CP v2

Tag: Kinijos ekonomika

  • Panda obligacijos muša rekordus: Kinijos planas juaniui ir kodėl šalys keičia skolas iš dolerių

    Juaniu denominuotos obligacijos grįžta į madą

    Juaniu denominuotų obligacijų rinka 2026 metais smarkiai įsibėgėjo: vadinamosios panda obligacijos, kurias Kinijos vidaus rinkoje leidžia užsienio emitentai, ir dim sum obligacijos, platinamos už Kinijos ribų, fiksuoja vieną aktyviausių laikotarpių per pastarąjį dešimtmetį.

    Šis šuolis siejamas ne su vienu veiksniu, o su kelių tendencijų sankirta: palūkanų normų skirtumais tarp JAV ir Kinijos, Pekino siekiu didinti juanio tarptautinį naudojimą bei augančiu kai kurių valstybių noru diversifikuoti finansavimą.

    Kas yra panda ir dim sum obligacijos?

    Panda obligacijomis vadinami užsienio subjektų Kinijoje išleisti skolos vertybiniai popieriai juaniais. Emitentais gali būti tarptautinės bendrovės, bankai, valstybinės institucijos ar daugiašalės organizacijos, o lėšos paprastai pritraukiamos Kinijos investuotojų rinkoje.

    Dim sum obligacijos yra panašios savo valiuta, tačiau leidžiamos už Kinijos ribų, dažniausiai Honkonge. Šis segmentas atsirado kaip būdas pritraukti juanių finansavimą aplenkiant dalį vidaus rinkos apribojimų, tačiau jo mastas ilgą laiką išliko santykinai nišinis.

    Kodėl emitentams tai tampa patrauklu?

    Vienas svarbiausių argumentų yra kaina: Kinijos ilgalaikių obligacijų pajamingumai pastaraisiais metais išliko gerokai mažesni nei analogiškų JAV instrumentų. Dėl to užsienio emitentai kai kuriais atvejais gali skolintis juaniais su mažesnėmis palūkanomis nei skolindamiesi doleriais.

    Prie patrauklumo prisidėjo ir reguliaciniai pokyčiai. Kinija supaprastino dalį procedūrų, susijusių su informacijos atskleidimu, reitingavimu ir lėšų panaudojimo bei pervedimo taisyklėmis, o tai padėjo panda obligacijoms iš nišinio produkto virsti reguliaria finansavimo alternatyva.

    Kas leidžia juaniu denominuotas obligacijas?

    Tarp emitentų matomos ne tik tarptautinės finansų institucijos, bet ir valstybės bei daugiašalės organizacijos, kurios ieško papildomų kanalų skolintis arba nori sustiprinti ekonominius ryšius su Kinija. Pastaraisiais metais suaktyvėjo ir globalūs bankai, kuriems svarbu turėti finansavimo šaltinių skirtingomis valiutomis.

    Juaniu denominuotas skolas renkasi ir tarptautinės korporacijos, turinčios didelę veiklą Kinijos rinkoje. Tokiu atveju skolinimasis juaniais gali sutapti su pajamų srautais Kinijoje ir sumažinti dalį valiutos rizikos, jeigu išlaidos ir pajamos yra ta pačia valiuta.

    Kai kurios šalys keičia skolas iš dolerių į juanius

    Dar ryškesnis signalas yra ne vien obligacijų leidimas, o dalies įsipareigojimų restruktūrizavimas ar konvertavimas į juanius. Tai dažniau svarsto besivystančios valstybės, kurioms aktualu sumažinti trumpalaikį skolos aptarnavimo spaudimą, ypač kai dolerio palūkanos išlieka aukštos.

    Tokie susitarimai paprastai apima ne tik valiutos pakeitimą, bet ir papildomas sąlygas, pavyzdžiui, ilgesnius terminus ar laikinus atokvėpio laikotarpius. Pekinui tai padeda didinti juanio vaidmenį tarptautiniuose atsiskaitymuose ir kartu stiprinti derybinę įtaką skolos valdymo procesuose.

    Kokios didžiausios rizikos?

    Nors pigesnis finansavimas atrodo patraukliai, juaniu denominuotos skolos nėra be rizikos. Viena jų yra valiutos kurso svyravimai: jeigu emitento pajamos yra doleriais ar eurais, o skola juaniais, net ir nedidelis kurso pasikeitimas gali pakeisti realią skolos kainą.

