Tag: Kinijos rinka

  • BMW pelnas ir marža smuko: koncernas Vokietijoje tęs savanoriškų išėjimų programą

    BMW skelbia apie prastėjančius finansinius rezultatus ir ruošiasi toliau mažinti darbuotojų skaičių Vokietijoje, tęsiant savanoriškų išėjimų programą. Tai daroma siekiant greičiau pertvarkyti veiklą ir sumažinti kaštus.

    Kaip rašo WNP.pl, Vokietijos automobilių koncernas trečiąjį šių metų ketvirtį gavo 30,45 mlrd. eurų konsoliduotų pajamų – 5,8 proc. mažiau nei prieš metus. Grynas pelnas sumažėjo iki 1,45 mlrd. eurų, t. y. 14,7 proc. per metus.

    Tuo pat metu reikšmingai krito ir pelningumas: nuo liepos iki rugsėjo koncerno veiklos pelnas smuko maždaug 40 proc. iki 910 mln. eurų. Bendrovė pati pripažįsta, kad padėtį apsunkina itin žema elektrinių modelių pelno marža.

    Per ketvirtį BMW pasaulyje pardavė 551 tūkst. automobilių, o elektromobiliai sudarė apie 20 proc. pardavimų. Vis dėlto būtent čia ir slypi problema: prognozuojama, kad visais 2026 metais automobilių padalinio veiklos marža gali priartėti prie nulio, o tai reikštų prastesnius pinigų srautus.

    Didžiausias smūgis – Kinijos rinkoje

    Vienas ryškiausių neigiamų signalų – Kinija. Trečiąjį ketvirtį šiame rinkos segmente parduota 114 tūkst. automobilių, t. y. 25 proc. mažiau nei prieš metus.

    Bendrovei tai reiškia papildomą spaudimą, nes Kinija ilgą laiką buvo vienas svarbiausių automobilių gamintojų augimo variklių. Kartu tai didina poreikį ieškoti efektyvesnių veiklos modelių ir taupymo sprendimų.

    Elektrinių modelių pelningumas ir „Neue Klasse“ planai

    BMW tikisi, kad padėtį elektromobilių segmente ateityje turėtų pagerinti „Neue Klasse“ programa. Skelbiama, kad gamykloje Miunchene šiam tikslui jau investuota 650 mln. eurų, o proveržio laukiama 2027 metais.

    Vis dėlto analitikai atkreipia dėmesį į riziką, kad pigesni degalai gali mažinti dalies pirkėjų motyvaciją rinktis elektromobilius. Straipsnyje minimas scenarijus, jog stabilizuojantis situacijai Artimuosiuose Rytuose naftos kaina galėtų grįžti link maždaug 70 JAV dolerių už barelį lygio, o tai reikštų mažesnes benzino kainas.

    Vokietijoje – darbuotojų mažinimas per savanoriškus išėjimus

    Siekiant išlaikyti konkurencingumą ir greičiau restruktūrizuoti veiklą, BMW ketina tęsti savanoriškų išėjimų programą Vokietijoje. Koncerno gamybos vadovas Milanas Nedeljkovićas pabrėžė, kad įmonė jau daro pažangą, tačiau tempą planuoja dar labiau didinti.

    Vienkartinės išmokos darbuotojams priklauso nuo amžiaus, darbo stažo ir iki tol gauto atlyginimo – nurodoma, kad didžiausios išmokos gali siekti iki 650 tūkst. eurų. Kiek programa kainuos, koncernas neatskleidžia.

    Taip pat skelbiama, kad planuose – apie 8 tūkst. etatų mažinimas, daugiausia paliečiant vidurinės ir aukštesnės grandies vadovus, kurių atlyginimai yra didesni.

  • BMW pelnas krito 11 proc.: įspėja, kad 2026 m. automobilių padalinys gali būti nuostolingas

    BMW pelnas krito 11 proc.: įspėja, kad 2026 m. automobilių padalinys gali būti nuostolingas

    BMW skelbia, kad trečiąjį ketvirtį jos ikimokestinis pelnas sumažėjo 11 proc., o bendrovė įspėja: 2026 metais pagrindinis automobilių padalinys gali dirbti nuostolingai.

    Kaip praneša „Euronews“, skaičiai paskelbti netrukus po antrojo šiemet pelno perspėjimo, kurį BMW sieja su automobilių rinką supurčiusia konkurencija iš Kinijos ir vidiniais pertvarkymais.

    Grynasis pelnas trečiąjį ketvirtį smuko maždaug 15 proc. iki 1,45 mlrd. eurų. Pajamos tuo pačiu laikotarpiu krito beveik 6 proc. iki 30,45 mlrd. eurų.

