Tag: Kino festivaliai

  • 27-erių varšuvietė Ewa Sobiczewska įsitvirtina Holivude: už „Family Trust“ pelnė tris apdovanojimus

    Varšuvoje užaugusi 27-erių aktorė, scenaristė ir prodiuserė Ewa Sobičevska vis drąsiau skina kelią Holivude. Už vaidmenį trumpametražiame amerikiečių filme „Family Trust“ ji pelnė net tris apdovanojimus.

    Apie tai ji pasakojo interviu Lenkijos leidiniui „Super Express“, prisimindama ir ypatingą filmo premjerą Los Andžele. Aktorė pabrėžia, kad būtent šiame mieste prasidėjo jos tarptautinis kelias, todėl sėkmė čia turi išskirtinę prasmę.

    „Family Trust“ istorijoje Sobičevska įkūnijo Naomi – moterį, kuri po tėvų mirties atsiduria skaudžiame konflikte su broliu dėl palikimo ir ateities planų. Pasak aktorės, kuriant personažą svarbiausia buvo nepadaryti Naomi vienareikšmiškai „blogąja“: jos ir brolio elgesį lemia neišgyventas gedulas ir neišsakytos emocijos.

    Aktorė teigia, kad filmui svarbus ir tai, kas lieka tarp eilučių: ką veikėjai nutyli, ko nedrįsta pasakyti tiesiai. Būtent tokias vidines įtampas ji su režisieriumi Tyleriu Townsendu esą daug kartų aptarinėjo repeticijų ir filmavimo metu.

    Trys asmeniniai apdovanojimai už vieną vaidmenį

    Sobičevska pasakoja, kad filmas per festivalius sulaukė platesnio įvertinimo, o ji pati buvo apdovanota už Naomi vaidmenį net tris kartus. Tarp paminėtų įvertinimų – geriausios aktorės apdovanojimas „AltFF Alternative Film Festival“, specialus žiuri prizas „Kodaikanal International Film Festival“ ir dar vienas apdovanojimas „Thilsri International Film Festival“.

    Pačiai kūrėjai svarbiausia ne vien statulėlės – ji džiaugiasi, kad filmo istorija buvo šiltai priimta žiūrovų. Anot jos, tai didžiausias signalas, kad jautri tema rado kelią iki auditorijos.

    „Scarlett“: penkios pareigos vienoje aikštelėje

    Be aktorinio darbo, Sobičevska dirba ir prie skaitmeninio serialo „Scarlett“, kurį sukūrė Rhiana Eastland. Jame ji yra ir bendraautorė, bendra-scenaristė, bendrarežisierė, bendra-prodiuserė bei aktorė.

    Ji sako, kad toks daugiafunkcis darbas padeda geriau suprasti scenų paskirtį ir viso sezono logiką. Kita vertus, atsistojusi prieš kamerą ji stengiasi „išjungti“ režisūrinį mąstymą ir pasitikėti partneriais filmavimo aikštelėje.

    Pasak jos, pirmasis „Scarlett“ sezonas sulaukė didelio dėmesio socialinėse platformose, o antrasis jau oficialiai anonsuotas. Naujuose epizoduose įtampa esą tik augs: dalis klausimų bus atsakyta, bet kartu atsivers ir naujų nežinomųjų.

    Tarp Lenkijos ir JAV: dvi kalbos ir „lenkiškas jautrumas“

    Sobičevska pasakoja, kad jau kelerius metus Los Andželą vadina namais – čia ji atvyko studijuoti American Academy of Dramatic Arts ir 2025 metais baigė šią mokyklą. Ji taip pat mini, kad prieš tai aktorystės mokėsi Varšuvoje, ROE Acting Studio.

    Aktorė pabrėžia, kad kilmė jai yra privalumas: ji kitaip stebi žmones ir kitaip reaguoja į emocijas nei dalis jos kolegų Amerikoje. Praktikoje, pasak jos, padeda ir darbas dviem kalbomis – ji vaidino ir lenkiškame trumpametražiame filme „Alastor“, o JAV reguliariai dirba kine, teatre ir internetiniame seriale.

    Kalbėdama apie įkvėpimus, Sobičevska išskiria Meryl Streep ir Nicole Kidman. Jai didelį įspūdį paliko M. Streep vaidmuo filme „Sofijos pasirinkimas“ ir N. Kidman darbas juostoje „Valandos“, ypač gebėjimas perteikti emocijas tyla ir minimaliais gestais.

