Tag: Kinijos automobilių gamintojai

  • „Volkswagen“ pelnas krito 14 proc.: vadovai perspėja, kad vien planuojamų taupymų nepakaks

    „Volkswagen“ pelnas krito 14 proc.: vadovai perspėja, kad vien planuojamų taupymų nepakaks

    Vokietijos automobilių gamybos milžinė „Volkswagen“ pranešė apie silpnesnius nei tikėtasi pirmojo ketvirčio rezultatus ir perspėjo, kad vien jau suplanuotų išlaidų mažinimo priemonių gali nepakakti. Bendrovė teigia, jog spaudimą didina didesni tarifai JAV ir vis intensyvesnė Kinijos gamintojų konkurencija.

    „Volkswagen“ skelbia, kad pirmąjį metų ketvirtį veiklos pelnas siekė 2,5 mlrd. eurų ir buvo 14,3 proc. mažesnis nei prieš metus. Pajamos per tą patį laikotarpį sudarė 75,66 mlrd. eurų ir smuko 2,5 proc., o rinkoje tai buvo įvertinta kaip signalas, kad kaštų spaudimas Europoje nemažėja.

    „Karai, geopolitinė įtampa, prekybos barjerai, griežtesnis reguliavimas ir įnirtinga konkurencija sukuria priešpriešinį vėją“, – sakė „Volkswagen“ vadovas Oliveris Blume.

    Rezultatai paskelbti tuo metu, kai Europos automobilių gamintojai susiduria su keliais lygiagrečiais iššūkiais: neapibrėžtumu tarptautinėje prekyboje, išaugusiomis gamybos sąnaudomis, lėtesniu elektromobilių paklausos augimu kai kuriose rinkose ir griežtėjančiais aplinkosaugos reikalavimais. „Volkswagen“ akcijos po naujienų buvo smukusios maždaug 2 proc., o nuo metų pradžios jų vertė buvo kritusi daugiau nei 18 proc.

    Taupymo planas gali būti per siauras

    Bendrovės finansų vadovas Arno Antlitz pabrėžė, kad dabartinė rinkos situacija verčia ieškoti papildomų sprendimų. Pasak jo, tikslas yra ne vien trumpalaikės priemonės, o struktūrinė, tvari transformacija, apimanti automobilių savikainos mažinimą, administracinių išlaidų karpymą ir spartesnį technologijų kūrimą.

    „Turime iš esmės transformuoti verslo modelį ir pasiekti struktūrinių, tvarių pagerinimų“, – sakė „Volkswagen“ finansų vadovas Arno Antlitz.

    Tarp minimų krypčių įvardijamas sudėtingumo mažinimas: siauresnis produktų ir technologinių platformų spektras, paprastesnė organizacinė struktūra ir trumpesnės sprendimų grandinės. Tai svarbu, nes automobilių pramonėje vis daugiau vertės kuria programinė įranga, baterijų technologijos ir gamybos efektyvumas, o kiekvienas papildomas modelių bei komplektacijų sluoksnis didina sąnaudas.

    Konkurencija ir geopolitika didina rizikas

    „Volkswagen“ viešai pripažįsta, kad konkurencija su Kinijos prekių ženklais darosi vis agresyvesnė, ypač elektromobilių segmente, kuriame kainos ir įrangos santykis tampa lemiamu argumentu pirkėjams. Prie to prisideda ir prekybos ribojimai bei tarifai, kurie gali paveikti tiek pardavimų apimtis, tiek tiekimo grandinių planavimą.

    Bendrovė taip pat yra paskelbusi apie plataus masto pertvarkas ir darbo vietų mažinimą Vokietijoje, siekdama didinti pelningumą ir finansinį atsparumą. Įmonės komunikacijoje akcentuojama, kad be efektyvesnės gamybos ir greitesnio sprendimų priėmimo bus sunku išlaikyti maržas aplinkoje, kurioje didėja tiek reguliacinis, tiek kainų spaudimas.

