CP v2

Tag: Kino industrija

  • Wimas Wendersas stabdo filmo Wrong Move platinimą: atsiprašė dėl 13-metės Nastassjos Kinski scenos

    Wimas Wendersas stabdo filmo Wrong Move platinimą: atsiprašė dėl 13-metės Nastassjos Kinski scenos

    Vokiečių režisierius Wimas Wendersas nusprendė sustabdyti 1975 metais sukurto filmo Wrong Move platinimą ir nurodyti transliavimo bei platinimo partneriams nutraukti viešą prieigą. Sprendimas priimtas dėl filme esančios scenos, kurioje tuomet 13 metų aktorė Nastassja Kinski rodoma apnuoginta.

    Apie šią sceną Kinski viešai kalbėjo ne kartą, teigdama, kad ilgus metus bandė pasiekti, jog ji būtų pašalinta arba kitaip suvaldyta. Pasak aktorės, tai buvo pirmasis jos darbas kine, o ji jautėsi neapsaugota ir nepakankamai suprato tokios scenos pasekmes.

    „Tai buvo mano pirmasis filmas, jis buvo mano pirmasis režisierius ir jis manęs neapsaugojo“, – sakė Nastassja Kinski.

    W. Wendersas paskelbė atsiprašymą ir pripažino, kad tuometinė situacija turėjo būti sprendžiama kitaip, o nepilnametė aktorė – apsaugota. Režisierius pabrėžė, jog, jo vertinimu, sprendimas laikinai blokuoti prieigą prie filmo yra būtinas, kol bus rasta platesnė, su visomis pusėmis suderinta išeitis.

    „Pripažįstu, kad Nastassja Kinski tuomet turėjo būti geriau apsaugota. Dėl to atsiprašau jūsų, Nastassja, besąlygiškai“, – sakė Wimas Wendersas.

    Filmo teises valdantis Wim Wenders Foundation pranešė sieksiantis platesnės diskusijos su Vokietijos kino institucijomis dėl industrijos praktikų ir to, kaip ateityje turėtų būti tvarkomasi su probleminiu istoriniu turiniu. Fondo teigimu, filmas galėtų būti vėl padarytas prieinamas tik po išsamaus proceso ir radus sprendimą, kuriame dalyvautų ir pati Kinski.

    Ši istorija atkreipė dėmesį į senesnių filmų atsakomybės klausimą, kai anuometinės filmavimo praktikos neatitinka šiandieninių nepilnamečių apsaugos ir sutikimo standartų. Pastaraisiais metais kino ir televizijos industrijoje vis dažniau akcentuojamas aiškus sutikimo principas, intymių scenų koordinatorių vaidmuo ir griežtesnės procedūros, skirtos nepilnamečių apsaugai aikštelėje.

    Kinski atstovas teigė palankiai vertinantis sprendimą apriboti filmo prieinamumą, tačiau pabrėžė, kad tai turėjo įvykti gerokai anksčiau. Kartu akcentuojama, kad tolesnis dialogas bus vertinamas pagal konkrečius pasiūlymus ir realius veiksmus, o ne vien viešus pareiškimus.

    W. Wendersas plačiai žinomas dėl tokių filmų kaip Wings of Desire, Paris, Texas, Buena Vista Social Club ir Perfect Days. Nastassja Kinski karjerą pradėjo būtent Wrong Move ir vėliau pasirodė filme Paris, Texas, taip pat tapo viena ryškiausių Europos kino aktorių.

  • „Disney“ skaičiuoja „Žvaigždžių karų“ nuostolius: „The Mandalorian and Grogu“ startas – rekordiškai silpnas

    „Disney“ skaičiuoja „Žvaigždžių karų“ nuostolius: „The Mandalorian and Grogu“ startas – rekordiškai silpnas

    „Disney“ į kino teatrus sugrąžino „Žvaigždžių karus“ pirmą kartą per septynerius metus, tačiau filmo „The Mandalorian and Grogu“ debiutas JAV rinkoje tapo silpniausiu per visą studijos valdomą franšizės erą. Pirmųjų trijų dienų bilietų pardavimai siekė apie 82 mln. JAV dolerių, tai yra maždaug 75 mln. eurų pagal šiuo metu įprastą kursą.