    Artimiausiems metams aktorė planuoja tęsti darbus JAV: filmuotis antrajame „Scarlett“ sezone, imtis naujų trumpametražių projektų ir kurti vaizdo klipus. Galimybės dirbti Lenkijoje ji neatmeta, tačiau sako, kad kol kas jos profesinis kelias veda per Los Andželą.

  • Toruń „Camerimage“ startuoja lapkričio 7-ąją: atvyksta Darrenas Aronofsky, Joanna Kulig ir Doda

    Lapkričio 7 dieną Lenkijoje prasideda 34-asis tarptautinis kino festivalis „ToruńCAMERIMAGE“, į Torunę sutrauksiantis ryškias kino ir pramogų pasaulio pavardes – tarp svečių minimi režisierius Darrenas Aronofsky, aktorė Joanna Kulig ir atlikėja Doda.

    Organizatorių teigimu, į renginį atvyksta ir garsus operatorius Januszas Kamińskis bei italų režisierius Luca Guadagnino. Festivalio atidarymo gala numatyta CKK „Jordanki“ pastate.

    Šių metų festivalis akcentuoja grįžimą prie praktinių kino dirbtuvių ir dėmesį dirbtiniam intelektui – organizatoriai žada rodyti DI sugeneruotus filmus bei hibridinės technikos projektus, o kūrėjai aiškins, kaip šie įrankiai naudojami realioje gamyboje.

    Festivalio direktorius Marekas Żydowiczius lapkričio 6 dieną pristatydamas programą pabrėžė, kad vienas iš aktualių klausimų – teisinis reguliavimas, nes, anot jo, kol kas trūksta aiškių taisyklių, užtikrinančių saugumą ir apsaugą nuo piktnaudžiavimo.

    DI, VR dirbtuvės ir galimas teisinis postūmis

    Festivalyje suplanuotos dirbtuvės, kuriose bus demonstruojama, kaip LED ekranai ir VR sprendimai gali padėti kurti filmų aplinkas: scenografija generuojama technologijomis, tačiau procese dalyvauja ir žmonės.

    Direktoriaus teigimu, būtent dėl reguliavimo spragų į Torunę kviečiami teisininkai, besispecializuojantys Europos Sąjungos teisėje. Skelbiama, kad diskusijų rezultatas galėtų tapti bendra iniciatyva, nukreipta į Europos Parlamentą.

    Organizatoriai taip pat atkreipia dėmesį į praktinę renginio pusę: netoli dvidešimties dirbtuvių vyks filmavimo paviljone, priklausančiame naujai pastatytai studijai.

    Žiuri, apdovanojimai ir daugiau nei 220 seansų

    Joanna Kulig vadovaus žiuri, vertinsiančiai režisūrinius debiutus, o Doda dalyvaus vertinant vaizdo klipus. Tuo metu Januszas Kamińskis Torunėje atsiims THR „Visionary in Cinematography“ apdovanojimą.

    Darrenas Aronofsky, režisavęs filmus „Juodasis gulbinas“ ir „Rekviem svajonei“, festivalyje turėtų atsiimti apdovanojimą už režisūrą.

    Miesto vadovai pabrėžia, kad Torunė siekia aktyviai stiprinti „ToruńCAMERIMAGE“ vardą ir kino kryptį apskritai. Taip pat primenama, kad mieste vyksta ir kiti kino renginiai, o pats Torunės vardas vis dažniau atsiranda filmų scenarijuose.

    Skelbiama, kad žiūrovų lauks daugiau nei 220 seansų, o peržiūros ir susitikimai su kūrėjais vyks „Cinema City“ salėse bei CKK „Jordanki“. Programoje numatyti ir specialieji seansai, studentų panoramos bei serialų konkursas.

  • Budapeštas mini Houdini mirties 100-metį: atvyko vienintelis gyvas palikuonis ir startavo renginių serija

    Budapeštas mini Houdini mirties 100-metį: atvyko vienintelis gyvas palikuonis ir startavo renginių serija

    Budapešte prasidėjo keturių dienų renginių programa, skirta iliuzionisto ir pabėgimo triukų meistro Harry Houdini mirties 100-mečiui. Miestas, kuriame gimė būsimasis artistas, šią sukaktį mini atminimo ženklais, pasirodymais ir kino renginiais, į ją atvyksta svečiai iš įvairių šalių.