    Kita rizikos kryptis yra kapitalo judėjimo ir konvertavimo apribojimai. Juaniui vis dar būdingas didesnis reguliacinis valdymas nei pagrindinėms rezervinėms valiutoms, todėl kriziniu laikotarpiu gali išaugti neapibrėžtumas dėl lėšų pervedimo ir apsidraudimo priemonių kainos.

    Galiausiai svarbus ir geopolitinis veiksnys. Jei JAV ir Kinijos įtampa persikeltų į finansų sektorių, sankcijų ar antrinių sankcijų grėsmė galėtų sumažinti dalies investuotojų apetitą juaniu denominuotoms priemonėms, net jei jų pajamingumas išlieka patrauklus.

    Ką tai reiškia juanio ateičiai?

    Panda obligacijų bumas rodo, kad Kinija rado veiksmingą būdą skatinti juanio naudojimą tarptautinėje finansų sistemoje. Vis dėlto juaniui išlieka struktūriniai iššūkiai: globalios likvidumo apimtys, investuotojų pasitikėjimas, antrinės rinkos gylis ir aiškios taisyklės kriziniu metu.

    Kol Pekinas sieks vienu metu ir plėsti juanio tarptautiškumą, ir išlaikyti griežtą kontrolę, juaniu denominuotos obligacijos greičiausiai augs kaip diversifikacijos priemonė. Tačiau jos vargiai greitai taps tiesiogine dolerio alternatyva pasauliniu mastu.

  • Kinija vėl fiksuoja vartojimo šaltį: mažmeninė prekyba lėtėja, o Pekinas spaudžiamas

    Kinija vėl fiksuoja vartojimo šaltį: mažmeninė prekyba lėtėja, o Pekinas spaudžiamas

    Kinijoje rugpjūtį mažmeninės prekybos apimtys per metus paaugo vos 0,4 proc. – tai antras iš eilės sulėtėjimas ir vienas silpniausių rezultatų nuo atsigavimo pradžios. Rodiklis buvo mažesnis nei ekonomistų lūkesčiai ir signalizuoja, kad vartotojų išlaidos vis dar neatsigauna.

    Šis tempas išryškina augantį disbalansą: šalis daug gamina, tačiau perka santūriai, todėl didėja atotrūkis tarp pasiūlos ir paklausos. Po pandemijos pabaigos vidaus vartojimas išliko vangus, nors eksportas ir dalis pramonės sektorių demonstruoja geresnę dinamiką.

    Gamyba stiprėja, investicijos silpsta

    Tuo pat metu pramonės produkcija rugpjūtį augo 5,2 proc. ir paspartėjo, palyginti su liepa. Tačiau fiksuotojo kapitalo investicijos per pirmus aštuonis 2026 metų mėnesius, skaičiuojant metinį pokytį, sumažėjo 7,2 proc., o tai rodo atsargų verslo ir savivaldos elgesį.

    Nacionalinis statistikos biuras teigė, kad ekonomika veikė stabiliai, bet pripažino stiprėjančius neigiamus išorės veiksnius. Institucija taip pat pabrėžė, jog vidaus ekonomikoje išlieka ryški problema – stipri pasiūla ir silpna paklausa, o dalis įmonių susiduria su veiklos sunkumais.

    Analitikų vertinimu, Kinijos rodikliai toliau siunčia prieštaringus signalus: pramonė ir eksportas išlaiko pagreitį, tačiau vartojimas bei investicijos atsilieka. Tai reiškia, kad augimas vis labiau remiasi gamyba, o ne vidaus paklausa.

    Dideli pinigai bankams – ar pasieks gyventojus?

    Duomenys paskelbti netrukus po to, kai Kinijos finansų ministerija pranešė apie maždaug 46,1 mlrd. eurų kapitalo injekciją į aštuonis valstybinius bankus ir draudikus. Iš šios sumos apie 37,2 mlrd. eurų nukreipiama bankams, kad jie išlaikytų skolinimo pajėgumą ir galėtų remti ekonomikos skatinimą.

    Vis dėlto rinkose išlieka klausimas, ar tokios priemonės realiai padidins namų ūkių vartojimą, nes fiskalinė ir kreditinė parama paprastai į ekonomiką persiduoda su uždelsimu. Kai vartotojai jaučiasi nesaugiai dėl pajamų perspektyvų ar turto vertės, jie linkę taupyti net ir esant palankesnėms finansavimo sąlygoms.