    BMW teigimu, restruktūrizavimo sąnaudos gali priartinti pagrindinį automobilių verslą prie „nulio“ šiais metais, o daliai išlaidų siejant ir su planuojamais 8 000 atleidimų Vokietijoje, bendrovė neatmeta ir metinio veiklos nuostolio šiame padalinyje.

    Marža traukėsi, prognozė – beveik ties nuliu

    Automobilių padalinio veiklos marža trečiąjį ketvirtį sumažėjo iki 3,4 proc., kai prieš metus siekė 5,2 proc. Tai rodo, kad pelningumas spaudžiamas nepaisant bandymų mažinti kaštus.

    Visiems metams BMW dabar prognozuoja automobilių padalinio veiklos pelno maržą nuo -0,5 proc. iki +0,5 proc. Anksčiau bendrovė tikėjosi 1–3 proc. intervalo.

    BMW vadovas Milanas Nedeljkovičius pareiškė, kad dabartiniai pokyčiai pramonėje reikalauja ryžtingų ir greitų sprendimų, todėl struktūrinės priemonės bus „stiprinamos ir spartinamos“.

    Smūgis Kinijoje ir bandymas susigrąžinti pozicijas

    Kaip ir kiti Vokietijos gamintojai, tokie kaip „Mercedes-Benz“ ar „Volkswagen“, BMW mažina darbo vietas, siekdama sumažinti išlaidas tuo metu, kai pigesni ir technologiškai pažengę Kinijos konkurentai stiprina pozicijas.

    BMW pristatymai Kinijoje, kurie jau pernai buvo žemiausi nuo 2017 metų, šį ketvirtį krito dar 24,8 proc. Dėl to bendri pasauliniai pristatymai mažėjo 6,3 proc.

    Tuo pat metu Europoje pristatymai augo 2,6 proc., o JAV – 2,5 proc. Vis dėlto Kinijos rinkos smukimas bendrą rezultatą nusvėrė į minusą.

    „Mini“ ir „Rolls-Royce“ taip pat priklauso grupei

    BMW grupė apima ne tik BMW prekės ženklą, bet ir „Mini“ bei „Rolls-Royce“. Bendrovė žada didesnę tiekimo grandinės dalį, skirtą Kinijos rinkai, perkelti į pačią Kiniją, siekdama susigrąžinti rinkos dalį.

    Nepaisant prastėjančių finansinių rodiklių ir atsargesnės prognozės, trečiadienį apie 11 val. Vidurio Europos laiku BMW akcijos buvo pakilusios 2 proc., lyginant su ankstesnės dienos uždarymu.

  • „AstraZeneca“ pelnas šoktelėjo 23 proc.: onkologija tempia į viršų, ruošiamos didelės taupymo žirklės

    „AstraZeneca“ pelnas šoktelėjo 23 proc.: onkologija tempia į viršų, ruošiamos didelės taupymo žirklės

    Pelno šuolis dėl vėžio vaistų

    Didžiausia Jungtinės Karalystės farmacijos bendrovė „AstraZeneca“ paskelbė, kad trečiąjį ketvirtį jos grynasis pelnas augo 23 proc. ir pasiekė 2,79 mlrd. eurų. Rezultatus daugiausia lėmė sparčiai didėjusios onkologinių vaistų pardavimo apimtys.

    Bendrovės pajamos per tą patį laikotarpį didėjo 7 proc. iki 14,5 mlrd. eurų. Palyginti su ankstesniu ketvirčiu, kai pelno augimas siekė kiek daugiau nei 2 proc., šis šuolis rodo ryškų pagreitį.

    Onkologija sudaro beveik pusę

    Onkologija išliko didžiausia „AstraZeneca“ veiklos sritis ir sudarė 48 proc. visų pardavimų. Šio segmento pardavimai augo 17 proc. iki 6,99 mlrd. eurų, o pagrindiniai varikliai buvo plaučių vėžio vaistas „Tagrisso“ ir imunoterapija „Imfinzi“.

    Bendrovė taip pat nurodė, kad vadinamasis pagrindinis pelnas vienai akcijai, neįtraukiant restruktūrizavimo ir panašių vienkartinių sąnaudų, didėjo 17 proc. Tai leidžia investuotojams geriau įvertinti pagrindinės veiklos dinamiką, atskyrus ją nuo vienkartinių poveikių.

    Taupymo planas iki 2029 metų

    Kartu „AstraZeneca“ pristatė programą, kuria siekiama sutaupyti apie 1,34 mlrd. eurų per metus. Šias lėšas bendrovė planuoja nukreipti atgal į naujų vaistų kūrimą ir daugiau nei 180 vystomų projektų portfelį.

    Restruktūrizavimo sąnaudos, kaip skelbiama, gali siekti iki 1,79 mlrd. eurų ir bus patiriamos vienkartiniu principu. Didžioji dalis pokyčių turėtų būti įgyvendinta iki 2029 metų pabaigos, o tai reiškia ilgalaikį kaštų ir investicijų perskirstymą.

