Tag: Kinijos elektromobiliai

  • Naujos ES baterijų taisyklės gali pabranginti elektromobilius: vien baterija +2 100 eurų

    Naujos ES baterijų taisyklės gali pabranginti elektromobilius: vien baterija +2 100 eurų

    Planuojami Europos Sąjungos reikalavimai baterijų gamybai gali reikšti, kad europietiški elektromobiliai pirkėjams kainuos daugiau. Skaičiuojama, kad vien dėl prievolės naudoti ES pagamintas baterijų celės elektromobilis su 60 kWh baterija gali pabrangti apie 2 100 eurų.

    Apie tai kalbama Briuselyje įsikūrusio analitinio centro „Bruegel“ rugsėjo 22 dieną paskelbtame politikos dokumente, kurį cituoja „Euronews“. Pagrindinė mintis paprasta: baterijas gaminti Europoje brangiau, o skirtumą kažkam teks padengti – tikėtina, galutiniam pirkėjui.

    Skaičiavimas grindžiamas baterijų celės kaina už kilovatvalandę: jei dėl reikalavimo celėms būti pagamintoms ES kaina kiltų nuo 50 iki 85 eurų už kWh, 60 kWh baterijai papildomos sąnaudos sudarytų 2 100 eurų. Tai – tik vienas iš galimų reguliavimo scenarijų, tačiau jis parodo mastą.

    Kartu minima ir kita idėja – reikalavimas naudoti mažo anglies pėdsako plieną, kuris, kaip teigiama, galėtų pridėti dar apie 200 eurų. Kita vertus, siūlomas transporto priemonių patvirtinimo (homologavimo) supaprastinimas esą leistų gamintojams sutaupyti maždaug 61 eurą vienam automobiliui.

    Kiek iš tikrųjų mokės pirkėjai?

    Kiek galutinė kaina išaugs realybėje, priklausys nuo kelių dalykų: kaip tiksliai bus suformuluotos taisyklės, kokio dydžio subsidijos būtų taikomos ir kiek papildomų išlaidų gamintojai perkeltų vartotojams. Kitaip tariant, šie skaičiai nėra „įkalti į akmenį“.

    Vis dėlto dokumente pabrėžiama, kad didžiausią smūgį gali patirti tie, kurie elektromobilį renkasi iš pigiausio segmento. Tokiems pirkėjams net keli tūkstančiai eurų gali tapti skirtumu tarp sprendimo pirkti ir sprendimo atidėti.

    „Bruegel“ perspėja, kad pernelyg didelė apsauga gali reikšti, jog sąskaitą už pramonės rėmimą galiausiai apmokės vartotojai (ir mokesčių mokėtojai). Todėl siūloma, kad apsaugos priemonės būtų laikinos ir suteiktų gamintojams aiškų laiką pasiruošti – t. y. sukurti pigesnius elektromobilius ir sustiprinti tiekimo grandines.

    Kodėl Europa ieško apsaugos priemonių?

    Fonas – įtampa dėl konkurencijos ir gamybos apimčių Europoje. Dokumente teigiama, kad ES automobilių gamyba nuo 2019 metų sumenko 19 proc., o 2025 metais europiečiai nupirko 2,2 mln. mažiau naujų automobilių nei 2019-aisiais.

    Kartu primenama ir sektoriaus svarba: platesnė automobilių pramonė Europoje siejama maždaug su 14 mln. darbo vietų. Tai viena priežasčių, kodėl politikams patraukli idėja dalį gamybos ir kritinių komponentų – ypač baterijų – „susigrąžinti“ į žemyną.

    Tačiau vietinės baterijų gamybos plėtra, kaip rodo paminėti pavyzdžiai, nėra paprasta: kai kurių projektų nesėkmės ir atsitraukimai atskleidžia, kaip sunku Europoje pasiekti Kinijos gamintojų kaštų lygį. Net ir Europoje pagamintos baterijos neretai priklauso nuo įrangos ar technologinių žinių iš Azijos.

    Galimi kompromisai ir jų kaina

    Dokumente svarstoma, kad vienas iš kelių būtų susitarimas su Kinija laikinai riboti į Europą siunčiamų elektromobilių ir įkraunamų hibridų skaičių. Tokia priemonė, kaip teigiama, galėtų suteikti daugiau laiko Europos gamintojams „pasivyti“ kainomis, tačiau turi aiškią riziką.

    Rizika – sumažėjus konkurencijai ir pasiūlai, automobiliai gali brangti. Pateikiama analogija, kad importo ribojimai anksčiau buvo taikyti japoniškiems automobiliams Europoje, o Kanada šiuo metu riboja kiniškų elektromobilių importą – tokiais atvejais apsauga dažnai reiškia didesnes kainas pirkėjams.

