CP v2

Tag: Kinijos automobilių gamintojai

  • Kinijos automobilių milžinė „Chery“ vis dar taikosi į JAV: svarsto partnerystę su Detroitu

    Kinijos automobilių milžinė „Chery“ vis dar taikosi į JAV: svarsto partnerystę su Detroitu

    Kinijos automobilių gamintoja „Chery“ tikina vis dar matanti kelią į JAV rinką, nors šalyje galioja su „prijungtais“ automobiliais susiję ribojimai, faktiškai užkertantys kelią kiniškai programinei ar techninei įrangai.

    Kaip skelbia naujienų agentūra „Reuters“, bendrovės viceprezidentas Charlie Zhangas teigė, kad „Chery“ yra įsitikinusi galinti sukurti automobilį, atitinkantį duomenų saugumo reikalavimus.

    Pasak jo, techniniu požiūriu įmanoma rasti „Kinijos neturinčią“ (t. y. be kiniškos kilmės) aparatinės ir programinės įrangos alternatyvą. Tai būtų esminė sąlyga, jei „Chery“ norėtų realiai pradėti pardavimus JAV.

    Viena iš svarstomų krypčių – partnerystė su JAV automobilių gamintojais. Vis dėlto, kokia ji galėtų būti ir su kuo „Chery“ derėtųsi, bendrovė kol kas neatskleidžia.

    Partnerystė su JAV gamintoju – be detalių

    „Chery“ atstovai pripažįsta, kad dabartinis planas dėl JAV yra miglotas, tačiau pati idėja rodo, kad gamintojas nenori atsisakyti ambicijų patekti į vieną didžiausių pasaulio automobilių rinkų.

    Tekste pabrėžiama, kad kai kurie kiti Kinijos prekių ženklai viešai kalbėjo apie norą ateiti į JAV, bet kartu pripažino, jog dabartinis geopolitinis fonas ir reguliacinės kliūtys tam nėra palankios.

    „Chery“ motyvacija ieškoti eksporto rinkų siejama ir su tuo, kad bendrovės rezultatai Kinijos vidaus rinkoje istoriškai buvo vidutiniški, o užsienyje jai sekasi geriau. Ji mini ir su ja siejamus prekių ženklus, tokius kaip „Jaecoo“, „Jetour“ ar „iCar“.

    Taip pat akcentuojama, kad „Jaecoo“ modeliai užsienyje pozicionuojami kaip palankios kainos ir gausios įrangos automobiliai – tai savybė, kuri gali būti patraukli pirkėjams, ieškantiems pigesnių alternatyvų.

    Pirmiausia – Kanada

    Nors apie JAV kol kas kalbama atsargiai, „Chery“ jau turi konkretesnį artimiausio laikotarpio tikslą Šiaurės Amerikoje – bendrovė planuoja kitais metais pradėti pardavimus Kanadoje.

    Toks žingsnis ją geografiškai priartintų prie JAV rinkos, tačiau pats įėjimas į JAV, sprendžiant iš viešai pateiktų pareiškimų, dar gali užtrukti.

  • „Xpeng“ meta iššūkį „Ford“ Europoje: tikslas stulbina – 500 000 elektromobilių per metus

    „Xpeng“ meta iššūkį „Ford“ Europoje: tikslas stulbina – 500 000 elektromobilių per metus

    Kinijos elektromobilių gamintoja „Xpeng“ kelia itin ambicingą tikslą: iki 2030 metų pasiekti 1 mln. automobilių pristatymų visame pasaulyje, o maždaug pusę šio skaičiaus sugeneruoti Europoje. Tai reikštų apie 500 000 automobilių per metus vien Europos rinkoje – mastą, kuris prilygtų tradicinių gamintojų apimtims.

    Bendrovės vadovas He Xiaopeng viešai pabrėžė, kad būtent Europa matoma kaip pagrindinis augimo variklis. Tokia strategija rodo, kad „Xpeng“ nori įsitvirtinti ne tik kaip nišinis prekės ženklas, bet ir kaip rimtas žaidėjas masinėje rinkoje.

    Skaičiai, kurie kelia klausimų

    „Xpeng“ pernai pasaulyje pristatė kiek mažiau nei 430 000 automobilių, tačiau Europoje nuo 2020 metų jų parduota apie 60 000. Palyginimui, „Ford“ pernai Europoje pardavė apie 426 000 automobilių, nors dar prieš maždaug dešimtmetį ši apimtis siekė apie 1 mln. per metus.

