Kur rasti naujieji virusai
Kinijos mokslininkų komanda, ištyrusi giliavandenių nuosėdų mėginius Ramiajame vandenyne, identifikavo 11 742 skirtingus virusus. Net 11 662 iš jų iki šiol neturėjo atitikmenų turimose genetinėse duomenų bazėse, todėl jie laikomi anksčiau nežinomais.
Tyrimas atliktas Clarion-Clipperton zonoje, esančioje tarp Meksikos ir Havajų. Ši teritorija pasaulyje gerai žinoma ne tik dėl biologinės įvairovės, bet ir dėl polimetalinių konkrecijų, kuriose gausu mangano, nikelio ir kobalto.
Kodėl tai nebūtinai grėsmė
Virusai dažnai siejami su ligomis, tačiau giliavandenių ekosistemų kontekste jų vaidmuo dažniausiai kitoks. Dalis aptiktų virusų, remiantis genetiniais požymiais, priklauso grupėms, kurios infekuoja bakterijas ir kitus prokariotus, tai yra veikiau reguliuoja mikroorganizmų bendrijas, o ne kelia tiesioginį pavojų žmogui.
Tokie virusai gali lemti, kiek ir kokių bakterijų išgyvena, kaip greitai jos dauginasi ir kaip keičiasi visa mikrobų bendruomenė. Kartu tai veikia ir medžiagų apytaką: anglies, azoto, fosforo bei sieros ciklus, nuo kurių priklauso platesnis vandenyno ekosistemų stabilumas.
Ekstremalios sąlygos ir genetiniai mainai
Clarion-Clipperton zonos dugne, maždaug 6 000 metrų gylyje, vyrauja didžiulis slėgis, žema temperatūra ir menkas maisto medžiagų prieinamumas. Nuosėdose taip pat aptinkama daug metalų, o tai papildomai apsunkina gyvybės išlikimą.
Nepaisant to, tokiose vietose egzistuoja sudėtingos mikroorganizmų bendrijos, o virusai jose veikia kaip svarbi evoliucijos ir prisitaikymo jėga. Užkrėsdami šeimininkus jie gali pakeisti jų medžiagų apykaitą, o per genetinės informacijos pernašą netiesiogiai prisidėti prie mikrobų atsparumo, įskaitant prisitaikymą prie metalų gausos.
Kodėl tai svarbu dėl giliavandenių kasimo
Šios žinios tampa ypač aktualios dėl planų plėsti vandenyno dugno išteklių gavybą. Polimetalinės konkrecijos vertinamos kaip žaliavų šaltinis pramonei, energetikai ir akumuliatorių grandinei, tačiau gavyba gali reikšti buveinių ardymą ir didelių nuosėdų debesų susidarymą.
Mokslininkai atkreipia dėmesį, kad jei virusai yra glaudžiai susiję su vietinėmis mikrobų bendrijomis, fizinis dugno sujudinimas gali suardyti nusistovėjusius ryšius. Kol kas dar neaišku, kokio masto pokyčiai galėtų įvykti ir ar jie būtų grįžtami, todėl tyrėjai ragina toliau tirti giliavandenių ekosistemų atsparumą ir atkuriamumą.
Šis atradimas papildo vis didėjantį supratimą, kad didžioji vandenynų biologinės įvairovės dalis vis dar yra menkai pažinta, ypač virusų pasaulyje. Kuo daugiau duomenų sukaupiama apie giliavandenius virusus, tuo tiksliau galima vertinti tiek globalius biogeocheminius procesus, tiek galimas žmogaus veiklos pasekmes jūrų dugnui.