    Galiausiai akcentuojama, kad Europai gali prireikti ir išorinių investicijų bei kompetencijų: nurodoma, kad Pietų Korėjos įmonės valdo 65 proc. Europos baterijų celių gamybos pajėgumų, o Kinijos bendrovės – 55 proc. šiuo metu statomų pajėgumų. Tai rodo, kad „vietinės gamybos“ tikslas realybėje glaudžiai persipina su užsienio kapitalu ir technologijomis.

  • „Stellantis“ vadovas atskleidė planą: kinų automobiliai gali būti gaminami Meksikoje ar Kanadoje

    „Stellantis“ vadovas atskleidė planą: kinų automobiliai gali būti gaminami Meksikoje ar Kanadoje

    Automobilių koncerno „Stellantis“ generalinis direktorius Antonio Filosa pareiškė matantis galimybių plėsti partnerystes Šiaurės Amerikoje ir taip išnaudoti gamybos pajėgumus bei didinti pardavimus. Pasak jo, svarstoma ir kinų prekės ženklų automobilių gamyba už JAV ribų, pirmiausia Meksikoje, o galbūt ir Kanadoje.

    Vadovas pabrėžė, kad JAV tokiems planams šiuo metu nemato erdvės. Tuo metu Meksika, jo vertinimu, turi daugiau lankstumo, o Kanados kryptis būtų vertinama atsižvelgiant į rinkos sąlygas, reguliavimą ir gamybos infrastruktūrą.

    „Manau, kad Meksikoje yra vietos. Galbūt yra vietos ir Kanadoje, pamatysime. JAV vietos nematome“, – sakė Antonio Filosa.

    Partnerystė su „Leapmotor“ plečiama

    „Stellantis“ partnerystę su Kinijos gamintoja Zhejiang Leapmotor Technology plėtoja kaip būdą greičiau išplėsti modelių pasiūlą, dalintis investicijų našta ir perimti dalį technologinių bei tiekimo grandinės sprendimų. Tokia taktika tampa vis aktualesnė, nes automobilių sektoriuje auga spaudimas mažinti kaštus ir greičiau atnaujinti elektrifikuotų modelių linijas.

    „Stellantis“ nuo 2023 metais įtvirtino struktūrą, pagal kurią valdo 51 proc. bendros įmonės su „Leapmotor“, turinčios išimtines teises parduoti ir gaminti „Leapmotor“ produktus už didžiosios Kinijos ribų. Be to, koncernas yra didžiausias „Leapmotor“ akcininkas, turintis 21 proc. akcijų paketą.

    Kanados korta ir nenaudojami pajėgumai

    Diskusijose dėl galimos gamybos Kanadoje minimas ir „Stellantis“ surinkimo fabrikas Bramptone, Ontarijuje, netoli Toronto. Ši gamykla naujo modelio nebegamina nuo tada, kai 2023 metais pabaigta „Dodge Charger“ ir „Dodge Challenger“ gamyba, todėl pajėgumų panaudojimas tampa strateginiu klausimu.

    Papildomo aktualumo temai suteikia ir Kanados importo politika: šalis leidžia įvežti iki 49 000 Kinijoje pagamintų elektromobilių mažmeninei prekybai per metus, taikant 6,1 proc. tarifą. Tai kuria nišą kinų prekės ženklams, tačiau kartu didina politinį jautrumą dėl prieigos prie Šiaurės Amerikos rinkos.

    Durys JAV rinkai lieka uždarytos

    Šiaurės Amerikoje tradiciniai gamintojai pastaraisiais metais atvirai kalba apie riziką, kad Kinijos automobilių įmonės ieškos netiesioginių kelių pasiekti JAV vartotojus. „Stellantis“ vadovo pozicija signalizuoja, kad koncernas bando rasti balansą tarp augimo galimybių ir geopolitinių bei prekybos apribojimų.

    Tuo pat metu JAV koncernas žvalgosi ir į partnerystes su ne kinų prekių ženklais. „Stellantis“ yra paskelbusi apie ketinimus ieškoti bendradarbiavimo krypčių su „Jaguar Land Rover“ produktų kūrimo ir industrializacijos srityse, siekiant sinergijų ir efektyvesnių investicijų.

  • Kinijos elektromobilių kainų karas virto DI lenktynėmis: kodėl tai keis vairuotojų įpročius

    Kinijos elektromobilių kainų karas virto DI lenktynėmis: kodėl tai keis vairuotojų įpročius

    Kinijos elektromobilių rinkoje užsitęsęs kainų karas vis dažniau perauga į kitą frontą – kovą dėl dirbtinio intelekto funkcijų automobiliuose. Gamintojai bando išsiskirti ne vien mažesne kaina ar nuvažiuojamu atstumu, bet ir tuo, ką vairuotojas gauna ekrane, balsu bei nuotoliniais atnaujinimais.