    Nors šis rezultatas šiek tiek pranoko analitikų prognozes, jis vis tiek nusileido 2018 metais pasirodžiusiam „Solo: A Star Wars Story“, kuris iki šiol buvo laikomas žemiausiu startu tarp naujų „Žvaigždžių karų“ filmų „Disney“ laikotarpiu. Galutiniai skaičiai paprastai patikslinami pirmadienį, kai paskelbiami oficialūs savaitgalio duomenys.

    Tarptautinėje rinkoje filmas papildomai surinko apie 63 mln. JAV dolerių, arba maždaug 58 mln. eurų, o JAV šventinio ilgojo savaitgalio metu tikimasi peržengti 100 mln. JAV dolerių ribą, tai yra apie 92 mln. eurų. Vis dėlto pats startas signalizuoja, kad kino teatruose „Žvaigždžių karai“ nebeturi tokios traukos, kokią demonstravo ankstesniais dešimtmečiais.

    Brangesni seansai kelia pajamas

    Didelę savaitgalio kasos dalį sudarė vadinamieji premium formato seansai, tokie kaip IMAX ar „Dolby Cinema“. Skaičiuojama, kad apie 41 proc. bilietų buvo parduota būtent šiems, brangesniems rodymams, o tai padeda studijoms kompensuoti mažesnius žiūrovų srautus.

    Duomenų bendrovės nurodo, kad standartinis bilietas vidutiniškai kainavo apie 16 JAV dolerių, arba maždaug 15 eurų, o premium formatų bilietai siekė apie 19 JAV dolerių, tai yra apie 18 eurų. Tai atspindi platesnę kino rinkos tendenciją: auditorija rečiau eina į kiną, bet dažniau renkasi brangesnę patirtį.

    „Disney“ statymas yra platesnis

    „Disney“ „Žvaigždžių karų“ sėkmę vertina ne vien pagal bilietų kasą, nes franšizė yra visos ekosistemos dalis. Didelė pajamų dalis gaunama iš prekybos atributika, transliavimo platformos ir pramogų parkų, todėl net ir vidutinis startas gali būti naudingas, jei suaktyvina kitus kanalus.

    Skaičiuojama, kad „Žvaigždžių karai“ kasmet generuoja daugiau nei 1 mlrd. JAV dolerių mažmeninės prekybos pardavimų, arba apie 920 mln. eurų, net ir tais metais, kai kino teatruose nepasirodo naujas filmas. Dėl to naujas kino projektas studijai dažnai yra ir rinkodaros variklis, skirtas pakelti visos franšizės paklausą.

    „The Mandalorian“ išlieka vienu svarbiausių „Disney+“ turinio ramščių, o platformoje jis yra tarp žiūrimiausių originalių projektų, sukaupęs daugiau nei 1,3 mlrd. peržiūrų valandų visame pasaulyje. Pastarosiomis savaitėmis pastebimas ir senesnių „Žvaigždžių karų“ projektų susidomėjimo augimas, kurį įprastai paskatina naujo filmo premjera.

    Parkai ir žaidimai gauna postūmį

    Lygiagrečiai kino premjerai „Disney“ parkai JAV atnaujino kai kurias patirtis, susiedami jas su nauja istorija ir personažais, įskaitant misijų papildymus atrakcionuose. Tokie pakeitimai paprastai daromi tam, kad premjera taptų ne vien kino įvykiu, bet ir pretekstu lankytojams sugrįžti į parkus.

    Papildomos auditorijos „Disney“ ieško ir žaidimų industrijoje: bendradarbiaujant su „Epic Games“ „Fortnite“ periodiškai pristato naujus „Žvaigždžių karų“ pasaulius, veikėjus bei kosmetinius pirkinius. Tai tampa svarbia strategijos dalimi, nes jaunesnė auditorija franšizę vis dažniau atranda ne per kiną, o per srautines platformas ir žaidimus.

    Rinkos analitikai atkreipia dėmesį, kad kino studijoms šiandien ypač svarbu turėti turinį, kuris veikia kaip ilgalaikis prekės ženklo stiprintuvas, o ne vien kaip vienkartinis bilietų pardavimo rekordas. Todėl „Disney“ artimiausiomis savaitėmis stebės ne tik kasos dinamiką, bet ir tai, kaip filmas veikia „Disney+“ peržiūras, prekybos rodiklius bei parkų srautus.