    Renginių ciklas siejamas su „Houdini 100“ iniciatyva ir apima memorialinės lentos atidengimą, cirko pasirodymus bei specialią programą Houdini gimimo vietoje. Sukakties proga taip pat organizuojamas kino festivalis, akcentuojantis menininko palikimą ir jo įtaką šiuolaikinei magijos kultūrai.

    Į Budapeštą atvyko George Hardeen, pristatomas kaip vienintelis gyvas Houdini palikuonis, taip pat magijos pasaulyje gerai žinomi svečiai ir profesionalai. Tarp jų minimi ir JAV magijos bendruomenės atstovai, ir Vengrijoje žinomi scenos menininkai, prisidedantys prie programos.

    Kas buvo Harry Houdini?

    Harry Houdini gimė 1874 metais Budapešte, tuomet jo vardas buvo Erikas Weisas. Būdamas vaikas jis su šeima emigravo į Jungtines Valstijas, kur vėliau ėmė formuotis jo, kaip scenos atlikėjo, kelias nuo paprastų triukų iki itin rizikingų pabėgimo numerių.

    Sceninis vardas Houdini pasirinktas pagerbiant prancūzų iliuzionistą Jeaną Eugène’ą Robert-Houdiną, dažnai laikomą modernios magijos pradininku. Pasaulinę šlovę Houdini pelnė kaip antrankių ir spynų meistras, o jo pasirodymai neretai buvo kuriami taip, kad žiūrovui atrodytų kaip reali grėsmė atlikėjo gyvybei.

    Kaip gimė pabėgimo legenda?

    Istorikai ir magijos tyrinėtojai pabrėžia, kad Houdini sėkmę lėmė ne tik techniniai įgūdžiai, bet ir fizinis pasirengimas, ištvermė bei gebėjimas kurti įtampą. Jo karjeroje svarbiu lūžiu laikomas 1899 metais įvykęs susitikimas su impresarijumi Martinu Becku, kuris paskatino susitelkti į pabėgimo numerius.

    Houdini gastroliavo Europoje ir JAV, o jo pasirodymuose dažnai dalyvaudavo vietos policija, pateikdama antrankius, spynas ar net kameras. Nors atlikėjas būdavo apieškomas, o sąlygos atrodydavo neįveikiamos, jis vis ištrūkdavo, stiprindamas savo, kaip „antrankių karaliaus“, mitą.

    Ne mažiau svarbi buvo ir kita Houdini veiklos pusė: jis viešai kovojo su apsimetėliais, kurie pelnėsi iš tariamų antgamtinių galių. Tai stiprino jo, kaip racionalaus ir skeptiško scenos meistro, reputaciją ir padėjo formuoti naują požiūrį į magiją kaip į amatą, o ne mistiką.

    Mirtis, kuri iki šiol kelia klausimų

    Houdini mirė 1926 metais, spalio 31 dieną, Detroite. Oficialiai nurodyta mirties priežastis siejama su peritonitu, kilusiu dėl trūkusios apendikso ataugos, tačiau jau dešimtmečius aptarinėjama ir versija apie incidentą Monrealyje, kai atlikėjas esą netikėtai gavo smūgių į pilvą.

    Dalis pasakojimų mini ir spekuliacijas apie galimą kerštą iš spiritualistų, kuriuos Houdini kritikavo, tačiau patikimų įrodymų šioms prielaidoms trūksta. Taip pat žinoma, kad 2007 metais buvo keliamas palaikų ekshumacijos klausimas, bet iki šiol jis nebuvo įgyvendintas.

    Šiandien Houdini vardas išlieka vienu atpažįstamiausių magijos istorijoje, o jo palikimas gyvena ne tik knygose ir filmuose, bet ir muziejuose bei kolekcijose. Budapešto renginiai primena, kad pasaulinė legenda prasidėjo būtent šiame mieste, o jo istorija vis dar sugeba prikaustyti smalsumą.

  • ToruńCAMERIMAGE grįžta su 34-ąja edicija: paaiškėjo tikslios festivalio datos ir programa

    Tarptautinis kino festivalis ToruńCAMERIMAGE, laikomas vienu svarbiausių operatorių ir kino vaizdo kūrėjų renginių Europoje, artėja prie savo 34-osios edicijos. Organizatoriai paskelbė oficialų šių metų festivalio kalendorių ir patvirtino, kad renginys truks savaitę, kaip įprasta, derindamas seansus, meistriškumo pamokas ir susitikimus su kūrėjais.