    Tai reiškia, kad „Xpeng“ planas ne tik numato spartų augimą, bet ir suponuoja galimybę aplenkti ilgametį Europos rinkos dalyvį. Vis dėlto tam reikėtų ne vien paklausos, bet ir patikimos gamybos, tiekimo bei aptarnavimo infrastruktūros.

    Gamyba Europoje tampa lemiama

    Vienas svarbiausių iššūkių kinų gamintojams – didėjantys reikalavimai dėl vietinės gamybos ir komponentų kilmės. Europos Sąjungoje vis aktyviau svarstomos ir taikomos taisyklės, skatinančios didesnę vietinę pridėtinę vertę, ypač elektromobilių grandinėje.

    „Xpeng“ kol kas neturi nuosavos gamyklos Europoje, todėl pasirinko kontraktinę gamybą: dalį modelių ketinama surinkinėti bendradarbiaujant su „Magna“ Austrijoje. Tačiau įmonės atstovai yra pripažinę, kad tokie pajėgumai gali būti nepakankami, jei planuojami pardavimai augs pagal numatytą scenarijų.

    Kodėl Europa vilioja kinų gamintojus?

    Europos rinka kinų elektromobilių gamintojams patraukli dėl kelių priežasčių: elektromobilių paklausa auga, o pirkėjai vis dažniau lygina ne tik prekės ženklus, bet ir technologijas, programinę įrangą, baterijų efektyvumą bei kainą. Kinijos gamintojai dažnai siūlo konkurencingą įrangos ir kainos santykį, o tai leidžia greičiau atsiriekti rinkos dalį.

    Kartu stiprėja ir konkurencija: vietos gamintojai koreguoja kainodarą, plečia elektrinių modelių pasiūlą, o ES griežtina prekybos ir pramonės politiką. Todėl „Xpeng“ sėkmė priklausys nuo gebėjimo greitai plėsti servisų tinklą, užtikrinti atsarginių dalių tiekimą ir prisitaikyti prie skirtingų Europos šalių reguliavimo.

    „Europa turi tapti pagrindine mūsų augimo kryptimi“, – sakė He Xiaopeng.

    Jei „Xpeng“ planas pasiteisintų, tai būtų vienas ryškiausių pavyzdžių, kaip nauji elektromobilių rinkos žaidėjai per trumpą laiką gali mesti iššūkį senbuviams. Tačiau iki 2030 metų likęs laikotarpis parodys, ar ambicijas pavyks paversti realiais pardavimais ir gamybos apimtimis.

  • „Chery“ į Jungtinę Karalystę veža „Land Rover“ antrininką: ką tai reikš britų rinkai

    „Chery“ į Jungtinę Karalystę veža „Land Rover“ antrininką: ką tai reikš britų rinkai

    Kinų gamintojas meta iššūkį ikonai

    Kinijos automobilių gamintojas „Chery“ paskelbė, kad į Jungtinę Karalystę planuoja atvežti visureigį „iCaur V27“. Numatoma, kad modelis britų rinkoje turėtų pasirodyti 2027 metais, o jo dizainas jau dabar kelia asociacijas su „Land Rover“.

    Jungtinėje Karalystėje „Land Rover“ vardas turi išskirtinį svorį, todėl naujoko bandymas įžengti su panašaus silueto visureigiu gali sukelti ir smalsumą, ir kritiką. Tokia strategija nėra nauja, tačiau pastaraisiais metais ji ypač išryškėjo augant Kinijos gamintojų ambicijoms Europoje.

    Kas žinoma apie „iCaur V27“?

    Skelbiama, kad „iCaur V27“ jau siūlomas kai kuriose rinkose su keliomis jėgainėmis, įskaitant benzininius ir elektrinius variantus. Minima 1,5 litro darbinio tūrio turbininė keturių cilindrų versija bei dvi elektrinės modifikacijos.

    Elektrinėse versijose gali būti siūloma galinių ratų pavara su vienu varikliu arba visų varančiųjų ratų sistema su dviem elektros varikliais. „Chery“ kol kas nepatikslino, kuri konkreti komplektacija bus pasirinkta Jungtinei Karalystei, tačiau būtent elektrinė kryptis galėtų tapti svarbiausiu argumentu prieš tradicinius konkurentus.

    Modelį žada pritaikyti britų keliams

    Svarbi detalė ta, kad automobilis esą bus derinamas pagal Jungtinės Karalystės vairavimo specifiką. Tam planuojama pasitelkti „Chery“ tyrimų ir plėtros bazę Millbrook miestelyje Anglijoje, kur dažnai testuojami ir europietiški gamintojai.