    Pekinas šiais metais siekia 4,5–5,0 proc. ekonomikos augimo – tai vienas žemiausių tikslų per kelis dešimtmečius. Tokiu fone silpna mažmeninė prekyba tampa vienu svarbiausių indikatorių, parodančių, ar Kinijai pavyks perbalansuoti ekonomiką nuo gamybos ir eksporto link tvaresnio vartojimu grįsto modelio.

    Diplomatiniai signalai ir prekybos įtampa

    Artimiausiomis savaitėmis dėmesys krypsta ir į tarptautinę darbotvarkę: pranešama, kad Xi Jinpingas turėtų vykti į Vašingtoną rugsėjo 24 dieną. Tikimasi, jog kartu gali atvykti ir didesnė Kinijos verslo atstovų delegacija, o tai būtų signalas apie siekį aktyvinti investicijas ir prekybinius ryšius.

    Tačiau lūkesčiai dėl proveržio išlieka atsargūs, nes abi pusės vis dar nesutaria dėl to, kokios prekės ir technologijos turėtų būti laikomos nesensytyviomis pagal galiojančius prekybos susitarimus. Kol šie nesutarimai tęsiasi, Kinijai sunkiau perorientuoti augimą į vidaus vartojimą, o verslas linkęs veikti atsargiau.

  • JAV smogia Kinijai: dronams įveda iki 100 proc. muitų, taikinyje – „DJI“ dominavimas

    JAV smogia Kinijai: dronams įveda iki 100 proc. muitų, taikinyje – „DJI“ dominavimas

    Įsigaliojo nauji muitai dronams

    Jungtinėse Valstijose įsigaliojo nauji importo muitai dronams ir daliai jų komponentų, siekiant sumažinti priklausomybę nuo Kinijos tiekėjų. Priemonės numato iki 100 proc. tarifą tam tikroms dronų kategorijoms ir jų įrangai.

    Kaip skelbiama, sprendimas priimtas JAV administracijai akcentuojant nacionalinio saugumo rizikas, susijusias su dronų ir kritinių jų dalių importu. Kartu deklaruojamas tikslas stiprinti vietines tiekimo grandines ir gamybos pajėgumus.

    Kam taikomas 100 proc. tarifas

    Didžiausias, 100 proc., muitas taikomas dronams, kurių kilimo masė viršija 25 kilogramus, taip pat modeliams su termovizinėmis galimybėmis ir dronų dokavimo stotims. Ši įranga dažniau siejama su pažangesniu naudojimu, įskaitant saugumo ir stebėsenos užduotis.

    Mažesniems dronams nustatytas 25 proc. muitas. Daliai komponentų, kurie laikomi mažiau jautriais, muitai bus pradėti taikyti vėliau, nuo kitų metų vasario 9 dienos.

    Kodėl dronai tapo strategine preke

    Dronai per pastaruosius metus tapo vienu svarbiausių šiuolaikinio karo, žvalgybos ir infrastruktūros apsaugos įrankių, o karas Ukrainoje ypač aiškiai parodė jų reikšmę. JAV pareigūnai argumentuoja, kad priklausomybė nuo Kinijoje pagamintų sistemų gali kelti tiekimo sutrikimų, kibernetinio saugumo ir žvalgybos rizikų.

    Didžiausias dėmesys krypsta į rinkos lyderį „DJI“, kuris, remiantis įvairiais tyrimais, pastaraisiais metais užėmė daugiau nei du trečdalius pasaulinės dronų rinkos. JAV pusėje tai vertinama kaip struktūrinė priklausomybė nuo vieno dominuojančio tiekėjo.

    „Kinijos dominuojama tiekimo grandinė gali tapti pažeidžiamiausia grandimi tiek nacionalinio saugumo, tiek kritinės infrastruktūros apsaugos požiūriu“, – sakė JAV administracijos atstovai, pristatydami priemones.

    Kinijos reakcija ir „DJI“ situacija

    Kinija naujus muitus kritikavo, teigdama, kad jie trikdo pasaulinę dronų tiekimo grandinę ir blogina sąžiningos konkurencijos sąlygas. Pekinas ragino Vašingtoną atsisakyti numatytų tarifų.

    „DJI“, įkurta 2006 metais, pastaraisiais metais susidūrė su didėjančiais JAV apribojimais. Nuo 2022 metų bendrovė yra įtraukta į JAV sudarytą Kinijos įmonių sąrašą, siejamą su šalies kariuomene, todėl jai taikomi apribojimai dėl prieigos prie JAV technologijų, o pati įmonė dėl tokio statuso ginčijasi.

