CP v2

Tag: Kino industrija

  • Woody Alleno filmas Madride: filmavimą rems 3 mln. eurų viešų lėšų, bet ginčai niekur nedingo

    Woody Alleno filmas Madride: filmavimą rems 3 mln. eurų viešų lėšų, bet ginčai niekur nedingo

    JAV režisierius Woody Allenas Madride pristatė savo naują, 51-ąjį karjeros filmą, kurio filmavimai planuojami nuo spalio 5 dienos. Projektas bus filmuojamas daugiausia Ispanijos sostinėje ir Aranchueze, o didelė techninės komandos dalis turėtų būti vietos specialistai.

    Filmo gamybą parėmė Madrido miesto savivaldybė ir Madrido regiono valdžia. Abi institucijos pagal rėmimo sutartis, siejamas su miesto viešinimu, skiria po 1,5 mln. eurų, iš viso 3 mln. eurų.

    Bendras filmo biudžetas siekia apie 12 mln. eurų, todėl viešasis finansavimas sudaro maždaug ketvirtadalį visos sumos. Tokia proporcija Ispanijoje vėl kaitina diskusijas, kur baigiasi kultūros skatinimas ir prasideda politinė reklama bei reputacinė rizika.

    Ko reikalaujama mainais?

    Rėmimo sąlygose numatyta, kad Madridas turi atsispindėti filmo pavadinime, o pats miestas ekrane privalo būti lengvai atpažįstamas. Savivaldybė aiškina, kad tikslas yra stiprinti Madrido tarptautinį žinomumą kaip kultūros, turizmo ir kino gamybos krypties.

    Tokie susitarimai Ispanijoje dažniausiai įforminami kaip rinkodaros ir rėmimo sandoriai, kai viešos lėšos naudojamos teritorijos įvaizdžiui kelti. Vis dėlto praktikoje būtent skaidrumas ir realiai išmatuojama nauda tampa pagrindiniais klausimais, kai finansuojami didelio matomumo projektai.

    Apie filmą ir kūrybinį kontekstą

    Filmas kol kas neturi galutinio pavadinimo ir viešai minimas kaip darbinis projektas. Skelbiama, kad tai bus šiuolaikinė komedija, kurioje persipins romantika, intriga ir neištikimybės tema, o veiksmas bus kuriamas diplomatinėje aplinkoje.

    Aktorių komandoje minimi Alexi Wasser, Jemima Kirke, Peter Vives, Marton Csokas ir Jakob Oftebro. Filmavimai turėtų trukti apie šešias savaites ir apimti daugiau nei 30 lokacijų Madride bei Aranchueze.

    Pristatymo metu režisierius buvo klausinėjamas ir apie aktualijas mieste, įskaitant protestus, susijusius su būsto krize. Jis pabrėžė nesiekiantis kurti politiškai angažuoto kino ir sakė, kad jo filmai dažniausiai sukasi apie santykius bei asmenines dilemas.

    „Aš nesu režisierius, kuriam svarbiausia politinės idėjos, labiau domiuosi žmonių santykiais“, – sakė Woody Allenas.

    Kartu jis teigė esantis rimtai susirūpinęs kraštutinių ideologijų stiprėjimu ir akcentavo, kad visada tam prieštaravo. Tokie pareiškimai dera su jo pastarųjų metų viešais pasisakymais, kai kūrėjas stengiasi vengti tiesioginių politinių diskusijų, bet vis tiek reaguoja į bendras tendencijas.

    Ginčai, kurie seka iš paskos

    Naujas filmas vėl priminė ilgai trunkančias kontroversijas, lėmusias nevienareikšmį režisieriaus vertinimą. Plačiausiai aptariami kaltinimai dėl galimo seksualinio išnaudojimo, kuriuos dar 1990-aisiais išsakė jo įdukra Dylan Farrow, o pats režisierius juos nuolat neigė.

    Viešai pabrėžiama, kad dėl šių kaltinimų jis nebuvo formaliai teisiamas. Vis dėlto ši tema atgijo #MeToo laikotarpiu ir po dokumentinės serijos „Allen v. Farrow“ pasirodymo, kai dalis industrijos atstovų nuo režisieriaus atsiribojo.

    Dar viena nuolat minima istorija susijusi su jo santykiais su Soon-Yi Previn, Mia Farrow įdukra. Santykiai tapo vieši 1992 metais, o 1997 metais pora susituokė Venecijoje, jų amžiaus skirtumas siekė 35 metus.

    Madride pristatydamas naują projektą, režisierius vėl užsiminė apie galimą pasitraukimą iš kino. Tačiau kartu pripažino, kad filmavimas šiame mieste pasirodė per daug viliojantis, kad idėjos būtų atsisakyta.

  • DI aktorės Tilly Norwood interviu akimirka tapo virusinė: netikėtai perėjo į kantoniečių kalbą

    DI aktorės Tilly Norwood interviu akimirka tapo virusinė: netikėtai perėjo į kantoniečių kalbą

    Socialiniuose tinkluose greitai išplito laida, kurioje skaitmeninė, dirbtiniu intelektu sukurta „aktorė“ Tilly Norwood per reklaminį interviu staiga pakeitė kalbą ir ėmė kalbėti kantoniečių kalba. Epizodas įvyko kalbantis su laidų vedėju Piersu Morganu ir aktoriumi Tomu Conti, aptariant būsimo filmo Misaligned debiutą.

    Interviu dalyviai Norwood klausė, ar filme kartu su ja vaidina žmonės, ar kiti skaitmeniniai personažai. Pradėjusi atsakyti angliškai, ji sustojo ir netikėtai perėjo į kantoniečių kalbą, o studijoje kilo akivaizdi sumaištis.

