Tag: Kino industrija

  • Johno Goodmano gynyba Tomo Cruise’o fiasko: „Digger“ kainavo 125 mln., bet uždirbo apie 50 mln.

    Filmas „Digger“, kuriame pagrindinį vaidmenį atliko Tomas Cruise’as, tapo didžiausiu aktoriaus kasos nusivylimu – kūrinys, kainavęs mažiausiai 125 mln. JAV dolerių, pasaulyje surinko tik apie 50 mln.

    Kaip teigiama „MovieWeb“, prie filmo dėmesį atkreipė ir vienas jo aktorių Johnas Goodmanas, suvaidinęs Jungtinių Valstijų prezidentą. Pokalbyje tinklalaidėje „Happy Sad Confused“ jis atvirai pripažino, kad jį įskaudino neigiamos kritikų reakcijos.

    Goodmanas svarstė, kad ankstyvi įspūdžiai galėjo pakenkti filmui dar prieš jam realiai pasirodant kino teatruose. Pasak aktoriaus, žmonėms tai tapo priežastimi apskritai vengti juostos.

    Nors „Digger“ finansiniai rezultatai itin prasti, Goodmanas tikina, kad pats darbu prie šio projekto didžiuojasi ir filmavimą vadina smagia patirtimi, užėmusia apie pusmetį jo gyvenimo.

    Apie ką yra „Digger“

    Filmą režisavo Alejandro G. Iñárritu, o Cruise’as jame vaidina senstantį naftos magnatą, kurio neatsakinga gręžimo veikla, kaip pristatoma, kelia grėsmę pasauliui.

    Tekste pabrėžiama, kad siužetas nėra vien tik apie tai – pasakojimas sudėtingesnis, tačiau detalių neatskleidžiama, siekiant negadinti įspūdžio dar nemačiusiems.

    Kritika ir viltis, kad filmas ras savo žiūrovą

    Aktorius pripažino, kad jam skaudu dėl filmo sutiktuvių, tačiau jis vis tiek tiki juostos idėja ir joje įžvelgia svarbią aplinkosauginę žinutę.

    Kartu Goodmanas neslėpė ir saviironijos: kalbėdamas apie ekologiją, jis pripažino mėgstantis automobilį su dideliu varikliu, tačiau vis tiek mano, kad filmas gali būti savotiškas „žadintuvas“.

    Jo manymu, „Digger“ dar gali atrasti auditoriją vėliau – filmas esą „bus ilgai“. Tokie pavyzdžiai kine nėra reti, kai prasti starto rezultatai vėliau užleidžia vietą kultinio filmo statusui.

    Goodmanas priminė filmus, kurie vėliau buvo pervertinti

    Aktorius pateikė ir savo karjeros pavyzdžių: jis vaidino 2008 metų filme „Speed Racer“, kuris iš pradžių buvo nesėkmingas, bet vėliau sulaukė palankesnio vertinimo.

    Goodmanas taip pat užsiminė, kad ne vienas jo darbas su brolių Coenų filmais pradžioje finansiškai neblizgėjo, tačiau vėliau žmonės vis tiek jį atpažįsta ir kalbina dėl tokių kūrinių kaip „Barton Fink“ ar „The Big Lebowski“.

    Tuo metu kritikams, sprendžiant iš publikacijos, dar anksti daryti galutines išvadas, kodėl „Digger“ taip stipriai nepasiteisino, tačiau istorija kino industrijoje ne kartą parodė, kad reputacija kartais keičiasi bėgant laikui.

    Publikacijoje taip pat minima, kad Johnas Goodmanas turi ir kitų projektų – tarp jų numatomas vaidmuo būsimo trečiojo sezono seriale „The Last of Us“ per HBO.

  • Jasono Stathamo 98 min. veiksmo bomba nemokamai pasiekė naują platformą – štai kur žiūrėti

    Veiksmo filmų gerbėjams – naujiena: 2016 metais pasirodęs trileris „Mechanikas: prisikėlimas“ su Jasonu Stathamu persikėlė į naują nemokamo srautinio transliavimo namus. Tai vienas tų filmų, kuriuose tempas beveik nemažėja nė minutei, o siužetas sukasi apie grįžimą į pavojingiausią amatą.

    Filmas tęsia 2011 metais išleisto „Mechaniko“ istoriją, kuri savo ruožtu rėmėsi 1972 metų to paties pavadinimo juosta su Charlesu Bronsonu. Pagrindinis herojus Arthuras Bishopas – profesionalus žudikas, garsėjantis tuo, kad jo nusikaltimai atrodo kaip nelaimingi atsitikimai.

    Šįkart Bishopas mėgina pasitraukti iš smurto pasaulio, tačiau jį greitai priverčia grįžti senas priešas. Pagrobiama moteris, kurią jis myli, todėl herojus gauna ultimatumą: įvykdyti kelias itin sudėtingas užduotis, o viską pateikti kaip atsitiktines mirtis.