    Festivalis Torunėje kasmet išskirtinai daug dėmesio skiria kino vaizdo menui, todėl programoje paprastai ryški konkurso dalis, specialios peržiūros ir renginiai, skirti profesinei bendruomenei. Tai renginys, į kurį atvyksta ne tik operatoriai, bet ir režisieriai, prodiuseriai, kino mokyklų atstovai bei techninės kino industrijos lyderiai.

    Šių metų ToruńCAMERIMAGE datos skelbiamos oficialiame festivalio tvarkaraštyje, kuriame taip pat nurodomi pagrindiniai programos blokai. Įprastai festivalio savaitė suplanuojama taip, kad žiūrovai galėtų rinktis iš kelių skirtingų linijų: konkursinių filmų, specialių seansų ir industrinių renginių.

    Pastaraisiais metais kino festivaliai vis dažniau akcentuoja ne tik raudonojo kilimo premjeras, bet ir profesinį turinį, padedantį suprasti, kaip kuriamas filmo vaizdas. Dėl to ToruńCAMERIMAGE reputacija auga ir tarp jaunų kūrėjų, ieškančių galimybių mokytis iš pripažintų meistrų, užmegzti ryšius bei pristatyti savo darbus.

    Organizatoriai ragina norinčius iš anksto susiplanuoti kelionę ir bilietus į populiariausius seansus bei susitikimus, nes dalis renginių gali būti greitai išgraibstoma. Išsami programa ir visi atnaujinimai skelbiami festivalio kanaluose, o tvarkaraštis gali būti tikslinamas artėjant renginiui.

  • Krokuvoje baigiasi mokslo ir technologijų kino festivalis: diskusijose – DI ir kova dėl dėmesio

    Krokuvoje finišuoja Science & Technology Film Festival, sujungęs kiną, mokslą ir ateities technologijas. Renginio dalyviai diskutavo, ar mokslo turinys gali konkuruoti su socialinių tinklų pramogomis ir kaip pasiekti plačią auditoriją neprarandant tikslumo.

    Festivalis vyko nuo spalio 21 dienos iki spalio 24 dienos, o programoje buvo pristatyti 48 filmai iš įvairių šalių. Organizatoriai skelbė, kad žiūrovai išvydo penkias pasaulines ir 15 europinių premjerų, o peržiūras lydėjo susitikimai su kūrėjais ir teminės diskusijos.

    Nuo mokslo iki auditorijų

    Viena ryškiausių programos diskusijų buvo skirta dilemai, su kuria susiduria edukatoriai ir turinio kūrėjai: kaip suderinti patikimumą ir patrauklią formą. Aptarta, ar siekis patekti į rekomendacijų srautus neišvengiamai veda į supaprastinimus, ir kaip algoritmų logiką išnaudoti visuomenei naudingam turiniui.

    Diskusijoje dalyvavo interneto turinio kūrėja Joanna Jasitczak ir edukatorius dr. Daniel Syrek, o pokalbį moderavo žurnalistas Grzegorz Zasępa. Dalyviai pabrėžė, kad auditorijos dėmesį vis dažniau lemia ne tema, o pateikimo forma, tačiau patikimumas išlieka kertinė ilgalaikio pasitikėjimo sąlyga.

    Kosmosas, vanduo ir DI

    Festivalio darbotvarkėje daug dėmesio skirta praktinėms technologijų taikymo sritims, įskaitant kosmoso sprendimų panaudojimą ekonomikai ir saugumui. Renginio pradžioje vykęs Space Connect Summit akcentavo, kad kosmoso infrastruktūra tampa ne tik mokslinių tyrimų, bet ir verslo bei kritinių paslaugų dalimi.

    Taip pat vyko konferencija Water Connect – Polska Woda 4.0, kurioje kalbėta apie vandens išteklių saugumą ir klimato keliamas rizikas. Organizatoriai išskyrė technologijų vaidmenį stebėsenai, prognozavimui ir infrastruktūros valdymui, kai ekstremalūs orai tampa vis dažnesni.

    Programoje netrūko ir temų apie dirbtinis intelektas, jo įtaką kūrybai bei visuomenei. Tokios diskusijos atliepia platesnę Europos tendenciją stiprinti kritinį raštingumą ir aiškiau atskirti mokslu grįstą turinį nuo sensacingų interpretacijų, ypač sparčiai plintant generatyvinėms priemonėms.

    Premjeros ir finalinė gala

    Tarp rodomų filmų minėti ir žinomų kino kūrėjų darbai, o dokumentikoje daug dėmesio skirta kosmoso istorijai bei žmogaus ir technologijų santykiui. Organizatoriai pabrėžė, kad festivalis sąmoningai jungia pramoginį formatą su edukacija, nes būtent toks derinys dažniausiai pritraukia platesnę auditoriją.

