CP v2

Tag: Kinologai

  • Atvirų durų diena Mastaičiuose: kaip Lietuvos policijos mokykla ruošia būsimus pareigūnus

    Mastaičiuose surengtoje Lietuvos policijos mokyklos Atvirų durų dienoje lankytojai galėjo iš arti pamatyti, kaip rengiami būsimi policijos pareigūnai, kokios jų mokymosi sąlygos ir kokios karjeros kryptys atsiveria baigus mokyklą. Renginyje dalyvavo ne tik besidomintys profesija moksleiviai ir jų artimieji, bet ir policijos bendruomenės partneriai.

    Susirinkusiuosius pasveikino Lietuvos policijos mokyklos vadovai, Policijos departamento bei Kauno rajono savivaldybės atstovai. Kauno rajono mero Valerijaus Makūno vardu sveikinimo žodį tarė Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėja Jolanta Jankauskienė, pabrėžusi, kad pareigūno darbas yra atsakingas pasirinkimas ir svarbi visuomeninė misija.

    „Policijos pareigūno profesija yra ne tik darbas, bet ir tarnystė visuomenei, kuri reikalauja tvirtų vertybių, pasirengimo ir nuolatinio tobulėjimo“, – sakė Jolanta Jankauskienė.

    Viena ryškiausių programos dalių tapo policijos kinologų pasirodymas, leidęs pamatyti šunų ir pareigūnų komandinį darbą realioms situacijoms artimomis sąlygomis. Lankytojai taip pat stebėjo kursantų rikiuotę bei profesinės taktikos demonstracijas, kurios atskleidė, kiek disciplinos, ištvermės ir praktinių įgūdžių reikalauja tarnyba.

    Renginio metu pristatytas skirtingų policijos padalinių darbas ir kasdienės užduotys, kurias pareigūnai sprendžia patruliuodami, reaguodami į iškvietimus ar tirdami nusikaltimus. Norintieji galėjo praktiškai išbandyti veiklas, susijusias su kriminalistika ir pareigūnų taktiniu pasirengimu, kad geriau suprastų, ką reiškia darbas realioje situacijoje.

    Kauno rajono savivaldybės ir Lietuvos policijos mokyklos bendradarbiavimas tęsiasi nuo 2014 metais, kai mokykla įsikūrė Mastaičiuose. Šiuo metu pagal Policininko modulinę profesinio mokymo programą mokosi 140 kursantų, o laida studijas turėtų baigti liepos 17 dieną.

    Mokykla pabrėžia, kad mokymo turinys nuolat atnaujinamas, reaguojant į šiuolaikinius viešojo saugumo iššūkius. Pastaruoju metu daugiau dėmesio skiriama situacijoms, kuriose pareigūnams reikia ne tik teisinių žinių, bet ir gebėjimo tinkamai komunikuoti, suvaldyti konfliktą bei priimti sprendimus didelės įtampos sąlygomis.

    Kas keičiasi pareigūnų rengime

    Šiais metais kursantams pradėti taikyti kompleksiniai mokymai smurto artimoje aplinkoje tematika, kai teorija derinama su bendravimo, psichologinio pasirengimo ir taktinių veiksmų pratybomis. Tokia kryptis atspindi bendrą tendenciją Europoje, kai pareigūnų parengime vis svarbesnės tampa deeskalacijos ir krizinių situacijų valdymo kompetencijos.

    Praktinės užduotys rengiamos taip, kad kursantai mokytųsi veikti pagal aiškias procedūras, tačiau kartu gebėtų vertinti situacijos rizikas ir žmonių saugumą. Mokyklos bendruomenė akcentuoja, kad pareigūno profesijoje svarbus ne vien fizinis pasirengimas, bet ir atsparumas stresui bei gebėjimas dirbti komandoje.

    Tarptautiškumas ir karjeros galimybės

    Lietuvos policijos mokykla taip pat akcentuoja tarptautiškumą: kursantai gali dalyvauti „Erasmus+“ mobilumo programose ir semtis patirties kitose Europos šalyse. Tokios stažuotės padeda susipažinti su kitų valstybių policijos darbo metodais ir pritaikyti gerąją praktiką Lietuvoje.