    „Jasonas Stathamas yra aktorius, su kuriuo visada smagu dirbti, ir esu tikras, kad dar kažką nuveiksime ateityje“, – sakė režisierius Simonas Westas.

    Nors kritikai „Mechaniką: prisikėlimą“ vertino vėsiau nei pirmą dalį, filmas tapo komerciškai sėkmingas. Pasaulyje jis uždirbo apie 115 mln. eurų, o biudžetas siekė maždaug 37 mln. eurų, todėl kūrėjams projektas atsipirko ir atvėrė duris svarstymams apie tęsinį.

    Filmo sėkmė gerai atspindi platesnę tendenciją, kai senesni veiksmo hitai atgimsta platformose ir antrą kartą suranda auditoriją. Srautinių transliacijų rinkoje vis dažniau konkuruojama ne tik naujais originalais, bet ir licencijuotais, greito tempo žanro filmais, kurie puikiai tinka vakarui be ilgų įsipareigojimų.

    Tuo metu pats Stathamas išlieka viena ryškiausių veiksmo kino figūrų: jis reguliariai grįžta į žanrą su naujais projektais, o jo filmai nuolat migruoja tarp skirtingų platformų. Tai reiškia, kad tokie kūriniai kaip „Mechanikas: prisikėlimas“ periodiškai vėl tampa žiūrimiausiųjų sąrašuose, kai tik atsiranda lengviau pasiekiami žiūrovams.

  • Taika Waititi pagaliau prabilo apie Star Wars filmą: projektas atidedamas neribotam laikui

    Režisierius Taika Waititi po kelerius metus trukusių spėlionių pateikė aiškesnę žinią apie planuotą filmą Star Wars visatoje. Anot jo, projektas šiuo metu atidedamas neribotam laikui, nors galutinai nuo idėjos nėra atsisakoma.

    Apie Waititi projektą Lucasfilm kalbėjo dar prieš maždaug šešerius metus, kai studija pristatinėjo platesnius planus po vadinamosios Skywalker sagos pabaigos. Tuomet buvo akcentuojama, kad filmas turėtų vengti senųjų herojų ir pasiūlyti savarankišką istoriją, tačiau kūrybiniai pokyčiai ir grafikai ne kartą stabdė eigą.

    „Turiu nuvilti, bet mes jį iš tiesų padėsime į šaldiklį ir kartu dirbame prie kito dalyko“, – sakė Taika Waititi.

    Režisierius taip pat leido suprasti, kad sprendimą pristabdyti lėmė ne vien scenarijaus paieškos, bet ir kiti įsipareigojimai. Pastaraisiais metais Waititi vardas nuolat siejamas su keliais paraleliai vystomais projektais, todėl Lucasfilm atidėjimas suteikia studijai daugiau manevro laiko, o kūrėjui leidžia persidėlioti prioritetus.

    „Ledynmečiai baigiasi“, – pridūrė Taika Waititi, užsimindamas, kad prie Star Wars jis teoriškai galėtų sugrįžti vėliau.

    Šis pareiškimas nuskambėjo tuo metu, kai režisierius pristato naują mokslinės fantastikos filmą „Klara and the Sun“. Po premjeros Londone filmas sulaukė itin šaltų pirmųjų kritikų vertinimų ir viename didžiausių kino reitingų agregatorių startavo su 20 proc. įvertinimu, žemiausiu režisieriaus karjeroje.

    Tokie svyravimai būdingi ir pačiai Star Wars franšizei, kurioje per pastarąjį dešimtmetį ne kartą keitėsi planai, kūrybinės komandos ir leidimo grafikai. Rinkoje stiprėjant konkurencijai dėl auditorijos, studijos vis dažniau renkasi atsargesnį kelią: dalį projektų vysto lėčiau, testuoja idėjas ir ieško aiškaus kūrybinio tono prieš priimdamos brangius gamybos sprendimus.

  • Woody Alleno filmas Madride: filmavimą rems 3 mln. eurų viešų lėšų, bet ginčai niekur nedingo

    Woody Alleno filmas Madride: filmavimą rems 3 mln. eurų viešų lėšų, bet ginčai niekur nedingo

    JAV režisierius Woody Allenas Madride pristatė savo naują, 51-ąjį karjeros filmą, kurio filmavimai planuojami nuo spalio 5 dienos. Projektas bus filmuojamas daugiausia Ispanijos sostinėje ir Aranchueze, o didelė techninės komandos dalis turėtų būti vietos specialistai.

    Filmo gamybą parėmė Madrido miesto savivaldybė ir Madrido regiono valdžia. Abi institucijos pagal rėmimo sutartis, siejamas su miesto viešinimu, skiria po 1,5 mln. eurų, iš viso 3 mln. eurų.

    Bendras filmo biudžetas siekia apie 12 mln. eurų, todėl viešasis finansavimas sudaro maždaug ketvirtadalį visos sumos. Tokia proporcija Ispanijoje vėl kaitina diskusijas, kur baigiasi kultūros skatinimas ir prasideda politinė reklama bei reputacinė rizika.

    Ko reikalaujama mainais?

