CP v2

Tag: Kinijos rinka

  • „Honda“ šoktelėjo daugiau nei 7 proc.: investuotojai nekreipė dėmesio į istorinį nuostolį

    „Honda“ šoktelėjo daugiau nei 7 proc.: investuotojai nekreipė dėmesio į istorinį nuostolį

    Rinka sureagavo priešingai nei tikėtasi

    „Honda Motor“ akcijos per prekybos sesiją brango daugiau nei 7 proc., nors Japonijos automobilių gamintojas pranešė patyręs pirmą metinį veiklos nuostolį per beveik 70 metų. Investuotojai, panašu, labiau vertino bendrovės pateiktas prognozes ir planuojamas permainas, o ne patį neigiamą rezultatą.

    Bendrovė nurodė, kad finansiniais metais, pasibaigusiais kovą, fiksavo maždaug 2,4 mlrd. eurų veiklos nuostolį. Prieš metus „Honda“ buvo uždirbusi apie 7,0 mlrd. eurų veiklos pelno, todėl pokytis rinkai buvo itin ryškus.

    Kas nulėmė nuostolį?

    „Honda“ rezultatams smogė keli veiksniai: atidėjiniai ir investicijos, susijusios su elektromobilių kryptimi, didėjanti konkurencija Kinijoje ir prekybiniai barjerai JAV rinkoje. Bendrovė taip pat išskyrė, kad neapibrėžtumas dėl geopolitikos bei reguliavimo aplinkos apsunkina planavimą.

    JAV muitų poveikį „Honda“ įvertino maždaug 2,0 mlrd. eurų suma, kuri prisidėjo prie prastesnių metų. Tuo pat metu Kinijos gamintojų kainų spaudimas ir naujų modelių gausa dar labiau sustiprino konkurenciją, ypač elektromobilių segmente.

    „Verslo aplinka keičiasi labai greitai, o perspektyvos išlieka neapibrėžtos“, – teigė „Honda“ savo finansinių rezultatų pranešime.

    Elektromobilių planai keičiasi

    Pertvarkydama elektromobilių verslą „Honda“ paskelbė atsisakysianti dalies anksčiau planuotų modelių vystymo ir jų starto Šiaurės Amerikos rinkoje. Bendrovė taip pat nurodė, kad šios krypties restruktūrizavimas gali kainuoti daugiau nei 8,3 mlrd. eurų.

    Rinka tokį žingsnį gali vertinti kaip bandymą sumažinti deginamų investicijų tempą ir sutelkti resursus į labiau atsiperkančias sritis. Pastaraisiais metais automobilių pramonėje matoma tendencija griežtinti investicijų discipliną, ypač kai elektromobilių paklausa skirtinguose regionuose auga nevienodu greičiu.

    Kodėl investuotojai vis tiek pirko?

    Analitikų vertinimu, teigiamą kainos reakciją galėjo lemti „Honda“ pateiktos veiklos ir grynojo pelno gairės, kurios viršijo rinkos lūkesčius. Kitaip tariant, investuotojai galėjo tikėtis, kad blogiausias etapas jau atsispindi skaičiuose, o tolesni veiksmai padės stabilizuoti pelningumą.

    Vis dėlto dalis ekspertų pabrėžia, kad išlieka rizika, jog būsimi nuostoliai, susiję su elektromobilių investicijomis ir gamybos transformacija, dar nėra iki galo įvertinti. Automobilių sektoriuje tai dažna problema, nes technologiniai sprendimai, tiekimo grandinės ir reguliavimas gali keistis greičiau nei planuojami modelių ciklai.

    „Neaišku, ar prognozėse jau pilnai atsispindi galimi nuostoliai, susiję su investicijomis į elektromobilius“, – pažymėjo rinkos analitikas Masahiro Akita.

    Fokusas į Kiniją ir Indiją

    Vertinimuose taip pat akcentuojama, kad „Honda“ vis labiau orientuojasi į Kinijos ir Indijos rinkas, atsitraukdama nuo vieno universalaus globalaus modelio. Indijoje bendrovė gali remtis savo stiprybe motociklų segmente ir bandyti išnaudoti paklausą žemesnės kainos kategorijose.

    Kinijoje situacija sudėtingesnė, nes vietos gamintojai sparčiai didina elektromobilių gamybos apimtis ir siūlo agresyvią kainodarą. Tai spaudžia tarptautinius gamintojus peržiūrėti strategiją, didinti efektyvumą ir ieškoti partnerystių ar lokalizuotos gamybos sprendimų.