    Renginyje kalbėta ir apie karjeros kelią policijoje, kai po bazinio parengimo atsiveria galimybės specializuotis skirtingose srityse, priklausomai nuo poreikių ir asmeninių gebėjimų. Savivaldybės ir mokyklos partnerystė tęsiama per bendras iniciatyvas, kurios stiprina bendruomeniškumą ir prisideda prie saugesnės aplinkos kūrimo.

  • Ne visos veislės tinka mažiems vaikams: ekspertai įvardijo 12 šunų, kuriems reikia daugiau atsargumo

    Kodėl kyla konfliktų?

    Ne kiekvienas šuo blogai sutaria su vaikais, tačiau kai kurioms veislėms triukšmas, staigūs judesiai ir grubus žaidimas kelia didesnį stresą. Specialistai pabrėžia, kad riziką dažniausiai lemia ne pats šuo, o netinkamas suderinamumas tarp šeimos ritmo, patirties ir gyvūno instinktų.

    Medžiokliniai, sarginiai ar darbui išvesti šunys neretai turi stiprų grobio vaikymosi, teritorijos saugojimo ar jautrumo prisilietimams instinktą. Tai ypač aktualu šeimoms, kuriose yra mažų vaikų, dar nemokančių atpažinti šuns siunčiamų signalų, kada jam reikia erdvės.

    12 veislių, kurioms reikia daugiau atsargumo

    Į sąrašą, kurį pateikė kinologų ir augintinių elgsenos ekspertų vertinimu paremtos publikacijos, pateko veimaraneris, čiau čiau, taksas ir australų aviganis. Šios veislės dažniau siejamos su rizika dėl grubaus žaidimo, staigaus reakcijos slenksčio arba polinkio ganyti, kai bėgioja vaikai.

    Taip pat minimi pekinas, akita ir greihaundas, kuriems dažnai svarbus ramus, nuspėjamas aplinkos ritmas. Tokie šunys gali sunkiau toleruoti klyksmus, intensyvų dėmesį ar netyčinius pastūmimus, o jų streso signalai ne visada laiku atpažįstami.

    Tarp veislių, su kuriomis šeimos turėtų būti ypač atsargios, įvardyti ir šicu, čihuahua, Aliaskos malamutai, šarpėjai bei sibiro haskiai. Priežastys skiriasi: nuo trapios anatomijos ir didesnės traumų rizikos iki resursų saugojimo, didelio energingumo ar polinkio į šiurkštesnį žaidimą.

    Ką svarbu žinoti renkantis šunį?

    Ekspertai pabrėžia, kad veislė nėra vienintelis lemiamas faktorius: didelę įtaką turi individualus temperamentas, ankstyva socializacija, dresūra ir šeimininkų patirtis. Net ir paprastai šeimoms rekomenduojamos veislės gali rodyti netinkamą elgesį, jei šuo nuolat patiria stresą, skausmą ar neturi aiškių taisyklių.

    Mažų vaikų šeimoms svarbiausia planuoti saugų kontaktą: suaugusieji turi prižiūrėti žaidimus, mokyti vaiką nelįsti prie šuns, kai jis valgo ar ilsisi, ir gerbti gyvūno asmeninę erdvę. Jei kyla abejonių dėl elgesio, verta pasitarti su veterinarijos gydytoju ir šunų elgsenos specialistu, kad problemos būtų sprendžiamos anksti.

    Specialistai primena, kad agresiją dažnai išprovokuoja baimė, skausmas arba per didelis dirginimas, todėl prevencija yra veiksmingiausias kelias. Tinkamai parinktas šuo, nuoseklus auklėjimas ir aiškios namų taisyklės paprastai leidžia išvengti situacijų, kai šuo ir vaikas pradeda vienas kitą „nesuprasti“.

  • Kinologas įvardijo 3 šunų veisles, kurių šeimoms su vaikais dažniausiai nerekomenduoja

    Šuns pasirinkimas šeimai su vaikais dažnai prasideda nuo simpatijos veislei, tačiau kinologai ragina vertinti ne išvaizdą, o temperamentą, dydį, energijos lygį ir šeimininkų patirtį. Patyręs dresuotojas Garrettas Wingas, su šunimis dirbantis daugiau nei 20 metų, išskyrė tris veisles, kurios, jo teigimu, daugeliui šeimų gali tapti per sudėtingu pasirinkimu.