    Finalinė renginio dalis numatyta spalio 24 dieną Krokuvos technologijų parke, kur vyks apdovanojimų gala. Taip pat nurodyta, kad festivalis neseniai prisijungė prie European Science Film Association, o tai stiprina jo tarptautinį matomumą ir bendradarbiavimo galimybes.

  • Intrigos, karo paslaptys ir išdavystės: atskleisti pirmieji ToruńCAMERIMAGE Konkursų favoritai

    Tarptautinio festivalio ToruńCAMERIMAGE organizatoriai paskelbė pirmuosius filmus, kurie varžysis pagrindiniame konkurse. Programos užuominos žada psichologines dramas, moralinius pasirinkimus karo fone ir istorijas, kuriose asmeniniai santykiai tampa lemtingi. Festivalis tradiciškai daug dėmesio skiria kino operatorystei ir vaizdo pasakojimui, todėl atranka ypač domina kino profesionalus.

    Tarp pristatytų siužetų išryškėja istorija apie tarnaitę, siekiančią socialinio pakilimo, tačiau planus gali sugriauti praeities romanas su vokiečių kariu. Kitas filmas pasakoja apie beveik 2 metrų ūgio paauglę, kuri, nepaisant išorinių lūkesčių, svajoja apie paprastą gyvenimą atokiau nuo didžiojo sporto ir nuolatinio spaudimo.

    Pagrindinis konkursas ir reputacija

    ToruńCAMERIMAGE laikomas vienu svarbiausių kino operatorių ir vizualinės kino kalbos festivalių Europoje. Dėl to konkursinė programa dažnai tampa barometru, kokios estetinės kryptys ir filmavimo sprendimai šiuo metu dominuoja autoriniame kine. Į festivalį kasmet atvyksta operatoriai, režisieriai, prodiuseriai ir kino mokyklų atstovai.

    Festivalio organizatoriai paprastai filmus skelbia etapais, todėl ši žinia yra tik pradžia. Artėjant renginiui, programą papildo daugiau premjerų, o kartu daugėja ir diskusijų apie tai, kurie kūriniai gali tapti ryškiausiais metų pavyzdžiais vizualaus pasakojimo srityje.

    Tendencijos: moralinės dilemos ir intymus realizmas

    Pirmosios paskelbtos istorijos atspindi ryškią pastarųjų metų tendenciją kine grįžti prie žmogaus vidaus konfliktų, o ne vien išorinių įvykių. Karo kontekstas čia veikia kaip spaudimo testas, išryškinantis kaltę, lojalumą ir išlikimo instinktą, o santykių drama tampa ne mažiau pavojinga nei fronto realybė.

    Kita kryptis susijusi su kūno ir tapatybės tema, kai herojus vertinamas per fizinius bruožus ar sportinius pasiekimus. Tokie pasakojimai dažnai kalba apie socialinę stigmatizaciją, psichologinę savijautą ir teisę pačiam pasirinkti gyvenimo scenarijų, nepaisant aplinkinių lūkesčių.

    Organizatoriai kol kas atskleidė tik dalį atrinktų filmų, todėl kino gerbėjams verta sekti tolesnius programos papildymus. Pagrindinio konkurso titulų paskelbimas įprastai sukelia didelį susidomėjimą, nes būtent čia neretai pirmą kartą plačiau išryškėja filmai, vėliau keliaujantys per svarbiausius Europos kino apdovanojimus.

  • Animasyros festivalis kelia kartelę Europoje: kaip garsas ir vaizdas keičia animacijos pasakojimą

    Animasyros festivalis kelia kartelę Europoje: kaip garsas ir vaizdas keičia animacijos pasakojimą

    Animasyros: augantis Europos animacijos centras

    Graikijos tarptautinis animacijos festivalis Animasyros, rengiamas Ermupolyje, šiemet užbaigė 19-ąjį sezoną ir vis tvirčiau įsitvirtina tarp ryškiausių tokio tipo renginių Europoje. Organizatoriai skelbia, kad programa buvo gausiausia iki šiol – pristatyta daugiau nei 280 filmų iš 50 šalių.

    Festivalio struktūrą sudarė septynios konkursinės programos – nuo tarptautinės ir studentų iki nacionalinės bei ilgametražių filmų, taip pat K.ID.S ir AnimaPride. Greta seansų vyko edukacinės dirbtuvės, industrijos renginiai ir Animasyros rinka, kuri regione tampa svarbia susitikimų vieta kūrėjams bei prodiuseriams.