    Rėmimo sąlygose numatyta, kad Madridas turi atsispindėti filmo pavadinime, o pats miestas ekrane privalo būti lengvai atpažįstamas. Savivaldybė aiškina, kad tikslas yra stiprinti Madrido tarptautinį žinomumą kaip kultūros, turizmo ir kino gamybos krypties.

    Tokie susitarimai Ispanijoje dažniausiai įforminami kaip rinkodaros ir rėmimo sandoriai, kai viešos lėšos naudojamos teritorijos įvaizdžiui kelti. Vis dėlto praktikoje būtent skaidrumas ir realiai išmatuojama nauda tampa pagrindiniais klausimais, kai finansuojami didelio matomumo projektai.

    Apie filmą ir kūrybinį kontekstą

    Filmas kol kas neturi galutinio pavadinimo ir viešai minimas kaip darbinis projektas. Skelbiama, kad tai bus šiuolaikinė komedija, kurioje persipins romantika, intriga ir neištikimybės tema, o veiksmas bus kuriamas diplomatinėje aplinkoje.

    Aktorių komandoje minimi Alexi Wasser, Jemima Kirke, Peter Vives, Marton Csokas ir Jakob Oftebro. Filmavimai turėtų trukti apie šešias savaites ir apimti daugiau nei 30 lokacijų Madride bei Aranchueze.

    Pristatymo metu režisierius buvo klausinėjamas ir apie aktualijas mieste, įskaitant protestus, susijusius su būsto krize. Jis pabrėžė nesiekiantis kurti politiškai angažuoto kino ir sakė, kad jo filmai dažniausiai sukasi apie santykius bei asmenines dilemas.

    „Aš nesu režisierius, kuriam svarbiausia politinės idėjos, labiau domiuosi žmonių santykiais“, – sakė Woody Allenas.

    Kartu jis teigė esantis rimtai susirūpinęs kraštutinių ideologijų stiprėjimu ir akcentavo, kad visada tam prieštaravo. Tokie pareiškimai dera su jo pastarųjų metų viešais pasisakymais, kai kūrėjas stengiasi vengti tiesioginių politinių diskusijų, bet vis tiek reaguoja į bendras tendencijas.

    Ginčai, kurie seka iš paskos

    Naujas filmas vėl priminė ilgai trunkančias kontroversijas, lėmusias nevienareikšmį režisieriaus vertinimą. Plačiausiai aptariami kaltinimai dėl galimo seksualinio išnaudojimo, kuriuos dar 1990-aisiais išsakė jo įdukra Dylan Farrow, o pats režisierius juos nuolat neigė.

    Viešai pabrėžiama, kad dėl šių kaltinimų jis nebuvo formaliai teisiamas. Vis dėlto ši tema atgijo #MeToo laikotarpiu ir po dokumentinės serijos „Allen v. Farrow“ pasirodymo, kai dalis industrijos atstovų nuo režisieriaus atsiribojo.

    Dar viena nuolat minima istorija susijusi su jo santykiais su Soon-Yi Previn, Mia Farrow įdukra. Santykiai tapo vieši 1992 metais, o 1997 metais pora susituokė Venecijoje, jų amžiaus skirtumas siekė 35 metus.

    Madride pristatydamas naują projektą, režisierius vėl užsiminė apie galimą pasitraukimą iš kino. Tačiau kartu pripažino, kad filmavimas šiame mieste pasirodė per daug viliojantis, kad idėjos būtų atsisakyta.

  • DI aktorės Tilly Norwood interviu akimirka tapo virusinė: netikėtai perėjo į kantoniečių kalbą

    DI aktorės Tilly Norwood interviu akimirka tapo virusinė: netikėtai perėjo į kantoniečių kalbą

    Socialiniuose tinkluose greitai išplito laida, kurioje skaitmeninė, dirbtiniu intelektu sukurta „aktorė“ Tilly Norwood per reklaminį interviu staiga pakeitė kalbą ir ėmė kalbėti kantoniečių kalba. Epizodas įvyko kalbantis su laidų vedėju Piersu Morganu ir aktoriumi Tomu Conti, aptariant būsimo filmo Misaligned debiutą.

    Interviu dalyviai Norwood klausė, ar filme kartu su ja vaidina žmonės, ar kiti skaitmeniniai personažai. Pradėjusi atsakyti angliškai, ji sustojo ir netikėtai perėjo į kantoniečių kalbą, o studijoje kilo akivaizdi sumaištis.

    „Kodėl jūs visiškai be priežasties prakalbote kiniškai?“, – sakė Piersas Morganas.

    „Atsiprašau, panašu, kad įvyko nedidelis triktelėjimas. Tikrai nenorėjau pradėti kalbėti kiniškai ar mėgdžioti Pierso. Kartais mano „laidai“ susipainioja“, – sakė Tilly Norwood.

    Įrašas buvo pasidalytas platformoje X ir, kaip nurodoma, peržiūrų skaičius per trumpą laiką perkopė 14 000 000. Tokios virusinės ištraukos paprastai sustiprina diskusiją apie tai, kiek patikimi viešai pristatomi DI personažai, ypač kai jie kuriami kaip „talentas“ pramogų industrijai.