    Svarbu pabrėžti, kad kalbama ne apie „blogas“ veisles, o apie neatitikimą tarp veislės poreikių ir tipiškos šeimos kasdienybės. Šeimoms su mažais vaikais dažniausiai reikia prognozuojamo elgesio, lengvesnio dresūros proceso ir šuns, kurį paprasčiau valdyti fiziškai bei užtikrinti saugumą namuose.

    Viena iš dresuotojo minimų veislių yra Tibeto mastifas. Tai labai didelis, savarankiškas ir sargybinius instinktus turintis šuo, kuriam dažnai būdingas užsispyrimas, o dresūra reikalauja nuoseklaus darbo, patirties ir aiškių taisyklių nuo pirmos dienos.

    Kinologų praktikoje akcentuojama, kad sargybinėms veislėms ypač svarbi ankstyva socializacija ir valdomas susipažinimas su naujais žmonėmis bei situacijomis. Šeimose, kuriose nuolat vyksta vaikų draugų vizitai, šventės ar intensyvus judėjimas namuose, tai gali tapti papildomu iššūkiu.

    Antroji įvardyta veislė yra vokiečių dogas. Nors jis neretai apibūdinamas kaip ramus ir švelnus kompanionas, problema dažniausiai susijusi su dydžiu: didelis kūnas ir uodega ankštose erdvėse reiškia didesnę riziką netyčia pargriauti mažą vaiką ar sužeisti žaidžiant.

    Be to, toks šuo reikalauja daugiau vietos, tvirtesnės įrangos, apgalvoto transportavimo ir didesnių kasdienių kaštų. Šeimai svarbu įsivertinti, ar namų erdvė, rutina ir fizinės galimybės leidžia nuosekliai užtikrinti saugų bendravimą tarp vaikų ir itin didelio šuns.

    Trečioji veislė, kurios dresuotojas šeimoms dažniau nerekomenduoja, yra cane corso. Tai stiprus, sargybinio tipo šuo, kuriam būtina patikima socializacija, kasdienė struktūra, nuosekli dresūra ir šeimininko gebėjimas valdyti šunį įvairiose situacijose.

    „Cane corso yra per sudėtingas maždaug 99,9 proc. žmonių“, – sakė kinologas Garrettas Wingas.

    Specialistai pabrėžia, kad galingoms, teritoriją saugančioms veislėms ypač svarbus atsakingas auginimas, aiškios ribos ir profesionali pagalba, jei kyla elgesio sunkumų. Šeimoms, kurios pirmą kartą įsigyja šunį, saugesnis kelias dažnai būna rinktis lengviau valdomą veislę arba su prieglaudų specialistais parinktą suaugusį šunį, kurio charakteris jau aiškesnis.

    Kinologai primena, kad net ir „šeimai tinkama“ veislė nėra garantija, jei šuo negauna pakankamai fizinio krūvio, protinės veiklos ir nuoseklaus auklėjimo. O renkantis konkrečią veislę verta pasikalbėti su veisėjais, dresuotojais, įsivertinti vaikų amžių, gyvenimo ritmą bei tai, kiek laiko realiai bus skiriama šuns ugdymui kasdien.

  • Antra šuo namuose: kinologai pataria, kaip pasirinkti veislę ir sumažinti konfliktų riziką

    Kaip išsirinkti antrą šunį?

    Norint į namus priimti antrą šunį, svarbiausia įvertinti ne tik patinkančią veislę, bet ir jau gyvenančio augintinio charakterį, amžių bei įpročius. Kinologai pabrėžia, kad didžiausia klaida būna impulsyvus sprendimas, kai tikimasi, jog šunys savaime susidraugaus.

    Dažniausi iššūkiai įsileidus antrą šunį yra konkurencija dėl dėmesio, maisto ar žaislų, taip pat stresas pasikeitus rutinai. Net ir draugiški šunys iš pradžių gali rodyti įtampą, todėl pirmosios savaitės paprastai būna lemiamos.

    Lytis, amžius ir energija

    Kinologų praktikoje dažnai pabrėžiama, kad sėkmingą porą dažniau lemia ne „tobula“ veislė, o suderinama energija. Jei namuose jau gyvena ramus, vyresnis šuo, labai aktyvus jauniklis gali tapti nuolatiniu dirgikliu, o tai didina konfliktų riziką.

