Tag: Kioto universitetas

  • Glostote katę ir staiga ramiau? Mokslininkai aptiko hormonų ryšį, bet yra viena sąlyga

    Katės glostymas daugeliui siejasi su nusiraminimu, tačiau nauji duomenys rodo, kad už šio jausmo gali slypėti ir biologiniai mechanizmai. Kioto universiteto mokslininkai namų aplinkoje mėnesį stebėjo 19 kačių šeimininkų ir 29 kartu gyvenančius augintinius, vertindami jų savijautą ir hormonų pokyčius.

    Tyrime iš dalies pavyko surinkti pilnus duomenis iš 17 žmonių ir 24 kačių. Rezultatai 2026 metų spalio 14 dieną paskelbti mokslo žurnale „iScience“, o pagrindinis dėmesys sutelktas į oksitociną ir kortizolį.

    Oksitocinas: ryšys matomas, bet ne visur

    Įdomiausia užfiksuota sąsaja buvo susijusi su oksitocinu, hormonu, kuris dalyvauja socialinių ryšių formavime ir streso reguliavime. Kuo didesnė oksitocino koncentracija nustatyta žmogui, tuo dažniau didesnė ji buvo ir katei.

    Tačiau dalis dalyvių augino ne vieną katę, todėl mokslininkai papildomai perskaičiavo rezultatus, kiekvieną namų ūkį vertindami kaip vieną vienetą. Po šios korekcijos tvirčiausiai išliko ryšys tarp didesnio oksitocino lygio katėse ir mažesnio šeimininkų nerimo bei dezorientacijos.

    Dar viena praktinė detalė buvo aiški: daugiau laiko fiziškai būnant arti katės žmonės dažniau nurodė turintys daugiau energijos ir geresnę savijautą. Tuo metu kartu praleistų metų skaičius tokios pat reikšmės neparodė, tad lemiamas gali būti kasdienis kontaktas.

    Kodėl kortizolio ryšio nepavyko rasti

    Kortizolis dažnai vadinamas streso hormonu, tačiau šiame tyrime aiškios sąsajos tarp jo koncentracijos žmonėms ir katėms aptikti nepavyko. Viena tikėtinų priežasčių siejama su mėginių rinkimo tvarka.

    Žmonių šlapimo mėginiai buvo imami rytais, o kačių mėginiai rinkti įvairiu paros metu, priklausomai nuo praktinių galimybių. Kadangi kortizolis natūraliai kinta per parą, skirtingi paėmimo laikai galėjo užmaskuoti galimus dėsningumus.

    Esminė sąlyga: kontaktas turi būti katės pasirinktas

    Tyrėjai pabrėžia, kad oksitocinas nėra paprastas meilės ar pasitikėjimo matuoklis, nes jam įtaką daro sveikata, miegas, fizinis aktyvumas ir kiti veiksniai. Be to, naudojami „Bluetooth“ siųstuvai fiksavo tik artumą, bet neparodė, ar žmogus katę glostė, žaidė, ar tiesiog buvo šalia.

    Vėlesni darbai suteikia daugiau užuominų, jog svarbus ne pats prisilietimas, o jo pobūdis. Tyrimuose, kuriuose lygintos skirtingos sąveikos formos, ramesnis, nevarginantis kontaktas siejosi su oksitocino didėjimu ir kortizolio mažėjimu, o primestas ar verčiantis kontaktas veikė priešingai.

    Praktikoje tai reiškia, kad geriausia palaukti, kol katė pati ateis, prisiglaus, trinsis skruostu ar atsiguls šalia. Jei katė nusuka galvą, įsitempia, nervingai mosuoja uodega ar bando pasitraukti, tai signalas, kad jai reikia pertraukos.

    Mokslininkai akcentuoja, kad tai dar nėra įrodymas, jog katės sąmoningai „nuskaito“ žmogaus emocijas ar specialiai jį ramina. Vis dėlto duomenys stiprina mintį, kad žmogaus ir katės santykį formuoja abipusė, kasdienė ir gyvūno ribas gerbianti sąveika, kuri gali turėti apčiuopiamą biologinį atspindį.