    „Turėdami kelis potencialiai itin didelį proveržį galinčius sukurti vėlyvos stadijos projektus ir sparčiai plečiamas transformuojančias technologijas, einame link 2030 metų ambicijų“, – sakė „AstraZeneca“ vadovas Pascalis Soriot.

    Generikai ir Kinijos spaudimas

    Augimą temdo spaudimas senesniems vaistams, kuriuos paveikė patentų apsaugos pabaiga ir konkurencija. Pavyzdžiui, diabeto, širdies ir inkstų ligų gydymui skirtų preparatų pardavimus mažina pigesni generiniai analogai, pasirodę JAV rinkoje.

    Bendrovė taip pat susiduria su kainų spaudimu Kinijoje, kur veikia apimtimis grįstos valstybinės pirkimų schemos. Jose gamintojai dažnai priversti mažinti kainas mainais į didelius užsakymus, o tai gali smarkiai paveikti pelningumą.

    Nepaisant to, „AstraZeneca“ patvirtino 2026 metų prognozes ir tikisi, kad pajamos augs vidutiniu ar aukštesniu vienženkliu tempu, o pagrindinis pelnas vienai akcijai didės žemu dviženkliu tempu, nevertinant valiutų svyravimų.

    Iki 2030 metų bendrovė siekia pasiekti 71,7 mlrd. eurų metinių pajamų, palyginti su beveik 52,9 mlrd. eurų 2025 metais. „AstraZeneca“ tikisi, kad maždaug pusė šio rezultato bus sugeneruota JAV rinkoje, kur bendrovė pastaraisiais metais aktyviai didina savo svorį.

    Taip pat skelbiama, kad bendrovė šiemet jau pateikė 12 teigiamų vėlyvos stadijos klinikinių tyrimų rezultatų ir vysto svorio mažinimo gydymą, siekdama konkuruoti su šioje srityje sparčiai augančiais vaistais. Po paskelbtų rezultatų „AstraZeneca“ akcijos prekybos pradžioje kilo daugiau nei 4,5 proc.

  • „Mercedes-Benz“ apsigalvojo: 2026 m. pelno augimo nebus, Kinija smogia skaudžiausiai

    „Mercedes-Benz“ apsigalvojo: 2026 m. pelno augimo nebus, Kinija smogia skaudžiausiai

    „Mercedes-Benz“ sumažino 2026 metų finansines ambicijas ir dabar prognozuoja, kad pagrindinis pelnas iš esmės nesikeis bei sieks apie 5,8 mlrd. eurų. Anksčiau gamintojas tikėjosi bent 15 proc. augimo, tačiau planus pakoregavo silpnesnė paklausa Kinijoje ir brangstančios žaliavos.

    Be to, įmonė sumažino ir pagrindinio automobilių verslo pelningumo kartelę: tikimasi 2–3 proc. maržos vietoje anksčiau skelbto 3–5 proc. intervalo. Tai dar vienas signalas, kad Vokietijos automobilių pramonė susiduria ne su trumpalaikiu ciklu, o su struktūriniais pokyčiais.

    Preliminariais duomenimis, „Mercedes-Benz“ trečiąjį ketvirtį uždirbo 1,77 mlrd. eurų pagrindinio pelno, o automobilių padalinio marža siekė 2,5 proc. Pilnus ketvirčio rezultatus bendrovė žada paskelbti artimiausiu metu.

    Po naujienos „Mercedes-Benz“ akcijos smuko daugiau nei 4 proc., o „Volkswagen“ ir BMW taip pat fiksavo apie 2 proc. kritimą. Investuotojų reakciją lėmė ne vien atnaujintos prognozės, bet ir platesnis kontekstas: Europos gamintojams tenka kovoti su vangia paklausa bei augančia konkurencija Kinijoje.

    Kinijos rinka ir konkurencija

    „Mercedes-Benz“ pristatymai Kinijoje 2026 metų pirmus devynis mėnesius, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, krito dar 29 proc. Po itin silpnų praėjusių metų tai reiškia, kad bendrovė Kinijoje tebėra spaudžiama tiek vartotojų nuotaikų, tiek vietos gamintojų kainodaros.

    Kinijos rinkoje vis didesnę įtaką daro vietiniai prekių ženklai, sparčiai stiprėjantys elektromobilių ir programinės įrangos srityse. Kainų konkurencija ir greitesni modelių atnaujinimo ciklai mažina tradicinių gamintojų maržas, ypač vidutinės klasės segmente.

    Spaudimas mažinti kaštus Europoje

    Generalinis direktorius Ola Källenius viešai ragino Vokietijos darbuotojus dirbti papildomas valandas be papildomo apmokėjimo ir tuo pat metu plėsti gamybą Vengrijoje. Pasak jo, kaštai ten esą yra maždaug 70 proc. mažesni nei Vokietijoje, todėl gamybos geografija tampa svarbiu konkurencingumo svertu.