  • „Alibaba“ pelno smūgis pribloškė: investuoja į DI ir debesis, bet pagrindinis rodiklis krito 84 proc.

    „Alibaba“ pelno smūgis pribloškė: investuoja į DI ir debesis, bet pagrindinis rodiklis krito 84 proc.

    Kinijos technologijų milžinė „Alibaba“ paskelbė, kad jos pagrindinis pelningumo rodiklis 2025 metų kovo ketvirtį smuko 84 proc., nors įmonė toliau agresyviai investuoja į debesis ir dirbtinis intelektas sprendimus. Rinka į šiuos rezultatus sureagavo nervingai: investuotojai įvertino ir augimo signalus, ir trumpuoju laikotarpiu didėjančias sąnaudas.

    Bendrovė nurodė, kad pakoreguotas EBITA siekė 5,1 mlrd. juanių, tai yra apie 650 mln. eurų. Šis rodiklis dažnai naudojamas vertinant įprastą veiklos pelningumą, nes eliminuoja vienkartinius veiksnius ir leidžia geriau palyginti skirtingų laikotarpių rezultatus.

    „Alibaba“ pastaruoju metu daug lėšų nukreipia į puslaidininkius, duomenų centrus ir savo DI modelių šeimą „Qwen“. Tokios investicijos stiprina debesijos padalinį, kuris Kinijoje išlieka vienu ryškiausių bendrovės augimo taškų, nes įmonės ir institucijos spartina DI diegimą.

    Debesija auga, bet spaudžia sąnaudos

    Nors debesijos paklausa dėl DI didėja, bendras rezultatas rodo, kad pelningumą smarkiai spaudžia investicijų intensyvumas. Debesijos rinkoje „Alibaba“ tenka konkuruoti ir kainomis, ir infrastruktūros mastu, o DI paslaugoms reikia brangios skaičiavimo galios ir energijos.

    Be to, „Alibaba“ aktyviai plečia vadinamąją greitąją prekybą, kai prekės pristatomos per labai trumpą laiką, kartais per valandą. Ši kryptis Kinijoje tapo viena aršiausių elektroninės prekybos konkurencijos zonų, todėl įmonės dažnai pasirenka augimą „nusipirkdamos“ jį logistika, subsidijomis ir rinkodara.

    Greitoji prekyba atneša augimą

    Bendrovė teigė, kad Kinijos elektroninės prekybos grupės pakoreguotas EBITA dėl tokių investicijų sumažėjo 40 proc., nors klientų valdymo pajamos, didžiausias šio segmento įplaukų šaltinis, augo 1 proc. Tai signalizuoja, kad vartotojų aktyvumas išlieka, tačiau maržos trumpuoju laikotarpiu aukojamos dėl konkurencinės kovos.

    Tuo pat metu „Alibaba“ mato apčiuopiamą grąžą iš greitosios prekybos plėtros: šios veiklos pajamos augo 57 proc. per metus. Investuotojams tai tampa dilema, nes augimas atrodo spartus, tačiau jis ateina kartu su dideliu pelningumo kritimu ir poreikiu toliau finansuoti infrastruktūrą.

    Analitikų vertinimu, artimiausiais ketvirčiais „Alibaba“ rezultatams lemiamą įtaką turės du veiksniai: ar pavyks debesis ir DI paslaugas sparčiau monetizuoti, ir ar greitoji prekyba pasieks tvaresnį pelningumą. Kol kas bendrovės strategija aiški: ji renkasi investicijas ir rinkos dalį, net jei tai trumpam stipriai sumažina pagrindinius pelningumo rodiklius.

  • Toyota įspėja dėl pelno kritimo: karo Artimuosiuose Rytuose ir muitų kaina gali būti milijardai

    Didžiausias Japonijos automobilių gamintojas Toyota paskelbė 2025–2026 finansinių metų, pasibaigusių kovo 31 dieną, rezultatus: konsoliduotos pajamos augo, tačiau metų pabaigos ketvirtis signalizuoja didesnį spaudimą pelningumui. Bendrovė įspėja, kad artimiausiais ketvirčiais gali prasidėti sudėtingesnis laikotarpis dėl geopolitinių ir prekybos veiksnių.