    Artėjantis 20-metis ir ambicijos

    Animasyros prezidentas Vassilis Karamitssanis pabrėžė, kad per beveik du dešimtmečius festivalis tapo vienu svarbiausių animacijos traukos taškų Viduržemio regione. Pasak jo, renginio tikslas – ne tik rodyti Graikijos ir Europos talentus tarptautinei auditorijai, bet ir sekti technologines bei kūrybines inovacijas.

    Artėjant 20-ajam jubiliejui, festivalis planuoja dar labiau stiprinti tarptautines partnerystes ir industrijos dalį. Tai atspindi platesnę Europos animacijos tendenciją – festivaliai vis dažniau tampa ne vien kino peržiūrų erdve, bet ir platforma koprodukcijoms, talentų paieškai bei projektų vystymui.

    Garsas animacijoje: kodėl jis tampa pasakojimo varikliu

    Vienas ryškiausių šių metų svečių buvo Kanadoje gyvenantis garso dizaineris Olivier Calvert, pristatęs meistriškumo pamoką apie garsą kaip esminį pasakojimo įrankį. Festivalyje taip pat parodyta jo darbų programa, skirta atskleisti, kaip garso sprendimai formuoja animacijos ritmą, atmosferą ir emociją.

    Calvert akcentavo, kad garso dizainas gali būti ir realistiškas, ir psichologiškai veikiantis – kuriantis įtampą, leidžiantis ją „ištraukti“ nutylėjimais ar papildomais sluoksniais po muzika bei dialogu. Animacijoje, anot jo, garsas dažnai turi dar daugiau laisvės, nes pats pasaulis yra sukonstruotas nuo nulio.

    „Vaizdas yra kūnas, o garsas – siela“, – sakė Olivier Calvert.

    Jo teigimu, animaciniame filme nebūtina siekti tikroviško skambesio, todėl kūrėjai gali sąmoningai kurti naujas, unikalias taisykles turinčias visatas. Calvert taip pat pabrėžė, kad vis dažniau į kūrybinį procesą įsitraukia anksti, dar idėjų stadijoje, kai su režisieriumi ir kompozitoriumi formuojamas vientisas filmo garso pasaulis.

    Tarpvalstybinės kūrybos pavyzdys ir socialinė kritika

    Festivalio atidaryme parodyta Graikijoje premjerą turėjusi ispano Alberto Vásquezo animacija Decorado, pristatyta bendradarbiaujant su Ispanijos institucijomis. Filmas apibūdinamas kaip egzistencinė juodojo humoro istorija, kalbanti apie šiuolaikinio gyvenimo absurdiškumą ir kontrolės mechanizmus.

    Projekto kūrybos vadovas José Luis Ágreda pasakojo, kad Decorado sąmoningai žaidžia klasikinių animacijos nuorodų estetika, tačiau ją „sugadina“ spalvų ir atmosferos sprendimais, kad žiūrovas pajustų nerimą. Kūrėjų teigimu, filmas kalba apie visuomenę, kurioje išorė ima dominuoti prieš tikrovę, o socialiniai tinklai sustiprina dirbtinumo pojūtį.

    „Norėjome, kad žiūrovas suprastų: tai nėra sapnas, tai labiau košmaras“, – sakė José Luis Ágreda.

    Pasak kūrybinės komandos, siužetas taip pat kritikuoja tendenciją dehumanizuoti žmogų, kai individuali patirtis stumiama į šalį, o pasaulis aplink atrodo kaip dekoracija. Tokios temos pastaraisiais metais vis dažniau skamba Europos animacijoje, kur animacinė forma naudojama sudėtingoms socialinėms idėjoms perteikti be tiesmukumo.

    Kas laimėjo apdovanojimus

    Didysis tarptautinio konkurso prizas atiteko Annos Mantzaris filmui Please. Graikijos konkurse nugalėjo Konstantinos Demis darbas The Dog.

    Studentų konkursą laimėjo filmas Gauze, sukurtas penkių studentų komandos iš GOBELINS Paris. Televizijos ir užsakytų filmų kategorijoje įvertintas Eilidh Nicoll iš Jungtinės Karalystės filmas Saltwater, o žiūrovų prizą pelnė Martin Lund filmas Unstoppable.