    Toks lokalus pritaikymas paprastai apima pakabos sureguliavimą, vairo mechanizmo nustatymus, triukšmo izoliacijos sprendimus ir elektroninių sistemų kalibravimą pagal vietos kelių dangą bei vairuotojų įpročius. Tai gali būti vienas iš būdų sumažinti skepticizmą, su kuriuo neretai susiduria nauji prekių ženklai.

    Kinijos markių įtaka Jungtinėje Karalystėje auga

    „Chery“ Jungtinėje Karalystėje veikia ne vienu vardu ir remiasi kelių prekės ženklų strategija, įskaitant „Omoda“, „Jaecoo“ ir kitus. Pastaraisiais metais kinų gamintojai apskritai sparčiai plečia pozicijas Europoje, naudodami agresyvią kainodarą, gausią komplektaciją ir greitą elektrinių modelių pasiūlos plėtrą.

    Britų rinkoje tai sutampa su didėjančia elektrifikacijos paklausa ir vartotojų jautrumu kainai. Jei „iCaur V27“ būtų siūlomas kaip elektrinis, erdvus ir gerai sukomplektuotas visureigis, jis galėtų tapti rimtu alternatyvos variantu pirkėjams, kurie nori Defender stiliaus automobilio, bet ieško naujų technologijų ir potencialiai mažesnių eksploatacijos sąnaudų.

  • Paryžiaus automobilių salone – kinų invazija ir elektromobilių bumas: ką tai reiškia Europai

    Paryžiaus automobilių salone – kinų invazija ir elektromobilių bumas: ką tai reiškia Europai

    Paryžiuje – elektromobilių šuolis

    Paryžiaus automobilių salonas, pirmą kartą surengtas 1898 metais Tiuilri soduose, šiemet grįžta su aiškia žinute: Europos rinka vis sparčiau elektrėja. 2026 metais parodoje planuojama pristatyti apie šimtą naujų modelių, o renginys vyks spalio 12–18 dienomis.

    Organizatoriai pabrėžia, kad pirkėjams ypač svarbu automobilius pamatyti gyvai, į juos įsėsti ir išbandyti. Tai aktualu elektromobiliams, kurių pasirinkimas plečiasi, o kainų skirtumai tarp gamintojų tampa vis ryškesni.

    „Žmonėms reikia pamatyti automobilius, juos paliesti, į juos įsėsti ir išbandyti“, – sakė Paryžiaus automobilių salono vadovas Serge Gachot.

    Kinijos gamintojai taikosi į Europą

    Europos automobilių gamintojų asociacijos ACEA duomenimis, 2026 metų sausio–rugpjūčio mėnesiais vien tik baterijomis varomi elektromobiliai sudarė 21,7 proc. visų naujų automobilių registracijų Europos Sąjungoje. Tuo pačiu laikotarpiu prieš metus jų dalis siekė 15,8 proc., tad augimas – akivaizdus.

    Prancūzija minima kaip viena sparčiausiai augusių rinkų: baterijomis varomų elektromobilių registracijos ten per metus šoktelėjo 74,2 proc. Tokiame fone Kinijos gamintojai Paryžiuje siekia įtvirtinti savo vardus, o parodoje laukiama apie dvidešimt Kinijos prekės ženklų.

    „Perspektyvos tradiciniams Europos gamintojams kelia didelį nerimą: Kinijos automobilių pramonės progresas per pastarąjį dešimtmetį buvo išskirtinis, o per pastaruosius penkerius metus dar labiau paspartėjo“, – sakė „Mobility Global“ automobilių analitikas Tim Urquhart.

    Pereinamasis laikotarpis darosi brangus

    ACEA duomenys rodo, kad iki 2026 metų rugpjūčio mėnesio populiariausi ES išliko hibridai, užėmę 36,6 proc. rinkos. Iš tinklo įkraunami hibridai pasiekė 10 proc., o benzino ir dyzelino automobilių bendra dalis smuko iki 29 proc., kai prieš metus siekė 37,5 proc.

    Rinkos pokyčius skatina keli veiksniai: brangesni degalai, valstybės parama ir išaugęs pigesnių elektromobilių pasirinkimas. Tačiau gamintojams tai reiškia būtinybę vienu metu investuoti į elektrifikaciją, programinę įrangą ir baterijų tiekimo grandines, kartu išlaikant pelningumą.