    Toyota nurodė, kad per finansinius metus konsoliduotos pajamos siekė 50,7 trilijono Japonijos jenų, o grynasis pelnas, priskirtas patronuojančios bendrovės akcininkams, sudarė 3,85 trilijono jenų. Perskaičiavus pagal nurodytus dolerio ekvivalentus, tai atitinka maždaug 298 milijardus eurų pajamų ir apie 23 milijardus eurų grynojo pelno.

    Kas spaudžia pelną?

    Didžiausias nuokrypis matomas metų pabaigoje: sausio–kovo ketvirčio grynasis pelnas krito iki 569,4 milijardo jenų, arba maždaug 3,4 milijardo eurų. Tai yra apie 50 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, todėl bendrovė pripažįsta, kad sąnaudų ir tiekimo grandinės rizikos jau materializuojasi.

    Toyota savo prognozėse išskiria kelis veiksnius, kurie gali pabloginti rezultatus per artimiausius 12 mėnesių. Tarp svarbiausių įvardijami brangstantys žaliavų ir komponentų pirkimai, vėluojantys pristatymai, išaugusios logistikos sąnaudos ir galimas automobilių pardavimų mažėjimas.

    „Daugiausia šių finansinių metų nuostolių lems didesnės medžiagų pirkimo sąnaudos, o likusią dalį sudarys tiekimo vėlavimai ir transporto kaštų augimas. Tai lydės automobilių pardavimų mažėjimas“, – sakė Toyota finansinių rezultatų pristatyme bendrovės atstovas Akanori Azuma.

    Bendrovė taip pat pažymi, kad dalį spaudimo maržoms kuria įsipareigojimas padėti tiekėjams padengti išaugusias sąnaudas. Tokia strategija gali stabilizuoti tiekimo grandinę, tačiau trumpuoju laikotarpiu mažina pelningumą, ypač kai rinkoje išlieka kainų konkurencija.

    Artimųjų Rytų karas ir JAV muitai

    Toyota vertinimu, karo Artimuosiuose Rytuose pasekmės reikšmingai veikia tiek paklausą, tiek tiekimo ir transporto grandines. Regionas bendrovei laikomas svarbiu, ypač didesnių SUV modelių segmente, o užsitęsęs konfliktas, pasak įmonės, praktiškai sustabdė pardavimus dalyje rinkų.

    Papildomą neapibrėžtumą kelia JAV prekybos politika ir muitai automobiliams, kurie gali turėti tiesioginį poveikį kainodarai ir paklausai. Toyota pabrėžia, kad tokie išoriniai veiksniai vienu metu didina sąnaudas ir riboja galimybes pilnai jas perkelti pirkėjams, todėl pelno prognozėse atsiranda didesnė rizikos premija.

    Remiantis bendrovės pateiktu vertinimu, metinis pelno kritimas gali siekti apie 20 proc., o tai reikštų maždaug 3,9 milijardo eurų sumažėjimą. Tokio masto pokytis automobilių pramonėje paprastai signalizuoja ne vien vienkartinį šoką, bet ir būtinybę greitai peržiūrėti kaštų struktūrą.

    Kinijos konkurencija ir naujo vadovo užduotys

    Toyota akcentuoja Kinijos rinkos svarbą, tačiau pripažįsta prarandanti pozicijas vietiniams gamintojams. Pastarieji konkurenciją dažnai grindžia agresyvesne kainodara ir dažnesniais naujų modelių pristatymais, todėl tarptautiniams prekių ženklams tampa sunkiau išlaikyti ankstesnius pardavimų mastus.

    Įmonė nurodo, kad naujasis Toyota Motor vadovas Kenta Kon turi spręsti kelis strateginius uždavinius vienu metu: mažinti gamybos kaštus, ieškoti efektyvumo visoje tiekimo grandinėje ir parengti modelių planą, kuris amortizuotų pardavimų kritimą. Praktikoje tai reiškia ir griežtesnį investicijų prioritetų pasirinkimą, ir greitesnius sprendimus dėl produktų portfelio regionuose, kur konkurencija aštriausia.

    Artimiausi ketvirčiai parodys, ar Toyota pavyks subalansuoti sąnaudų augimą, geopolitinę riziką ir prekybos barjerus, kartu išlaikant konkurencingumą pagrindinėse rinkose. Investuotojams ir rinkai svarbiausia bus, ar prognozuojami iššūkiai virs laikinu nuosmukiu, ar ilgesnio persitvarkymo pradžia.