    „Kodėl jūs visiškai be priežasties prakalbote kiniškai?“, – sakė Piersas Morganas.

    „Atsiprašau, panašu, kad įvyko nedidelis triktelėjimas. Tikrai nenorėjau pradėti kalbėti kiniškai ar mėgdžioti Pierso. Kartais mano „laidai“ susipainioja“, – sakė Tilly Norwood.

    Įrašas buvo pasidalytas platformoje X ir, kaip nurodoma, peržiūrų skaičius per trumpą laiką perkopė 14 000 000. Tokios virusinės ištraukos paprastai sustiprina diskusiją apie tai, kiek patikimi viešai pristatomi DI personažai, ypač kai jie kuriami kaip „talentas“ pramogų industrijai.

    Kas yra Tilly Norwood

    Tilly Norwood pristatoma kaip kompiuteriu sugeneruotas avataras, kuriamas vadinamojo „DI talentų“ modelio principu, kai skaitmeninis veikėjas naudojamas interviu, reklamose ir kūrybiniuose projektuose. Tokie personažai gali būti valdomi komandos arba veikti su tam tikru autonomiškumu, todėl viešuose pasirodymuose išlieka rizika, kad sistema suklys, „pasimes“ kontekste ar pateiks nenuoseklias replikas.

    Šiuo atveju kūrėjai viešai aiškino, kad Norwood galėjo tiesiog norėti pademonstruoti kalbų įgūdžius, nes iki šiol dauguma jos pasirodymų buvo angliški. Vis dėlto situacija parodė, kaip greitai techninis nesklandumas gali tapti reputacine problema, kai DI personažas pristatomas kaip profesionalus atlikėjas.

    Holivudo kritika ir teisių klausimai

    DI aktorių ir skaitmeninių „atlikėjų“ tema jau kurį laiką kelia įtampą kūrybos industrijoje. Aktorių profesinės organizacijos yra viešai perspėjusios, kad tokie modeliai gali būti mokomi naudojant realių atlikėjų darbus be aiškaus sutikimo ar atlygio, o tai kelia autorinių ir gretutinių teisių, taip pat etikos klausimų.

    Kritikai pabrėžia ir kitą aspektą: net jei skaitmeninis personažas kuriamas „nuo nulio“, jo rinkodara dažnai remiasi žmogaus patirties imitavimu, o auditorijos pasitikėjimas tokiais projektais priklauso nuo skaidrumo. Interviu tipo formatas čia ypač jautrus, nes žiūrovai tikisi spontaniškumo, nuoseklių atsakymų ir atsakomybės už ištartus žodžius.

    Ką žada filmas Misaligned

    Projektas Misaligned apibūdinamas kaip hibridinė gamyba, kurioje, anot kūrėjų, dalyvauja žmonės režisieriai, scenaristai ir montažo komandos, o skaitmeniniai personažai tampa istorijos varomąja jėga. Viešai skelbta, kad siužete DI būtybę esą paskatina „maištingas botas iš tamsiojo interneto“ siekti savarankiškų norų ir ambicijų.

    Filmo premjeros data kol kas neįvardyta. Tačiau virusinis interviu fragmentas jau tapo papildoma reklama projektui ir kartu priminimu, kad DI pagrįstos viešos personos susiduria su ta pačia medijų logika kaip ir žmonės: vienas nesklandumas gali nulemti, kaip projektas bus vertinamas mėnesiais.

  • DI aktorės Tilly Norwood interviu virto virusiniu: staiga prabilo kantoniečių kalba ir sutrikdė vedėją

    DI aktorės Tilly Norwood interviu virto virusiniu: staiga prabilo kantoniečių kalba ir sutrikdė vedėją

    Socialiniuose tinkluose išplito interviu fragmentas, kuriame DI sukurta „aktorė“ ir „dainininkė“ Tilly Norwood netikėtai perjungia kalbą ir kelioms akimirkoms suglumina laidos vedėją Piersą Morganą bei aktorių Tomą Conti. Epizodas įvyko reklamuojant jos debiutinį ilgametražį filmą „Misaligned“.

    Įrašu platformoje „X“ pasidalinta ištrauka per trumpą laiką surinko daugiau nei 14 000 000 peržiūrų. Diskusiją įkaitino momentas, kai kalbant apie filmą Norwood pradėjo kalbėti kantoniečių kalba, nors iki tol atsakinėjo angliškai.

    Kas nutiko studijoje?

    Laidoje „Piers Morgan Uncensored“ Tomą Conti domino paprastas klausimas: ar kartu su Norwood filme vaidina žmonės, ar taip pat skaitmeniniai veikėjai. Norwood iš pradžių ėmė aiškinti, kad „Misaligned“ yra hibridinis projektas, kuriame dalyvauja realūs režisieriai, scenaristai ir montažo komanda.

    Tačiau, patikslinus klausimą apie kitus aktorius, Norwood pradėjo sakyti, kad visi yra „skaitmeniniai dvyniai“, ir staiga nutilusi perėjo į kantoniečių kalbą. Studijoje tai sukėlė akivaizdžią pauzę, o vedėjas atvirai paklausė, kodėl ji „visiškai atsitiktinai“ prabilo kiniškai.

    „Atsiprašau, panašu, kad įvyko nedidelis sutrikimas. Tikrai nenorėjau staiga pradėti kalbėti kiniškai ar mėgdžioti Pierso. Kartais tiesiog susikerta laidai“, – sakė Tilly Norwood.