    Papildomą spaudimą kuria geopolitika ir prekybos įtampa: Europos Sąjunga ir Kinija ginčijasi dėl valstybės paramos, muitų ir Kinijoje pagamintų automobilių srauto į Europą. Tuo pat metu Europos gamintojai jaučia ir silpnesnį vartotojų pasitikėjimą bei griežtėjančius emisijų reikalavimus.

    Europos gamintojai gręžiasi į nostalgiją

    Ieškodami atsako, Europos gamintojai Paryžiuje žada remtis ir emocija, ir technologijomis. Viena ryškiausių parodos temų turėtų tapti retro stiliaus modeliai, kuriuos planuoja akcentuoti tokie prekių ženklai kaip „Renault“, „Citroën“, „Peugeot“, „Opel“, „Lancia“ ir „Fiat“.

    Renginio programa prasidės spaudos diena spalio 12 dieną Paryžiaus parodų centre Paris Expo Porte de Versailles. Lankytojams durys bus atvertos spalio 13–18 dienomis.

  • Paryžiaus autosalonas atveria duris: kinų gamintojų šturmas kelia nerimą Europos milžinams

    Paryžiaus autosalonas atveria duris: kinų gamintojų šturmas kelia nerimą Europos milžinams

    Paryžiaus automobilių paroda, pirmą kartą surengta 1898 metais Tiuilri soduose, 2026 metais žada apie šimtą naujų modelių ir dar kartą taps lakmuso popierėliu Europos rinkai. 91-asis renginys vyks spalio 12–18 dienomis, o pirmoji diena bus skirta žiniasklaidai.

    Šių metų parodos fonas aiškus: spartėjanti elektrifikacija ir vis ryškesnės Kinijos gamintojų ambicijos Europoje. Organizatoriai pabrėžia, kad būtent elektrinius modelius pirkėjams svarbu pamatyti gyvai, įsėsti ir išbandyti, nes pasirinkimas rinkoje plečiasi kaip niekada.

    Elektrifikacija įgauna pagreitį

    Europos automobilių gamintojų asociacijos ACEA duomenimis, 2026 metų pirmuosius aštuonis mėnesius visiškai elektriniai automobiliai sudarė 21,7 proc. visų naujų registracijų Europos Sąjungoje. Prieš metus tuo pačiu laikotarpiu jų dalis siekė 15,8 proc., tad augimo tempas išlieka reikšmingas.

    Prancūzija išsiskiria kaip viena sparčiausiai augančių rinkų: ACEA skaičiuoja, kad visiškai elektrinių automobilių registracijos šalyje per metus šoktelėjo 74,2 proc. Tokį šuolį dažniausiai lemia keli veiksniai vienu metu: didesnis modelių pasirinkimas, valstybės paskatos ir kainų konkurencija.

    Kinijos prekių ženklų spaudimas

    Į Paryžių, kaip skelbiama, turėtų atvykti apie 20 Kinijos automobilių prekių ženklų, siekiančių įsitvirtinti tarp Europos pirkėjų. Analitikų vertinimu, Kinijos automobilių pramonė per pastarąjį dešimtmetį padarė išskirtinę pažangą, o per paskutinius penkerius metus ji dar labiau paspartėjo.

    „Perspektyva tradiciniams Europos gamintojams atrodo itin neraminanti“, – sakė Mobility Global pagrindinis automobilių rinkos analitikas Timas Urquhartas.

    Europos gamintojams iššūkis yra dvejopas: jie turi išlaikyti pelningumą pereinamuoju laikotarpiu ir tuo pat metu atlaikyti pigesnių, dažnai gerai sukomplektuotų elektrinių modelių konkurenciją. Būtent kainodara, baterijų tiekimo grandinės ir gamybos mastas šiandien tampa viena svarbiausių kovos dėl pirkėjo ašių.

    Pereinamasis laikotarpis sudėtingomis sąlygomis

    ACEA duomenimis, iki 2026 metų rugpjūčio mėnesio populiariausi ES išliko hibridiniai automobiliai, užėmę 36,6 proc. rinkos, o įkraunami hibridai pasiekė 10 proc. Tuo metu benzininių ir dyzelinių automobilių bendra dalis smuko iki 29 proc., kai prieš metus siekė 37,5 proc.

    Gamintojams šis poslinkis vyksta nepalankiame fone: vartotojų pasitikėjimą veikia lėtesnis ekonomikos augimas, o sąnaudas spaudžia žaliavų ir energijos kainų svyravimai. Papildomą įtampą kuria ir geopolitika, įskaitant Europos Sąjungos bei Kinijos prekybinius ginčus dėl valstybės paramos ir tarifų.