    Rinkos dalyviai prognozuoja, kad tarifai gali didinti dronų kainas JAV rinkoje ir trumpuoju laikotarpiu apsunkinti įmonių bei viešojo sektoriaus pirkimus. Ilgesniu laikotarpiu priemonės gali paskatinti alternatyvių tiekėjų paiešką ir vietinių gamintojų plėtrą, tačiau tai priklausys nuo to, kaip greitai pavyks sukurti konkurencingą pasiūlą.

  • „Shein“ ruošiasi IPO Honkonge: siekia apie 1,3 mlrd. eurų, įmonės vertė – apie 25 mlrd. eurų

    Kinijos greitosios mados ir e. prekybos milžinė „Shein“ pateikė emisijos prospektą ir planuoja debiutuoti Honkongo biržoje rugsėjo 1 dieną. Bendrovė per pirminį viešą akcijų siūlymą ketina pritraukti apie 1,3 mlrd. eurų, o dabartinė jos vertė vertinama maždaug 25 mlrd. eurų.

    Pagal skelbiamą planą galutinė akcijų kaina turėtų būti nustatyta rugpjūčio 31 dieną, atsižvelgiant į investuotojų paklausą. Prospekte numatyta, kad dalį emisijos parems ir stambūs instituciniai investuotojai, o įmonės įkūrėjai po sandorio išlaikys dominuojančią balsų kontrolę.

    Kam bus skirti IPO pinigai?

    „Shein“ nurodo, kad didžioji dalis pritrauktų lėšų būtų skiriama prekės ženklui stiprinti, plėtrai tarptautinėse rinkose ir veiklos modeliui tobulinti. Kitaip tariant, bendrovė siekia užsitikrinti tvaresnį augimą, kai konkurencija globalioje mados ir e. prekybos rinkoje stiprėja, o reguliuotojų dėmesys – didėja.

    Pastaraisiais metais „Shein“ verslo modelis sulaukė kritikos dėl itin greito kolekcijų atnaujinimo, tiekimo grandinių skaidrumo ir prekių saugos klausimų. Europos Sąjungoje vis dažniau akcentuojama atsakomybė už į rinką patenkančių produktų atitiktį, o tai reiškia papildomas rizikas platformoms, kurios remiasi dideliais pigios produkcijos srautais.

    Nuo 92 mlrd. iki 25 mlrd. eurų

    Prospekte ir rinkos vertinimuose atsispindi ir akivaizdus „Shein“ vertės pokytis per pastaruosius metus. Prieš maždaug ketverius metus bendrovė buvo vertinama apie 92 mlrd. eurų, tačiau vėliau vertinimai mažėjo, o dabar kalbama apie maždaug 25 mlrd. eurų.

    Šį smukimą galima sieti su pasikeitusiu investuotojų požiūriu į sparčiai augusias, bet didelės reguliacinės ir reputacinės rizikos turinčias platformas, taip pat su brangusiu kapitalu ir griežtesniais reikalavimais skaidrumui. „Shein“ atvejis rodo, kad net ir labai didelė vartotojų bazė ne visada garantuoja ankstesnius rekordinius vertinimus.

    Kodėl pasirinktas Honkongas?

    „Shein“ anksčiau buvo siejama su planais listinguotis JAV arba svarstyti Londono rinką, tačiau šios kryptys ilgą laiką susidurdavo su politiniais ir reguliaciniais barjerais. Honkongas šiuo atveju tampa kompromisu: tai didelė tarptautinė finansų rinka, tačiau kartu arčiau pagrindinių regioninių investuotojų.

    Honkongo biržai toks debiutas taip pat svarbus, nes pastaruoju metu ji konkuruoja dėl stambių IPO ir siekia pritraukti daugiau didelio masto tarptautinių emitentų. Jei „Shein“ planas bus įgyvendintas, tai gali tapti vienu ryškesnių šių metų technologijų ir e. prekybos sektoriaus debiutų regione.

  • Vario kainos laikosi aukštai, bet 2027 metais gali laukti netikėtas lūžis: kalbama apie didelę pasiūlą

    Vario kainos tarptautinėse biržose išlieka tvirtos, nors rinkoje vis dažniau svarstomas scenarijus, kad 2027 metais gali susiformuoti rafinuoto vario perteklius. Investuotojai vertina signalus apie didėjančią pasiūlą ir rizikas, kurios gali pakeisti kainų kryptį.