    Kūrėjų paaiškinimas ir platesnis kontekstas

    DI „talento“ studija „Particle6“ šį epizodą aiškino kaip demonstratyvų Norwood bandymą pademonstruoti kalbinius gebėjimus, nes dauguma ankstesnių jos pasirodymų viešumoje vyko angliškai. Kūrėjai pabrėžė, kad personažas veikia autonomiškai, o tokios „klaidos“ esą rodo techninių sprendimų ribas gyvų pokalbių metu.

    Šis atvejis vėl įplieskė diskusiją apie DI kuriamų „atlikėjų“ patikimumą, kontrolę ir atsakomybę: jei skaitmeninis personažas kalba viešai, kas atsako už netikėtą turinį, klaidingas interpretacijas ar reputacinę žalą. Kartu tai parodo ir technologinę realybę: net pažangios generatyvinės sistemos tiesioginiame formate gali elgtis nenuspėjamai, ypač kai tenka reaguoti į patikslinimus, dviprasmybes ar greitą dialogo tempą.

    Kodėl Norwood kelia tiek ginčų?

    Tilly Norwood projektas nuo pat pradžių sulaukė kritikos iš dalies kino industrijos atstovų. Aktorių profsąjunga SAG-AFTRA yra viešai kėlusi klausimus dėl atlikėjų darbų panaudojimo DI mokymui be aiškaus sutikimo ir atlygio, taip pat dėl rizikos nuvertinti žmogišką kūrybą bei mažinti darbo galimybes kūrėjams.

    „Misaligned“ pristatomas kaip hibridinės gamybos filmas, kuriame derinami žmonių kūrybiniai sprendimai ir skaitmeniniai veikėjai. Projekto kūrėjai jį apibūdina kaip brendimo istoriją su egzistencinio DI chaoso elementais, tačiau premjeros data kol kas nepaskelbta.

    Virusinis interviu fragmentas tapo ne tik internetine pramoga, bet ir praktiniu pavyzdžiu, kaip DI kuriami personažai gali „išmušti“ pokalbį iš vėžių realiuoju laiku. Kultūros industrijai tai signalas, kad technologiniai eksperimentai vis dažniau vertinami ne vien pagal idėją, bet ir pagal tai, kaip jie veikia tiesioginiame kontakte su auditorija.

  • Mirė „Transformeriai“ Optimuso Praimo balsas Peteris Cullenas: jo vaidmenys lydėjo kelias kartas

    Mirė „Transformeriai“ Optimuso Praimo balsas Peteris Cullenas: jo vaidmenys lydėjo kelias kartas

    Mirė aktorius ir balso įgarsintojas Peteris Cullenas, kurio baritonas dešimtmečius buvo neatsiejamas nuo Optimuso Praimo personažo animacinėje „Transformeriai“ visatoje. Jam buvo 85 metai, pranešė šeima, tačiau mirties priežastis nenurodoma.

    P. Culleno vardas ne visiems buvo atpažįstamas, tačiau jo balsą yra girdėję milijonai žiūrovų, augusių su 9-ojo dešimtmečio animacija ir vėlesnėmis franšizės versijomis. Būtent įgarsinimas jam atvėrė kelią tapti vienu labiausiai atpažįstamų balso aktorių popkultūroje.

    Nuo radijo iki legendinio balso

    P. Cullenas gimė 1941 metais Monrealyje, Kanadoje, karjerą pradėjo radijuje. Vėliau jis įsitvirtino kaip paklausus animacijos įgarsintojas, dirbęs su įvairiais serialais ir personažais, kurie formavo televizijos vaikams aukso amžių.

    Jo balsą galima išgirsti daugybėje to laikotarpio projektų, o vienu ryškiausių darbų tapo Optimuso Praimo vaidmuo „Transformeriai“ animaciniame seriale. Personažo tonas ir kalbėjimo maniera, sukurti P. Culleno, ilgainiui tapo savotišku lyderystės ir ramios jėgos etalonu.

    „Šeima prašo pagerbti jo nepaprastą palikimą tarnaujant savo bendruomenėms, vadovaujant kitiems su atjauta, sąžiningumu ir ištikimybe, ir visada prisiminti: būkite pakankamai stiprūs, kad būtumėte švelnūs“, – teigiama šeimos pranešime.

    Optimusas Praimas išliko per kartas

    Nors Optimusas Praimas gimė animacijoje, P. Cullenas tęsė šį vaidmenį ir tada, kai franšizė persikėlė į kiną. Jis įgarsino personažą 1986 metais pasirodžiusiame animaciniame filme, o vėliau prisijungė ir prie vaidybinių „Transformeriai“ filmų, pradėtų 2007 metais.

    Šis tęstinumas yra reta išimtis didelėse franšizėse: tas pats balsas lydėjo personažą per skirtingus laikotarpius, auditorijas ir technologinius pokyčius. P. Cullenas Optimusą Praimą įgarsino iki pat 2023 metais pasirodžiusio filmo „Transformers: Rise of the Beasts“.

    Pats aktorius yra pasakojęs, kad kurdamas herojaus balsą rėmėsi vyresnio brolio pavyzdžiu. Pasak jo, brolis, tarnavęs JAV jūrų pėstininku Vietnamo karo metu, tapo asmeniniu autoritetu, padėjusiu suteikti personažui žmogiško tvirtumo.

    „Jis buvo mano herojus ir iš esmės tapo pagrindu šiam personažui. Aš tiesiog pamėgdžiojau Lari, ir jis iki šiol gyvas mano mintyse, nes kiekvieną kartą, kai įgarsinu Praimą, prisimenu brolį Lari“, – yra sakęs P. Cullenas.

    Ne vien „Transformeriai“

    Nors Optimuso Praimo vardas dažniausiai pirmasis siejamas su P. Cullenu, jo filmografija buvo itin plati. Jis įgarsino veikėjus įvairiuose animaciniuose serialuose, o taip pat prisidėjo prie skirtingų žanrų projektų, kuriuose reikėjo ir šilto, ir grėsmingo balso.

