pagrindą apkaupti ne žemesniu kaip 30–40 centimetrų žemių ar komposto kauburiu, papildomai mulčiuoti žieve, šiaudais ar sausais lapais, o ant viršaus galima dėti spygliuočių šakų.

    Per stipriausius šalčius antžeminę dalį rekomenduojama apgaubti balta žiemine agroplėvele ir aprišti virve, kad danga laikytųsi ir neperpūstų vėjas.

    Žiemojimas vazone – saugiausias pasirinkimas

    Patikimiausias būdas išsaugoti laurą – auginti vazone ir iki pavasario laikyti patalpoje. Svarbu nepavėluoti: vazonuose auginami augalai peršąla greičiau nei grunte, todėl juos reikėtų įnešti dar prieš rimtesnes šalnas – dažniausiai spalį.

    Geriausiai tinka šviesi, vėsi patalpa, kur laikosi 5–10 laipsnių temperatūra: pavyzdžiui, garažas su langu, veranda ar šviesi laiptinė. Žiemą lauras ilsisi, tad jo poreikiai sumažėja.

    Laistant svarbiausia neperlaistyti – drėkinti retai ir mažais kiekiais, kad žemė visiškai neišdžiūtų. Tręšimo žiemos laikotarpiu atsisakoma iki pavasario.

    Kada geriausia genėti?

    Nors lauras genėjimą pakelia gerai, stipresnį formavimą patariama atidėti iki ankstyvo pavasario – kovo ar balandžio. Tuomet augalas gali ramiau atsinaujinti ir išvengiama šaltojo sezono rizikų.

    Rudenį pakanka tik pašalinti sausas ar pažeistas dalis – taip augalas žiemą pasitinka sveikesnis, o pavasarį lengviau atželia.

  • Ar lauramedis ištvers žiemą lauke? Patarimai, kaip teisingai peržiemoti laurus

    Ar lauramedis ištvers žiemą lauke? Patarimai, kaip teisingai peržiemoti laurus

    Kilnusis lauras (lauramedis) – Viduržemio jūros regiono augalas, kurio lapai virtuvėje vertinami dėl ryškaus aromato. Džiovintų lauro lapų galima nusipirkti bet kur, tačiau auginti savo krūmelį daugeliui patogiau: lapų visada po ranka, be to, augalas dekoratyvus.

    Vis dėlto laurai nėra visiškai atsparūs šalčiui, todėl mūsų klimato sąlygomis dažniausiai auginami vazonuose ir žiemai perkeliami į patalpas. Apie tai rašoma portale „Deccoria“.

    Kur kas rizikingiau laurus palikti per žiemą grunte – net ir parinkus tinkamą vietą, ilgesni ir stipresni šalčiai augalą gali smarkiai pažeisti. Dėl to svarbu žinoti, kokias temperatūras laurai pakelia ir kaip juos apsaugoti.

    Dar vienas dažnas klausimas – ar lauramedį galima genėti prieš žiemą. Nuo genėjimo laikas tiesiogiai priklauso, ar augalas nebus be reikalo susilpnintas šaltuoju sezonu.

    Ar galima genėti lauramedį rudenį?

    Lauramedis genėjimą paprastai pakelia neblogai, tačiau rudenį rekomenduojama vengti radikalių veiksmų. Stiprus genėjimas gali paskatinti augalą leisti naujus ūglius, o jie yra jautresni šalčiui.

    Ryškesnį formuojamąjį genėjimą saugiau atidėti iki ankstyvo pavasario – maždaug kovo ar balandžio. Prieš žiemą patariama apsiriboti tik tuo, kas būtina.

    Rudenį galima pašalinti sausas, nudžiūvusias šakeles ir pažeistus lapus, ypač jei jie serga ar yra apnikti kenkėjų. Pavienius lapus, žinoma, galima skinti ir kulinarijai.

    Žiemojimas grunte: kada laurai turi šansų išlikti?

    Lauramedį auginti grunte ištisus metus įmanoma tik šiltesnėse vietovėse ir kruopščiai parinktoje vietoje. Nurodoma, kad subrendęs lauras trumpam gali pakelti temperatūros kritimą iki minus 8 laipsnių.

    Ilgalaikis ir stipresnis šaltis augalą naikina, ypač jei vieta atvira vėjui. Daugiausia šansų lauras turi saulėtoje, nuo vėjo užuovėjoje – pavyzdžiui, prie pastato sienos ar už tankios visžalės gyvatvorės.

    Net ir palankioje vietoje laurą reikia apsaugoti dar prieš įšąlant žemei. Augalo pagrindą rekomenduojama apkaupti aukštu (apie 30–40 cm) žemių ar komposto kauburėliu, papildomai mulčiuoti žieve, šiaudais ar sausais lapais.

    Ant kauburio galima uždėti spygliuočių šakelių, o per didžiausius šalčius antžeminę dalį apgaubti balta žiemine agroplėvele ir aprišti virve. Tokia danga saugo ne tik nuo šalčio, bet ir nuo vėjo.

    Saugiausias būdas – laurą perkelti į vėsią patalpą

    Patikimiausia išeitis – auginti laurus vazone ir žiemai pernešti į patalpą. Vazonuose augantys laurai šalčiui jautresni nei augantys grunte, todėl delsti iki stiprių šalnų nereikėtų.