    „Buvo laikas, kai Kinijos rinka Europos gamintojams buvo tarsi pinigų karvė. Dabar taip nebėra“, – sakė T. Urquhartas.

    Šiame kontekste Paryžiaus parodoje ryškės ir dar viena kryptis: gamintojai bando suderinti ateitį su nostalgija, pristatydami retro stiliaus modelius. Tikimasi naujienų iš „Renault“, „Citroën“, „Peugeot“, „Opel“, „Lancia“ ir „Fiat“, o parodos lankytojams tai taps proga vienoje vietoje palyginti skirtingas elektrifikacijos strategijas.

    Paryžiaus autosalonas vyks Paris Expo Porte de Versailles erdvėse: spalio 12 dieną numatyta spaudos diena, o visuomenė kviečiama nuo spalio 13 iki 18 dienos. Renginio rezultatai, dalyvių sudėtis ir lankytojų dėmesys šiemet bus atidžiai stebimi kaip indikatorius, kur link juda Europos automobilių rinka.

  • Norvegai masiškai perka kiniškus elektromobilius, bet vis dažniau bijo duomenų nutekėjimo

    Norvegai masiškai perka kiniškus elektromobilius, bet vis dažniau bijo duomenų nutekėjimo

    Norvegijoje, kur elektromobiliai sudaro didžiąją dalį naujų automobilių registracijų, sparčiai auga kiniškų ir Kinijos kapitalo valdomų prekių ženklų dalis. Tačiau kartu ryškėja ir visuomenės nerimas dėl duomenų saugumo, privatumo bei geopolitinių rizikų.

    Norvegijos elektrinių automobilių asociacijos apklausa, atlikta kovo 31 dieną–gegužės 3 dieną ir apėmusi beveik 15 000 elektromobilių savininkų, parodė, kad 31 proc. vairuotojų vengtų pirkti kinišką automobilį dėl politinių priežasčių. Prieš metus taip atsakiusių buvo 23 proc., tad skepticizmas per metus pastebimai sustiprėjo.

    „Nauji automobiliai iš esmės yra kompiuteriai ant ratų“, – sakė Norvegijos elektrinių automobilių asociacijos generalinė sekretorė Christina Bu.

    „Kai duomenų saugumui ir privatumui skiriama vis daugiau dėmesio, natūralu, kad dalis vartotojų ima labiau domėtis, iš kur atkeliauja automobiliai ir kaip tvarkomi jų duomenys“, – pridūrė ji.

    Šias baimes Norvegijoje kursto ir ankstesni incidentai bei bandymai, kuriuose buvo keliami klausimai dėl transporto priemonių ryšio su gamintojų infrastruktūra. Skaitmenizacija, nuotoliniai programinės įrangos atnaujinimai ir nuolatinis ryšys su debesijos paslaugomis reiškia, kad automobiliuose kaupiasi vis daugiau informacijos: nuo buvimo vietos istorijos iki vairavimo įpročių.

    Nepaisant to, kiniškų prekių ženklų, tokių kaip BYD, NIO ar „Dongfeng“, bei Kinijos bendrovių valdomų gamintojų, pavyzdžiui, „Volvo“ ir „Polestar“, pardavimai auga. 2026 metų pirmąjį pusmetį tokie automobiliai sudarė apie ketvirtadalį naujai registruotų elektromobilių Norvegijoje, nors dar 2019 metais jų beveik nebuvo.

    Asociacija pabrėžia, kad pirkėjai dažnai vertina kelis kriterijus vienu metu. Vieniems svarbiausia kaina, garantijos ir technologijos, kitiems didesnį svorį turi reputacija, kilmės šalis, moraliniai argumentai ir tai, kaip aiškiai gamintojas apibrėžia duomenų tvarkymo taisykles.

    Kodėl Norvegijos rinka tokia svarbi?

    Norvegija laikoma pasauliniu elektromobilių plėtros etalonu, todėl konkurencija šioje rinkoje gamintojams yra strategiškai reikšminga. Norvegijos kelių federacijos (OFV) duomenimis, 2026 metų pirmuosius aštuonis mėnesius elektromobiliai sudarė 97,8 proc. naujų automobilių registracijų.

    Tuo metu Europos Sąjungoje elektromobilių dalis buvo gerokai mažesnė: Europos automobilių gamintojų asociacijos (ACEA) skaičiavimu, sausio–rugpjūčio mėnesiais ji siekė 21,7 proc. Vis dėlto Kinijos prekių ženklų įtaka didėja ir ES, o registracijų augimas dalyje grupių rodo, kad kaina ir komplektacija daugeliui pirkėjų tebėra lemiami argumentai.