    Londono metalo biržoje (LME) varis po pastarojo augimo laikosi netoli 14 110 JAV dolerių už toną, tai yra apie 12 970 eurų. Niujorko biržoje „Comex“ varis kainuoja apie 6,71 JAV dolerio už svarą, arba maždaug 13 580 eurų už toną, o nuo metų pradžios šis metalas ten yra pabrangęs daugiau nei 18 proc.

    Šanchajaus ateities sandorių biržoje (SHF) varis vertinamas maždaug 107 540 juanių už toną, tai yra apie 13 710 eurų, ir nuo metų pradžios yra pakilęs apie 9,1 proc. Toks kainų lygis rodo, kad rinka kol kas tebėra jautri paklausai, ypač pramonės ir energetikos sektoriuose.

    Vis dėlto dalis analitikų įspėja, kad vidutiniu laikotarpiu situacija gali pasikeisti: 2027 metais rafinuoto vario pasiūla gali viršyti paklausą. „Bloomberg Intelligence“ ekspertas Grantas Sporre nurodo, kad galimas perteklius galėtų siekti nuo 20 000 iki 100 000 tonų, o nepalankių aplinkybių atveju scenarijus gali išsiplėsti iki 500 000 tonų.

    Rizikas didina geopolitiniai veiksniai ir makroekonominė aplinka, ypač Artimųjų Rytų konflikto eskalacijos tikimybė bei Kinijos ekonomikos tempas. Būtent Kinija yra vienas didžiausių vario vartotojų pasaulyje, todėl bet koks pramonės aktyvumo sulėtėjimas gali greitai persiduoti metalų kainoms.

    Kita vertus, pastarųjų metų kainų stiprumą palaiko struktūrinė paklausa, susijusi su elektros tinklų plėtra, atsinaujinančia energetika ir elektrifikacija. Šios kryptys didina vario poreikį kabeliams, transformatoriams ir infrastruktūrai, todėl net ir galimas perteklius 2027 metais nebūtinai reikštų staigų kainų kritimą, jei paklausa išliks atspari.

    Nuo 2026 metų pradžios vario kaina LME yra pakilusi apie 13,58 proc., o rinkos dalyviai dabar stebi, ar dabartinį kainų lygį labiau palaikys energetikos ir pramonės paklausa, ar vis dėlto persvers signalai apie artėjantį pasiūlos šuolį.

  • Europos Parlamentas siunčia signalą Kinijai: net menki ribojimai gali sukrėsti Pekiną

    Europos Parlamentas siunčia signalą Kinijai: net menki ribojimai gali sukrėsti Pekiną

    Europos Parlamento narys Enginas Eroglu, vadovaujantis EP delegacijai ryšiams su Kinija, teigia, kad Pekino ekonominis modelis turi rimtų spragų. Jo vertinimu, net nedidelis Kinijos prekių patekimo į ES rinką ribojimas galėtų smarkiai paveikti eksportu grindžiamą šalies augimą.

    Politikas pabrėžė, kad ES, turinti apie 450 mln. vartotojų rinką, turi realų svertą derybose su Pekinu. Pasak jo, Kinijos vidaus vartojimas stringa, todėl eksportas į Europą išlieka kritiškai svarbus daugeliui sektorių.

    „Jeigu Europa nors kiek apribotų patekimą į savo rinką, nukentėtų Kinijos įmonės, ypač kai vidaus vartojimas stagnuoja“, – sakė Enginas Eroglu.

    Pastarosiomis savaitėmis įtampa tarp Briuselio ir Pekino auga, o Europos Komisija signalizuoja, kad vien dialogo gali nepakakti. ES pusė yra numačiusi terminą iki spalio, per kurį tikimasi apčiuopiamų rezultatų siekiant mažinti prekybos disbalansą.

    Europos Komisija yra pranešusi apie ketinimą iki nustatyto termino taikyti vienašales prekybos gynybos priemones, jei importo srautas ir toliau spaustų Europos gamintojus. Praktikoje tai gali reikšti tarifus, kvotas ar papildomas antidempingo priemones konkretiems produktams ir sektoriams.

    Kas keičiasi ES prekybos politikoje

    ES prekybos gynybos priemonės dažniausiai remiasi antidempingo ir antisubsidijų tyrimais, kai nustatoma, kad importas daro žalą vietos pramonei. Pastaruoju metu Briuselis vis dažniau kalba ir apie platesnę riziką: perteklinę gamybą, valstybės subsidijas bei nelygias konkurencijos sąlygas.

