Kas nuspręsta Londone
Jungtinės Karalystės Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad ginče dėl daugiau kaip 61 000 bitkoinų, kuriuos Londono Metropoliteno policija konfiskavo vykdydama tyrimą, turi būti taikoma Kinijos teisė. Teismo sprendimas apibrėžia, pagal kokią teisės sistemą bus vertinama, ar sukčiavimo aukos turi nuosavybės teisių į šį kriptoturtą.
Nutartį priėmė teisėjas Markas Turneris civilinio turto susigrąžinimo byloje, kurią inicijavo prokuratūra. Svarbu pabrėžti, kad šiuo etapu teismas dar nenustatė, kam bitkoinai priklauso, o tik pasirinko teisę, pagal kurią tai bus sprendžiama.
Bylos esmė ir aukų reikalavimai
Byla susijusi su Zhimin Qian, kuri, kaip nustatyta, Kinijoje 2014–2017 metais vykdė investicinio sukčiavimo schemas. Pasak bylos medžiagos, bitkoinai buvo įsigyti už sukčiavimo būdu gautas lėšas, o vėliau dalis jų buvo įsigyta ir kitais būdais, įskaitant kasimą.
Zhimin Qian po išvykimo iš Kinijos persikėlė į Londoną, o 2018 metais policija per kratas konfiskavo įrenginius, suteikusius prieigą prie kriptovaliutos. 2025 metais ji buvo nuteista laisvės atėmimo bausme už pinigų plovimą, o konfiskuotas turtas tapo atskiro civilinio ginčo objektu.
Į procesą Jungtinėje Karalystėje yra įsitraukę apie 16 000 asmenų, teigiančių praradę lėšas dėl minėtų schemų. Jie siekia, kad teismas pripažintų, jog konfiskuotas kriptoturtas priklauso jiems, o ne kad jie turi tik teisę reikalauti pinigų grąžinimo iš sukčių.
Kodėl svarbu, kokia teisė taikoma
Pagrindinis ginčas teisme kilo dėl to, ar aukų reikalavimai turėtų būti vertinami pagal Anglijos teisę, ar pagal Kinijos teisę. Aukų atstovai argumentavo, kad Anglijos teisė, arba mišrus modelis, galėtų geriau atspindėti jų interesus, tačiau prokuratūra laikėsi pozicijos, jog tinkamiausia taikyti Kinijos teisę.
Teisėjas pabrėžė, kad pareiškėjai turi įrodyti ne vien finansinę žalą, bet būtent nuosavybinį interesą į ginčijamą turtą. Praktikoje tai reiškia, kad vien kreditorinis reikalavimas dėl prarastų pinigų paprastai nėra pakankamas, jei norima gauti teismo pripažinimą, kad konkretus turtas priklauso aukoms.
Šis aspektas aukoms gali tapti kritiškai svarbus, nes taikant Kinijos teisę nuosavybės teisės į skaitmeninį turtą ir jų įrodinėjimo standartai gali būti vertinami kitaip nei pagal Anglijos teisę. Dėl to daliai pareiškėjų gali būti sudėtingiau pagrįsti, kad jie turi tiesiogines teises į konfiskuotus bitkoinus.
„Šiandienos sprendimas yra svarbus daugeliui tūkstančių Kinijos investuotojų, netekusių pinigų, nes teismas pasakė, kad aukų teisės į įšaldytus bitkoinus turi būti vertinamos pagal Kinijos teisę“, – sakė aukoms atstovaujančios kontoros partneris Jacksonas Ng.
Sprendimas taip pat didina neapibrėžtumą dėl galutinio turto paskirstymo ir gali turėti reikšmės valstybės galimybėms išlaikyti dalį konfiskuoto turto, jei aukoms nepavyktų įrodyti nuosavybės teisių. Kita vertus, dalis pareiškėjų jau signalizavo sieksiantys sprendimą apskųsti, tad procesas gali užtrukti.