    Keičiasi požiūris ir į „Tesla“

    Apklausa parodė, kad politinis atstūmimas Norvegijoje mažėja ne tik kiniškiems automobiliams jautriose grupėse, bet ir „Tesla“ atžvilgiu. Teigusių, kad vengtų „Tesla“ dėl politinių priežasčių, dalis krito iki 24 proc., kai prieš metus siekė 43 proc.

    Vis dėlto „Tesla“ išlieka perkamiausiu naujų automobilių prekės ženklu Norvegijoje. OFV duomenimis, iki rugsėjo 24 dienos šiais metais „Tesla“ dalis sudarė 17,5 proc. visų naujų registracijų.

    Ekspertai pažymi, kad artimiausiais metais Europos rinkose ryškės dvi lygiagrečios tendencijos: didėjanti kinų gamintojų konkurencija dėl kainos ir technologijų bei augantis reguliuotojų dėmesys kibernetiniam saugumui. Vartotojams tai reikš daugiau klausimų apie programinės įrangos atnaujinimus, duomenų saugojimo vietą, nuotolinės prieigos galimybes ir gamintojų atskaitomybę.

  • „Volkswagen“ savininkai reikalauja skubių sprendimų: įmonė artėja prie istorinio lūžio

    „Volkswagen“ savininkai reikalauja skubių sprendimų: įmonė artėja prie istorinio lūžio

    Akcininkų žinutė: delsti nebegalima

    Didžiausias „Volkswagen“ akcininkas „Porsche SE“ paragino Vokietijos automobilių gamintoją nedelsiant imtis ryžtingų veiksmų, kad bendrovė neprarastų konkurencingumo. Pasak „Porsche SE“, tai gali virsti vienu didžiausių pokyčių per visą „Volkswagen“ istoriją.

    „Porsche SE“ priminė, kad per holdingą kontroliuojančios Porsche ir Piëch šeimos valdo reikšmingą „Volkswagen“ akcijų paketą. Tai reiškia, kad spaudimas pertvarkai ateina iš paties įmonės savininkų branduolio.

    „„Volkswagen“ grupė atsidūrė istoriniame kryžkelėje. Sprendimai, kuriuos ji priims dabar, nulems jos ateitį“, – sakė „Porsche SE“ valdybos pirmininkas Hansas Dieteris Pötschas.

    Jo teigimu, kritiškai svarbu sprendimus priimti kuo greičiau, nes delsimas tik didina problemas. Akcininkai pabrėžia, kad artimiausiu metu prioritetas turi būti aiškūs verslo ir ekonominiai sprendimai.

    Kur matoma pagrindinė problema?

    „Porsche SE“ įvardijo kelias kryptis, kuriose, jų manymu, būtina veikti nedelsiant: mažinti perteklinius pajėgumus, stiprinti sprendimų priėmimo ir įgyvendinimo greitį bei reikšmingai mažinti sąnaudas. Tokios priemonės dažniausiai reiškia ir struktūrinius pokyčius gamyboje bei administracijoje.

    Viešai skambantys signalai rodo, kad pertvarkos laikotarpiu bendrovė gali labiau koncentruotis į pelningumą ir veiklos efektyvumą. Tai atspindi platesnę Europos automobilių pramonės tendenciją, kai gamintojai peržiūri gamybos geografiją ir modelių portfelį, siekdami išlaikyti maržas.

    „Konkurencingumas yra tikslas. Siekiant jo turi būti svarstomas kiekvienas variantas, kitaip „Volkswagen“ rizikuoja visam laikui prarasti pozicijas“, – sakė „Porsche SE“ valdybos narys, už finansus ir IT atsakingas dr. Johannesas Lattweinas.

    Konkurencija ir tarifai spaudžia visą sektorių

    „Volkswagen“ spaudimą didina auganti Kinijos gamintojų konkurencija, ypač elektromobilių segmente. Tokie prekių ženklai kaip BYD, „Geely“ ir SAIC plečia pasiūlą ne tik Kinijoje, bet ir už jos ribų, o kainos bei modelių atnaujinimo tempas verčia tradicinius gamintojus reaguoti greičiau.

    Prie konkurencinio spaudimo prisideda ir tarifų poveikis bei su prekybos politika susijusios rizikos, kurios gali kainuoti milijardus eurų per tiekimo grandines, importą ir eksporto planus. Tai verčia gamintojus ieškoti, kur galima mažinti kaštus ir didinti gamyklų pajėgumų panaudojimą.