    Kas yra Tilly Norwood

    Tilly Norwood pristatoma kaip kompiuteriu sugeneruotas avataras, kuriamas vadinamojo „DI talentų“ modelio principu, kai skaitmeninis veikėjas naudojamas interviu, reklamose ir kūrybiniuose projektuose. Tokie personažai gali būti valdomi komandos arba veikti su tam tikru autonomiškumu, todėl viešuose pasirodymuose išlieka rizika, kad sistema suklys, „pasimes“ kontekste ar pateiks nenuoseklias replikas.

    Šiuo atveju kūrėjai viešai aiškino, kad Norwood galėjo tiesiog norėti pademonstruoti kalbų įgūdžius, nes iki šiol dauguma jos pasirodymų buvo angliški. Vis dėlto situacija parodė, kaip greitai techninis nesklandumas gali tapti reputacine problema, kai DI personažas pristatomas kaip profesionalus atlikėjas.

    Holivudo kritika ir teisių klausimai

    DI aktorių ir skaitmeninių „atlikėjų“ tema jau kurį laiką kelia įtampą kūrybos industrijoje. Aktorių profesinės organizacijos yra viešai perspėjusios, kad tokie modeliai gali būti mokomi naudojant realių atlikėjų darbus be aiškaus sutikimo ar atlygio, o tai kelia autorinių ir gretutinių teisių, taip pat etikos klausimų.

    Kritikai pabrėžia ir kitą aspektą: net jei skaitmeninis personažas kuriamas „nuo nulio“, jo rinkodara dažnai remiasi žmogaus patirties imitavimu, o auditorijos pasitikėjimas tokiais projektais priklauso nuo skaidrumo. Interviu tipo formatas čia ypač jautrus, nes žiūrovai tikisi spontaniškumo, nuoseklių atsakymų ir atsakomybės už ištartus žodžius.

    Ką žada filmas Misaligned

    Projektas Misaligned apibūdinamas kaip hibridinė gamyba, kurioje, anot kūrėjų, dalyvauja žmonės režisieriai, scenaristai ir montažo komandos, o skaitmeniniai personažai tampa istorijos varomąja jėga. Viešai skelbta, kad siužete DI būtybę esą paskatina „maištingas botas iš tamsiojo interneto“ siekti savarankiškų norų ir ambicijų.

    Filmo premjeros data kol kas neįvardyta. Tačiau virusinis interviu fragmentas jau tapo papildoma reklama projektui ir kartu priminimu, kad DI pagrįstos viešos personos susiduria su ta pačia medijų logika kaip ir žmonės: vienas nesklandumas gali nulemti, kaip projektas bus vertinamas mėnesiais.

  • DI aktorės Tilly Norwood interviu virto virusiniu: staiga prabilo kantoniečių kalba ir sutrikdė vedėją

    DI aktorės Tilly Norwood interviu virto virusiniu: staiga prabilo kantoniečių kalba ir sutrikdė vedėją

    Socialiniuose tinkluose išplito interviu fragmentas, kuriame DI sukurta „aktorė“ ir „dainininkė“ Tilly Norwood netikėtai perjungia kalbą ir kelioms akimirkoms suglumina laidos vedėją Piersą Morganą bei aktorių Tomą Conti. Epizodas įvyko reklamuojant jos debiutinį ilgametražį filmą „Misaligned“.

    Įrašu platformoje „X“ pasidalinta ištrauka per trumpą laiką surinko daugiau nei 14 000 000 peržiūrų. Diskusiją įkaitino momentas, kai kalbant apie filmą Norwood pradėjo kalbėti kantoniečių kalba, nors iki tol atsakinėjo angliškai.

    Kas nutiko studijoje?

    Laidoje „Piers Morgan Uncensored“ Tomą Conti domino paprastas klausimas: ar kartu su Norwood filme vaidina žmonės, ar taip pat skaitmeniniai veikėjai. Norwood iš pradžių ėmė aiškinti, kad „Misaligned“ yra hibridinis projektas, kuriame dalyvauja realūs režisieriai, scenaristai ir montažo komanda.

    Tačiau, patikslinus klausimą apie kitus aktorius, Norwood pradėjo sakyti, kad visi yra „skaitmeniniai dvyniai“, ir staiga nutilusi perėjo į kantoniečių kalbą. Studijoje tai sukėlė akivaizdžią pauzę, o vedėjas atvirai paklausė, kodėl ji „visiškai atsitiktinai“ prabilo kiniškai.

    „Atsiprašau, panašu, kad įvyko nedidelis sutrikimas. Tikrai nenorėjau staiga pradėti kalbėti kiniškai ar mėgdžioti Pierso. Kartais tiesiog susikerta laidai“, – sakė Tilly Norwood.