  • Filmo „Michael“ tęsinys jau planuojamas: „Lionsgate“ neatmeta filmavimo starto dar šiemet

    Filmo „Michael“ tęsinys jau planuojamas: „Lionsgate“ neatmeta filmavimo starto dar šiemet

    Vos po savaitės nuo biografinio filmo „Michael“ pasirodymo kino teatruose studija „Lionsgate“ patvirtino, kad kuriamas tęsinys. Apie planus viešai prabilo studijos vadovas Adamas Fogelsonas, teigdamas, jog antrasis filmas galėtų būti pradėtas filmuoti dar šiais metais arba 2027 metais.

    Pirmasis filmas baigiasi užuomina, kad istorija bus tęsiama, o komerciniai rezultatai paskatino studiją judėti pirmyn. Tęsinio idėja taip pat natūraliai kyla dėl didžiulės Michaelo Jacksono kūrybos apimties, kuri, pasak prodiuserių, leidžia pasakoti tolesnę karjeros ir asmeninio gyvenimo dalį atskirai nuo ankstyvojo laikotarpio.

    Kas gali būti tęsinio centre?

    Adamas Fogelsonas pabrėžė, kad atlikėjo repertuaras ir biografijos epizodai galėtų užpildyti ne vieną filmą. Kaip vieną galimų akcentų jis paminėjo 1993 metų Super Bowl pertraukos pasirodymą, laikomą vienu ryškiausių popkultūros televizinių momentų.

    „Yra milžiniškas kiekis muzikos ir gyvenimo patirčių, kurios, atskirai nuo kaltinimų, užpildytų daugiau nei vieną antrąjį filmą“, – sakė Adamas Fogelsonas.

    Tokie signalai leidžia suprasti, kad tęsinys greičiausiai koncentruotųsi į vėlesnį karjeros etapą, kai Jacksono populiarumas tapo globaliu reiškiniu, o didieji koncertai ir televizijos pasirodymai virto industrijos etalonais. Vis dėlto iki šiol neaišku, kiek kūrėjai bus pasirengę aprėpti prieštaringiausias atlikėjo gyvenimo temas.

    Kaltinimų tema lieka atvira

    Didžiausias klausimas, lydintis tęsinį, yra tai, ar jame bus kalbama apie seksualinio išnaudojimo kaltinimus, kurie formavo reikšmingą viešosios diskusijos dalį vėlesniais Jacksono gyvenimo metais. Paklaustas tiesiai, ar tęsinys palies šiuos kaltinimus, A. Fogelsonas atsakė miglotai, pabrėždamas temos sudėtingumą.

    „Tai labai sudėtingas klausimas, ir nesu tikras, ar aš esu geriausias žmogus į jį atsakyti, arba ar dabar tam tinkamiausias laikas“, – sakė Adamas Fogelsonas.

    Diskusijas kursto ir ankstesnės žinios apie kūrybinius sprendimus pirmajame filme. Viešojoje erdvėje buvo aptarta, kad paskutinei filmo daliai buvo atlikti perfilmavimai, o jų tikslas esą buvo pašalinti nuorodas į seksualinio išnaudojimo temą; minėta suma siekė apie 13 800 000 eurų, jei ją apvalinti pagal tuo metu plačiai taikytą valiutų kursą.

    Ką tai reiškia kino industrijai?

    Tęsinys, jei jis bus pradėtas filmuoti greitu metu, leistų studijai išlaikyti auditorijos dėmesį, kol pirmasis filmas dar yra aktyvioje kino teatrų rotacijoje. Toks sprendimas atitinka Holivudo praktiką kuo greičiau įtvirtinti franšizę, ypač kai kalbama apie žinomus prekės ženklus ir biografines istorijas, kurios dažnai planuojamos kaip kelių dalių projektai.

    Kita vertus, kūrėjų pasirinkimai dėl jautriausių temų gali tapti pagrindiniu veiksniu, nulemsiančiu, kaip tęsinį vertins kritikai ir žiūrovai. Jei antroji dalis bus suvokiama kaip pernelyg sterilus pasakojimas, diskusijos apie meninę vertę ir istorinio tikslumo ribas tik stiprės.

    Kol kas tęsinio scenarijaus detalės, režisierius ar pagrindiniai aktoriai nėra patikslinti, o studija įvardija tik galimus filmavimo terminus. Aišku viena: filmo „Michael“ istorija kino ekranuose dar nesibaigia, tačiau kokią jos versiją žiūrovai išvys toliau, lieka atviras klausimas.