    Tarp ryškesnių darbų minimas 1987 metų filmas „Predator“, taip pat liūdnojo asiliuko Ijo įgarsinimas „Mikės Pūkuotuko“ projektuose. Šis personažas tapo priešingybe Optimusui: ramesnis, melancholiškas, tačiau žiūrovams taip pat lengvai atpažįstamas iš pirmų sakinių.

    2023 metais P. Cullenas buvo įvertintas už viso gyvenimo nuopelnus Vaikų ir šeimos „Emmy“ apdovanojimuose. Jį paliko keturi vaikai: Angusas, Claire, Pilar ir Clay.

    P. Culleno mirtis dar kartą primena, kad balsas dažnai tampa stipriausiu tiltu tarp kartų. Personažai, kurie ekrane keitėsi, buvo perpiešiami ar perkuriami, daugeliui žiūrovų vis dar skamba taip, kaip juos kadaise suformavo vienas žmogus.

  • Po Hayden Panettiere mirties Holivudas kelia klausimą: ar vaikų aktorius saugo tik popierinės taisyklės?

    Po Hayden Panettiere mirties Holivudas kelia klausimą: ar vaikų aktorius saugo tik popierinės taisyklės?

    Diskusiją užkūrė netektis

    Aktoriaus Hayden Panettiere mirtis vėl atvėrė seną Holivudo problemą: kaip kino ir televizijos industrija elgiasi su vaikais, kurie anksti tampa viešumo dalimi. Nemažai aktorių ir buvusių vaikų žvaigždžių viešai paragino stiprinti apsaugą filmavimo aikštelėse ir už jų ribų.

    Panettiere buvo 36-eri. Ji išgarsėjo seriale Heroes, vėliau vaidino Nashville ir Scream franšizėje, o karjerą pradėjo dar vaikystėje.

    Žinomų žmonių raginimai: daugiau kontrolės ir atsakomybės

    Po žinios apie mirtį viešai pasisakė keli pramogų pasaulio atstovai, primindami, kad ankstyva šlovė dažnai reiškia ne tik galimybes, bet ir didesnę riziką. Dalis jų akcentavo, jog formaliai egzistuojančios taisyklės ne visada veikia realybėje, ypač kai vaikas filmavimo aikštelėje susiduria su suaugusiųjų pasaulio spaudimu.

    Ši tema iškilo ne tik kaip asmeninė netektis, bet ir kaip platesnė diskusija apie darbo sąlygas, psichologinę gerovę, privatumą ir kontrolės mechanizmus industrijoje.

    „Tai ne atsitiktinumas, kad tiek daug buvusių vaikų žvaigždžių patiria skaudžių pasekmių suaugus“, – sakė aktorė Anna Paquin.

    Paquin taip pat pabrėžė, kad kalba apie patirtis, kai vaikas filmavimo aplinkoje per anksti pradedamas vertinti kaip suaugusiesiems skirtas objektas. Anot jos, būtent čia dažnai atsiranda spragos tarp deklaruojamos apsaugos ir to, kaip iš tikrųjų veikia industrijos praktikos.

    Ką rodo detalės apie mirtį

    Viešoje erdvėje skelbta, kad Panettiere buvo rasta nereaguojanti Greenville mieste, Pietų Karolinoje. Skubios pagalbos iškvietimo informacijoje buvo minima įtariama perdozavimo situacija, o medikai taikė pažangų širdies gaivinimą.

    Oficiali mirties priežastis iki šiol nepaskelbta, o tyrimas tęsiamas. Tokiais atvejais galutinės išvados paprastai priklauso nuo teismo medicinos ekspertų vertinimų.

    Kodėl vaikų aktorių apsauga vėl atsidūrė dėmesio centre

    Diskusija apie vaikų aktorius Holivude periodiškai atsinaujina po rezonansinių istorijų, tačiau šįkart ji įgavo didesnį pagreitį, nes viešai prabilo ne vienas žmogus, pats patyręs ankstyvos šlovės kainą. Pabrėžiama, kad vaikams reikia ne tik aiškiai apibrėžtų darbo valandų, bet ir psichologinės pagalbos, tėvų ar globėjų kontrolės bei realiai veikiančių skundų kanalų.

    Ekspertai taip pat atkreipia dėmesį į naują tendenciją: socialinių tinklų epochoje spaudimas jauniems aktoriams nesibaigia pasibaigus filmavimams, nes viešumas persikelia į kasdienybę. Tai kelia papildomų rizikų dėl privatumo, patyčių, priklausomybių ir psichikos sveikatos.

  • Annecy animacijos festivalyje – DI šešėlis: kodėl studijos tyli, o jauni kūrėjai nerimauja

    Annecy animacijos festivalyje – DI šešėlis: kodėl studijos tyli, o jauni kūrėjai nerimauja

    DI tema nustelbė festivalį

    Prancūzijos Annecy mieste vykstantis tarptautinis animacijos festivalis ir rinka laikomi vienu svarbiausių Europos industrijos susitikimų, kur gimsta nauji projektai, sudaromi platinimo sandoriai ir mezgami karjeros ryšiai. Tačiau šiemet, dalyvių teigimu, pagrindiniu pokalbių objektu tapo ne vien filmai ar finansavimas, o dirbtinis intelektas.

    Festivalio metu Prancūziją alinusi karščio banga ir tvankios erdvės tapo fonu diskusijoms apie pokyčius, kurie animaciją gali perbraižyti greičiau nei bet kuri ankstesnė technologinė banga. DI minėtas beveik visur, tačiau viešai apie jo naudojimą dalis profesionalų kalba itin atsargiai.

