CP v2

Tag: Kino festivaliai

  • Animasyros festivalis kelia kartelę Europoje: kaip garsas ir vaizdas keičia animacijos pasakojimą

    Animasyros festivalis kelia kartelę Europoje: kaip garsas ir vaizdas keičia animacijos pasakojimą

    Animasyros: augantis Europos animacijos centras

    Graikijos tarptautinis animacijos festivalis Animasyros, rengiamas Ermupolyje, šiemet užbaigė 19-ąjį sezoną ir vis tvirčiau įsitvirtina tarp ryškiausių tokio tipo renginių Europoje. Organizatoriai skelbia, kad programa buvo gausiausia iki šiol – pristatyta daugiau nei 280 filmų iš 50 šalių.

    Festivalio struktūrą sudarė septynios konkursinės programos – nuo tarptautinės ir studentų iki nacionalinės bei ilgametražių filmų, taip pat K.ID.S ir AnimaPride. Greta seansų vyko edukacinės dirbtuvės, industrijos renginiai ir Animasyros rinka, kuri regione tampa svarbia susitikimų vieta kūrėjams bei prodiuseriams.

    Artėjantis 20-metis ir ambicijos

    Animasyros prezidentas Vassilis Karamitssanis pabrėžė, kad per beveik du dešimtmečius festivalis tapo vienu svarbiausių animacijos traukos taškų Viduržemio regione. Pasak jo, renginio tikslas – ne tik rodyti Graikijos ir Europos talentus tarptautinei auditorijai, bet ir sekti technologines bei kūrybines inovacijas.

    Artėjant 20-ajam jubiliejui, festivalis planuoja dar labiau stiprinti tarptautines partnerystes ir industrijos dalį. Tai atspindi platesnę Europos animacijos tendenciją – festivaliai vis dažniau tampa ne vien kino peržiūrų erdve, bet ir platforma koprodukcijoms, talentų paieškai bei projektų vystymui.

    Garsas animacijoje: kodėl jis tampa pasakojimo varikliu

    Vienas ryškiausių šių metų svečių buvo Kanadoje gyvenantis garso dizaineris Olivier Calvert, pristatęs meistriškumo pamoką apie garsą kaip esminį pasakojimo įrankį. Festivalyje taip pat parodyta jo darbų programa, skirta atskleisti, kaip garso sprendimai formuoja animacijos ritmą, atmosferą ir emociją.

    Calvert akcentavo, kad garso dizainas gali būti ir realistiškas, ir psichologiškai veikiantis – kuriantis įtampą, leidžiantis ją „ištraukti“ nutylėjimais ar papildomais sluoksniais po muzika bei dialogu. Animacijoje, anot jo, garsas dažnai turi dar daugiau laisvės, nes pats pasaulis yra sukonstruotas nuo nulio.

    „Vaizdas yra kūnas, o garsas – siela“, – sakė Olivier Calvert.

    Jo teigimu, animaciniame filme nebūtina siekti tikroviško skambesio, todėl kūrėjai gali sąmoningai kurti naujas, unikalias taisykles turinčias visatas. Calvert taip pat pabrėžė, kad vis dažniau į kūrybinį procesą įsitraukia anksti, dar idėjų stadijoje, kai su režisieriumi ir kompozitoriumi formuojamas vientisas filmo garso pasaulis.

    Tarpvalstybinės kūrybos pavyzdys ir socialinė kritika

    Festivalio atidaryme parodyta Graikijoje premjerą turėjusi ispano Alberto Vásquezo animacija Decorado, pristatyta bendradarbiaujant su Ispanijos institucijomis. Filmas apibūdinamas kaip egzistencinė juodojo humoro istorija, kalbanti apie šiuolaikinio gyvenimo absurdiškumą ir kontrolės mechanizmus.

    Projekto kūrybos vadovas José Luis Ágreda pasakojo, kad Decorado sąmoningai žaidžia klasikinių animacijos nuorodų estetika, tačiau ją „sugadina“ spalvų ir atmosferos sprendimais, kad žiūrovas pajustų nerimą. Kūrėjų teigimu, filmas kalba apie visuomenę, kurioje išorė ima dominuoti prieš tikrovę, o socialiniai tinklai sustiprina dirbtinumo pojūtį.