  • Mokslininkai aptiko keistą ryšį: katės ir šeimininkai gali dalintis hormonų „parašu“

    Mokslininkai aptiko keistą ryšį: katės ir šeimininkai gali dalintis hormonų „parašu“

    Japonijos mokslininkai pastebėjo netikėtą tendenciją: kačių ir jų šeimininkų organizmuose gali būti susijęs oksitocino lygis. Tai hormonas, dažnai siejamas su socialiniu ryšiu ir artumu, o rezultatai rodo, kad namuose gyvenančių porų rodikliai gali būti panašesni, nei manyta.

    Tyrėjai taip pat analizavo kortizolį, kuris susijęs su organizmo reakcija į stresą ir energijos reguliavimu. Nors hormonai patys savaime nėra tiesioginis laimės ar įtampos matas, jų deriniai gali padėti geriau suprasti, kas vyksta žmogaus ir augintinio santykyje.

    Kas buvo tiriama

    Tyrimas atliktas su 19 šeimininkų ir 29 naminėmis katėmis, tačiau galutinei hormonų analizei pavyko panaudoti 17 žmonių ir 24 kačių duomenis. Oksitocino ir kortizolio koncentracijos buvo vertintos pagal šlapimo mėginius, o kiekvienam individui skaičiuotas kelių mėginių vidurkis.

    Kartu šeimininkai pildė klausimyną apie emocinę savijautą per pastarąsias savaites. Be to, ant kačių antkaklių pritvirtinti nedideli „Bluetooth“ švyturėliai leido apytiksliai įvertinti, kaip arti katė ir žmogus būna namuose.

    Pagrindinis radinys apie oksitociną

    Rezultatai parodė, kad šeimininkai, kurių oksitocino lygis buvo aukštesnis, dažniau augino kates su aukštesniu oksitocino lygiu. Dar viena svarbi sąsaja: didesnis kačių oksitocinas buvo siejamas su mažesniu neigiamų emocijų fonu šeimininkų atsakymuose ir mažesniu jų kortizolio lygiu.

    Vis dėlto, kai tyrėjai sugrupavo duomenis pagal namų ūkius, kad sumažintų kelių kačių vienoje šeimoje įtaką, statistiškai tvirčiau išliko ryšiai su mažesniu nerimu ir mažesniu sutrikimo jausmu. Tai leidžia manyti, kad dalis pradinių sąsajų gali būti jautrios imties dydžiui.

    Ką tai reiškia ir ko dar nežinome

    Mokslininkai pabrėžia, kad ryšys nereiškia priežasties. Neaišku, ar katės iš tiesų mažina šeimininkų stresą, ar tiesiog geriau besijaučiantys žmonės dažniau ir šilčiau bendrauja su augintiniais, o tai gali atsispindėti hormonų rodikliuose.

    „Manau, kad taip gali būti todėl, jog oksitocinas kyla ir šeimininkui, ir katei per glostymo bei buvimo glostomam sąveiką, o ši sąveika padeda formuoti jų ryšį“, – sakė Kioto universiteto tyrėja Saho Takagi.

    Tyrėjų naudoti „Bluetooth“ įrenginiai parodė atstumą, bet nepasakė, kas tiksliai vyko susitikimo metu. Katė, mieganti šalia, ir katė, kuri tuo metu aktyviai glostoma, gali atrodyti vienodai artimos, todėl dar reikia tyrimų, kurie vertintų konkrečius elgesio scenarijus.

    Kortizolio atveju aiškaus tarpusavio ryšio tarp kačių ir šeimininkų nerasta. Viena iš priežasčių gali būti skirtingas mėginių paėmimo laikas: žmonių šlapimo mėginiai rinkti ryte, o kačių, kai tik pavykdavo, o kortizolio svyravimai per parą gali būti reikšmingi.

