CP v2

Tag: Kivis

  • Šie populiarūs vaisiai gali padėti greičiau užmigti: ką verta suvalgyti prieš miegą

    Vakarinis užkandis gali turėti tiesioginės įtakos tam, kaip greitai užmiegate ir kokia bus miego kokybė. Specialistai pabrėžia, kad kai kurie vaisiai dėl savo sudėties gali padėti organizmui lengviau pereiti į poilsio režimą.

    Vienas dažniausiai minimų pasirinkimų yra bananas, nes jame yra magnio, kuris prisideda prie raumenų atsipalaidavimo ir nervų sistemos nusiraminimo. Be to, bananuose yra ir vitamino B6, svarbaus medžiagų apykaitos procesams, susijusiems su miego hormonų sinteze.

    Kas gali padėti vakare?

    Greitesniam užmigimui dažnai rekomenduojamas ir kivis, nes jis siejamas su serotonino apykaita, o ši medžiaga svarbi atsipalaidavimui bei miego ritmui. Kai kuriuose tyrimuose kivio vartojimas vakare buvo siejamas su geresniais miego rodikliais, tačiau efektas priklauso nuo individualių įpročių ir bendros mitybos.

    Ananasas taip pat minimas tarp vakarui tinkamesnių vaisių, nes jame aptinkama melatonino pirmtakų ir kitų biologiškai aktyvių junginių. Vis dėlto svarbu nepamiršti porcijų dydžio, nes gausus cukraus kiekis prieš miegą kai kuriems žmonėms gali turėti priešingą efektą.

    Ne tik vaisiai: svarbūs mikroelementai

    Miego kokybei reikšmingi ne vien vaisiai, bet ir maistinės medžiagos, kurias gauname su kasdieniu racionu. Magnio yra ir žalialapėse daržovėse, ankštiniuose produktuose, riešutuose, o tai gali padėti palaikyti normalią nervų sistemos veiklą.

    Taip pat svarbus triptofanas, iš kurio organizmas gamina melatoniną, o jo šaltiniai dažnai yra žuvis, paukštiena, tofu, pupelės ir avižos. Vitamino B6 galima gauti iš avokadų, avinžirnių, lašišos ir bananų, todėl miego higiena prasideda nuo visos dienos mitybos, o ne tik vieno produkto vakare.

    Ko vengti prieš miegą?

    Ekspertai primena, kad kofeinas gali veikti ilgiau nei atrodo, todėl jautresniems žmonėms rekomenduojama jo nevartoti likus maždaug 6–8 valandoms iki miego. Kofeino poveikis priklauso nuo individualios medžiagų apykaitos, tačiau kai kuriems jis gali trikdyti užmigimą ir net sutrumpinti gilaus miego fazę.

    Jei norite išbandyti paprastą sprendimą, rinkitės nedidelę porciją, pavyzdžiui, bananą ar kelis kivio gabalėlius, ir stebėkite, kaip reaguoja organizmas. Geriausi rezultatai paprastai pasiekiami tuomet, kai prie tinkamo užkandžio prisideda pastovus miego režimas, mažiau ekranų vakare ir ramesnė dienos pabaiga.

  • Kivį valgėte neteisingai: 3 būdai iš vaisiaus gauti maksimumą naudos ir skonio

    Kivis dažnai laikomas paprastu užkandžiu, tačiau nuo to, kaip jį nuplaunate, valgote ir laikote, priklauso ir skonis, ir maistinė vertė. Nors vaisius atrodo švarus, jo paviršiuje gali likti dulkių, nešvarumų ir kitų likučių nuo kelionės iki parduotuvės lentynos.

    Kivį geriausia plauti tik prieš pat valgymą, o ne iš karto parsinešus iš parduotuvės. Per ilgai laikomas šlapias vaisius greičiau praranda kokybę, o drėgmė ant žievelės gali paskatinti gedimo procesus.

    Kaip teisingai nuplauti kivį

    Nuplaukite vaisių po vėsiu tekančiu vandeniu apie 10–20 sekundžių, švelniai patrindami žievelę rankomis, ypač jei ji atrodo apsinešusi. Tuomet nusausinkite švariu virtuviniu arba popieriniu rankšluosčiu.

    Toks paprastas veiksmas sumažina nepageidaujamų medžiagų patekimą į organizmą ir yra ypač svarbus, jei kivį planuojate valgyti su žievele. Kadangi vaisius perina rinkimą, pakavimą, transportą ir sandėliavimą, ant paviršiaus gali patekti ir bakterijų nuo rankų ar taros.

