Tag: Kinijos eksportas

  • Kinijos plienas veržiasi į ES: popytas stringa, o energijos ir logistikos sąnaudos vėl kelia kainas

    Europos ilgųjų plieno gaminių rinkoje matyti pavieniai pagerėjimo signalai, tačiau ryškesnio lūžio kol kas nėra. Tai savo naujausioje apžvalgoje pabrėžia ilgųjų plieno gaminių gamintojus vienijanti asociacija IREPAS, išskirdama silpną paklausą ir itin nepastovią aplinką.

    Pasak IREPAS, situaciją sunkina tiekimo grandinių sutrikimai ir išaugusios gamybos sąnaudos, dėl kurių kainos kyla ne dėl didėjančio vartojimo, o dėl kaštų spaudimo. Papildomą neapibrėžtumą didina geopolitinė įtampa, ypač Juodosios jūros regione ir prie Hormūzo sąsiaurio.

    Kas stabdo ES plieno paklausą?

    Europos Sąjungoje plieno vartojimą labiausiai lemia statybų ir pramonės ciklas, o šie sektoriai pastaruoju metu atsigauti neskuba. IREPAS pažymi, kad po sezoninio vasaros sulėtėjimo rinkoje nematyti ženklų, jog artėjant ketvirtajam metų ketvirčiui vartojimas staiga šoktels.

    Rinkos dalyviai taip pat susiduria su logistikos trikdžiais ir brangesniu transportu, o tai mažina prognozuojamumą ir didina kainų svyravimus. Tokiose sąlygose pirkėjai dažniau laukia aiškesnių signalų, o sandoriai vyksta mažesniais kiekiais.

    Energijos kaštai ir Kinijos eksportas

    Vienas pagrindinių kainas stumiančių veiksnių – aukšti energijos ištekliai ir bendra gamybos sąnaudų infliacija. IREPAS atkreipia dėmesį, kad brangi energija bei dalies žaliavų pabrangimas didina spaudimą gamintojams net ir esant ribotai paklausai.

    „Rinkos situaciją artimiausiu laikotarpiu itin sunku numatyti, ypač atsižvelgiant į geopolitinių įvykių raidą Juodosios jūros regione ir Hormūzo sąsiauryje“, – teigiama IREPAS vertinime.

    Ne mažiau svarbus veiksnys – Kinijos eksporto apimtys. IREPAS nurodo, kad Kinijos plieno eksportas išlieka labai didelis ir siekia daugiau nei 10 mln. tonų per mėnesį, o tai didina pasiūlą tarptautinėje rinkoje ir spaudžia konkurentus, įskaitant Europos gamintojus.

    ES taikomos apsaugos priemonės, asociacijos vertinimu, gali perskirstyti srautus, bet nepašalina globalios disbalanso problemos. Dėl prekybos ribojimų, geopolitinių trikdžių, didesnių transporto ir energijos kaštų bei ribotos prieigos prie kai kurių rinkų realių alternatyvių tiekimo šaltinių mažėja, todėl kainos tampa ypač jautrios bet kokiems sukrėtimams.

    Tuo metu Jungtinėse Amerikos Valstijose nuotaikos kiek geresnės: IREPAS apžvalgoje minimas prognozuojamas 1,7 proc. paklausos augimas, infrastruktūros projektai ir mažesnis importas. Vis dėlto asociacija pažymi, kad net ir ten dalis gamintojų skelbia laikinas gamybos pauzes, o bendras pasaulinės paklausos atsigavimas išlieka trapus.

    IREPAS vertinimu, ryškesnis pagerėjimas globaliu mastu galėtų labiau matytis tik kitais metais ir tik atskiruose segmentuose. Tarp palankesnių krypčių minimos Indija, Pietryčių Azija, Afrika ir kai kurios JAV statybų segmentų nišos, tačiau Europa išlieka itin jautri energijos kainoms ir prekybos srautų pokyčiams.