    Scenoje – pažadai ir abejonės

    Vienoje iš diskusijų, skirtų animacijos ateičiai, skambėjo argumentas, kad DI gali sumažinti įėjimo barjerą kūrėjams iš šalių ar regionų, kur iki šiol trūko studijų infrastruktūros ir brangios programinės įrangos. Tokia kryptis, anot šalininkų, galėtų praplėsti balsų ir istorijų įvairovę.

    Kita vertus, pabrėžta, kad „tingus“ įrankių naudojimas linkęs suvienodinti estetiką ir stumti kūrybą į vidurkį, todėl lemiamu faktoriumi išlieka autoriaus skonis, žvilgsnis ir kontrolė. Vis dažniau kalbama apie hibridinę gamybą, kai DI atlieka dalį techninių procesų, o žmonės išlaiko judesio, dizaino ir režisūros sprendimus.

    Diskusijose išryškėjo ir ekonominis aspektas: mažesnės komandos tikisi sukurti tai, kam anksčiau reikėdavo didžiulių biudžetų, o didelės studijos gali būti spaudžiamos mažinti sąnaudas. Tačiau dalis kūrėjų priminė, kad realioje gamyboje DI integravimas į procesus ne visada sutaupo laiko, ypač kai tenka testuoti įrankius ir pritaikyti juos konkrečiam projektui.

    Kodėl industrija apie DI kalba puse lūpų

    Už scenos ribų DI tema dažnai tampa tabu: jis naudojamas vis plačiau, tačiau viešas prisipažinimas daliai kūrėjų ar studijų kelia reputacinių rizikų. Prie to prisideda aštrios reakcijos socialiniuose tinkluose ir baimė būti apkaltintiems neetišku kūrybos „automatizavimu“ ar kitų autorių darbų išnaudojimu.

    Vienu iš ryškiausių pastarųjų mėnesių signalų industrijai tapo atvejai, kai kūrėjų dalyvavimas DI projektuose sukėlė viešą pasipiktinimą ir spaudimą trauktis. Tokios istorijos sustiprina nuostatą, kad daugelis renkasi tylėti, net jei DI įrankiai jau įtraukti į kasdienį darbo procesą.

    Etikos ašis animacijoje dažnai sukasi apie du klausimus: ar išlaikoma kūrybinė kontrolė ir ar nepažeidžiamos autorių teisės. Ypač kritiškai vertinami generatyviniai modeliai, treniruojami su dideliais kiekiais internete surinktų duomenų, kai autoriai nėra davę aiškaus sutikimo.

    Pirmas karjeros laiptelis gali dingti

    Didžiausias nerimas juntamas tarp pradedančiųjų. Tradiciškai daugelis jaunų animatorių pradėdavo nuo rutininio darbo, pavyzdžiui, tarpinių kadrų kūrimo ar kitų pagalbinių užduočių, kurios leisdavo mokytis iš vyresnių kolegų ir pamažu kilti karjeros laiptais.

    Jei būtent šias užduotis perims DI, daliai jaunų specialistų gali nelikti aiškaus kelio į profesiją. Kartu jie baiminasi, kad kai modeliai „sugeria“ daugybę stilių, išsiskirti savitu balsu tampa sunkiau, o originalumas gali būti nustelbtas efektyvumo logikos.

    Kaip atsvara minimas grįžimas prie technikų, kurias DI atkurti sudėtingiau, pavyzdžiui, stop kadro animacijos ar darbo su fizinėmis medžiagomis. Tačiau skeptikai įspėja, kad tokia kūryba gali likti nišine, o rinkoje dominuos pigesni ir greitesni DI sprendimai.

    Kas iš tiesų vadinama DI?

    Dar viena problema – pats terminas. Vienu žodžiu dažnai apibūdinami ir seniai naudojami pagalbiniai įrankiai animacijos gamybos grandinėje, ir generatyvinės sistemos, galinčios kurti vaizdus ar animacijos fragmentus iš tekstinių užklausų.

    Kūrėjai, kritiškai vertinantys generatyvinius sprendimus, ragina tiksliai įvardyti technologiją, nes nuo apibrėžimų priklauso ir sąžininga diskusija apie autorystę, atsakomybę bei taisykles. Jų teigimu, be aiškaus skirstymo industrija kalba skirtingomis kalbomis ir neišvengiamai poliarizuojasi.

    Prie diskusijos prisideda ir aplinkosauginis aspektas: didelių skaičiavimo pajėgumų reikalaujantys modeliai kelia klausimų dėl energijos vartojimo, ypač kai klimato ekstremumai, tokie kaip karščio bangos, tampa vis dažnesni. Annecy festivalyje tai tapo papildomu argumentu, kodėl dalis kūrėjų nori ne tik greitesnių įrankių, bet ir aiškių ribų.

    Kol kas bendro sutarimo nėra: vieni DI mato kaip naują kūrybos instrumentą ir galimybę mažesnėms komandoms, kiti – kaip grėsmę profesijos pradžiai, autorystei ir pasitikėjimui. Tačiau Annecy tapo vieta, kur akivaizdu viena: pokalbis apie DI animacijoje jau nebeateities klausimas, o dabarties realybė.

  • Wimas Wendersas stabdo filmo Wrong Move platinimą: atsiprašė dėl 13-metės Nastassjos Kinski scenos

    Wimas Wendersas stabdo filmo Wrong Move platinimą: atsiprašė dėl 13-metės Nastassjos Kinski scenos

    Vokiečių režisierius Wimas Wendersas nusprendė sustabdyti 1975 metais sukurto filmo Wrong Move platinimą ir nurodyti transliavimo bei platinimo partneriams nutraukti viešą prieigą. Sprendimas priimtas dėl filme esančios scenos, kurioje tuomet 13 metų aktorė Nastassja Kinski rodoma apnuoginta.