    Trys būdai valgyti kivį

    Dažniausias pasirinkimas – nulupti ir supjaustyti. Žievelę patogu nuimti daržovių skustuku arba peiliu, o minkštimą supjaustyti riekelėmis ar pusmėnuliais, priklausomai nuo to, kaip patogiau valgyti ar patiekti.

    Kitas greitas būdas – perpjauti per pusę ir išskobti šaukšteliu. Taip lengva užkąsti darbe ar kelionėje, nes nereikia nei lupti, nei pjaustyti, o vaisiaus sultys lieka viduje.

    Trečias variantas, kurio daugelis vengia be reikalo, – valgyti su žievele. Kivio žievelė yra valgoma, o dalis skaidulų ir mikroelementų slypi būtent išoriniame sluoksnyje, todėl tinkamai nuplautas vaisius gali būti maistingesnis. Skonis gali pasirodyti šiek tiek žemiškas, o tekstūra pūkuota, tačiau tai labiau įpročio klausimas.

    Kaip laikyti, kad neprarastų skonio

    Kivis kambario temperatūroje dažniausiai išsilaiko apie savaitę, o šaldytuve gali išbūti iki mėnesio, jei buvo pirktas dar ne visai prinokęs. Tikslus laikas priklauso nuo sunokimo momento ir laikymo sąlygų.

    Neprinokusį kivį laikykite kambario temperatūroje, kol jis šiek tiek suminkštės paspaudus. Jei norite procesą pagreitinti, dėkite vaisių į popierinį maišelį, o kartu įdėtas obuolys ar bananas dar labiau paspartins nokimą.

    Prinokusį kivį geriausia perkelti į šaldytuvą ir laikyti vaisių bei daržovių stalčiuje, kad ilgiau išliktų šviežias. Supjaustytą kivį laikykite sandariame inde ar sandariai uždarytame maišelyje šaldytuve ir suvalgykite per 1–2 dienas, kad neišsausėtų ir neprarastų skonio.

  • Valgote sėklas ir to nežinojote: šie vaisiai su kauliukais gali būti naudingi, bet yra išimčių

    Valgote sėklas ir to nežinojote: šie vaisiai su kauliukais gali būti naudingi, bet yra išimčių

    Sėklos nėra biologinės atliekos. Jose augalas sukaupia medžiagas, reikalingas naujai gyvybei pradėti, todėl jos dažnai turi skaidulų, nesočiųjų riebalų ir antioksidantų. Dėl to dalį naudingų junginių gauname ne iš papildų, o tiesiog suvalgydami vaisių iki galo.

    Vis dėlto dalis žmonių sėklų vengia dėl baimės, kad jos gali pakenkti. Kai kuriose sėklose iš tiesų yra junginių, kurie dideliais kiekiais gali būti toksiški, tačiau įprastomis porcijomis smulkių sėklų su vaisiais paprastai nesuvalgoma tiek, kad kiltų rizika. Svarbiausia atskirti smulkias valgomas sėklas nuo didelių, kietų kauliukų.

    Kurių vaisių sėklos valgomos?

    Arbūzo sėklos yra valgomos ir maistingos, ypač jei jos gerai sukramtomos arba lengvai paskrudinamos. Jos gali papildyti racioną mineralais ir augaliniais baltymais, o pats arbūzas padeda palaikyti skysčių balansą ir suteikia antioksidantų, pavyzdžiui, likopeno.

    Vynuogėse sėklos dažnai laikomos nepatogumu, todėl ieškoma besėklių veislių. Tačiau būtent sėklose yra daug polifenolių ir kitų antioksidantų, kurie siejami su širdies ir kraujagyslių sistemos apsauga bei mažesniu oksidaciniu stresu. Jei suvalgius vynuogių sėklų jaučiamas žarnyno diskomfortas, geriau rinktis besėkles veisles.

    Kivi sėklos yra smulkios ir dažniausiai netrukdo virškinimui, o papildomos skaidulos gali prisidėti prie sotumo ir žarnyno veiklos. Kivis taip pat išsiskiria dideliu vitamino C kiekiu, todėl valgant visą vaisių dažnai gaunama daugiau naudos nei renkantis tik minkštimą.

    Braškių išorėje esančios sėklytės taip pat prisideda skaidulomis ir biologiškai aktyviais junginiais. Pertrinant uogas ir perkošiant masę dėl glotnesnės tekstūros, dalis šių medžiagų tiesiog pašalinama, todėl maistinė vertė gali sumažėti.

    Granate sėklos yra natūrali vaisiaus dalis ir daugeliui žmonių jos yra valgomos. Jos suteikia tekstūrą, o kartu ir skaidulų bei antioksidantų, todėl granatas dažnai minimas kaip vienas iš vaisių, kurių nauda stipriai susijusi su tuo, kad valgoma ne tik sultys.

    Kada sėklų geriau vengti?