    Autoriai pabrėžia ir ribotumus: tyrimas nedidelis, dauguma dalyvių buvo moterys, o mėnesio stebėjimas neleidžia tvirtai spręsti apie ilgalaikį poveikį. Siekiant kalbėti apie hormonų sinchroniškumą, reikėtų matuoti rodiklius daug kartų ir stebėti, ar jų pokyčiai laike sutampa.

    Tyrimas publikuotas žurnale „iScience“. Ankstesni darbai su katėmis taip pat rodė, kad saugesnis prisirišimas ir laisva sąveika su šeimininku gali būti susiję su didesniu oksitocino lygiu, tačiau mokslininkai sutaria, kad šioje srityje dar trūksta didesnių, iš anksto suplanuotų ir pakartojamų tyrimų.

  • Japonijoje pradėti vaisto, galinčio paskatinti naujų dantų augimą, bandymai: kada tai taptų realybe?

    Japonijoje mokslininkai pradėjo klinikinius bandymus su vaistu, kuris teoriškai galėtų paskatinti žmogaus organizmą užauginti naują dantį vietoje prarasto. Idėja skamba kaip alternatyva implantams, tačiau kol kas tai ankstyvas kelias, kuriame pirmiausia tikrinamas saugumas.

    Klinikinė programa siejama su Kioto universiteto ligoninės tyrėjais, o pati kryptis remiasi ankstesniais bandymais su gyvūnais. Tyrėjai aiškinasi, ar galima „pažadinti“ dantų užuomazgas, kurios įprastai nebeaktyvios po nuolatinių dantų susiformavimo.

    Pagrindinis taikinys yra baltymas USAG-1, kuris siejamas su dantų vystymosi slopinimu. Strategija paprasta savo logika: jeigu šio baltymo veiklą pavyktų nuslopinti, organizme galėtų suaktyvėti mechanizmai, leidžiantys formuotis naujam dančiui.

    Pirmoje bandymų fazėje dalyvauja 30 sveikų 30–64 metų vyrų, kuriems trūksta bent vieno danties. Šiame etape svarbiausia įvertinti vaisto saugumą ir parinkti dozę, nes nuo to priklausys, ar bus galima pereiti prie platesnių, veiksmingumą vertinančių tyrimų.

    Jei pradinis etapas būtų sėkmingas, vėlesniuose bandymuose planuojama daugiau dėmesio skirti vaikams, turintiems įgimtą dantų nebuvimą. Kalbama apie 2–7 metų amžiaus pacientus, kuriems diagnozuojama anodontija, kai dantys neišdygsta dėl įgimtų vystymosi sutrikimų.

    Tyrimų kryptį viešai sieja ir Osaka vykdomi darbai, kuriems vadovauja gydytojas Katsu Takahashi, dirbantis Medicinos tyrimų institute prie Kitano ligoninės. Ankstesniuose eksperimentuose su pelėmis ir šeškais USAG-1 blokavimas buvo susietas su naujų dantų susiformavimu, o šie duomenys ir tapo pagrindu pereiti prie žmonių tyrimų.

    Odontologijoje tai būtų vienas didžiausių lūžių per dešimtmečius, nes šiuo metu trūkstami dantys dažniausiai atkuriami implantais, tiltais arba išimamais protezais. Vis dėlto naujo danties „atauginimas“ reikštų ne tik estetiką, bet ir potencialiai natūralesnį kramtymo apkrovų pasiskirstymą bei ilgalaikę burnos sveikatos naudą.

    Tačiau net ir sėkmingi ankstyvieji bandymai nereiškia, kad vaistas greitai pasieks klinikas. Tyrėjai mini orientacinį tikslą apie 2030 metus, bet tai priklausys nuo kelių klinikinių fazių rezultatų, ilgalaikio saugumo duomenų ir reguliacinių institucijų vertinimo.