    Toks fonas sutampa su platesnėmis permainomis sektoriuje: automobilių gamintojams reikia finansuoti elektrifikaciją, programinę įrangą ir baterijų tiekimo grandines, o tuo pat metu išlaikyti pelningumą tradicinių modelių pardavimuose. Kai paklausa svyruoja, o konkurentai spaudžia kainomis, prognozės tampa atsargesnės, o taupymo priemonės griežtesnės.

    Tuo pat metu „Volkswagen“ yra paskelbusi planus iki dešimtmečio pabaigos sumažinti 120 000 darbo vietų visame pasaulyje. Tai būtų vienas didžiausių pertvarkymų automobilių pramonės istorijoje ir dar labiau pabrėžtų, kad Europos gamintojai ieško naujo veiklos modelio pasikeitus rinkos taisyklėms.

  • „Nio“ parodė triuką, kuris gali pakeisti elektromobilius: seną bateriją pakeisi didesne ir nuvažiuosi toliau

    „Nio“ parodė triuką, kuris gali pakeisti elektromobilius: seną bateriją pakeisi didesne ir nuvažiuosi toliau

    Elektromobilių savininkai priprato, kad programinės įrangos atnaujinimai gali „per naktį“ pagerinti funkcijas, tačiau akumuliatoriaus talpa dažniausiai lieka tokia pati, kokią gavote iš gamyklos. Kinijos gamintojas „Nio“ dabar siūlo sprendimą, kuris šią taisyklę laužo ir primena kompiuterių atnaujinimo logiką.

    „Nio“ miesto elektromobiliui „Firefly“ pristatomas didesnės talpos akumuliatoriaus paketas, kurį, kaip teigiama, galės įsidiegti ir jau automobilį turintys klientai. Tai reikštų, kad daliai savininkų įmanomas apčiuopiamas ridos šuolis nepakeičiant paties automobilio.

    Ridos šuolis be naujo automobilio

    Iki šiol „Nio Firefly“ komplektuotas 42,1 kilovatvalandės akumuliatoriumi, o deklaruojamas nuvažiuojamas atstumas siekė 420 kilometrų pagal Kinijoje taikomą CLTC ciklą. Dabar pristatomas 60 kilovatvalandžių paketas, kuris pagal tą patį ciklą turėtų leisti nuvažiuoti apie 560 kilometrų.

    Svarbu tai, kad, remiantis viešai skelbta informacija, naujasis paketas išlaiko tuos pačius gabaritus kaip ir ankstesnis. Tai leidžia jį montuoti be esminių konstrukcinių pakeitimų, o talpos augimas pasiekiamas kita ličio jonų chemija.

    Kuo skiriasi akumuliatoriaus chemija

    Pranešama, kad didesnės talpos paketą tiekia „CATL“, o technologinis pokytis siejamas su perėjimu nuo ličio geležies fosfato sprendimo prie nikelio, kobalto ir mangano chemijos. Pastaroji paprastai pasižymi didesniu energijos tankiu, todėl tame pačiame tūryje galima sutalpinti daugiau talpos.

    Vairuotojams tai reiškia paprastą naudą: daugiau ridos, mažiau įkrovimų, patogesnės kelionės už miesto. Kita medalio pusė yra tai, kad skirtingos chemijos akumuliatoriai gali skirtis kaina, žaliavų struktūra ir jautrumu eksploatacijos sąlygoms.

    Keičiamos baterijos ir paslauga

    „Nio“ ilgą laiką vysto keičiamos baterijos infrastruktūrą: specialiose stotelėse akumuliatorius pakeičiamas per kelias minutes, o vairuotojui nereikia laukti įkrovimo. Tokia schema leidžia ne tik greitai „papildyti energiją“, bet ir teoriškai naudoti skirtingo dydžio paketus pagal poreikį.

    Skelbiama, kad „Firefly“ modelis prie tokios infrastruktūros galės prisijungti per naujesnės konstrukcijos baterijų keitimo stoteles. Kol kas neatskleidžiama, kiek kainuos perėjimas prie 60 kilovatvalandžių paketo ir ar klientai jį galės įsigyti, ar naudoti nuomos principu.

    Vakarų rinkose tokio tipo akumuliatorių atnaujinimai vis dar reti, nes dažniau pasirenkamas įkrovimo infrastruktūros plėtros kelias, o baterijos pakeitimas laikomas brangiu remontu. Vis dėlto „Nio“ žingsnis rodo kryptį, kurioje elektromobilis gali būti vertinamas kaip ilgiau aktualus produktas, o ridos ribą bus įmanoma pakelti ir po pirkimo.