    „Norėjome, kad žiūrovas suprastų: tai nėra sapnas, tai labiau košmaras“, – sakė José Luis Ágreda.

    Pasak kūrybinės komandos, siužetas taip pat kritikuoja tendenciją dehumanizuoti žmogų, kai individuali patirtis stumiama į šalį, o pasaulis aplink atrodo kaip dekoracija. Tokios temos pastaraisiais metais vis dažniau skamba Europos animacijoje, kur animacinė forma naudojama sudėtingoms socialinėms idėjoms perteikti be tiesmukumo.

    Kas laimėjo apdovanojimus

    Didysis tarptautinio konkurso prizas atiteko Annos Mantzaris filmui Please. Graikijos konkurse nugalėjo Konstantinos Demis darbas The Dog.

    Studentų konkursą laimėjo filmas Gauze, sukurtas penkių studentų komandos iš GOBELINS Paris. Televizijos ir užsakytų filmų kategorijoje įvertintas Eilidh Nicoll iš Jungtinės Karalystės filmas Saltwater, o žiūrovų prizą pelnė Martin Lund filmas Unstoppable.

  • Lisabonos MOTELX uždarė 20-ąjį sezoną: pagrindiniai apdovanojimai atiteko Šiaurės kinui

    Lisabonos MOTELX uždarė 20-ąjį sezoną: pagrindiniai apdovanojimai atiteko Šiaurės kinui

    Kas laimėjo šiųmetį MOTELX

    Lisabonoje pasibaigęs siaubo kino festivalis MOTELX, minėjęs 20-ąjį jubiliejų, apdovanojimų vakarą užbaigė ryškiu akcentu: svarbiausi tarptautiniai prizai atiteko Šiaurės Europos kūrėjams. Organizatoriai pabrėžė, kad šių metų programa siekė parodyti kuo platesnį siaubo kino spektrą nuo klasikinių žanro formų iki socialinio komentaro.

    Europos produkcijai skirtuose Méliès d’Argent apdovanojimuose trumpametražių kategorijoje išskirtas norvegų režisieriaus Fredriko S. Hanos darbas „Mancave“. Tuo metu geriausiu europietišku pilnametražiu pripažintas danų režisieriaus Kaspero Kalle filmas „No Rest for the Wicked“, kurio veiksmas nukeltas į 19 amžiaus Farerų salas.

    Portugalijos trumpo metro prizas ir specialus paminėjimas

    Nacionalinėje programoje pagrindinis MOTELX apdovanojimas už geriausią portugališką siaubo trumpametražį 2026 metais atiteko filmui „A Hora do Chico!“, kurį sukūrė João Severo ir Rafael Sá Carneiro. Tai ir didžiausias piniginis prizas šioje kategorijoje: 5 000 eurų.

    Žiuri savo sprendimą grindė filmo ambicija ir branda, akcentuodama jo kuriamą nerimą keliančią kelionę į praeitį, kuri persipina su alternatyvia realybe. Specialus paminėjimas atiteko filmui „Consumido“, kurį sukūrė [carrozo], išryškinant humorą, vizualinį preciziškumą ir taupią pasakojimo formą.

    Kiti įvertinimai ir dedikacijos

    Festivalyje apdovanotas ir Miguelio Monteiro Rico darbas „Hóspede“, laimėjęs prizą už geriausią portugališką siaubo scenarijų. Jaunesnei auditorijai skirtoje programos dalyje „Lobo Mau“ išskirtas Ispanijoje sukurtas filmas „Lexi“, kurį režisavo portugalų kūrėjas Bruno Simões.

    Žiūrovų prizas atiteko argentiniečių režisieriaus Cris Tapia Marchiori filmui „Gunman“. Tokie rezultatai atspindi ryškią festivalio kryptį: šalia prestižinių žiuri įvertinimų svarbi vieta paliekama ir publikai, kuri dažnai iškelia labiau netikėtus, auditoriją „kabinančius“ pasakojimus.

    Jubiliejinėje programoje buvo ir du reikšmingi pagerbimai: portugalių ir švedų kilmės režisierei Solveig Nordlund įteiktas Noémia Delgado apdovanojimas, skirtas už išskirtinį moterų indėlį siaubo kine. Taip pat pagerbta Julie Corman, siejant tai su amerikiečių režisieriaus ir prodiuserio Rogerio Cormano gimimo šimtmečiu.