    Dideli kauliukai, tokie kaip slyvų, vyšnių ar abrikosų, nėra skirti valgyti. Jie kieti, gali sukelti užspringimo ar dantų pažeidimo riziką, o kai kurių kaulavaisių branduoliuose yra junginių, kurių vartojimas didesniais kiekiais nėra saugus.

    Praktinė taisyklė paprasta: smulkios, minkštos ir į minkštimą natūraliai įsimaišančios sėklos dažniausiai tinka, o didelius kauliukus verta išmesti. Jei turite jautresnį virškinimą ar lėtinių virškinamojo trakto ligų, sėklų kiekį geriau didinti palaipsniui ir stebėti savijautą.

    Ką tai keičia kasdienėje mityboje?

    Didžiausia sėklų nauda dažnai susijusi su skaidulomis, kurios padeda žarnynui dirbti reguliariau ir gali prisidėti prie stabilesnio cukraus pasisavinimo. Be to, sėklos praturtina racioną riebalų rūgštimis ir antioksidantais, kuriuos žmonės neretai bando gauti iš brangių priedų.

    Vietoje automatinio įpročio viską išspjauti, verta įvertinti, ar tai tikrai būtina. Nedidelė korekcija, pavyzdžiui, suvalgyti kivi ar vynuogę su sėklomis, gali būti paprastas būdas praturtinti mitybą, išlaikant saugumo ribas.

  • Šašlykas tirpsta burnoje: vienas kivis per 30 min. suminkštins net kietą mėsą

    Kivis marinate gali tapti greitu sprendimu, kai mėsa pasitaiko kietesnė, o laiko ilgam marinavimui nėra. Šio vaisiaus minkštime yra fermento aktinidino, kuris skaido baltymus ir jungiamąjį audinį, todėl mėsa suminkštėja greičiau nei naudojant actą ar citrinų sultis.

    Maisto mokslo šaltiniuose nurodoma, kad proteolitiniai fermentai, tokie kaip aktinidinas, veikia panašiai kaip papainas ar bromelainas: jie ardo raumenų baltymų struktūrą, todėl tekstūra tampa švelnesnė. Tačiau būtent dėl šio efekto svarbu neperlaikyti mėsos, nes ji gali pradėti prarasti elastingumą ir tapti per daug minkšta.

    Kaip veikia kivio marinatas?

    Skirtingai nei rūgštūs marinatai, kurie dažniau veikia paviršių ir, persistengus, gali sausinti, kivio fermentas prasiskverbia giliau ir greičiau keičia skaidulų struktūrą. Dėl to 30–40 minučių dažnai pakanka, ypač jei mėsa supjaustyta nedideliais gabalais.

    Svarbi detalė: tinka tik šviežias kivis. Kaitinimas ar konservavimas fermentą susilpnina, todėl efektas būna gerokai mažesnis arba jo visai nelieka.

    Kivio marinatas 1 kg mėsos

    Šis variantas tinka kiaulienai, jautienai ar vištienai, ypač kai norisi greito rezultato prieš kepant ant grotelių. Skoniui galima rinktis universalius prieskonius arba derinti pagal pasirinktą mėsą.

    Reikės vieno prinokusio kivio, 4 svogūnų, 4 šaukštų saulėgrąžų aliejaus ir prieskonių pagal skonį. Jei kivis kietas ir neprinokęs, fermento poveikis paprastai būna silpnesnis, o skonis rūgštesnis.

    Nulupkite kivi ir svogūnus, nusausinkite, kad marinatas nebūtų vandeningas. Vieną svogūną kartu su kiviu sutrinkite iki tyrės, o likusius svogūnus supjaustykite stambiais žiedais aromatui ir kepimui.

    Mėsą sudėkite į dubenį, įmaišykite kivio ir svogūno tyrę, supilkite aliejų, suberkite prieskonius ir gerai įtrinkite į gabalėlius. Ant viršaus uždėkite svogūnų žiedus ir palikite kambario temperatūroje 30–40 minučių, tuomet galima kepti.

    Dažniausia klaida ir kaip jos išvengti

    Didžiausia rizika yra per ilgas marinavimas: laikant ilgiau nei apie 1–1,5 valandos, fermentai gali pernelyg „išardyti“ mėsos struktūrą. Tuomet ji praranda stangrumą ir gali priminti košę, ypač jei gabalėliai maži.

    Dar viena praktinė taisyklė: druską geriau naudoti prieš pat kepimą arba pačioje pabaigoje, nes ji skatina sulčių išsiskyrimą. Aliejus marinate padeda tolygiau paskirstyti prieskonius ir kepant sudaro ploną sluoksnį, kuris lengviau išlaiko sultingumą.