    Daugiau detalių apie „Firefly“ didesnės talpos akumuliatorių ir atnaujinimo sąlygas gamintojas turėtų pateikti per planuojamą pristatymo renginį spalio 23 dieną. Tuomet paaiškės ir praktiniai klausimai, ar toks sprendimas taps realiai masinis, ar liks nišine paslauga.

  • „Mercedes-Benz“ pardavimai smuko 6 proc., bet elektromobiliai iššovė į rekordą: kas vyksta?

    „Mercedes-Benz“ pardavimai smuko 6 proc., bet elektromobiliai iššovė į rekordą: kas vyksta?

    Akcijos reagavo iškart

    „Mercedes-Benz“ akcijos spalio 7 dieną smuktelėjo po to, kai gamintojas pranešė apie 2026 metų trečiojo ketvirčio rezultatus: pasauliniai automobilių ir furgonų pardavimai siekė 491 700 vienetų, tai yra 6 proc. mažiau nei prieš metus.

    Rinkas neramino signalas, kad augimas Europoje ir Šiaurės Amerikoje nekompensavo kritimo Azijoje, ypač Kinijoje, kuri išlieka vienu svarbiausių gamintojo regionų.

    Kinija tempė rezultatą žemyn

    Vien lengvųjų automobilių segmente „Mercedes-Benz“ pardavimai krito 8 proc. iki 407 200 automobilių. Azijoje bendrovė pardavė 132 300 automobilių, tai yra 25 proc. mažiau nei prieš metus.

    Didžiausias smūgis fiksuotas Kinijoje: ten pardavimai, gamintojo teigimu, susitraukė 31 proc. Priežastimis įvardijama itin arši konkurencija, sudėtingos rinkos sąlygos ir svyruojanti paklausa.

    „Už Kinijos ribų automobilių pardavimai 2026 metais augo jau trečią ketvirtį iš eilės“, – sakė „Mercedes-Benz“ valdybos narys Mathias Geisen, atsakingas už pardavimus ir klientų patirtį.

    Bendrovė pažymi, kad Kinijoje geriausiai sekėsi GLC ir E klasės modeliams, o jų pardavimai sudarė beveik du trečdalius visų „Mercedes-Benz Cars“ pardavimų šioje rinkoje.

    Elektromobilių pardavimai pasiekė rekordą

    Nepaisant bendro nuosmukio, bendrovė fiksavo istorinį baterijomis varomų elektromobilių pardavimų ketvirtį. 2026 metų trečiąjį ketvirtį visiškai elektrinių automobilių pardavimai išaugo 61 proc. iki 68 400 vienetų.

    Gamintojas nurodo, kad visiškai elektriniai modeliai sudarė rekordinę 16,8 proc. pasaulinių lengvųjų automobilių pardavimų dalį, tai yra 7,2 procentinio punkto daugiau nei prieš metus.

    „Tai buvo didžiausi ketvirčio elektromobilių pardavimai bendrovės istorijoje, o didžiausią postūmį suteikė elektrinis GLC, kurio pardavimai, palyginti su antru ketvirčiu, išaugo daugiau nei tris kartus“, – sakė Mathias Geisen.

    Europoje bendri „Mercedes-Benz“ pardavimai augo 5 proc. iki 168 700 automobilių, o Šiaurės Amerikoje didėjo 4 proc. iki 83 200 vienetų. Gamintojas teigia, kad nauji elektriniai modeliai kai kuriose rinkose sulaukė itin didelio susidomėjimo, o užsakymų portfeliai dalyje Europos rinkų nusitęsia ir į 2027 metus.

    Per pirmus devynis 2026 metų mėnesius „Mercedes-Benz“ pardavė 1 244 400 automobilius, tai yra 7 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Tuo pat metu visiškai elektrinių automobilių pardavimai per šį laikotarpį, bendrovės duomenimis, padidėjo 40 proc. iki 165 500 vienetų.

  • „Volkswagen“ ruošiasi istoriniam kirčiui: 100 000 darbo vietų mažinimas ir grėsmė 4 gamykloms

    „Volkswagen“ ruošiasi istoriniam kirčiui: 100 000 darbo vietų mažinimas ir grėsmė 4 gamykloms

    Susitarimas dėl 100 000 vietų

    Vokietijos automobilių gamintoja „Volkswagen“ pranešė, kad vadovybė ir profesinės sąjungos sutarė dėl papildomo 50 000 darbo vietų mažinimo iki dešimtmečio pabaigos. Tai prisidės prie anksčiau planuotų 50 000, todėl bendras mažinimas sieks 100 000.

    Bendrovė teigia, kad personalo apimtys turi būti nuosekliai derinamos prie ekonominės realybės. Skaičiuojama, kad tai sudarytų apie 15 proc. visos grupės darbuotojų.

    „Būtina sistemingai suderinti darbuotojų skaičių su ekonomine realybe“, – teigiama „Volkswagen“ pareiškime.