    Žvelgdama į priekį, „Volkswagen“ nurodo tikslą 2026 metais pasiekti 4–5,5 proc. veiklos grąžą nuo pardavimų, palyginti su 2,8 proc. 2025 metais. Rinkai tai signalizuoja, kad bendrovė tikisi atšokimo, tačiau jam pasiekti gali prireikti dar griežtesnių sprendimų nei dabar numatyti taupymo paketai.

  • Lenkijos automobilių sektorius tarp ES ir Kinijos: bijo pigių importų, bet vis dažniau bendradarbiauja

    Lenkijos automobilių pramonė atsidūrė strateginėje kryžkelėje: rinkos dalyviai ragina saugoti Europos Sąjungos rinką nuo pigių automobilių iš Kinijos, tačiau tuo pačiu vis dažniau su Kinijos gamintojais kuria bendrus projektus. Šią dviprasmišką kryptį atskleidžia vadovų apklausomis grįsti naujausi Europos automobilių rinkos vertinimai.

    Tyrime, kuriame vertintos automobilių sektoriaus įmonių nuotaikos, nurodoma, kad 56 proc. Lenkijoje veikiančių bendrovių jau bendradarbiauja su Kinijos gamintojais. Tuo pat metu 54 proc. respondentų palaiko muitų taikymą automobiliams iš Kinijos, mat spaudimas kainoms ir konkurencija Europoje išlieka vienas jautriausių klausimų.

    „Kinijos konkurencija kelia nerimą, bet be partnerystės su ja daliai įmonių būtų sunku išlikti kainų ir technologijų lenktynėse“, – sakė tyrimą komentavęs rinkos analitikas.

    Kodėl Kinija taip greitai stiprėja?

    Kinijos automobilių eksportas į Europą auga dėl kelių priežasčių: masto ekonomijos, konkurencingų baterijų tiekimo grandinių ir agresyvesnės kainodaros. Didelę reikšmę turi ir tai, kad dalis Kinijos gamintojų į Europą ateina ne vien kaip eksportuotojai, bet ir kaip investuotojai, ieškantys vietinės gamybos bei surinkimo galimybių.

    Remiantis S&P Global Mobility vertinimais, Kinijos gamintojų automobilių dalis Europos rinkoje 2025 metais pakilo iki 5,8 proc., beveik dvigubai daugiau nei 2024 metais. Prognozuojama, kad iki 2035 metų ji gali pasiekti 15,5 proc., jei dabartinės tendencijos išliks.

    Elektromobiliai – didžiausias spaudimo taškas

    Didžiausia įtampa Europoje kyla elektromobilių segmente, kuriame Kinijos prekių ženklai dažnai siūlo mažesnę kainą už panašios komplektacijos modelius. JATO Dynamics skaičiavimai rodo, kad 2026 metų vasarį „Leapmotor“ T03 tapo ketvirtu populiariausiu elektromobiliu Europoje, o pardavimai per metus augo 677 proc.

    Lenkijoje šis modelis kainuoja apie 17 500 eurų, todėl jis dažnai minimas kaip pavyzdys, kodėl Europos gamintojai ir tiekėjai vis garsiau kalba apie būtinybę ginti rinką. Kartu tai signalas, kad kainų karas gali persikelti į masinį segmentą, kuriame vartotojai jautriausiai reaguoja į galutinę kainą.

    Ką tai reiškia Lenkijos įmonėms?

    Lenkijos automobilių ekosistema yra glaudžiai integruota į Europos gamybos grandines, todėl bet kokie staigūs pokyčiai daro tiesioginę įtaką tiekėjams, logistikai ir darbo vietoms. Muitai ar kitos apsaugos priemonės teoriškai gali pristabdyti importą, tačiau verslas mato ir kitą realybę: Kinijos partneriai gali atnešti užsakymų, technologijų ir prieigą prie sparčiai augančių elektromobilių komponentų rinkų.

    Dėl to dalis įmonių renkasi pragmatišką kelią: viešai palaiko griežtesnes taisykles importui, bet paraleliai ieško bendradarbiavimo formų, kurios leistų išlaikyti konkurencingumą. Artimiausiais metais kryptį lems ne tik muitai, bet ir tai, kaip greitai Europa didins baterijų bei kritinių žaliavų tiekimo savarankiškumą.