    „Tai buvo nerimą kelianti kelionė į praeitį, kuri geriausiu būdu susilieja su alternatyvia realybe“, – teigė festivalio žiuri, argumentuodama sprendimą dėl geriausio portugališko trumpo metro nugalėtojo.

  • Pamela Anderson nustebino Venecijoje: nauja stilistika ir amfAR apdovanojimas patraukė dėmesį

    Pamela Anderson nustebino Venecijoje: nauja stilistika ir amfAR apdovanojimas patraukė dėmesį

    Pamela Anderson pastaraisiais metais išgyvena ryškų sugrįžimą į viešumą: ji vėl aktyviai vaidina, leidžia asmeninius projektus ir vis dažniau tampa ryškiausių renginių viešnia. Aktorė, išgarsėjusi dar 1990-aisiais, šiandien dėmesį traukia ne tik karjera, bet ir sąmoningai keičiama viešoji laikysena.

    Po „Netflix“ dokumentinio filmo ji išleido autobiografiją, kurioje atvirai pasakojo apie sudėtingus gyvenimo etapus ir karjeros užkulisius. Pastaruoju metu Anderson taip pat sugrįžo į aktorystę ir renkasi vaidmenis, kurie labiau pabrėžia brandą bei patirtį, o ne vien pramoginį įvaizdį.

    Ne mažiau aptarinėjami ir jos stiliaus pokyčiai: aktorė atsisakė ryškaus makiažo, o šukuoseną per pastaruosius sezonus keitė ne kartą. Vienu metu pasirodžiusi ryškiai rusvais plaukais, vėliau ji sugrįžo prie šviesaus įvaizdžio, kurį pati sieja su autentiškumu.

    Praėjusį savaitgalį Anderson lankėsi Venecijoje, kur buvo pastebėta su elegantiška, klasiką primenančia stilistika. Ji pasirodė vilkėdama Oscar de la Renta suknelę, avėjo Giuseppe Zanotti avalynę ir pasirinko „Pandora“ papuošalus, taip dar kartą pabrėždama pastaruoju metu ryškėjančią prabangią, bet santūrią kryptį.

    Vėliau ji dalyvavo amfAR Gala Venezia 2026 renginyje, kuriame buvo įvertinta už filantropinę veiklą, susijusią su parama AIDS sergantiems žmonėms. Šis apdovanojimas priminė, kad amfAR renginiai tradiciškai siejami su lėšų rinkimu moksliniams tyrimams, švietimui ir prevencijai, o matomų asmenybių dalyvavimas tokiuose vakaruose padeda stiprinti viešą dėmesį sveikatos temoms.

    Galoje Anderson vilkėjo ilgą, oranžinės spalvos satino suknelę su plonomis petnešėlėmis ir lengvu šaliu, kuris atliko ir šleifo funkciją. Ji ir toliau laikėsi savo pastaruoju metu atpažįstamos taisyklės: minimalizmas, natūralumas ir atsisakymas ryškesnio makiažo.

    Venecijoje aktorė tęsė ir profesinius įsipareigojimus, pristatydama filmą „Place To Be“. Kitą dieną ji buvo užfiksuota su juodu kostiumu ir balta, klasikinio stiliaus palaidine, o bendrą įvaizdį papildė tamsūs batai bei akiniai nuo saulės.

    Pastarųjų pasirodymų nuotraukos socialiniuose tinkluose ir pramogų žiniasklaidoje dar kartą įrodė, kad Anderson sugeba išlaikyti dėmesį ne skandalais, o kryptingai formuojamu įvaizdžiu. Venecijoje ji aiškiai parodė, jog jos dabartinis stilius remiasi elegancija, paprastumu ir išskirtinumu be pertekliaus.

  • Olivia Wilde užkariavo Lokarną: paprasta suknelė ir įspūdingas akcentas pavergė publiką

    Olivia Wilde užkariavo Lokarną: paprasta suknelė ir įspūdingas akcentas pavergė publiką

    Holivudo aktorė ir režisierė Olivia Wilde savaitgalį pasirodė 79-ajame tarptautiniame Lokarno kino festivalyje Šveicarijoje. Ant raudonojo kilimo ji sulaukė itin daug dėmesio dėl minimalistinės, bet efektingai sukonstruotos vakarinės suknelės.