    Sprendimui pritarė stebėtojų taryba, kurioje dirba ir darbuotojų, ir akcininkų atstovai. Tai laikoma svarbiu žingsniu sudėtingose derybose dėl kaštų mažinimo ir konkurencingumo.

    Kodėl spaudimas didėja

    „Volkswagen“ nurodo, kad situaciją apsunkina JAV tarifų politika, nepastovi elektromobilių paklausa ir ypač aštri konkurencija Kinijoje bei iš Kinijos gamintojų. Pastarieji pastaraisiais metais aktyviai plečia eksportą ir didina kainų spaudimą Europoje.

    Europos gamintojams papildomų iššūkių kelia ir sparčiai besikeičianti vartotojų paklausa: pirkėjai jautriau reaguoja į kainą, o elektromobilių rinkoje daugėja modelių, kurie siūlo didelę komplektaciją už mažesnę sumą. Tuo pat metu didelę reikšmę turi ir baterijų tiekimo grandinės, energijos kainos bei gamybos efektyvumas.

    Gamyklos Vokietijoje ir istorinis precedentas

    Įmonė taip pat pripažino, kad keturių Vokietijos gamyklų ateitis 2030-aisiais nėra užtikrinta. Kalbama apie padalinius Hanoveryje, Emdėne, Cvikau ir Nekarsulme.

    Jei šie objektai būtų uždaryti, tai būtų pirmas kartas, kai „Volkswagen“ užvertų pilno masto automobilių gamyklas savo namų rinkoje. Toks scenarijus reikštų reikšmingą poslinkį Vokietijos pramonės politikoje ir darbo rinkoje, nes automobilių sektorius išlieka viena svarbiausių šalies ekonomikos atramų.

    „Stebėtojų taryba vienbalsiai patvirtino vykdomosios valdybos šiandien pristatytą ateities planą“, – sakė „Volkswagen“ vadovas Oliveris Blume.

    „Volkswagen“ grupė vienija ne tik pagrindinį „Volkswagen“ prekės ženklą, bet ir „Audi“, „Porsche“, „Škoda“, „SEAT“, „Cupra“, taip pat prabangos segmentą atstovaujančius „Bentley“, „Lamborghini“ ir „Ducati“. Bendrovė pabrėžia, kad pertvarka apims visą grupę ir sieks atkurti konkurencingumą pasaulinėje rinkoje.

  • Į Europą atkeliauja Kinijoje surinkti „Audi“ elektromobiliai: pigesni už vietinius, bet yra kabliukas

    Į Europą atkeliauja Kinijoje surinkti „Audi“ elektromobiliai: pigesni už vietinius, bet yra kabliukas

    Į Europos rinką netikėtai skinasi kelią Kinijai skirti „Audi“ elektromobiliai, kurių gamintojas oficialiai neplanavo pardavinėti Senajame žemyne. Vis dėlto nepriklausomas importuotojas Vokietijoje juos atgabena, suderina su europiniais reikalavimais ir registruoja, o galutinė kaina, kaip teigiama, išlieka mažesnė nei panašių Europoje gaminamų modelių.

    Kalbama apie du Kinijos rinkai nuo nulio kurtus modelius: „Audi“ E5 Sportback ir E7X SUV, kurie sukurti bendradarbiaujant su partneriu SAIC. Jie remiasi aukštos įtampos architektūra, o salonuose akcentuojama skaitmenizacija, dideli ekranai ir pažangios pagalbos vairuotojui sistemos, įskaitant lidarą.

    Kaina mažesnė, galia didelė

    Importuotojo skelbiamais duomenimis, E5 Sportback gali būti komplektuojamas dviejų variklių pavara, išvystančia iki 776 arklio galių, ir 100 kilovatvalandžių baterija. Toks derinys leidžia siūlyti įspūdingas charakteristikas, o kaina, net įvertinus logistiką ir homologaciją, esą tampa konkurencinga prieš analogiško dydžio europinius elektrinius modelius.

    Elektrinių SUV segmente skirtumas dar labiau krinta į akis: E7X siūlomas maždaug nuo 86 800 eurų su pridėtinės vertės mokesčiu, kai panašaus tipo europiniai modeliai Vokietijoje startuoja brangiau. Importuotojas pirkėjams prideda įkrovimo adapterį ir žada dvejų metų garantiją per nepriklausomą remonto partnerių tinklą.

    Kur slypi rizika?

    Nors pirmieji tokie automobiliai jau pastebimi Vokietijos keliuose, ekspertai perspėja dėl praktinių niuansų. Didžiausi klausimai kyla dėl atsarginių dalių tiekimo, remonto procedūrų ir to, ar specializuotos dirbtuvės turės pakankamai žinių dirbti su Kinijos specifikacijos modeliais.