  • „BYD“ pardavimai smunka jau 8 mėnesį: varžovai muša rekordus, o viltis vis labiau – eksportas

    „BYD“ pardavimai smunka jau 8 mėnesį: varžovai muša rekordus, o viltis vis labiau – eksportas

    Kinijos elektromobilių rinkos lyderė „BYD“ balandį fiksavo keleivinių naujos energijos automobilių pardavimų kritimą jau aštuntą mėnesį iš eilės. Bendrovė pranešė pristaciusi 314 100 baterinių elektromobilių ir įkraunamų hibridų, tai yra 15,7 proc. mažiau nei prieš metus, tačiau 6,2 proc. daugiau nei kovą.

    Šie skaičiai išryškina vis aštresnę konkurenciją Kinijos rinkoje, kur pirkėjus vilioja agresyvios kainos, spartūs modelių atnaujinimai ir vis daugiau programinės įrangos sprendimų. Tuo pat metu „BYD“ vidaus rinkos tempas lėtėja, o užsienio kryptys tampa vis svarbesnės augimui.

    Eksportas balandį pasiekė rekordinį lygį – 135 098 automobilius. Tai daugiau nei 70 proc. augimas, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2025 metais, ir aiškus signalas, kad „BYD“ vis labiau remiasi užsienio paklausa, kai namuose spaudimas didėja.

    Vidaus ir eksporto rezultatų skirtumas rodo struktūrinį poslinkį: Kinijos gamintojai, pasiekę masto ekonomiją, ieško naujų rinkų, o eksporto sėkmė tampa vienu pagrindinių rodiklių investuotojams. Tačiau tarptautinė plėtra reiškia ir papildomas rizikas dėl reguliavimo, muitų bei tiekimo grandinių.

    Konkurentai fiksuoja šuolį

    Tuo metu keli konkurentai balandį skelbė rekordus. „Leapmotor“ pranešė apie 71 387 pristatytus automobilius, tai yra 73,9 proc. daugiau nei prieš metus ir aukščiausias mėnesio rezultatas įmonės istorijoje.

    „Geely“ valdomas „Zeekr“ taip pat pasiekė rekordą – 31 787 pristatymai, arba 131,6 proc. augimas per metus. Tokie šuoliai rodo, kad rinkoje stiprėja vidurinės ir aukštesnės klasės elektromobilių segmentų kova, o vartotojai greitai persėda prie naujų pasiūlymų.

    Pelno spaudimas ir kainų karas

    „BYD“ jau anksčiau skelbė, kad 2026 metų pirmąjį ketvirtį pelnas smuko 55,4 proc., o pajamos mažėjo 11,8 proc. iki 150 mlrd. juanių, tai yra maždaug 19,4 mlrd. eurų. Tokie rodikliai dažniausiai siejami su kainų karu, didelėmis nuolaidomis ir intensyviomis investicijomis į naujus modelius.

    Kinijos elektromobilių rinkoje kainų spaudimas tapo ilgalaike tendencija: gamintojai konkuruoja ne vien kaina, bet ir baterijų technologijomis, įkrovimo sprendimais bei skaitmeninėmis funkcijomis. Tai mažina maržas, todėl net didžiausi žaidėjai priversti ieškoti efektyvumo ir papildomų pajamų šaltinių.

    Užsienis – augimo variklis

    „BYD“ viešai akcentuoja tikslą 2026 metais eksportuoti daugiau nei 1 000 000 automobilių, taip siekiant sumažinti priklausomybę nuo Kinijos paklausos ciklų. Bendrovė plečia gamybos pėdsaką užsienyje ir jau yra įsteigusi gamybos projektus, be kita ko, Brazilijoje ir Vengrijoje.

    Europoje „BYD“ augimas ryškėja registracijų statistikoje: Europos Sąjungoje, EFTA šalyse ir Jungtinėje Karalystėje bendrovės keleivinių elektromobilių registracijos 2026 metų pirmąjį ketvirtį augo daugiau nei 155 proc. per metus. Tačiau greta augimo kyla ir reputaciniai bei reguliaciniai klausimai dėl gamybos praktikų ir politinių diskusijų apie importo sąlygas.

    „BYD“ rezultatai balandį parodė dvi priešingas trajektorijas: namuose pardavimai spaudžiami konkurentų, o užsienyje atveriamos naujos galimybės. Artimiausi mėnesiai parodys, ar eksporto rekordai pajėgs kompensuoti lėtėjimą Kinijoje ir stabilizuoti finansinius rodiklius.

