Europos ilgųjų plieno gaminių rinkoje matyti pavieniai pagerėjimo signalai, tačiau ryškesnio lūžio kol kas nėra. Tai savo naujausioje apžvalgoje pabrėžia ilgųjų plieno gaminių gamintojus vienijanti asociacija IREPAS, išskirdama silpną paklausą ir itin nepastovią aplinką.
Pasak IREPAS, situaciją sunkina tiekimo grandinių sutrikimai ir išaugusios gamybos sąnaudos, dėl kurių kainos kyla ne dėl didėjančio vartojimo, o dėl kaštų spaudimo. Papildomą neapibrėžtumą didina geopolitinė įtampa, ypač Juodosios jūros regione ir prie Hormūzo sąsiaurio.
Kas stabdo ES plieno paklausą?
Europos Sąjungoje plieno vartojimą labiausiai lemia statybų ir pramonės ciklas, o šie sektoriai pastaruoju metu atsigauti neskuba. IREPAS pažymi, kad po sezoninio vasaros sulėtėjimo rinkoje nematyti ženklų, jog artėjant ketvirtajam metų ketvirčiui vartojimas staiga šoktels.
Rinkos dalyviai taip pat susiduria su logistikos trikdžiais ir brangesniu transportu, o tai mažina prognozuojamumą ir didina kainų svyravimus. Tokiose sąlygose pirkėjai dažniau laukia aiškesnių signalų, o sandoriai vyksta mažesniais kiekiais.
Energijos kaštai ir Kinijos eksportas
Vienas pagrindinių kainas stumiančių veiksnių – aukšti energijos ištekliai ir bendra gamybos sąnaudų infliacija. IREPAS atkreipia dėmesį, kad brangi energija bei dalies žaliavų pabrangimas didina spaudimą gamintojams net ir esant ribotai paklausai.
„Rinkos situaciją artimiausiu laikotarpiu itin sunku numatyti, ypač atsižvelgiant į geopolitinių įvykių raidą Juodosios jūros regione ir Hormūzo sąsiauryje“, – teigiama IREPAS vertinime.
Ne mažiau svarbus veiksnys – Kinijos eksporto apimtys. IREPAS nurodo, kad Kinijos plieno eksportas išlieka labai didelis ir siekia daugiau nei 10 mln. tonų per mėnesį, o tai didina pasiūlą tarptautinėje rinkoje ir spaudžia konkurentus, įskaitant Europos gamintojus.
ES taikomos apsaugos priemonės, asociacijos vertinimu, gali perskirstyti srautus, bet nepašalina globalios disbalanso problemos. Dėl prekybos ribojimų, geopolitinių trikdžių, didesnių transporto ir energijos kaštų bei ribotos prieigos prie kai kurių rinkų realių alternatyvių tiekimo šaltinių mažėja, todėl kainos tampa ypač jautrios bet kokiems sukrėtimams.
Tuo metu Jungtinėse Amerikos Valstijose nuotaikos kiek geresnės: IREPAS apžvalgoje minimas prognozuojamas 1,7 proc. paklausos augimas, infrastruktūros projektai ir mažesnis importas. Vis dėlto asociacija pažymi, kad net ir ten dalis gamintojų skelbia laikinas gamybos pauzes, o bendras pasaulinės paklausos atsigavimas išlieka trapus.
IREPAS vertinimu, ryškesnis pagerėjimas globaliu mastu galėtų labiau matytis tik kitais metais ir tik atskiruose segmentuose. Tarp palankesnių krypčių minimos Indija, Pietryčių Azija, Afrika ir kai kurios JAV statybų segmentų nišos, tačiau Europa išlieka itin jautri energijos kainoms ir prekybos srautų pokyčiams.