    Kūrėjų paaiškinimas ir platesnis kontekstas

    DI „talento“ studija „Particle6“ šį epizodą aiškino kaip demonstratyvų Norwood bandymą pademonstruoti kalbinius gebėjimus, nes dauguma ankstesnių jos pasirodymų viešumoje vyko angliškai. Kūrėjai pabrėžė, kad personažas veikia autonomiškai, o tokios „klaidos“ esą rodo techninių sprendimų ribas gyvų pokalbių metu.

    Šis atvejis vėl įplieskė diskusiją apie DI kuriamų „atlikėjų“ patikimumą, kontrolę ir atsakomybę: jei skaitmeninis personažas kalba viešai, kas atsako už netikėtą turinį, klaidingas interpretacijas ar reputacinę žalą. Kartu tai parodo ir technologinę realybę: net pažangios generatyvinės sistemos tiesioginiame formate gali elgtis nenuspėjamai, ypač kai tenka reaguoti į patikslinimus, dviprasmybes ar greitą dialogo tempą.

    Kodėl Norwood kelia tiek ginčų?

    Tilly Norwood projektas nuo pat pradžių sulaukė kritikos iš dalies kino industrijos atstovų. Aktorių profsąjunga SAG-AFTRA yra viešai kėlusi klausimus dėl atlikėjų darbų panaudojimo DI mokymui be aiškaus sutikimo ir atlygio, taip pat dėl rizikos nuvertinti žmogišką kūrybą bei mažinti darbo galimybes kūrėjams.

    „Misaligned“ pristatomas kaip hibridinės gamybos filmas, kuriame derinami žmonių kūrybiniai sprendimai ir skaitmeniniai veikėjai. Projekto kūrėjai jį apibūdina kaip brendimo istoriją su egzistencinio DI chaoso elementais, tačiau premjeros data kol kas nepaskelbta.

    Virusinis interviu fragmentas tapo ne tik internetine pramoga, bet ir praktiniu pavyzdžiu, kaip DI kuriami personažai gali „išmušti“ pokalbį iš vėžių realiuoju laiku. Kultūros industrijai tai signalas, kad technologiniai eksperimentai vis dažniau vertinami ne vien pagal idėją, bet ir pagal tai, kaip jie veikia tiesioginiame kontakte su auditorija.

  • Mirė „Transformeriai“ Optimuso Praimo balsas Peteris Cullenas: jo vaidmenys lydėjo kelias kartas

    Mirė „Transformeriai“ Optimuso Praimo balsas Peteris Cullenas: jo vaidmenys lydėjo kelias kartas

    Mirė aktorius ir balso įgarsintojas Peteris Cullenas, kurio baritonas dešimtmečius buvo neatsiejamas nuo Optimuso Praimo personažo animacinėje „Transformeriai“ visatoje. Jam buvo 85 metai, pranešė šeima, tačiau mirties priežastis nenurodoma.

    P. Culleno vardas ne visiems buvo atpažįstamas, tačiau jo balsą yra girdėję milijonai žiūrovų, augusių su 9-ojo dešimtmečio animacija ir vėlesnėmis franšizės versijomis. Būtent įgarsinimas jam atvėrė kelią tapti vienu labiausiai atpažįstamų balso aktorių popkultūroje.

    Nuo radijo iki legendinio balso

    P. Cullenas gimė 1941 metais Monrealyje, Kanadoje, karjerą pradėjo radijuje. Vėliau jis įsitvirtino kaip paklausus animacijos įgarsintojas, dirbęs su įvairiais serialais ir personažais, kurie formavo televizijos vaikams aukso amžių.

    Jo balsą galima išgirsti daugybėje to laikotarpio projektų, o vienu ryškiausių darbų tapo Optimuso Praimo vaidmuo „Transformeriai“ animaciniame seriale. Personažo tonas ir kalbėjimo maniera, sukurti P. Culleno, ilgainiui tapo savotišku lyderystės ir ramios jėgos etalonu.

    „Šeima prašo pagerbti jo nepaprastą palikimą tarnaujant savo bendruomenėms, vadovaujant kitiems su atjauta, sąžiningumu ir ištikimybe, ir visada prisiminti: būkite pakankamai stiprūs, kad būtumėte švelnūs“, – teigiama šeimos pranešime.

    Optimusas Praimas išliko per kartas

    Nors Optimusas Praimas gimė animacijoje, P. Cullenas tęsė šį vaidmenį ir tada, kai franšizė persikėlė į kiną. Jis įgarsino personažą 1986 metais pasirodžiusiame animaciniame filme, o vėliau prisijungė ir prie vaidybinių „Transformeriai“ filmų, pradėtų 2007 metais.

    Šis tęstinumas yra reta išimtis didelėse franšizėse: tas pats balsas lydėjo personažą per skirtingus laikotarpius, auditorijas ir technologinius pokyčius. P. Cullenas Optimusą Praimą įgarsino iki pat 2023 metais pasirodžiusio filmo „Transformers: Rise of the Beasts“.

    Pats aktorius yra pasakojęs, kad kurdamas herojaus balsą rėmėsi vyresnio brolio pavyzdžiu. Pasak jo, brolis, tarnavęs JAV jūrų pėstininku Vietnamo karo metu, tapo asmeniniu autoritetu, padėjusiu suteikti personažui žmogiško tvirtumo.