    „Šie modeliai sukurti partnerystėje su SAIC ir yra giliai integruoti į Kinijos skaitmeninę ekosistemą“, – sakė „Audi“ atstovas.

    Prie rizikų pridedamas ir programinės įrangos bei pagalbos vairuotojui sistemų suderinamumas. Pažangūs jutikliai ir asistavimo funkcijos dažnai kalibruojami konkrečios rinkos keliams ir ženklinimui, todėl Europoje jų veikimas gali skirtis, o kai kurios funkcijos gali būti ribotos.

    Precedentai rodo, kad viskas gali sustoti

    Dar vienas jautrus aspektas yra teisinė ir komercinė ateitis: jei gamintojas nuspręstų stabdyti tokių automobilių patekimą į Europą, savininkai gali susidurti su ilgalaikiais aptarnavimo ir vertės išlaikymo iššūkiais. Rinkoje jau būta atvejų, kai į Europą importuoti Kinijai skirti modeliai tapo ginčų objektu, o prekyba buvo sustabdyta.

    Tokie sandoriai pirkėjams gali atrodyti patrauklūs dėl kainos ir įrangos, tačiau prieš perkant vertėtų įvertinti visą eksploatacijos ciklą: garantijos realų veikimą, dalių tiekimo terminus, programinės įrangos atnaujinimus ir draudimo sąlygas. Elektromobilių konkurencijai aštrėjant, tokie importo kanalai gali stiprėti, bet rizikų jie kol kas nemažina.

  • „Xiaomi“ EREV su „SkyNomad“: alyvą keisti siūlo kas 3 metus – ar tai pakeis žaidimą?

    „Xiaomi“ EREV su „SkyNomad“: alyvą keisti siūlo kas 3 metus – ar tai pakeis žaidimą?

    Kinijos technologijų milžinė „Xiaomi“ pristatė naują šeimai orientuotą automobilių subprekės ženklą „SkyNomad“ ir du jo modelius N70 bei N90. Tai ne visiškai elektriniai SUV, o vadinamieji didesnio nuotolio elektriniai automobiliai (EREV), kuriuose benzininis variklis daugiausia veikia kaip generatorius, įkraunantis bateriją.

    Gamintojas teigia, kad šių modelių priežiūra gali priartėti prie pilnai elektrinių automobilių logikos. „Xiaomi“ skelbia, kad pirmasis alyvos keitimas būtų reikalingas tik po metų arba nuvažiavus 10 000 kilometrų, o vėliau rekomenduojamas intervalas siektų iki 3 metų arba 30 000 kilometrų, skaičiuojant važiavimą naudojant vidaus degimo variklį.

    Kodėl EREV gali reikėti mažiau priežiūros?

    EREV idėja pastaraisiais metais sparčiai populiarėja, ypač Kinijoje, nes žada elektrinio automobilio kasdienį patogumą be baimės likti be įkrovos. Skirtingai nei įprasti hibridai, EREV gali ilgą laiką važiuoti vien elektra, o benzininis variklis įsijungia rečiau ir dažniausiai nedalyvauja tiesiogiai varant ratus.

    Rečiau dirbantis variklis teoriškai patiria mažiau nusidėvėjimo, tačiau atsiranda kitos rizikos: senstantis kuras bake, drėgmės kaupimasis, trumpi darbo ciklai ir alyvos oksidacija. Dėl to kai kurie EREV ir įkraunami hibridai turi specialius algoritmus, kurie periodiškai paleidžia variklį, kad sistema išlaikytų degalų ir tepimo sistemos būklę.

    Kas slypi už ilgesnių alyvos intervalų?

    „Xiaomi“ detaliai neatskleidė, kokiais techniniais sprendimais paremtas toks intervalas, tačiau rinkoje jau matomas panašus trendas. Kiti gamintojai, vystantys EREV technologiją, sieja ilgesnius intervalus su patobulinta variklio konstrukcija, mažinančia drėgmės ir teršalų poveikį alyvai, bei specialiai pritaikyta mažos klampos alyva.

    Tokie pažadai svarbūs ne tik dėl patogumo. Vienas didžiausių argumentų prieš EREV iki šiol buvo tai, kad atsiradus vidaus degimo varikliui, grįžta ir dalis tradicinių aptarnavimo darbų bei sąnaudų, kurių pilnai elektriniai automobiliai dažnai išvengia. Jei ilgesni intervalai pasitvirtins realiomis eksploatacijos sąlygomis, EREV gali tapti patrauklesni tiems, kurie nori elektrinio važiavimo, bet nenori priklausyti tik nuo įkrovimo infrastruktūros.

    Ką tai reiškia vairuotojams praktikoje?