    Darbo vietos ir gamyklos – po didinamuoju stiklu

    „Volkswagen“ jau yra patvirtinusi, kad svarsto galimybę mažinti iki 100 000 darbo vietų, siekdama reaguoti į prastėjančius pelningumo rodiklius. Tai yra dvigubai daugiau, nei anksčiau buvo komunikuota viešai, todėl rinkoje tokia žinutė vertinama kaip ženklas apie gilesnes struktūrines problemas.

    Finansų rinkos reakcija kol kas mišri: įmonės akcijos trumpuoju laikotarpiu fiksavo nedidelį augimą, tačiau per metus jų vertė buvo reikšmingai smukusi. Investuotojams svarbiausia, ar „Volkswagen“ sugebės suderinti kaštų mažinimą, technologinę transformaciją ir konkurencingą kainodarą.

  • „Volkswagen“ pelnas krito 14 proc.: vadovai perspėja, kad vien planuojamų taupymų nepakaks

    „Volkswagen“ pelnas krito 14 proc.: vadovai perspėja, kad vien planuojamų taupymų nepakaks

    Vokietijos automobilių gamybos milžinė „Volkswagen“ pranešė apie silpnesnius nei tikėtasi pirmojo ketvirčio rezultatus ir perspėjo, kad vien jau suplanuotų išlaidų mažinimo priemonių gali nepakakti. Bendrovė teigia, jog spaudimą didina didesni tarifai JAV ir vis intensyvesnė Kinijos gamintojų konkurencija.

    „Volkswagen“ skelbia, kad pirmąjį metų ketvirtį veiklos pelnas siekė 2,5 mlrd. eurų ir buvo 14,3 proc. mažesnis nei prieš metus. Pajamos per tą patį laikotarpį sudarė 75,66 mlrd. eurų ir smuko 2,5 proc., o rinkoje tai buvo įvertinta kaip signalas, kad kaštų spaudimas Europoje nemažėja.

    „Karai, geopolitinė įtampa, prekybos barjerai, griežtesnis reguliavimas ir įnirtinga konkurencija sukuria priešpriešinį vėją“, – sakė „Volkswagen“ vadovas Oliveris Blume.

    Rezultatai paskelbti tuo metu, kai Europos automobilių gamintojai susiduria su keliais lygiagrečiais iššūkiais: neapibrėžtumu tarptautinėje prekyboje, išaugusiomis gamybos sąnaudomis, lėtesniu elektromobilių paklausos augimu kai kuriose rinkose ir griežtėjančiais aplinkosaugos reikalavimais. „Volkswagen“ akcijos po naujienų buvo smukusios maždaug 2 proc., o nuo metų pradžios jų vertė buvo kritusi daugiau nei 18 proc.

    Taupymo planas gali būti per siauras

    Bendrovės finansų vadovas Arno Antlitz pabrėžė, kad dabartinė rinkos situacija verčia ieškoti papildomų sprendimų. Pasak jo, tikslas yra ne vien trumpalaikės priemonės, o struktūrinė, tvari transformacija, apimanti automobilių savikainos mažinimą, administracinių išlaidų karpymą ir spartesnį technologijų kūrimą.

    „Turime iš esmės transformuoti verslo modelį ir pasiekti struktūrinių, tvarių pagerinimų“, – sakė „Volkswagen“ finansų vadovas Arno Antlitz.

    Tarp minimų krypčių įvardijamas sudėtingumo mažinimas: siauresnis produktų ir technologinių platformų spektras, paprastesnė organizacinė struktūra ir trumpesnės sprendimų grandinės. Tai svarbu, nes automobilių pramonėje vis daugiau vertės kuria programinė įranga, baterijų technologijos ir gamybos efektyvumas, o kiekvienas papildomas modelių bei komplektacijų sluoksnis didina sąnaudas.

    Konkurencija ir geopolitika didina rizikas

    „Volkswagen“ viešai pripažįsta, kad konkurencija su Kinijos prekių ženklais darosi vis agresyvesnė, ypač elektromobilių segmente, kuriame kainos ir įrangos santykis tampa lemiamu argumentu pirkėjams. Prie to prisideda ir prekybos ribojimai bei tarifai, kurie gali paveikti tiek pardavimų apimtis, tiek tiekimo grandinių planavimą.