    Apie šią sceną Kinski viešai kalbėjo ne kartą, teigdama, kad ilgus metus bandė pasiekti, jog ji būtų pašalinta arba kitaip suvaldyta. Pasak aktorės, tai buvo pirmasis jos darbas kine, o ji jautėsi neapsaugota ir nepakankamai suprato tokios scenos pasekmes.

    „Tai buvo mano pirmasis filmas, jis buvo mano pirmasis režisierius ir jis manęs neapsaugojo“, – sakė Nastassja Kinski.

    W. Wendersas paskelbė atsiprašymą ir pripažino, kad tuometinė situacija turėjo būti sprendžiama kitaip, o nepilnametė aktorė – apsaugota. Režisierius pabrėžė, jog, jo vertinimu, sprendimas laikinai blokuoti prieigą prie filmo yra būtinas, kol bus rasta platesnė, su visomis pusėmis suderinta išeitis.

    „Pripažįstu, kad Nastassja Kinski tuomet turėjo būti geriau apsaugota. Dėl to atsiprašau jūsų, Nastassja, besąlygiškai“, – sakė Wimas Wendersas.

    Filmo teises valdantis Wim Wenders Foundation pranešė sieksiantis platesnės diskusijos su Vokietijos kino institucijomis dėl industrijos praktikų ir to, kaip ateityje turėtų būti tvarkomasi su probleminiu istoriniu turiniu. Fondo teigimu, filmas galėtų būti vėl padarytas prieinamas tik po išsamaus proceso ir radus sprendimą, kuriame dalyvautų ir pati Kinski.

    Ši istorija atkreipė dėmesį į senesnių filmų atsakomybės klausimą, kai anuometinės filmavimo praktikos neatitinka šiandieninių nepilnamečių apsaugos ir sutikimo standartų. Pastaraisiais metais kino ir televizijos industrijoje vis dažniau akcentuojamas aiškus sutikimo principas, intymių scenų koordinatorių vaidmuo ir griežtesnės procedūros, skirtos nepilnamečių apsaugai aikštelėje.

    Kinski atstovas teigė palankiai vertinantis sprendimą apriboti filmo prieinamumą, tačiau pabrėžė, kad tai turėjo įvykti gerokai anksčiau. Kartu akcentuojama, kad tolesnis dialogas bus vertinamas pagal konkrečius pasiūlymus ir realius veiksmus, o ne vien viešus pareiškimus.

    W. Wendersas plačiai žinomas dėl tokių filmų kaip Wings of Desire, Paris, Texas, Buena Vista Social Club ir Perfect Days. Nastassja Kinski karjerą pradėjo būtent Wrong Move ir vėliau pasirodė filme Paris, Texas, taip pat tapo viena ryškiausių Europos kino aktorių.

  • „Disney“ skaičiuoja „Žvaigždžių karų“ nuostolius: „The Mandalorian and Grogu“ startas – rekordiškai silpnas

    „Disney“ skaičiuoja „Žvaigždžių karų“ nuostolius: „The Mandalorian and Grogu“ startas – rekordiškai silpnas

    „Disney“ į kino teatrus sugrąžino „Žvaigždžių karus“ pirmą kartą per septynerius metus, tačiau filmo „The Mandalorian and Grogu“ debiutas JAV rinkoje tapo silpniausiu per visą studijos valdomą franšizės erą. Pirmųjų trijų dienų bilietų pardavimai siekė apie 82 mln. JAV dolerių, tai yra maždaug 75 mln. eurų pagal šiuo metu įprastą kursą.

    Nors šis rezultatas šiek tiek pranoko analitikų prognozes, jis vis tiek nusileido 2018 metais pasirodžiusiam „Solo: A Star Wars Story“, kuris iki šiol buvo laikomas žemiausiu startu tarp naujų „Žvaigždžių karų“ filmų „Disney“ laikotarpiu. Galutiniai skaičiai paprastai patikslinami pirmadienį, kai paskelbiami oficialūs savaitgalio duomenys.

    Tarptautinėje rinkoje filmas papildomai surinko apie 63 mln. JAV dolerių, arba maždaug 58 mln. eurų, o JAV šventinio ilgojo savaitgalio metu tikimasi peržengti 100 mln. JAV dolerių ribą, tai yra apie 92 mln. eurų. Vis dėlto pats startas signalizuoja, kad kino teatruose „Žvaigždžių karai“ nebeturi tokios traukos, kokią demonstravo ankstesniais dešimtmečiais.

    Brangesni seansai kelia pajamas

    Didelę savaitgalio kasos dalį sudarė vadinamieji premium formato seansai, tokie kaip IMAX ar „Dolby Cinema“. Skaičiuojama, kad apie 41 proc. bilietų buvo parduota būtent šiems, brangesniems rodymams, o tai padeda studijoms kompensuoti mažesnius žiūrovų srautus.

    Duomenų bendrovės nurodo, kad standartinis bilietas vidutiniškai kainavo apie 16 JAV dolerių, arba maždaug 15 eurų, o premium formatų bilietai siekė apie 19 JAV dolerių, tai yra apie 18 eurų. Tai atspindi platesnę kino rinkos tendenciją: auditorija rečiau eina į kiną, bet dažniau renkasi brangesnę patirtį.

    „Disney“ statymas yra platesnis

    „Disney“ „Žvaigždžių karų“ sėkmę vertina ne vien pagal bilietų kasą, nes franšizė yra visos ekosistemos dalis. Didelė pajamų dalis gaunama iš prekybos atributika, transliavimo platformos ir pramogų parkų, todėl net ir vidutinis startas gali būti naudingas, jei suaktyvina kitus kanalus.