  • Kinijos eksporto banga smogia Vokietijos pramonei: per kelerius metus dingo 400 000 darbo vietų

    Kinijos eksporto banga smogia Vokietijos pramonei: per kelerius metus dingo 400 000 darbo vietų

    Antrasis Kinijos šokas Vokietijai

    Kinijos eksportas vis labiau spaudžia Vokietijos ekonomiką ir ypač jos pramonę, teigiama Londone veikiančio analitinio centro Center for European Reform įžvalgose. Autoriai situaciją lygina su pirmuoju vadinamuoju Kinijos šoku, kuris Vakarų pramonę palietė po Kinijos įstojimo į Pasaulio prekybos organizaciją 2001 metais.

    Skirtumas tas, kad dabartinis spaudimas kyla ne tik iš pigesnės gamybos, bet ir iš technologinio proveržio bei didėjančios Kinijos įmonių konkurencijos aukštos pridėtinės vertės sektoriuose. Dėl to Vokietijoje vis dažniau kalbama apie riziką prarasti pramonės svorį ekonomikoje, o tai reikštų silpnesnį augimą ir lėtesnį atlyginimų kilimą.

    „Berlynas nesiima pakankamų veiksmų, nors situacija kelia grėsmę ekonominiam saugumui svarbiausiose šakose“, – teigiama ataskaitoje.

    Kuriose šakose prarandamos pozicijos

    Analitikų vertinimu, Kinijos bendrovės sparčiai didina rinkos dalį ten, kur anksčiau dominavo Vokietijos gamintojai. Dažniausiai minimos automobilių pramonė, mašinų gamyba, chemijos sektorius ir aviacijos pramonė, kur konkurencinis spaudimas juntamas tiek Europoje, tiek trečiosiose rinkose.

    Pramonės gamybos apimtys Vokietijoje jau kelerius metus svyruoja žemyn, o eksportas į Kiniją tampa mažiau patikimu augimo šaltiniu. CER skaičiavimu, šios tendencijos siejamos su maždaug 400 000 darbo vietų sumažėjimu, kai dalis gamybos traukėsi arba buvo išstumta konkurentų.

    Didėjanti priklausomybė ir spaudimo svertai

    Ataskaitoje pabrėžiama, kad augant priklausomybei nuo Kinijos importo mažėja Vokietijos ekonomikos atsparumas išorės sukrėtimams. Tai reiškia ne tik didesnę riziką tiekimo grandinėms, bet ir platesnes galimybes Kinijai daryti politinį ar ekonominį spaudimą, jei santykiai paaštrėtų.

    Ekspertai taip pat kritikuoja požiūrį, kad problemą išspręs vien vidaus reformos, pavyzdžiui, darbo rinkos ar mokesčių pakeitimai. Jų vertinimu, vien nacionalinių priemonių gali nepakakti, kai konkurencija susijusi su masto ekonomija, valstybinėmis subsidijomis ir strategine pramonės politika.

    „Vokietijai vertėtų aktyviau remti Europos Sąjungos priemones Kinijos atžvilgiu, net jei Kinija išlieka svarbi prekybos partnerė“, – pažymi ataskaitos autoriai.

    Diskusijų centre atsiduria ir Kinijos pramonės rėmimo modelis: dotacijos, lengvatinis finansavimas, palankios sąlygos žemei bei infrastruktūrai, leidžiančios išlaikyti mažesnius kaštus. CER vertinimu, dėl šių veiksnių Kinijos eksportas 2026 metų pirmąjį ketvirtį augo 15 proc. sparčiau nei pasaulinė prekyba, todėl spaudimas Europos gamintojams gali išlikti ilgalaikis.

    Vokietijai ir Europos Sąjungai tai reiškia sudėtingą užduotį: stiprinti konkurencingumą, spartinti inovacijas ir kartu mažinti strategines priklausomybes, neperžengiant atviro pasaulio prekybos principų. Sprendimai, anot analitikų, vis labiau persikelia į bendrą Europos prekybos, investicijų ir pramonės politiką.