    Kontekstas susijęs ir su tuo, kad po JAV 2025 metais įvestų griežtesnių tarifų dalis Kinijos pramonės pertekliaus persiorientavo į Europą. Dėl to didėja spaudimas tokioms šakoms kaip plieno gamyba, automobilių pramonė ir chemijos sektorius.

    Ekonomistai taip pat atkreipia dėmesį į Kinijos įmonių struktūrines problemas, įskaitant valstybės remiamas neefektyvias bendroves. OECD yra konstatavusi, kad Kinijos įmonės gauna kelis kartus daugiau subsidijų nei įmonės daugelyje OECD šalių, o tai iškraipo tarptautinę konkurenciją.

    Kodėl Pekinui tai jautru

    Enginas Eroglu akcentuoja socialinės įtampos riziką, jei dėl ribojimų įmonės būtų priverstos mažinti gamybą ir atleisti darbuotojus. Jo teigimu, tai galėtų tapti politiniu išbandymu Kinijos valdžiai, ypač turint omenyje jaunimo nedarbo problemą.

    „Jau dabar matome didelį jaunimo nedarbą, o Kinijos pasitikėjimas savimi ne visada atspindi realią situaciją“, – sakė Enginas Eroglu.

    Lygiagrečiai ES griežtina ir priežiūrą dėl galimai nesąžiningų praktikų, o skundų dėl importo daromos žalos skaičius auga. Pastaruoju metu ES institucijos ėmėsi tyrimų ir žemės ūkio segmente, kas rodo, kad dėmesys nebėra sutelktas tik į tradiciškai jautrius pramonės sektorius.

    Tuo pat metu Briuselis pabrėžia, kad tikslas nėra plataus masto prekybos karas, o taisyklėmis grindžiama prekyba ir konkurencijos sąlygų suvienodinimas. Vis dėlto, jeigu sprendimai nebus rasti iki spalio, didesni ribojimai Kinijos eksportui į ES tampa vis realesniu scenarijumi.

  • Chinų robotizacija lenkia Europą: ekspertai įvardijo, kodėl Lenkija pralaimi ir ką daryti

    Europos ekonomikos kongrese Katovicuose verslo lyderiai ir ekonomistai diskutavo, kaip Lenkijos įmonėms augti demografinio spaudimo ir aštrėjančios pasaulinės konkurencijos sąlygomis. Pokalbio ašimi tapo klausimas, kodėl dalis pramonės šakų praranda tempą, kai Kinija sparčiai didina gamybos automatizaciją ir mastą.

    Diskusiją lydėjo pristatytas tyrimas apie Lenkijos įmonių augimo potencialą, kuriame remtasi interviu su 30 vadovų ir verslo organizacijų atstovų. Dalyviai akcentavo tris susijusius veiksnius: darbuotojų trūkumą, santykinai atsargias investicijas į našumą ir lėtą technologijų diegimą.

    Kinijos pranašumas robotizacijoje

    Robotikos sektoriaus atstovas Jakubas Bartoszekas teigė, kad Kinija robotizacijos srityje lenkia ne tik Lenkiją, bet ir visą Europą. Jo vertinimu, skirtumą lemia ne vien technologijų lygis, o viso modelio veikimas: kryptinga pramonės politika, greitesni sprendimai ir didesnis mastas.

    Diskusijoje pabrėžta, kad Kinijos gamintojai dėl didelių apimčių lengviau pasiekia žemesnius kainų slenksčius, o automatizacija ir skaitmeninimas tampa jų konkurencingumo pagrindu. Europoje, anot pašnekovų, procesus apsunkina brangesnė reguliacinė aplinka, suskaidytos rinkos ir lėtesnis sprendimų priėmimas.

    „Kinija laimi ne vien technologijomis, o visu sisteminiu požiūriu: valstybė dideliu mastu remia pramonę, o robotizacija jau daugiau kaip dešimtmetį yra prioritetas“, – sakė Jakubas Bartoszekas.

    Kodėl įmonėms sunku augti?

    Verslo atstovai kaip vieną svarbiausių problemų įvardijo darbo rinką: mažėjant darbingo amžiaus gyventojų skaičiui ir augant darbo kaštams, senas konkuravimo „pigiomis rankomis“ modelis tampa vis mažiau veiksmingas. Tai verčia ieškoti produktyvumo šuolio per automatizaciją, procesų tvarkymą ir duomenų panaudojimą.