  • „Volkswagen“ pelnas smuko 28 proc.: vadovai įspėja, kad be radikalių karpymų gresia ateitis

    „Volkswagen“ pelnas smuko 28 proc.: vadovai įspėja, kad be radikalių karpymų gresia ateitis

    Vokietijos automobilių gamintojas „Volkswagen“ paskelbė apie gerokai smukusį pirmojo ketvirčio pelną ir perspėjo, kad be papildomų, gilesnių kaštų mažinimo priemonių grupės ateitis gali būti atsidūrusi pavojuje. Bendrovė susiduria su silpnesne paklausa, įtempta geopolitine aplinka, prekybos barjerais ir augančia konkurencija, ypač elektromobilių segmente.

    2026 metų sausio–kovo mėnesiais grupės grynasis pelnas sumažėjo 28 proc. iki 1,56 mlrd. eurų. Pajamos per tą patį laikotarpį krito 2 proc. iki 75,7 mlrd. eurų, o rezultatai buvo prastesni, nei tikėjosi dalis rinkos analitikų.

    „Iki šiol suplanuotų kaštų mažinimo priemonių nepakanka“, – sakė „Volkswagen“ finansų direktorius Arno Antlitzas.

    Pasak jo, įmonei reikia iš esmės keisti veiklos modelį ir siekti struktūrinių, tvarių pagerinimų visose grandyse. Tarp galimų krypčių minimas gamybos kaštų mažinimas neprastinant kokybės, administracinių išlaidų apkarpymas, gamyklų efektyvumo didinimas, spartesnė technologijų plėtra ir greitesnis sprendimų priėmimas.

    „Volkswagen“ jau anksčiau skelbė apie planus iki 2030 metų Vokietijoje mažinti darbo vietų skaičių 50 000, o dabar užsimena, kad gali tekti peržiūrėti ir gamybos pajėgumus. Grupė valdo 10 prekės ženklų, tarp jų „Audi“, „SEAT“ ir „Škoda“, todėl kaštų mažinimas ir struktūriniai pokyčiai palies ne vieną grandį.

    Didžiausias spaudimas – Kinijoje

    Per pirmąjį ketvirtį „Volkswagen“ pardavė apie 2 mln. automobilių, tai yra beveik 7 proc. mažiau nei prieš metus. Augimas Pietų Amerikoje (3 proc.), Vakarų Europoje (1 proc.) ir Centrinėje bei Rytų Europoje (7 proc.) neatsvėrė nuosmukio Kinijoje (20 proc.) ir Šiaurės Amerikoje (9 proc.).

    Kinijos rinka ilgą laiką buvo vienas svarbiausių „Volkswagen“ pelno šaltinių, tačiau joje itin sustiprėjo vietos gamintojų pozicijos. Tokios bendrovės kaip BYD agresyviai plečia elektromobilių pasiūlą ir užima didesnę rinkos dalį, o konkurencija vis dažniau persikelia ir į Europą, kur Kinijos gamintojai didina pardavimus.

    Šis spaudimas sutampa su plačiau Europoje matoma tendencija: tradiciniai gamintojai priversti greitinti elektrifikacijos planus, investuoti į programinę įrangą ir baterijų technologijas, bet kartu saugoti pelningumą. Dėl to daugelyje koncernų didėja dėmesys platformų supaprastinimui, tiekimo grandinių optimizavimui ir gamybos automatizavimui.

    Tarifai ir prognozės 2026 metams

    Arno Antlitzas taip pat teigė, kad Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo įvesti tarifai, galiojantys jau apie metus, grupei kasmet kainuoja papildomai apie 4 mlrd. eurų. Tokie kaštai dar labiau apsunkina gamintojų galimybes konkuruoti kainomis ir planuoti investicijas.

    „Volkswagen“ prognozuoja, kad 2026 metais grupės pardavimai gali augti nuo 0 iki 3 proc., o pagrindinė pelno marža turėtų siekti nuo 4 iki 5,5 proc. Bendrovė pažymėjo, kad vertinant perspektyvas nebuvo įtrauktas galimas karo Artimuosiuose Rytuose poveikis, nes jo patikimai įvertinti šiuo metu neįmanoma.

    Bendrovės vadovas Oliveris Blume pabrėžė, kad strategiją tenka derinti prie iš esmės besikeičiančio pasaulio, kuriame daugėja karų, geopolitinių įtampų, prekybos barjerų, griežtėja reguliavimas, o konkurencija tampa vis intensyvesnė. Pasak jo, tokios aplinkybės verčia „Volkswagen“ sparčiau priimti sprendimus ir aiškiau susidėlioti prioritetus.