    Skaičiuojama, kad „Žvaigždžių karai“ kasmet generuoja daugiau nei 1 mlrd. JAV dolerių mažmeninės prekybos pardavimų, arba apie 920 mln. eurų, net ir tais metais, kai kino teatruose nepasirodo naujas filmas. Dėl to naujas kino projektas studijai dažnai yra ir rinkodaros variklis, skirtas pakelti visos franšizės paklausą.

    „The Mandalorian“ išlieka vienu svarbiausių „Disney+“ turinio ramščių, o platformoje jis yra tarp žiūrimiausių originalių projektų, sukaupęs daugiau nei 1,3 mlrd. peržiūrų valandų visame pasaulyje. Pastarosiomis savaitėmis pastebimas ir senesnių „Žvaigždžių karų“ projektų susidomėjimo augimas, kurį įprastai paskatina naujo filmo premjera.

    Parkai ir žaidimai gauna postūmį

    Lygiagrečiai kino premjerai „Disney“ parkai JAV atnaujino kai kurias patirtis, susiedami jas su nauja istorija ir personažais, įskaitant misijų papildymus atrakcionuose. Tokie pakeitimai paprastai daromi tam, kad premjera taptų ne vien kino įvykiu, bet ir pretekstu lankytojams sugrįžti į parkus.

    Papildomos auditorijos „Disney“ ieško ir žaidimų industrijoje: bendradarbiaujant su „Epic Games“ „Fortnite“ periodiškai pristato naujus „Žvaigždžių karų“ pasaulius, veikėjus bei kosmetinius pirkinius. Tai tampa svarbia strategijos dalimi, nes jaunesnė auditorija franšizę vis dažniau atranda ne per kiną, o per srautines platformas ir žaidimus.

    Rinkos analitikai atkreipia dėmesį, kad kino studijoms šiandien ypač svarbu turėti turinį, kuris veikia kaip ilgalaikis prekės ženklo stiprintuvas, o ne vien kaip vienkartinis bilietų pardavimo rekordas. Todėl „Disney“ artimiausiomis savaitėmis stebės ne tik kasos dinamiką, bet ir tai, kaip filmas veikia „Disney+“ peržiūras, prekybos rodiklius bei parkų srautus.

  • Filmo „Michael“ tęsinys jau planuojamas: „Lionsgate“ neatmeta filmavimo starto dar šiemet

    Filmo „Michael“ tęsinys jau planuojamas: „Lionsgate“ neatmeta filmavimo starto dar šiemet

    Vos po savaitės nuo biografinio filmo „Michael“ pasirodymo kino teatruose studija „Lionsgate“ patvirtino, kad kuriamas tęsinys. Apie planus viešai prabilo studijos vadovas Adamas Fogelsonas, teigdamas, jog antrasis filmas galėtų būti pradėtas filmuoti dar šiais metais arba 2027 metais.

    Pirmasis filmas baigiasi užuomina, kad istorija bus tęsiama, o komerciniai rezultatai paskatino studiją judėti pirmyn. Tęsinio idėja taip pat natūraliai kyla dėl didžiulės Michaelo Jacksono kūrybos apimties, kuri, pasak prodiuserių, leidžia pasakoti tolesnę karjeros ir asmeninio gyvenimo dalį atskirai nuo ankstyvojo laikotarpio.

    Kas gali būti tęsinio centre?

    Adamas Fogelsonas pabrėžė, kad atlikėjo repertuaras ir biografijos epizodai galėtų užpildyti ne vieną filmą. Kaip vieną galimų akcentų jis paminėjo 1993 metų Super Bowl pertraukos pasirodymą, laikomą vienu ryškiausių popkultūros televizinių momentų.

    „Yra milžiniškas kiekis muzikos ir gyvenimo patirčių, kurios, atskirai nuo kaltinimų, užpildytų daugiau nei vieną antrąjį filmą“, – sakė Adamas Fogelsonas.

    Tokie signalai leidžia suprasti, kad tęsinys greičiausiai koncentruotųsi į vėlesnį karjeros etapą, kai Jacksono populiarumas tapo globaliu reiškiniu, o didieji koncertai ir televizijos pasirodymai virto industrijos etalonais. Vis dėlto iki šiol neaišku, kiek kūrėjai bus pasirengę aprėpti prieštaringiausias atlikėjo gyvenimo temas.

    Kaltinimų tema lieka atvira

    Didžiausias klausimas, lydintis tęsinį, yra tai, ar jame bus kalbama apie seksualinio išnaudojimo kaltinimus, kurie formavo reikšmingą viešosios diskusijos dalį vėlesniais Jacksono gyvenimo metais. Paklaustas tiesiai, ar tęsinys palies šiuos kaltinimus, A. Fogelsonas atsakė miglotai, pabrėždamas temos sudėtingumą.

    „Tai labai sudėtingas klausimas, ir nesu tikras, ar aš esu geriausias žmogus į jį atsakyti, arba ar dabar tam tinkamiausias laikas“, – sakė Adamas Fogelsonas.

    Diskusijas kursto ir ankstesnės žinios apie kūrybinius sprendimus pirmajame filme. Viešojoje erdvėje buvo aptarta, kad paskutinei filmo daliai buvo atlikti perfilmavimai, o jų tikslas esą buvo pašalinti nuorodas į seksualinio išnaudojimo temą; minėta suma siekė apie 13 800 000 eurų, jei ją apvalinti pagal tuo metu plačiai taikytą valiutų kursą.

    Ką tai reiškia kino industrijai?