  • Lisabonos MOTELX uždarė 20-ąjį sezoną: pagrindiniai apdovanojimai atiteko Šiaurės kinui

    Lisabonos MOTELX uždarė 20-ąjį sezoną: pagrindiniai apdovanojimai atiteko Šiaurės kinui

    Kas laimėjo šiųmetį MOTELX

    Lisabonoje pasibaigęs siaubo kino festivalis MOTELX, minėjęs 20-ąjį jubiliejų, apdovanojimų vakarą užbaigė ryškiu akcentu: svarbiausi tarptautiniai prizai atiteko Šiaurės Europos kūrėjams. Organizatoriai pabrėžė, kad šių metų programa siekė parodyti kuo platesnį siaubo kino spektrą nuo klasikinių žanro formų iki socialinio komentaro.

    Europos produkcijai skirtuose Méliès d’Argent apdovanojimuose trumpametražių kategorijoje išskirtas norvegų režisieriaus Fredriko S. Hanos darbas „Mancave“. Tuo metu geriausiu europietišku pilnametražiu pripažintas danų režisieriaus Kaspero Kalle filmas „No Rest for the Wicked“, kurio veiksmas nukeltas į 19 amžiaus Farerų salas.

    Portugalijos trumpo metro prizas ir specialus paminėjimas

    Nacionalinėje programoje pagrindinis MOTELX apdovanojimas už geriausią portugališką siaubo trumpametražį 2026 metais atiteko filmui „A Hora do Chico!“, kurį sukūrė João Severo ir Rafael Sá Carneiro. Tai ir didžiausias piniginis prizas šioje kategorijoje: 5 000 eurų.

    Žiuri savo sprendimą grindė filmo ambicija ir branda, akcentuodama jo kuriamą nerimą keliančią kelionę į praeitį, kuri persipina su alternatyvia realybe. Specialus paminėjimas atiteko filmui „Consumido“, kurį sukūrė [carrozo], išryškinant humorą, vizualinį preciziškumą ir taupią pasakojimo formą.

    Kiti įvertinimai ir dedikacijos

    Festivalyje apdovanotas ir Miguelio Monteiro Rico darbas „Hóspede“, laimėjęs prizą už geriausią portugališką siaubo scenarijų. Jaunesnei auditorijai skirtoje programos dalyje „Lobo Mau“ išskirtas Ispanijoje sukurtas filmas „Lexi“, kurį režisavo portugalų kūrėjas Bruno Simões.

    Žiūrovų prizas atiteko argentiniečių režisieriaus Cris Tapia Marchiori filmui „Gunman“. Tokie rezultatai atspindi ryškią festivalio kryptį: šalia prestižinių žiuri įvertinimų svarbi vieta paliekama ir publikai, kuri dažnai iškelia labiau netikėtus, auditoriją „kabinančius“ pasakojimus.

    Jubiliejinėje programoje buvo ir du reikšmingi pagerbimai: portugalių ir švedų kilmės režisierei Solveig Nordlund įteiktas Noémia Delgado apdovanojimas, skirtas už išskirtinį moterų indėlį siaubo kine. Taip pat pagerbta Julie Corman, siejant tai su amerikiečių režisieriaus ir prodiuserio Rogerio Cormano gimimo šimtmečiu.

    „Tai buvo nerimą kelianti kelionė į praeitį, kuri geriausiu būdu susilieja su alternatyvia realybe“, – teigė festivalio žiuri, argumentuodama sprendimą dėl geriausio portugališko trumpo metro nugalėtojo.

  • Pamela Anderson nustebino Venecijoje: nauja stilistika ir amfAR apdovanojimas patraukė dėmesį

    Pamela Anderson nustebino Venecijoje: nauja stilistika ir amfAR apdovanojimas patraukė dėmesį

    Pamela Anderson pastaraisiais metais išgyvena ryškų sugrįžimą į viešumą: ji vėl aktyviai vaidina, leidžia asmeninius projektus ir vis dažniau tampa ryškiausių renginių viešnia. Aktorė, išgarsėjusi dar 1990-aisiais, šiandien dėmesį traukia ne tik karjera, bet ir sąmoningai keičiama viešoji laikysena.

    Po „Netflix“ dokumentinio filmo ji išleido autobiografiją, kurioje atvirai pasakojo apie sudėtingus gyvenimo etapus ir karjeros užkulisius. Pastaruoju metu Anderson taip pat sugrįžo į aktorystę ir renkasi vaidmenis, kurie labiau pabrėžia brandą bei patirtį, o ne vien pramoginį įvaizdį.