  • Australijos vaizdai kuriami studijoje prie Varšuvos: kaip DI keičia filmų ir TV gamybą

    Virtualios gamybos technologijos ir dirbtinis intelektas vis greičiau keičia kino bei televizijos užkulisius: dalis to, ką žiūrovai laiko tikromis lokacijomis, šiandien gali būti sukurta studijoje. Apie tai diskutuota Europos ekonomikos kongrese Katovicuose, kur savo praktika dalijosi TVN „Warner Bros. Discovery“ atstovai.

    Pasak kūrėjų, didžiausias pokytis tas, kad daug darbo iš postprodukcijos persikelia į pasirengimą prieš filmavimą. Kruopščiau suplanavus scenas, vizualus ir fonus, filmavimo aikštelėje galima dirbti greičiau ir tiksliau, o iš studijos dažnai išeinama su beveik galutine vaizdo medžiaga.

    XR studija ir greitesnė gamyba

    Studijoje su XR technologijomis realiu laiku rodomi skaitmeniniai fonai ir aplinkos, todėl komanda gali filmuoti taip, tarsi būtų kitoje šalyje, nepalikdama paviljono. Toks modelis ypač naudingas serialams ir kasdienėms TV produkcijoms, kur svarbus greitis, o kelionių logistika kainuoja brangiai.

    „Virtualioje gamyboje praktiškai išeiname iš studijos su paruošta vaizdo medžiaga: postprodukcijos laikas didele dalimi persikelia į pasirengimą, todėl turime būti itin tiksliai pasiruošę“, – sakė Wiktor Przeorski.

    Kūrėjai pateikia paprastą pavyzdį: scenos, kurios anksčiau reikalavo filmavimo užsienyje, šiandien gali būti atkuriamos studijoje, kartu sumažinant kelionių, leidimų ir technikos pervežimo kaštus. Be finansinės naudos, tai leidžia išvengti ir dalies organizacinių kliūčių, pavyzdžiui, gatvių uždarymo filmavimams.

    DI nuo scenarijaus iki kadrų vizualizacijos

    Dirbtinis intelektas vis dažniau įtraukiamas dar ankstyvoje stadijoje, kai formuojamas siužetas ir dialogai. Studijų komandos kuria vidinius įrankius, paremtus atvirais modeliais ir apmokytus savo medžiaga, kad jie padėtų scenaristams ieškoti siužeto posūkių, nuoseklumo, išvengti pasikartojimų.

    „Pirmas žingsnis – parašome scenarijų, antras – pagal jį gauname vizualizaciją. Ji nėra šimtaprocentinis atspindys, bet daugeliu atvejų tai labai reali pagalba“, – sakė Wiktor Przeorski.

    Kitas etapas – automatiškesnis storyboard kūrimas ir greitesnės iteracijos, kai režisierius, operatorius ir dailininkai gali anksčiau pamatyti, kaip atrodys scena. Tokia praktika gali trumpinti gamybos ciklą, nes sprendimai dėl kadrų, apšvietimo ir aplinkos priimami dar iki filmavimo dienos.

    3D pasauliai, žaidimų patirtis ir kompetencijų trūkumas

    XR komandos akcentuoja, kad daug įkvėpimo atėjo iš žaidimų industrijos, kur 3D aplinkos kuriamos seniai, o darbo metodai leidžia greitai keisti detales. Tai atveria galimybę sukurti visiškai naują vietovę ar net fantastinį pasaulį, o ne tik „pakeisti foną“.

    „Galime sukurti visą trimatę realybę ir kiekvieną sceną perkelti į bet kurią vietą pasaulyje“, – sakė Michał Malinowski.

    Vis dėlto, pasak ekspertų, didžiausia kliūtis Lietuvoje ir regione dažnai yra ne technika, o žmonės: trūksta specialistų, gebančių dirbti su realaus laiko 3D kūrimo įrankiais, virtualios gamybos procesais ir tarpdisciplininėmis komandomis. Dėl to verslas vis aktyviau kalba apie partnerystes su universitetais, mokymo programas ir talentų pritraukimą.

    Diskusijoje taip pat pabrėžta, kad norint tapti regioniniu virtualios gamybos centru, svarbi ne tik studijų infrastruktūra. Reikalingas ilgalaikis finansavimo stabilumas, aiškios taisyklės ir patrauklios audiovizualinės paskatos, kad projektai būtų planuojami keleriems metams į priekį, o jauni kūrėjai kurtų startuolius vietoje, o ne išvyktų.