    Bendrovė taip pat yra paskelbusi apie plataus masto pertvarkas ir darbo vietų mažinimą Vokietijoje, siekdama didinti pelningumą ir finansinį atsparumą. Įmonės komunikacijoje akcentuojama, kad be efektyvesnės gamybos ir greitesnio sprendimų priėmimo bus sunku išlaikyti maržas aplinkoje, kurioje didėja tiek reguliacinis, tiek kainų spaudimas.

    Žvelgdama į priekį, „Volkswagen“ nurodo tikslą 2026 metais pasiekti 4–5,5 proc. veiklos grąžą nuo pardavimų, palyginti su 2,8 proc. 2025 metais. Rinkai tai signalizuoja, kad bendrovė tikisi atšokimo, tačiau jam pasiekti gali prireikti dar griežtesnių sprendimų nei dabar numatyti taupymo paketai.

  • Lenkijos automobilių sektorius tarp ES ir Kinijos: bijo pigių importų, bet vis dažniau bendradarbiauja

    Lenkijos automobilių pramonė atsidūrė strateginėje kryžkelėje: rinkos dalyviai ragina saugoti Europos Sąjungos rinką nuo pigių automobilių iš Kinijos, tačiau tuo pačiu vis dažniau su Kinijos gamintojais kuria bendrus projektus. Šią dviprasmišką kryptį atskleidžia vadovų apklausomis grįsti naujausi Europos automobilių rinkos vertinimai.

    Tyrime, kuriame vertintos automobilių sektoriaus įmonių nuotaikos, nurodoma, kad 56 proc. Lenkijoje veikiančių bendrovių jau bendradarbiauja su Kinijos gamintojais. Tuo pat metu 54 proc. respondentų palaiko muitų taikymą automobiliams iš Kinijos, mat spaudimas kainoms ir konkurencija Europoje išlieka vienas jautriausių klausimų.

    „Kinijos konkurencija kelia nerimą, bet be partnerystės su ja daliai įmonių būtų sunku išlikti kainų ir technologijų lenktynėse“, – sakė tyrimą komentavęs rinkos analitikas.

    Kodėl Kinija taip greitai stiprėja?

    Kinijos automobilių eksportas į Europą auga dėl kelių priežasčių: masto ekonomijos, konkurencingų baterijų tiekimo grandinių ir agresyvesnės kainodaros. Didelę reikšmę turi ir tai, kad dalis Kinijos gamintojų į Europą ateina ne vien kaip eksportuotojai, bet ir kaip investuotojai, ieškantys vietinės gamybos bei surinkimo galimybių.

    Remiantis S&P Global Mobility vertinimais, Kinijos gamintojų automobilių dalis Europos rinkoje 2025 metais pakilo iki 5,8 proc., beveik dvigubai daugiau nei 2024 metais. Prognozuojama, kad iki 2035 metų ji gali pasiekti 15,5 proc., jei dabartinės tendencijos išliks.

    Elektromobiliai – didžiausias spaudimo taškas

    Didžiausia įtampa Europoje kyla elektromobilių segmente, kuriame Kinijos prekių ženklai dažnai siūlo mažesnę kainą už panašios komplektacijos modelius. JATO Dynamics skaičiavimai rodo, kad 2026 metų vasarį „Leapmotor“ T03 tapo ketvirtu populiariausiu elektromobiliu Europoje, o pardavimai per metus augo 677 proc.

    Lenkijoje šis modelis kainuoja apie 17 500 eurų, todėl jis dažnai minimas kaip pavyzdys, kodėl Europos gamintojai ir tiekėjai vis garsiau kalba apie būtinybę ginti rinką. Kartu tai signalas, kad kainų karas gali persikelti į masinį segmentą, kuriame vartotojai jautriausiai reaguoja į galutinę kainą.

    Ką tai reiškia Lenkijos įmonėms?

    Lenkijos automobilių ekosistema yra glaudžiai integruota į Europos gamybos grandines, todėl bet kokie staigūs pokyčiai daro tiesioginę įtaką tiekėjams, logistikai ir darbo vietoms. Muitai ar kitos apsaugos priemonės teoriškai gali pristabdyti importą, tačiau verslas mato ir kitą realybę: Kinijos partneriai gali atnešti užsakymų, technologijų ir prieigą prie sparčiai augančių elektromobilių komponentų rinkų.

    Dėl to dalis įmonių renkasi pragmatišką kelią: viešai palaiko griežtesnes taisykles importui, bet paraleliai ieško bendradarbiavimo formų, kurios leistų išlaikyti konkurencingumą. Artimiausiais metais kryptį lems ne tik muitai, bet ir tai, kaip greitai Europa didins baterijų bei kritinių žaliavų tiekimo savarankiškumą.