    Festivalyje Wilde rinkosi ilgą modelį su tamsesniu, odą primenančiu korseto tipo viršumi, o likusi suknelės dalis leidosi šviesiu, platėjančiu siluetu. Įvaizdį ji užbaigė subtiliais papuošalais ir natūraliai krentančiais, lengvai banguotais plaukais.

    Tokio tipo derinys, kai ryškus konstrukcinis viršus kontrastuoja su šviesiu, judesį pabrėžiančiu sijonu, pastaraisiais sezonais tapo viena ryškiausių raudonojo kilimo krypčių. Stilistai vis dažniau renkasi ne maksimaliai puošnius, o aiškių linijų sprendimus, kuriuose svarbiausia tampa kirpimas, faktūra ir detalės.

    Wilde kino gerbėjams žinoma ne tik dėl vaidmenų, bet ir dėl darbo už kameros. Ji yra režisavusi filmus „Booksmart“ ir „Don’t Worry Darling“, o televizijoje ryškiai įsiminė kaip Remy Hadley, pravarde Trisdešimt, seriale „House“.

    Pastaruoju metu Wilde aktyviai pristato naujausius projektus ir dalyvauja tarptautiniuose kino renginiuose, kur dėmesys krypsta ne tik į premjeras, bet ir į komunikaciją bei įvaizdžio strategiją. Lokarno festivalis laikomas viena svarbiausių Europos kino platformų, kurioje dažnai išryškėja ir ateinančio sezono tendencijos, įskaitant raudonojo kilimo estetiką.

  • Izraelio režisierius Nadavas Lapidas traukiasi iš Marselio FID festivalio: kas įžiebė boikoto bangą

    Izraelio režisierius Nadavas Lapidas traukiasi iš Marselio FID festivalio: kas įžiebė boikoto bangą

    Izraelio režisierius Nadavas Lapidas pranešė nedalyvausiantis Marselio tarptautiniame kino festivalyje FID, kur turėjo dirbti žiuri ir pristatyti savo ankstesnį filmą Policininkas. Sprendimas priimtas po dalies kino bendruomenės raginimų boikotuoti festivalį dėl Lapido dalyvavimo.

    FID, kuris vyksta liepos 7–12 dienomis ir garsėja nepriklausomo autorinio kino atranka, šįkart atsidūrė politinių ginčų centre. Pasak organizatorių, po vidinių raginimų boikotuoti renginį iš programos pasitraukė apie dešimt filmų iš maždaug 120.

    Protesto priežastimi viešai įvardyta Lapido naujausio filmo Taip finansavimo struktūra. Kritikai teigė, kad kūrinys iš dalies finansuotas Izraelio viešosiomis lėšomis, todėl režisieriaus kvietimas esą siunčia netinkamą žinutę karo Gazos Ruože kontekste.

    Filmo prodiuserė Judith Lou Lévy akcentavo, kad parama buvo gauta iš viešojo fondo, o ne tiesiogiai iš vyriausybės, ir sudarė tik 12 proc. biudžeto. Jos teigimu, tokie nepriklausomi fondai Izraelyje patys patiria politinį spaudimą, ypač kultūros ir žiniasklaidos srityse.

    Pats Lapidas tarptautinėje kino erdvėje seniai žinomas kaip Benjamino Netanyahu politikos kritikas, o pastaruosius penkerius metus gyvena Prancūzijoje. Jo filmai dažnai vaizduoja Izraelio visuomenės lūžius ir politinę įtampą, o kūrinys Taip, rodytas 2025 metais Kanuose, interpretuotas kaip aštri reakcija į smurto spiralę po spalio 7-osios ir į abejingumą palestiniečių aukoms.

    FID pareiškime boikotą pavadino nepagrįstu ir pabrėžė, kad neteisinga menininką laikyti atsakingu už jo šalies valdžios sprendimus. Festivalis teigė, jog būtent kritiniai balsai turėtų būti girdimi, net jei jų pasakojimai vėliau ginčijami.

    „Kai pamačiau spaudimą dėl mano dalyvavimo, pagalvojau, kad galbūt Prancūzijoje man nėra vietos. Jei mano buvimas nepriimtinas ir aš galiu būti paprasčiausiai ištrintas iš kino renginio, aš iš tiesų nebežinau, ką čia darau“, – sakė Nadavas Lapidas.

