Vasarai einant į pabaigą daugelis gėlynų praranda ryškumą, tačiau kinų plukė (Anemone hupehensis) tuo metu tik įsibėgėja. Ši daugiametė vėdryninių šeimos gėlė kilusi iš Kinijos ir Taivano, o žydėjimu gali džiuginti nuo vasaros pabaigos iki vėlyvo rudens, kol leidžia orai.
Kinų plukė paprastai užauga apie 60–120 centimetrų, išaugina tvirtus, stačius stiebus ir tamsiai žalius, dantytais kraštais lapus. Ant stiebų viršūnių formuojasi maždaug 5–7 centimetrų skersmens žiedai, dažniausiai balti, rožiniai ar violetinių atspalvių, su ryškiu geltonų kuokelių centru.
Būtent vėlyvas žydėjimas daro šį augalą ypač vertingą rudeniniame sode. Kai rožės, flioksai ar dalis vasarinių daugiamečių jau būna peržydėję, plukės sukuria naują spalvinę bangą ir suteikia gėlynams gyvybės ten, kur sezono pabaigoje jos dažnai pritrūksta.
Kas yra kinų plukė?
Sodininkai dažnai vartoja pavadinimą rudeninės arba japoniškos plukės, tačiau tai platesnė grupė, apimanti kelias artimas rūšis ir jų hibridus. Kinų plukė yra konkreti rūšis, kuri dažnai įeina į tą pačią rudenį žydinčių plukių grupę, todėl pavadinimai kasdienėje kalboje neretai susimaišo.
Praktikoje svarbiausia ne etiketė, o augalo savybės: tai ilgai žydinti, dekoratyvi, gėlyne gerai matoma daugiametė gėlė. Aukštesnės veislės dažniausiai sodinamos gėlyno gale kaip fonas, o natūralistiniuose želdiniuose plukės dera su varpiniais augalais ir vėlyvai žydinčiais daugiamečiais.
Kur sodinti ir kaip prižiūrėti
Kinų plukei geriausiai tinka pusiau pavėsis, nors ji gali augti ir saulėtesnėje vietoje, jei tik netrūks drėgmės. Atvirose, kaitriose vietose svarbu stebėti, kad žemė neperdžiūtų, o pasirinkta vieta būtų kiek įmanoma apsaugota nuo stipraus vėjo.
Dirvožemis turėtų būti derlingas, humusingas, vidutiniškai drėgnas, bet laidus vandeniui. Šis augalas prastai toleruoja užmirkimą, ypač žiemą, nes sunkioje ir nuolat šlapioje žemėje didėja šaknų puvinio ir kitų grybelinių ligų rizika.
Pasodinus plukę verta reguliariai laistyti, ypač sausros metu ir žydėjimo laikotarpiu. Laistant geriau pilti vandenį tiesiai ant dirvos, nemirkant lapų, nes taip sumažinama tikimybė, kad įsiveis miltligė ar pilkasis puvinys.
Pavasarį naudinga papildyti dirvą kompostu ar gerai perpuvusiu mėšlu, o esant poreikiui, pumpurų formavimosi metu galima panaudoti žydintiems augalams skirtas trąšas. Sodinant verta palikti pakankamus tarpus, nes plukės ilgainiui sudaro didesnes kerų grupes ir gali pamažu plėstis.
Po žydėjimo galima pašalinti nužydėjusius žiedynus, o vėlyvą rudenį nukirpti senus stiebus. Jaunesnius augalus pirmą žiemą pravartu pridengti mulčiu, nes gerai įsišaknijusios, vyresnės plukės paprastai būna atsparesnės šalčiui.
Ieškantiems gėlės, kuri rudenį perima estafetę iš vasarinių žiedų, kinų plukė yra vienas patikimiausių pasirinkimų. Ji ne tik prailgina gėlyno sezoną, bet ir padeda išlaikyti sode spalvą tuo metu, kai dauguma augalų jau ruošiasi poilsiui.