    Ne mažiau aptarinėjami ir jos stiliaus pokyčiai: aktorė atsisakė ryškaus makiažo, o šukuoseną per pastaruosius sezonus keitė ne kartą. Vienu metu pasirodžiusi ryškiai rusvais plaukais, vėliau ji sugrįžo prie šviesaus įvaizdžio, kurį pati sieja su autentiškumu.

    Praėjusį savaitgalį Anderson lankėsi Venecijoje, kur buvo pastebėta su elegantiška, klasiką primenančia stilistika. Ji pasirodė vilkėdama Oscar de la Renta suknelę, avėjo Giuseppe Zanotti avalynę ir pasirinko „Pandora“ papuošalus, taip dar kartą pabrėždama pastaruoju metu ryškėjančią prabangią, bet santūrią kryptį.

    Vėliau ji dalyvavo amfAR Gala Venezia 2026 renginyje, kuriame buvo įvertinta už filantropinę veiklą, susijusią su parama AIDS sergantiems žmonėms. Šis apdovanojimas priminė, kad amfAR renginiai tradiciškai siejami su lėšų rinkimu moksliniams tyrimams, švietimui ir prevencijai, o matomų asmenybių dalyvavimas tokiuose vakaruose padeda stiprinti viešą dėmesį sveikatos temoms.

    Galoje Anderson vilkėjo ilgą, oranžinės spalvos satino suknelę su plonomis petnešėlėmis ir lengvu šaliu, kuris atliko ir šleifo funkciją. Ji ir toliau laikėsi savo pastaruoju metu atpažįstamos taisyklės: minimalizmas, natūralumas ir atsisakymas ryškesnio makiažo.

    Venecijoje aktorė tęsė ir profesinius įsipareigojimus, pristatydama filmą „Place To Be“. Kitą dieną ji buvo užfiksuota su juodu kostiumu ir balta, klasikinio stiliaus palaidine, o bendrą įvaizdį papildė tamsūs batai bei akiniai nuo saulės.

    Pastarųjų pasirodymų nuotraukos socialiniuose tinkluose ir pramogų žiniasklaidoje dar kartą įrodė, kad Anderson sugeba išlaikyti dėmesį ne skandalais, o kryptingai formuojamu įvaizdžiu. Venecijoje ji aiškiai parodė, jog jos dabartinis stilius remiasi elegancija, paprastumu ir išskirtinumu be pertekliaus.

  • Olivia Wilde užkariavo Lokarną: paprasta suknelė ir įspūdingas akcentas pavergė publiką

    Olivia Wilde užkariavo Lokarną: paprasta suknelė ir įspūdingas akcentas pavergė publiką

    Holivudo aktorė ir režisierė Olivia Wilde savaitgalį pasirodė 79-ajame tarptautiniame Lokarno kino festivalyje Šveicarijoje. Ant raudonojo kilimo ji sulaukė itin daug dėmesio dėl minimalistinės, bet efektingai sukonstruotos vakarinės suknelės.

    Festivalyje Wilde rinkosi ilgą modelį su tamsesniu, odą primenančiu korseto tipo viršumi, o likusi suknelės dalis leidosi šviesiu, platėjančiu siluetu. Įvaizdį ji užbaigė subtiliais papuošalais ir natūraliai krentančiais, lengvai banguotais plaukais.

    Tokio tipo derinys, kai ryškus konstrukcinis viršus kontrastuoja su šviesiu, judesį pabrėžiančiu sijonu, pastaraisiais sezonais tapo viena ryškiausių raudonojo kilimo krypčių. Stilistai vis dažniau renkasi ne maksimaliai puošnius, o aiškių linijų sprendimus, kuriuose svarbiausia tampa kirpimas, faktūra ir detalės.

    Wilde kino gerbėjams žinoma ne tik dėl vaidmenų, bet ir dėl darbo už kameros. Ji yra režisavusi filmus „Booksmart“ ir „Don’t Worry Darling“, o televizijoje ryškiai įsiminė kaip Remy Hadley, pravarde Trisdešimt, seriale „House“.

    Pastaruoju metu Wilde aktyviai pristato naujausius projektus ir dalyvauja tarptautiniuose kino renginiuose, kur dėmesys krypsta ne tik į premjeras, bet ir į komunikaciją bei įvaizdžio strategiją. Lokarno festivalis laikomas viena svarbiausių Europos kino platformų, kurioje dažnai išryškėja ir ateinančio sezono tendencijos, įskaitant raudonojo kilimo estetiką.