    Tęsinys, jei jis bus pradėtas filmuoti greitu metu, leistų studijai išlaikyti auditorijos dėmesį, kol pirmasis filmas dar yra aktyvioje kino teatrų rotacijoje. Toks sprendimas atitinka Holivudo praktiką kuo greičiau įtvirtinti franšizę, ypač kai kalbama apie žinomus prekės ženklus ir biografines istorijas, kurios dažnai planuojamos kaip kelių dalių projektai.

    Kita vertus, kūrėjų pasirinkimai dėl jautriausių temų gali tapti pagrindiniu veiksniu, nulemsiančiu, kaip tęsinį vertins kritikai ir žiūrovai. Jei antroji dalis bus suvokiama kaip pernelyg sterilus pasakojimas, diskusijos apie meninę vertę ir istorinio tikslumo ribas tik stiprės.

    Kol kas tęsinio scenarijaus detalės, režisierius ar pagrindiniai aktoriai nėra patikslinti, o studija įvardija tik galimus filmavimo terminus. Aišku viena: filmo „Michael“ istorija kino ekranuose dar nesibaigia, tačiau kokią jos versiją žiūrovai išvys toliau, lieka atviras klausimas.

  • Australijos vaizdai kuriami studijoje prie Varšuvos: kaip DI keičia filmų ir TV gamybą

    Virtualios gamybos technologijos ir dirbtinis intelektas vis greičiau keičia kino bei televizijos užkulisius: dalis to, ką žiūrovai laiko tikromis lokacijomis, šiandien gali būti sukurta studijoje. Apie tai diskutuota Europos ekonomikos kongrese Katovicuose, kur savo praktika dalijosi TVN „Warner Bros. Discovery“ atstovai.

    Pasak kūrėjų, didžiausias pokytis tas, kad daug darbo iš postprodukcijos persikelia į pasirengimą prieš filmavimą. Kruopščiau suplanavus scenas, vizualus ir fonus, filmavimo aikštelėje galima dirbti greičiau ir tiksliau, o iš studijos dažnai išeinama su beveik galutine vaizdo medžiaga.

    XR studija ir greitesnė gamyba

    Studijoje su XR technologijomis realiu laiku rodomi skaitmeniniai fonai ir aplinkos, todėl komanda gali filmuoti taip, tarsi būtų kitoje šalyje, nepalikdama paviljono. Toks modelis ypač naudingas serialams ir kasdienėms TV produkcijoms, kur svarbus greitis, o kelionių logistika kainuoja brangiai.

    „Virtualioje gamyboje praktiškai išeiname iš studijos su paruošta vaizdo medžiaga: postprodukcijos laikas didele dalimi persikelia į pasirengimą, todėl turime būti itin tiksliai pasiruošę“, – sakė Wiktor Przeorski.

    Kūrėjai pateikia paprastą pavyzdį: scenos, kurios anksčiau reikalavo filmavimo užsienyje, šiandien gali būti atkuriamos studijoje, kartu sumažinant kelionių, leidimų ir technikos pervežimo kaštus. Be finansinės naudos, tai leidžia išvengti ir dalies organizacinių kliūčių, pavyzdžiui, gatvių uždarymo filmavimams.

    DI nuo scenarijaus iki kadrų vizualizacijos

    Dirbtinis intelektas vis dažniau įtraukiamas dar ankstyvoje stadijoje, kai formuojamas siužetas ir dialogai. Studijų komandos kuria vidinius įrankius, paremtus atvirais modeliais ir apmokytus savo medžiaga, kad jie padėtų scenaristams ieškoti siužeto posūkių, nuoseklumo, išvengti pasikartojimų.

    „Pirmas žingsnis – parašome scenarijų, antras – pagal jį gauname vizualizaciją. Ji nėra šimtaprocentinis atspindys, bet daugeliu atvejų tai labai reali pagalba“, – sakė Wiktor Przeorski.

    Kitas etapas – automatiškesnis storyboard kūrimas ir greitesnės iteracijos, kai režisierius, operatorius ir dailininkai gali anksčiau pamatyti, kaip atrodys scena. Tokia praktika gali trumpinti gamybos ciklą, nes sprendimai dėl kadrų, apšvietimo ir aplinkos priimami dar iki filmavimo dienos.

    3D pasauliai, žaidimų patirtis ir kompetencijų trūkumas

    XR komandos akcentuoja, kad daug įkvėpimo atėjo iš žaidimų industrijos, kur 3D aplinkos kuriamos seniai, o darbo metodai leidžia greitai keisti detales. Tai atveria galimybę sukurti visiškai naują vietovę ar net fantastinį pasaulį, o ne tik „pakeisti foną“.

    „Galime sukurti visą trimatę realybę ir kiekvieną sceną perkelti į bet kurią vietą pasaulyje“, – sakė Michał Malinowski.

    Vis dėlto, pasak ekspertų, didžiausia kliūtis Lietuvoje ir regione dažnai yra ne technika, o žmonės: trūksta specialistų, gebančių dirbti su realaus laiko 3D kūrimo įrankiais, virtualios gamybos procesais ir tarpdisciplininėmis komandomis. Dėl to verslas vis aktyviau kalba apie partnerystes su universitetais, mokymo programas ir talentų pritraukimą.

    Diskusijoje taip pat pabrėžta, kad norint tapti regioniniu virtualios gamybos centru, svarbi ne tik studijų infrastruktūra. Reikalingas ilgalaikis finansavimo stabilumas, aiškios taisyklės ir patrauklios audiovizualinės paskatos, kad projektai būtų planuojami keleriems metams į priekį, o jauni kūrėjai kurtų startuolius vietoje, o ne išvyktų.