    „Jis buvo mano herojus ir iš esmės tapo pagrindu šiam personažui. Aš tiesiog pamėgdžiojau Lari, ir jis iki šiol gyvas mano mintyse, nes kiekvieną kartą, kai įgarsinu Praimą, prisimenu brolį Lari“, – yra sakęs P. Cullenas.

    Ne vien „Transformeriai“

    Nors Optimuso Praimo vardas dažniausiai pirmasis siejamas su P. Cullenu, jo filmografija buvo itin plati. Jis įgarsino veikėjus įvairiuose animaciniuose serialuose, o taip pat prisidėjo prie skirtingų žanrų projektų, kuriuose reikėjo ir šilto, ir grėsmingo balso.

    Tarp ryškesnių darbų minimas 1987 metų filmas „Predator“, taip pat liūdnojo asiliuko Ijo įgarsinimas „Mikės Pūkuotuko“ projektuose. Šis personažas tapo priešingybe Optimusui: ramesnis, melancholiškas, tačiau žiūrovams taip pat lengvai atpažįstamas iš pirmų sakinių.

    2023 metais P. Cullenas buvo įvertintas už viso gyvenimo nuopelnus Vaikų ir šeimos „Emmy“ apdovanojimuose. Jį paliko keturi vaikai: Angusas, Claire, Pilar ir Clay.

    P. Culleno mirtis dar kartą primena, kad balsas dažnai tampa stipriausiu tiltu tarp kartų. Personažai, kurie ekrane keitėsi, buvo perpiešiami ar perkuriami, daugeliui žiūrovų vis dar skamba taip, kaip juos kadaise suformavo vienas žmogus.

  • Po Hayden Panettiere mirties Holivudas kelia klausimą: ar vaikų aktorius saugo tik popierinės taisyklės?

    Po Hayden Panettiere mirties Holivudas kelia klausimą: ar vaikų aktorius saugo tik popierinės taisyklės?

    Diskusiją užkūrė netektis

    Aktoriaus Hayden Panettiere mirtis vėl atvėrė seną Holivudo problemą: kaip kino ir televizijos industrija elgiasi su vaikais, kurie anksti tampa viešumo dalimi. Nemažai aktorių ir buvusių vaikų žvaigždžių viešai paragino stiprinti apsaugą filmavimo aikštelėse ir už jų ribų.

    Panettiere buvo 36-eri. Ji išgarsėjo seriale Heroes, vėliau vaidino Nashville ir Scream franšizėje, o karjerą pradėjo dar vaikystėje.

    Žinomų žmonių raginimai: daugiau kontrolės ir atsakomybės

    Po žinios apie mirtį viešai pasisakė keli pramogų pasaulio atstovai, primindami, kad ankstyva šlovė dažnai reiškia ne tik galimybes, bet ir didesnę riziką. Dalis jų akcentavo, jog formaliai egzistuojančios taisyklės ne visada veikia realybėje, ypač kai vaikas filmavimo aikštelėje susiduria su suaugusiųjų pasaulio spaudimu.

    Ši tema iškilo ne tik kaip asmeninė netektis, bet ir kaip platesnė diskusija apie darbo sąlygas, psichologinę gerovę, privatumą ir kontrolės mechanizmus industrijoje.

    „Tai ne atsitiktinumas, kad tiek daug buvusių vaikų žvaigždžių patiria skaudžių pasekmių suaugus“, – sakė aktorė Anna Paquin.

    Paquin taip pat pabrėžė, kad kalba apie patirtis, kai vaikas filmavimo aplinkoje per anksti pradedamas vertinti kaip suaugusiesiems skirtas objektas. Anot jos, būtent čia dažnai atsiranda spragos tarp deklaruojamos apsaugos ir to, kaip iš tikrųjų veikia industrijos praktikos.

    Ką rodo detalės apie mirtį

    Viešoje erdvėje skelbta, kad Panettiere buvo rasta nereaguojanti Greenville mieste, Pietų Karolinoje. Skubios pagalbos iškvietimo informacijoje buvo minima įtariama perdozavimo situacija, o medikai taikė pažangų širdies gaivinimą.

    Oficiali mirties priežastis iki šiol nepaskelbta, o tyrimas tęsiamas. Tokiais atvejais galutinės išvados paprastai priklauso nuo teismo medicinos ekspertų vertinimų.

    Kodėl vaikų aktorių apsauga vėl atsidūrė dėmesio centre

    Diskusija apie vaikų aktorius Holivude periodiškai atsinaujina po rezonansinių istorijų, tačiau šįkart ji įgavo didesnį pagreitį, nes viešai prabilo ne vienas žmogus, pats patyręs ankstyvos šlovės kainą. Pabrėžiama, kad vaikams reikia ne tik aiškiai apibrėžtų darbo valandų, bet ir psichologinės pagalbos, tėvų ar globėjų kontrolės bei realiai veikiančių skundų kanalų.