    Situacija sukėlė ir priešingą reakciją: viešoje erdvėje pasirodė menininkų laiškai, raginantys neskubėti tapatinti režisieriaus su valstybės politika vien dėl paso ar dalinio finansavimo šaltinių. Viename tokių kreipimųsi pabrėžta, kad kvietimas į festivalį nėra kultūrinės ambasadorystės suteikimas, ypač kai kūrėjas viešai kritikavo Gazos naikinimą.

    Kitoje pozicijoje esantys kino profesionalai, argumentavę boikotą, tvirtino siekiantys veikti prieš, jų žodžiais, kolonijinę ir genocidinę realybę, o festivalius kaltino kuriant dirbtinę simetriją tarp palestiniečių ir izraeliečių kūrybos. Šis ginčas išryškino platesnę tendenciją Europos kultūros lauke: konfliktų kontekste vis dažniau keliami klausimai, kur baigiasi institucijų atsakomybė ir prasideda individualaus menininko autonomija.

    Lapido pasitraukimas FID programai tapo reikšmingu smūgiu ne tik dėl jo tarptautinio statuso, bet ir dėl precedento, kaip greitai festivalio sprendimai gali būti perinterpretuoti politinio boikoto logika. Artėjant vasaros festivalių sezonui, ši istorija tikėtina taps vienu svarbiausių pavyzdžių, kaip kultūros renginiai Europoje bando derinti solidarumo, laisvos raiškos ir institucinio finansavimo dilemą.

  • Festivalis „Europos kinas ir dieną, ir naktį“ Panevėžyje: seansai, diskusijos ir naujos erdvės

    Panevėžyje prasidėjo 22-asis filmų festivalis „Europos kinas ir dieną, ir naktį“, kuris žiūrovus lydės iki vasaros pabaigos. Šių metų programa žada ne tik europinio kino seansus, bet ir pokalbius bei specialius renginius, skirtus aktualioms šiandienos temoms.

    Festivalis šiemet vyksta atsinaujinusiame kino centre „Garsas“, įsikūrusiame „Stasys Museum“ erdvėje. Organizatoriai tikisi, kad moderni aplinka pritrauks ir nuolatinius kino gerbėjus, ir tuos, kurie europinį kiną dar tik atranda.

    Programa ir temos

    Festivalio sudarytojai akcentuoja, kad atrinkti filmai padeda pažinti skirtingas Europos kultūras ir visuomenės patirtis. Dalis seansų papildomi diskusijomis, kurios leidžia gilesniame kontekste aptarti ekrane keliamus klausimus.

    Pastaraisiais metais europinis kinas vis dažniau atsigręžia į tapatybės paieškas, santykių trapumą, emocinę sveikatą, bendruomeniškumą ir pilietinį aktyvumą. Šias kryptis atliepia ir festivalio Panevėžyje programa, kviečianti ne tik žiūrėti, bet ir kalbėtis.

    Nemokami seansai ir susitikimai

    Gegužės 23 dieną, minint Europos muziejų naktį, numatytas nemokamas norvegų režisieriaus Ole Giæver filmo „Leiskite upei gyventi“ seansas. Filmas pasakoja apie samių kilmės mokytoją, o siužete paliečiamos tapatybės, gamtos išsaugojimo ir pilietinio įsitraukimo temos.

    Gegužės 27 dieną žiūrovams pristatomas čekų režisierės Zuzanos Kirchnerovos debiutinis ilgo metro filmas „Karavanas“, rodytas Kanų kino festivalyje. Po seanso planuojama diskusija su knygų autore, vertėja ir vaikų literatūros eksperte Aiguste Vykante Bartkute-Poderiene, taip pat dalyvaus Čekijos Respublikos ambasados Vilniuje atstovai.

    Gegužės 28 dieną kino centras „Garsas“ kartu su Panevėžio miesto visuomenės sveikatos biuru kvies į kroatų režisierės Jasnos Nanut komediją „Devintame danguje“, skirtą Nacionalinei vyrų dienai. Po filmo numatyta diskusija su priklausomybių konsultantu Valdemaru Misevičiumi.

    Organizatoriai primena, kad dalis renginių yra nemokami, tačiau reikalinga išankstinė registracija arba bilietų atsiėmimas. Festivalio renginiai Panevėžyje vyks iki rugpjūčio pabaigos.