    Kartu akcentuota investicijų dilema: daugelis įmonių, ypač gamyboje, linkusios augti organiškai ir finansuotis iš nuosavų lėšų, todėl investicijos į modernizaciją gali būti atidedamos. Dėl to technologijos diegiamos lėčiau, o atotrūkis nuo agresyviai investuojančių konkurentų didėja.

    Trečias dažnai minėtas barjeras yra kompetencijų trūkumas. Vien nusipirkti robotus ar programinę įrangą neužtenka: reikia standartizuotų procesų, kokybiškų duomenų ir specialistų, galinčių sistemas integruoti bei prižiūrėti.

    Plėtra į užsienį ir vietinės stiprybės

    Kalbant apie tarptautinę plėtrą, diskusijos dalyviai akcentavo, kad daugeliui įmonių sėkmė užsienyje prasideda namų rinkoje. Didelė vidaus rinka leidžia išbandyti produktus, sukaupti kapitalą, sustiprinti vadybą ir tik tuomet mažesne rizika žengti į kitas šalis.

    Finansų sektoriaus atstovai taip pat priminė, kad veikla užsienyje beveik visada kainuoja daugiau, nei planuojama: didėja komunikacijos klaidų, kultūrinių skirtumų, logistikos ir valdymo rizikos. Todėl įmonėms rekomenduota turėti finansinę „pagalvę“ ir realistiškai vertinti, kada vidaus rinka jau išnaudota.

    Konkurencijoje su Kinijos gamintojais Vakarų Europoje kaip galimas kelias įvardytas vietinių prekių ženklų stiprinimas. Tokia strategija, anot diskusijos dalyvių, padeda kurti emocinį ryšį su vartotojais ir didinti lojalumą ten, kur vien kaina tampa lemiamu faktoriumi.

    „Jei nori konkuruoti su globaliais žaidėjais, reikia turėti tai, ko jie neturi: regioninį, emocinį ryšį su prekės ženklu“, – sakė Robertas Stobińskis.

    Diskusijoje nuskambėjo ir kritiškas požiūris į paprastus sprendimus, paremtus vien ribojimais ar barjerais importui. Pašnekovai pabrėžė, kad ilgalaikė išeitis yra našumo augimas, investicijos į modernizaciją ir rinkos paklausą stiprinančios priemonės, o ne vien gynybinė politika.

    Statybų sektoriaus atstovai atkreipė dėmesį į ryškėjantį darbuotojų trūkumą ir mažėjantį jaunų specialistų srautą. Kaip realios kryptys įvardytos skaitmeninimas, procesų modernizavimas ir, kai kuriuose segmentuose, darbuotojų pritraukimas iš užsienio, ypač didelės apimties projektuose.

    Galiausiai dalis vadovų akcentavo ir dirbtinio intelekto svarbą procesų automatizavimui, klientų aptarnavimui bei sprendimų priėmimui. Tačiau pabrėžta, kad DI nauda atsiskleidžia tik tada, kai įmonė turi tvarkingus duomenis, aiškias atsakomybes ir geba keisti veiklos modelį, o ne vien įsidiegti pavienes priemones.

  • Trumpas atvyko į Pekiną: kas iš tiesų stipresni – JAV ar Kinija, ir kodėl tai svarbu visiems?

    Trumpas atvyko į Pekiną: kas iš tiesų stipresni – JAV ar Kinija, ir kodėl tai svarbu visiems?

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį atvyko į Pekiną trijų dienų vizito, kurio baigtis gali nulemti ne tik dvišalius santykius, bet ir pasaulio ekonomikos kryptį. Tai pirmas JAV vadovo valstybinis vizitas Kinijoje nuo 2017 metų, todėl dėmesys sutelktas į prekybą, technologijas ir geopolitiką.

    Vizitas vyksta gerokai labiau įtemptame fone nei prieš beveik dešimtmetį. Konfliktai Artimuosiuose Rytuose kelia papildomą spaudimą energijos rinkoms ir jūrų logistikai, o didžiosios valstybės vis aktyviau varžosi dėl įtakos tiekimo grandinėse.

    Kinija pastaraisiais metais siekė įsitvirtinti kaip ekonominio stabilumo ir tęstinumo partnerė, plėsdama ryšius Pietryčių Azijoje, Persijos įlankos šalyse, Afrikoje bei Lotynų Amerikoje. JAV tuo pat metu stiprina pozicijas Vakarų pusrutulyje, siekdamos mažinti Kinijos įtaką strateginėse infrastruktūrose ir žaliavų maršrutuose.