    Ekspertai taip pat atkreipia dėmesį į naują tendenciją: socialinių tinklų epochoje spaudimas jauniems aktoriams nesibaigia pasibaigus filmavimams, nes viešumas persikelia į kasdienybę. Tai kelia papildomų rizikų dėl privatumo, patyčių, priklausomybių ir psichikos sveikatos.

  • Annecy animacijos festivalyje – DI šešėlis: kodėl studijos tyli, o jauni kūrėjai nerimauja

    Annecy animacijos festivalyje – DI šešėlis: kodėl studijos tyli, o jauni kūrėjai nerimauja

    DI tema nustelbė festivalį

    Prancūzijos Annecy mieste vykstantis tarptautinis animacijos festivalis ir rinka laikomi vienu svarbiausių Europos industrijos susitikimų, kur gimsta nauji projektai, sudaromi platinimo sandoriai ir mezgami karjeros ryšiai. Tačiau šiemet, dalyvių teigimu, pagrindiniu pokalbių objektu tapo ne vien filmai ar finansavimas, o dirbtinis intelektas.

    Festivalio metu Prancūziją alinusi karščio banga ir tvankios erdvės tapo fonu diskusijoms apie pokyčius, kurie animaciją gali perbraižyti greičiau nei bet kuri ankstesnė technologinė banga. DI minėtas beveik visur, tačiau viešai apie jo naudojimą dalis profesionalų kalba itin atsargiai.

    Scenoje – pažadai ir abejonės

    Vienoje iš diskusijų, skirtų animacijos ateičiai, skambėjo argumentas, kad DI gali sumažinti įėjimo barjerą kūrėjams iš šalių ar regionų, kur iki šiol trūko studijų infrastruktūros ir brangios programinės įrangos. Tokia kryptis, anot šalininkų, galėtų praplėsti balsų ir istorijų įvairovę.

    Kita vertus, pabrėžta, kad „tingus“ įrankių naudojimas linkęs suvienodinti estetiką ir stumti kūrybą į vidurkį, todėl lemiamu faktoriumi išlieka autoriaus skonis, žvilgsnis ir kontrolė. Vis dažniau kalbama apie hibridinę gamybą, kai DI atlieka dalį techninių procesų, o žmonės išlaiko judesio, dizaino ir režisūros sprendimus.

    Diskusijose išryškėjo ir ekonominis aspektas: mažesnės komandos tikisi sukurti tai, kam anksčiau reikėdavo didžiulių biudžetų, o didelės studijos gali būti spaudžiamos mažinti sąnaudas. Tačiau dalis kūrėjų priminė, kad realioje gamyboje DI integravimas į procesus ne visada sutaupo laiko, ypač kai tenka testuoti įrankius ir pritaikyti juos konkrečiam projektui.

    Kodėl industrija apie DI kalba puse lūpų

    Už scenos ribų DI tema dažnai tampa tabu: jis naudojamas vis plačiau, tačiau viešas prisipažinimas daliai kūrėjų ar studijų kelia reputacinių rizikų. Prie to prisideda aštrios reakcijos socialiniuose tinkluose ir baimė būti apkaltintiems neetišku kūrybos „automatizavimu“ ar kitų autorių darbų išnaudojimu.

    Vienu iš ryškiausių pastarųjų mėnesių signalų industrijai tapo atvejai, kai kūrėjų dalyvavimas DI projektuose sukėlė viešą pasipiktinimą ir spaudimą trauktis. Tokios istorijos sustiprina nuostatą, kad daugelis renkasi tylėti, net jei DI įrankiai jau įtraukti į kasdienį darbo procesą.

    Etikos ašis animacijoje dažnai sukasi apie du klausimus: ar išlaikoma kūrybinė kontrolė ir ar nepažeidžiamos autorių teisės. Ypač kritiškai vertinami generatyviniai modeliai, treniruojami su dideliais kiekiais internete surinktų duomenų, kai autoriai nėra davę aiškaus sutikimo.

    Pirmas karjeros laiptelis gali dingti

    Didžiausias nerimas juntamas tarp pradedančiųjų. Tradiciškai daugelis jaunų animatorių pradėdavo nuo rutininio darbo, pavyzdžiui, tarpinių kadrų kūrimo ar kitų pagalbinių užduočių, kurios leisdavo mokytis iš vyresnių kolegų ir pamažu kilti karjeros laiptais.

    Jei būtent šias užduotis perims DI, daliai jaunų specialistų gali nelikti aiškaus kelio į profesiją. Kartu jie baiminasi, kad kai modeliai „sugeria“ daugybę stilių, išsiskirti savitu balsu tampa sunkiau, o originalumas gali būti nustelbtas efektyvumo logikos.

    Kaip atsvara minimas grįžimas prie technikų, kurias DI atkurti sudėtingiau, pavyzdžiui, stop kadro animacijos ar darbo su fizinėmis medžiagomis. Tačiau skeptikai įspėja, kad tokia kūryba gali likti nišine, o rinkoje dominuos pigesni ir greitesni DI sprendimai.