    Dažniausiai laurai įnešami dar rudenį, prieš smarkesnius atšalimus – neretai spalį. Tinkamiausia vieta žiemoti yra šviesi ir vėsi patalpa, kur laikosi 5–10 laipsnių temperatūra: pavyzdžiui, garažas su langu, veranda ar šviesi laiptinė.

    Žiemą lauras būna ramybės būsenoje, todėl jo poreikiai mažesni. Laistyti patariama retai ir nedideliais kiekiais, kad substratas visiškai neišdžiūtų, o tręšimo žiemojimo metu atsisakyti.

  • Norite lauro medelio kaip žalio rutulio? Vasarą atlikite šį genėjimą ir jis sutankės

    Norite lauro medelio kaip žalio rutulio? Vasarą atlikite šį genėjimą ir jis sutankės

    Lauro medelis, dar vadinamas kilniuoju lauru, Lietuvoje dažniausiai auginamas vazone, nes lauke jis jautrus šalčiui. Tinkamai prižiūrimas augalas išleidžia tankius, odinius lapus, o jo laja gali būti formuojama į rutulį ar kūgį. Vasarą atliekamas korekcinis genėjimas laikomas vienu svarbiausių, jei norite kompaktiškos, vešlios formos.

    Genėjimo laikas priklauso nuo tikslo: pavasarį dažniau daromas formuojamasis ir sanitarinis, o vasarą koreguojama lajos forma ir skatinamas šakojimasis. Specialistai rekomenduoja pagrindinius kirpimus planuoti taip, kad augalas spėtų atauginti naujus ūglius iki aktyvaus sezono pabaigos. Dėl to praktikoje dažnai orientuojamasi į laikotarpį nuo ankstyvo pavasario iki vasaros vidurio.

    Kaip genėti vasarą?

    Vasarinio genėjimo esmė paprasta: trumpinami per ilgi, iš formos išsikišę ūgliai, kad laja sutankėtų ir išlaikytų norimą siluetą. Dažnai pakanka patrumpinti tik viršūnėles, tačiau stipresnio augimo atveju ūglius galima trumpinti ir labiau, nepažeidžiant pagrindinės struktūros. Kuo tiksliau kirpsite, tuo mažiau bus matomi apdžiūvę ar parudavę lapų kraštai.

    „Genint laurą verta rinktis rankinį sekatorių, nes jis leidžia tiksliau trumpinti ūglius neapkarpant lapų, kurie vėliau gali paruduoti“, – teigia sodininkystės praktikai.

    Jei augalas senesnis, su išretėjusia laja, kartais pasirenkamas ir atjauninantis genėjimas vėlyvą žiemą arba ankstyvą pavasarį. Tuomet šalinamos nudžiūvusios šakelės, o likę ūgliai trumpinami stipriau, kad būtų pažadinti miegantys pumpurai. Vis dėlto vasarą toks drastiškas kirpimas paprastai nerekomenduojamas, nes augalui reikia stabiliai augti ir brandinti naujus ūglius.

    Rutulys ar kūgis: formavimo principai

    Norint rutulio formos, patogiausia pradėti nuo jauno augalo, dar lengvai pasiduodančio formavimui. Jei siekiate medelio su „plikais“ kamieno metrais ir apvalia laja viršuje, pirmiausia išryškinamas vienas pagrindinis stiebas, o šoniniai ūgliai žemiau būsimos lajos palaipsniui šalinami. Kai medelis pasiekia norimą aukštį, viršūnė nuskinama arba patrumpinama, kad augalas pradėtų šakotis į plotį.

    Kūgio forma paprastai gaunama lengviau, nes ji artimesnė natūraliam lauro augimui. Tokiu atveju svarbiausia išlaikyti proporcijas ir neleisti viršutinei daliai pernelyg ištįsti, o apatinei išplikti. Kad laja būtų vienodai tanki, vasarą pravartu kelis kartus lengvai pakoreguoti naujus ūglius, o ne vieną kartą atlikti labai stiprų kirpimą.

    Priežiūra po genėjimo ir ką daryti su šakelėmis

    Po vasarinio genėjimo laurui paprastai nereikia sudėtingos reabilitacijos, tačiau svarbiausia išlaikyti stabilų laistymo ritmą. Geriau laistyti rečiau, bet gausiau, o kitą kartą vandens duoti tik tada, kai substratas beveik išdžiūsta. Laistant vandeniu iš čiaupo verta leisti jam pastovėti, kad sušiltų iki kambario temperatūros.

    Tręšimas aktyviu sezonu dažniausiai derinamas su augimo tempu ir pasirinktomis trąšomis, tačiau įprasta praktika yra reguliariai maitinti augalą pavasarį ir vasaros pirmoje pusėje. Pertręšimas gali paskatinti pernelyg minkštus, ištįsusius ūglius, todėl svarbu laikytis ant pakuotės nurodytų normų. Jei laurą laikote balkone, verta stebėti, kaip greitai džiūsta žemė, nes kaitra ir vėjas poreikį vandeniui padidina.

    Nugenėtas šakeles galima panaudoti praktiškai: lapus tinka džiovinti prieskoniams ir laikyti sandariai, kad išliktų aromatas. Virtuvėje lauro lapai dažniausiai naudojami sriuboms, troškiniams, mėsos ir daržovių patiekalams, taip pat marinatams. Dalis žmonių džiovintus lapus naudoja ir buityje, pavyzdžiui, spintelėse kaip natūralaus kvapo priemonę, tačiau svarbiausia nepamiršti, kad tai nėra profesionali kenkėjų kontrolė.