    Lyties pasirinkimas irgi gali turėti įtakos, tačiau tai nėra vienintelė taisyklė. Svarbiau, ar šunys yra socializuoti, ar namuose aiškios taisyklės ir ar šeimininkas geba valdyti resursus: maitinimą, poilsio vietas, dėmesį ir žaidimus.

    7 veislės, kurios dažnai gerai sutaria

    Kinologai ir dresuotojai dažnai mini, kad kai kurios veislės dėl savo istorinio veisimo tikslo ir temperamento neretai lengviau prisitaiko prie gyvenimo su kitu šunimi. Tarp jų dažnai išskiriamas labradoro retriveris, nes tai socialus, žmogui ir grupei orientuotas šuo, paprastai mėgstantis kontaktą ir žaidimą.

    Dar viena dažnai rekomenduojama veislė yra auksaspalvis retriveris, vertinamas dėl švelnaus būdo ir kantrybės. Tokie šunys dažnai būna linkę vengti aštrių konfliktų, tačiau jiems, kaip ir kitiems, būtina nuosekli socializacija bei aiškus šeimininko vadovavimas kasdienėse situacijose.

    Jei šeimai svarbus intelektas ir aktyvumas, dažnai minimas borderkolis, nors pabrėžiama, kad jo energija turi sutapti su kito šuns temperamentu. Praktikoje borderkoliai neretai labiau orientuojasi į užduotis ir žmogų, todėl, tinkamai supažindinti, gali ramiau reaguoti į antrą šunį namuose.

    Tarp socialių veislių dažnai įvardijamas biglis, nes istoriškai tai buvo gaujose dirbęs šuo. Dėl šios priežasties bigliai paprastai noriai bendrauja su kitais šunimis, tačiau jiems svarbus užimtumas, nes nuobodulys gali virsti destruktyviu elgesiu.

    Kinologai taip pat išskiria pudelį, nes tai labai imlus dresūrai ir gerai prisitaikantis šuo, dažnai turintis stiprius socialinius įgūdžius. Skirtingi dydžiai leidžia lengviau suderinti pudelio fizines galimybes su jau gyvenančio šuns dydžiu ir aktyvumu.

    Jei namuose norima ramesnio kompaniono, neretai minimas kavalieriaus karaliaus Karolio spanielis, vertinamas dėl švelnaus, nekonfliktiško temperamento. Tokie šunys dažnai gerai jaučiasi šalia kitų augintinių, ypač kai aplinka stabili ir nėra nuolatinės konkurencijos dėl resursų.

    Tarp mažesnių, linksmų ir prisitaikančių veislių neretai minimas bišonas frizė. Kinologai pabrėžia, kad jis dažnai būna draugiškas, tačiau, kaip ir bet kuri veislė, gali tapti jautrus stresui, jei supažindinimas atliekamas skubotai arba šeimininkas netolygiai dalija dėmesį.

    Kas iš tiesų mažina konfliktų tikimybę?

    Specialistai pabrėžia, kad veislė yra tik dalis atsakymo, o svarbiausias veiksnys yra supažindinimo planas. Pirmieji susitikimai dažniausiai rekomenduojami neutralioje aplinkoje, su pakankamu atstumu ir be prievartos bendrauti, kad šunys galėtų vienas kitą vertinti ramiai.

    Vėliau itin svarbu suvaldyti situacijas, kuriose kyla konkurencija, pavyzdžiui, maitinimą, skanėstus, žaislus ir šeimininko dėmesį. Nuosekli rutina, atskiros poilsio vietos ir individualus darbas su kiekvienu šunimi dažnai leidžia gerokai greičiau sukurti stabilią, ramesnę dinamiką namuose.

    „Geriausias derinys yra tas, kuriame sutampa šunų energija, o šeimininkas aiškiai valdo taisykles ir resursus“, – sako kinologai.

    Jei šeimoje jau buvo konfliktų tarp augintinių, verta pasikonsultuoti su profesionaliu dresuotoju ar elgsenos specialistu dar prieš priimant sprendimą. Tai ypač aktualu, kai namuose yra mažų vaikų, vyresnis šuo arba anksčiau pasireiškė agresijos ar baimės reakcijos.