    JAV turtingesnės, bet Kinija vejasi

    Tarptautinio valiutos fondo prognozės rodo, kad 2026 metais JAV nominalusis bendrasis vidaus produktas turėtų viršyti 25,5 trilijono eurų, o Kinijos siekti apie 17 trilijonų eurų. Tai atitinkamai sudarytų maždaug 25 proc. ir 17 proc. pasaulio ekonomikos, tačiau Kinija pastaraisiais metais augo greičiau.

    Pagal TVF skaičiavimus, nuo 2017 metų Kinijos realusis BVP vidutiniškai augo apie 5,48 proc. per metus, o JAV – apie 2,5 proc. Šiemet Kinijai prognozuojamas 4,4 proc. augimas, JAV – 2,3 proc., o pasaulio ekonomikai – apie 3,1 proc.

    Vis dėlto pragyvenimo lygio skirtumai išlieka ryškūs: TVF vertinimu, 2026 metais JAV BVP vienam gyventojui gali viršyti 79 850 eurų, Kinijoje jis siektų apie 12 750 eurų. Kinijai papildomų iššūkių kelia silpnesnis vidaus vartojimas, nekilnojamojo turto sektoriaus lėtėjimas ir demografinis senėjimas.

    Tiekimo grandinės, lustai ir eksportas

    Prekybos įtampa išlieka centrine JAV ir Kinijos santykių ašimi, net jei per pastaruosius metus vyko ne viena derybų banga. Nesutarimai tęsiasi dėl puslaidininkių, elektromobilių, DI ir kritinių mineralų, o technologijų kontrolė vis dažniau siejama su nacionaliniu saugumu.

    Kartu su Trumpu į Kiniją atvyko ir dalis ryškiausių JAV verslo lyderių, o tai signalizuoja, kad darbotvarkėje dominuos investicijos, eksporto ribojimai ir aukštųjų technologijų tiekimas. JAV riboja pažangių lustų eksportą į Kiniją, argumentuodamos galimomis karinėmis taikymo rizikomis, o Kinija šiuos ribojimus vertina kaip bandymą stabdyti jos technologinę pažangą.

    Įtampa kyla ir dėl strateginių logistikos mazgų, įskaitant uostus ir jūrų koridorius, kurie svarbūs globaliai prekybai. Tai didina riziką, kad ekonominė konkurencija vis dažniau persikels į infrastruktūros ir reguliavimo kovas.

    Aukso atsargos, gynyba ir DI varžybos

    Kinija turi didžiausias pasaulyje užsienio valiutos atsargas, kurios viršija 2,8 trilijono eurų, ir tai suteikia didelę erdvę stabilizuoti finansų sistemą bei valdyti svyravimus. JAV valiutos atsargos mažesnės, tačiau Vašingtonui išlieka itin svarbus dolerio vaidmuo tarptautinėje prekyboje ir centrinių bankų rezervuose.

    Gynybos srityje konkurencija taip pat aštrėja. Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto duomenimis, didžiausios karinės išlaidos pasaulyje tenka JAV, Kinijai ir Rusijai, o šios trys valstybės kartu sudaro apie 51 proc. pasaulio karinių išlaidų.

    Technologijų fronte DI tampa vienu svarbiausių konkurencijos laukų, glaudžiai susietu su puslaidininkių gamyba, debesijos infrastruktūra ir duomenų centrais. Kinija tuo pat metu išlaiko didelę įtaką atsinaujinančios energetikos ir baterijų tiekimo grandinėse: analitikai pažymi, kad Kinijos įmonėms tenka daugiau nei 90 proc. pasaulinės saulės fotovoltinių modulių gamybos pajėgumų ir per 70 proc. elektromobilių baterijų rinkos.

    Taivanas išlieka jautriausias politinis klausimas, nes sala yra kritiškai svarbi pažangių lustų gamybai ir globaliai elektronikos pramonei. Dėl to bet kokie įtampos šuoliai regione gali tiesiogiai paveikti technologijų tiekimą ir kainas visame pasaulyje.

    Šis Trumpo vizitas greičiausiai bus vertinamas ne tiek pagal pasirašytus susitarimus, kiek pagal tai, ar pavyks pristabdyti santykių blogėjimą. JAV išlaiko finansinį ir karinį pranašumą, tačiau Kinija toliau stiprina pramoninį mastą, eksporto galią ir įtaką pasaulinėms tiekimo grandinėms.