CP v2

Tag: Kinijos mokslų akademija

  • Europa ir Kinija leidžia SMILE: taip pirmąkart rentgenu „pamatys“, kas saugo Žemę nuo Saulės audrų

    Europa ir Kinija leidžia SMILE: taip pirmąkart rentgenu „pamatys“, kas saugo Žemę nuo Saulės audrų

    Antradienį į kosmosą turėtų pakilti bendras Europos kosmoso agentūros ir Kinijos mokslų akademijos aparatas SMILE, skirtas iš arti tirti, kaip Saulės vėjas veikia Žemės magnetinį skydą. Misija sieks geriau suprasti kosminių orų mechanizmus, kurie kartais sukelia sutrikimus palydovams ir ryšio sistemoms.

    Startas planuojamas iš Europos kosmodromo Kuru, Prancūzijos Gvianoje, raketa „Vega-C“. Paleidimas anksčiau buvo atidėtas dėl techninio nesklandumo, tačiau dabar misija grįžta į grafiką.

    Kas yra Saulės audros?

    Saulės vėjas yra nuolatinis įelektrintų dalelių srautas, sklindantis nuo Saulės. Kartais jis sustiprėja dėl vainikinės masės išmetimų, kai į kosmosą išsviedžiamas didžiulis plazmos debesis ir smūginė banga.

    Tokie pliūpsniai Žemę pasiekia maždaug per 1–2 dienas, o magnetosfera daugumą dalelių nukreipia į šalį. Vis dėlto stiprių geomagnetinių audrų metu dalis poveikio persiduoda technologijoms: gali didėti palydovų gedimų rizika, atsirasti ryšio trikdžių, o elektros tinklams tenka didesnės apkrovos.

    Ryškiausias matomas reiškinys yra pašvaistės, kurios sustiprėjus aktyvumui nusileidžia į žemesnes platumas. Istorijoje dažnai minimas 1859 metais įvykęs Karingtono įvykis, kai pašvaistės buvo stebėtos neįprastai toli į pietus, o telegrafo sistemos patyrė sutrikimų.

    Kuo išskirtinė SMILE misija?

    SMILE misijos tikslas yra pirmą kartą rentgeno spinduliais stebėti, kaip sąveikauja Saulės vėjas, magnetosfera ir viršutinė atmosfera. Aparatas fiksuos rentgeno signalus, kurie atsiranda, kai įelektrintos Saulės dalelės susiduria su neutraliais viršutinės atmosferos atomais.

    Skirtingai nuo daugelio ankstesnių tyrimų, kurie rėmėsi vietiniais matavimais, SMILE sieks pateikti platesnį magnetosferos vaizdą, tarsi meteorologinę nuotrauką iš kosmoso. Tai turėtų padėti tikslinti modelius ir gerinti prognozes, kada kosminiai orai gali tapti pavojingi infrastruktūrai.

    „Norime suprasti ryšį tarp Saulės ir Žemės bei pamatyti, kaip magnetinis skydas reaguoja į smūgius“, – sakė Europos kosmoso agentūros mokslininkas Philippe Escoubet.

    Kur skris ir ką matuos?

    Po iškėlimo aparatas bus nukreiptas į labai ištęstą orbitą, leidžiančią stebėti tiek magnetopauzę, kur Saulės vėjas „atsitrenkia“ į magnetosferą, tiek poliarinius regionus. Skirtinguose orbitos taškuose SMILE bus nuo maždaug 5 000 iki 121 000 kilometrų aukštyje, kad galėtų fiksuoti reiškinius skirtingais masteliais.

    Misijoje numatyti keturi pagrindiniai instrumentai: rentgeno vaizdintuvas, ultravioletinis vaizdintuvas, jonų analizatorius ir magnetometras. Duomenis planuojama pradėti rinkti netrukus po įvedimo į orbitą, o pirminė misijos trukmė siekia trejus metus, su galimybe ją pratęsti.

  • ESA ir Kinijos SMILE misija pradėjo Žemės magnetosferos žemėlapį: kodėl tai svarbu mums

    ESA ir Kinijos SMILE misija pradėjo Žemės magnetosferos žemėlapį: kodėl tai svarbu mums

    Kas yra SMILE misija?

    Europos kosmoso agentūros ESA ir Kinijos mokslų akademijos bendra SMILE misija oficialiai pradėjo darbą orbitoje. Į kosmosą iškelta maždaug 3 metrų aukščio aparatas su sekimo įranga ir ryšio antenomis.

    Misijos tikslas – stebėti Žemės magnetosferą, kuri veikia kaip apsauginis skydas nuo Saulės vėjo – įkrautų dalelių srautų iš Saulės. Nuo magnetosferos būklės priklauso, kaip stipriai kosminiai reiškiniai gali paveikti mūsų technologijas.

    Ką mokslininkai bandys pamatyti?

    SMILE rinks minkštųjų rentgeno ir ultravioletinių spindulių duomenis, kad būtų galima užfiksuoti, kaip ir kada Saulės vėjas susiduria su Žemės magnetiniu lauku. Tai leidžia ne tik matuoti parametrus taškuose, bet ir sudaryti platesnį „vaizdą“ apie procesus aplink planetą.

    Pasak ESA, šie stebėjimai padės užpildyti svarbią spragą suprantant Saulės ir Žemės sąveiką. Praktinė pusė tiesioginė: geresnis supratimas reiškia tikslesnes kosminių orų prognozes.

    „Jei ne magnetosfera, gyvybė Žemėje negalėtų išlikti“, – sakė ESA.

    Kodėl tai aktualu technologijoms ir žmonėms?

    Magnetosferos sutrikimai geomagnetinių audrų metu gali trikdyti palydovinį ryšį, navigaciją, radijo signalus, o kraštutiniais atvejais daryti įtaką elektros tinklams. Dėl to kosminių orų stebėsena tampa vis svarbesnė tiek kasdienėms paslaugoms, tiek kritinei infrastruktūrai.

    SMILE taip pat svarbi planuojant būsimus pilotuojamus skrydžius ir darbą orbitoje: radiacijos aplinka ir jos kaita lemia astronautų saugumą. Misijos duomenys gali padėti tiksliau įvertinti rizikas ir geriau suplanuoti apsaugos priemones.

    Misijos metu aparatas skris iki maždaug 121 000 kilometrų virš Šiaurės ašigalio, tai yra maždaug trečdalį atstumo iki Mėnulio. Kiekvienoje orbitoje planuojama surinkti iki 45 valandų nepertraukiamų stebėjimų.

    SMILE pirmąjį signalą į Žemę perdavė praėjus maždaug dviem valandoms po starto ir išskleidė saulės baterijas. Tai reiškia, kad energijos tiekimas sistemoms ir mokslo prietaisams veikia kaip planuota, o misija gali pereiti į pilnavertį stebėjimų režimą.