    Pastaraisiais metais konkurencija Kinijoje slinko nuo baterijų efektyvumo prie pažangių vairuotojo pagalbos sistemų ir galingesnių lustų. Dabar vis daugiau dėmesio skiriama vadinamajai išmaniajai kabinai: balso asistentams, personalizuotoms rekomendacijoms, turinio integracijoms ir paslaugoms, kurias galima valdyti neištraukiant telefono.

    „ByteDance“ DI atsidūrė milijonuose automobilių

    Technologijų bendrovė „ByteDance“ per savo platformą „Volcano Engine“ Pekino automobilių parodoje paskelbė, kad jos DI modelį „Doubao“ naudoja daugiau kaip 50 automobilių prekės ženklų. Teigiama, kad „Doubao“ integruotas į 145 modelius ir yra pasiekiamas daugiau nei 7 000 000 transporto priemonių.

    „Doubao“ diegiamas ne tik vietinių gamintojų automobiliuose, bet ir kai kuriuose užsienio prekės ženklų modeliuose, kuriuos Kinijoje kuria ar pritaiko vietos partneriai. Tai rodo, kad programinė įranga ir DI sprendimai tampa vienu greičiausių būdų pasivyti konkurentus, net kai techniniai parametrų skirtumai mažėja.

    „Mes ir toliau integruosime naujas funkcijas dar greičiau“, – sakė Audi ir SAIC bendradarbiavimo projekto vadovas Fermínas Soneira.

    Jo teigimu, nuotoliniai atnaujinimai leidžia pakeitimus įdiegti greitai, o tai reiškia, kad funkcijų ciklas trumpėja: tai, kas šiandien atrodo kaip išskirtinumas, po kelių mėnesių gali tapti rinkos standartu.

    Kainų spaudimas niekur nedingo

    Nors DI tampa svarbiu pardavimo argumentu, gamintojai Kinijoje vis dar susiduria su didele pasiūla ir ribotu pelningumu. Rinkos dalyviai pripažįsta, kad esant dideliam gamybos pajėgumų pertekliui kainų konkurencija išlieka, o vien programinės funkcijos ne visada kompensuoja maržų kritimą.

    „Bus sunku, nes pajėgumai yra, o kainų karas tikrai nesustos per artimiausią mėnesį“, – sakė F. Soneira.

    Konsultacijų bendrovės „AlixPartners“ atstovai šią dinamiką apibūdina kaip perėjimą nuo kainų karo prie funkcijų karo, ypač aplink kabinos technologijas. Kartu įspėjama, kad tokios funkcijos greitai supanašėja, todėl išsiskirti vien DI etiketėmis tampa vis sunkiau.

    Kas iš tiesų keičiasi vairuotojui?

    Praktinis pokytis – automobilis vis dažniau tampa paslaugų platforma. Įdiegtas DI gali aptarnauti balsu valdomas užklausas, padėti navigacijoje, pritaikyti multimediją, o kai kuriuose sprendimuose – ir atlikti kasdienes užduotis, pavyzdžiui, užsakyti maisto pristatymą ar suplanuoti kelionės maršrutą.

    „Alibaba“ taip pat skelbė apie savo DI modelio „Qwen“ integraciją į automobilius, įskaitant BYD ir „Volkswagen“ partnerystės Kinijoje projektus. Toks modelis orientuotas į balso komandas ir paslaugų valdymą, o dalis funkcijų kuriamos taip, kad veiktų ir prastesnio ryšio sąlygomis.

    Svarbi detalė – DI sprendimų vertė vairuotojui priklausys nuo stabilaus veikimo, privatumo užtikrinimo ir aiškios naudos, o ne vien nuo įspūdingų demonstracijų. Analitikai pabrėžia, kad ilgainiui DI turėtų veikti fone, t. y. pagerinti patirtį taip, kad pats DI nebūtų pagrindinė „funkcija“, o taptų nematomu pagalbininku.

    Kinijos rinka dažnai tampa vieta, kur naujovės įdiegiamos greičiausiai, todėl tikėtina, kad panašūs lūkesčiai netrukus persikels ir į Europą bei JAV. Tai reiškia, kad Vakarų gamintojams teks ne tik konkuruoti kaina ar dizainu, bet ir sparčiau kurti programinę ekosistemą, kurią pirkėjai Kinijoje jau ima laikyti savaime suprantama.