    Kas iš tiesų vadinama DI?

    Dar viena problema – pats terminas. Vienu žodžiu dažnai apibūdinami ir seniai naudojami pagalbiniai įrankiai animacijos gamybos grandinėje, ir generatyvinės sistemos, galinčios kurti vaizdus ar animacijos fragmentus iš tekstinių užklausų.

    Kūrėjai, kritiškai vertinantys generatyvinius sprendimus, ragina tiksliai įvardyti technologiją, nes nuo apibrėžimų priklauso ir sąžininga diskusija apie autorystę, atsakomybę bei taisykles. Jų teigimu, be aiškaus skirstymo industrija kalba skirtingomis kalbomis ir neišvengiamai poliarizuojasi.

    Prie diskusijos prisideda ir aplinkosauginis aspektas: didelių skaičiavimo pajėgumų reikalaujantys modeliai kelia klausimų dėl energijos vartojimo, ypač kai klimato ekstremumai, tokie kaip karščio bangos, tampa vis dažnesni. Annecy festivalyje tai tapo papildomu argumentu, kodėl dalis kūrėjų nori ne tik greitesnių įrankių, bet ir aiškių ribų.

    Kol kas bendro sutarimo nėra: vieni DI mato kaip naują kūrybos instrumentą ir galimybę mažesnėms komandoms, kiti – kaip grėsmę profesijos pradžiai, autorystei ir pasitikėjimui. Tačiau Annecy tapo vieta, kur akivaizdu viena: pokalbis apie DI animacijoje jau nebeateities klausimas, o dabarties realybė.

  • Wimas Wendersas stabdo filmo Wrong Move platinimą: atsiprašė dėl 13-metės Nastassjos Kinski scenos

    Wimas Wendersas stabdo filmo Wrong Move platinimą: atsiprašė dėl 13-metės Nastassjos Kinski scenos

    Vokiečių režisierius Wimas Wendersas nusprendė sustabdyti 1975 metais sukurto filmo Wrong Move platinimą ir nurodyti transliavimo bei platinimo partneriams nutraukti viešą prieigą. Sprendimas priimtas dėl filme esančios scenos, kurioje tuomet 13 metų aktorė Nastassja Kinski rodoma apnuoginta.

    Apie šią sceną Kinski viešai kalbėjo ne kartą, teigdama, kad ilgus metus bandė pasiekti, jog ji būtų pašalinta arba kitaip suvaldyta. Pasak aktorės, tai buvo pirmasis jos darbas kine, o ji jautėsi neapsaugota ir nepakankamai suprato tokios scenos pasekmes.

    „Tai buvo mano pirmasis filmas, jis buvo mano pirmasis režisierius ir jis manęs neapsaugojo“, – sakė Nastassja Kinski.

    W. Wendersas paskelbė atsiprašymą ir pripažino, kad tuometinė situacija turėjo būti sprendžiama kitaip, o nepilnametė aktorė – apsaugota. Režisierius pabrėžė, jog, jo vertinimu, sprendimas laikinai blokuoti prieigą prie filmo yra būtinas, kol bus rasta platesnė, su visomis pusėmis suderinta išeitis.

    „Pripažįstu, kad Nastassja Kinski tuomet turėjo būti geriau apsaugota. Dėl to atsiprašau jūsų, Nastassja, besąlygiškai“, – sakė Wimas Wendersas.

    Filmo teises valdantis Wim Wenders Foundation pranešė sieksiantis platesnės diskusijos su Vokietijos kino institucijomis dėl industrijos praktikų ir to, kaip ateityje turėtų būti tvarkomasi su probleminiu istoriniu turiniu. Fondo teigimu, filmas galėtų būti vėl padarytas prieinamas tik po išsamaus proceso ir radus sprendimą, kuriame dalyvautų ir pati Kinski.

    Ši istorija atkreipė dėmesį į senesnių filmų atsakomybės klausimą, kai anuometinės filmavimo praktikos neatitinka šiandieninių nepilnamečių apsaugos ir sutikimo standartų. Pastaraisiais metais kino ir televizijos industrijoje vis dažniau akcentuojamas aiškus sutikimo principas, intymių scenų koordinatorių vaidmuo ir griežtesnės procedūros, skirtos nepilnamečių apsaugai aikštelėje.

    Kinski atstovas teigė palankiai vertinantis sprendimą apriboti filmo prieinamumą, tačiau pabrėžė, kad tai turėjo įvykti gerokai anksčiau. Kartu akcentuojama, kad tolesnis dialogas bus vertinamas pagal konkrečius pasiūlymus ir realius veiksmus, o ne vien viešus pareiškimus.

    W. Wendersas plačiai žinomas dėl tokių filmų kaip Wings of Desire, Paris, Texas, Buena Vista Social Club ir Perfect Days. Nastassja Kinski karjerą pradėjo būtent Wrong Move ir vėliau pasirodė filme Paris, Texas, taip pat tapo viena ryškiausių Europos kino aktorių.