    Net ir esant ilgiems aptarnavimo intervalams, vairuotojams išlieka svarbu suprasti, kaip konkrečiai skaičiuojamas nuvažiuotas atstumas, ar jis susietas su variklio darbo laiku ir kokios sąlygos taikomos garantijai. Taip pat reikšmę turės klimatas, važiavimo režimas, automobilio įkrovimo įpročiai ir tai, ar variklis dažniau dirba trumpais ciklais.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad ilgesni intervalai nebūtinai reiškia visišką aptarnavimo poreikio sumažėjimą iki elektrinio automobilio lygio. Tačiau tai gali sumažinti skirtumą tarp EREV ir pilnai elektrinių modelių eksploatacinių rūpesčių, ypač jei gamintojai įdiegs pažangias būklės stebėsenos sistemas ir aiškiai apibrėš, kada ir kodėl automobilis pats inicijuoja variklio darbo ciklus.

    Kol kas „SkyNomad“ N70 ir N90 pristatomi kaip komfortui skirti šeimos SUV, o jų techninė koncepcija remiasi 1,5 litro turbininiu keturių cilindrų varikliu, veikiančiu kaip nuotolio didintuvas. Ar pažadėtas 3 metų alyvos intervalas taps nauju standartu, paaiškės tik tuomet, kai automobiliai bus masiškai eksploatuojami ir atsiras nepriklausomų duomenų apie realias priežiūros sąnaudas.

  • „Tesla“ skaidys veiklą Kinijoje? Elonas Muskas kirto: tai absurdiškai melaginga

    „Tesla“ skaidys veiklą Kinijoje? Elonas Muskas kirto: tai absurdiškai melaginga

    JAV elektromobilių gamintoja „Tesla“ atsidūrė dėmesio centre po pranešimo, kad bendrovės vadovai esą svarstė galimybę atskirti verslą Kinijoje nuo likusios įmonės veiklos. Apie tai skelbta remiantis šaltiniais, o naujiena iškart sukėlė diskusijas investuotojų ir analitikų bendruomenėje.

    Į šiuos svarstymus viešai sureagavo „Tesla“ vadovas Elonas Muskas, pareiškęs, kad tokie teiginiai yra netiesa. Jo komentaras pasirodė tuo metu, kai rinkos jautriai reaguoja į bet kokius signalus apie didžiųjų technologijų ir pramonės grupių ryšius su Kinija bei geopolitines rizikas.

    Kodėl Kinija „Tesla“ yra kritinė

    Kinija yra didžiausia pasaulio automobilių rinka, o elektromobilių segmente ji išlieka viena svarbiausių tiek paklausos, tiek gamybos grandinių prasme. „Tesla“ Šanchajuje veikianti „Gigafactory“ yra vienas kertinių bendrovės gamybos centrų, aptarnaujantis tiek vietinę rinką, tiek eksportą.

    Toks vaidmuo reiškia, kad bet kokie struktūriniai pokyčiai Kinijoje galėtų turėti reikšmingą poveikį „Tesla“ tiekimo grandinei, kaštams ir pristatymo terminams. Pastaraisiais metais automobilių gamintojai vis dažniau vertina tiekimo rizikas ir siekia didinti veiklos atsparumą regioninių sukrėtimų atveju.

    Geopolitika ir spaudimas atskirti rizikas

    Skirtingų blokų reguliacinė aplinka griežtėja, ypač kai kalbama apie duomenis, pažangias baterijų technologijas ir autonominio vairavimo sprendimus. Dėl to tarptautinės įmonės vis dažniau kuria veiklos modelius, leidžiančius atskirti jautrias funkcijas pagal regionus.

    Pranešime teigta, kad „Tesla“ patarėjai galėjo aptarinėti skirtingus atskyrimo scenarijus, tarp jų ir veiklos išskaidymą ar pardavimą. Tokie modeliai kartais svarstomi siekiant sumažinti politinę bei reguliacinę riziką, tačiau vien svarstymas dar nereiškia sprendimo ar realių veiksmų.

    Kalbos apie „SpaceX“ ir Musko atsakas

    Diskusijas dar labiau pakurstė rinkoje seniau sklandantys svarstymai apie galimus artimesnius „Tesla“ ir „SpaceX“ ryšius. Kadangi „SpaceX“ yra reikšmingas JAV gynybos užsakymų vykdytojas, investuotojai ir analitikai dažnai vertina, kaip tokie ryšiai galėtų pakeisti rizikų žemėlapį, įskaitant Kinijos kryptį.

    „Tai niekada net nebuvo svarstoma jokioje diskusijoje. Absurdiškai melaginga“, – sakė Elonas Muskas.

    Kol kas nėra patvirtintų duomenų, kad „Tesla“ būtų priėmusi sprendimą dėl Kinijos verslo atskyrimo. Artimiausiu metu daug kas priklausys nuo reguliacinių pokyčių JAV ir Kinijoje, paklausos dinamikos bei „Tesla“ strategijos, kaip subalansuoti augimą ir geopolitinę riziką.