Tag: Klaipėdos miesto savivaldybė

  • Klaipėda pristatė 2025 metų ataskaitas: rekordinės pajamos ir daugiau nei 150 projektų

    Klaipėda pristatė 2025 metų ataskaitas: rekordinės pajamos ir daugiau nei 150 projektų

    Klaipėdos miesto savivaldybės taryba gegužės 27 dieną posėdyje patvirtino 2025 metų metinių ataskaitų rinkinį. Jame pateikiama savivaldybės veiklos ataskaita, finansinių ataskaitų rinkinys, biudžeto vykdymo rezultatai ir strateginių planų įgyvendinimo rodikliai.

    Dokumente taip pat apžvelgiami Klaipėdos regiono plėtros plano įgyvendinimo rodikliai, savivaldybės valdomų įmonių ir viešųjų įstaigų pasiekti pagrindiniai veiklos rezultatai. Tokie rinkiniai leidžia gyventojams ir tarybai vienoje vietoje matyti, kaip buvo panaudotos lėšos ir kokie darbai per metus atlikti.

    Pagrindiniai metų akcentai

    Pasak Klaipėdos mero Arvydo Vaitkaus, 2025 metais savivaldybė nuosekliai dirbo ties strateginiais projektais, kurie pasiekė įgyvendinimo etapą. Kartu buvo tęsiami ir kasdieniai miestui aktualūs darbai, susiję su gyvenimo kokybe ir paslaugų prieinamumu.

    Savivaldybė nurodo, kad per metus Klaipėdoje buvo pradėta ar įgyvendinta daugiau kaip 150 skirtingo masto projektų. Jie apėmė viešąsias erdves, susisiekimo infrastruktūrą, švietimą, sportą, socialines paslaugas ir miesto aplinkos gerinimą.

    „Visos investicijos turi kurti ilgalaikę vertę, o kiekvienas priimtas sprendimas turi būti pamatuojamas konkrečiais rezultatais“, – sakė Arvydas Vaitkus.

    Biudžetas ir asignavimų panaudojimas

    Ataskaitoje skelbiama, kad miesto biudžeto pajamos 2025 metais buvo rekordinės ir sudarė daugiau nei 418,3 mln. eurų. Pajamų planas įvykdytas 100,7 proc., tad faktinės pajamos viršijo pirminį planą.

    Taip pat išlaikytos pozityvios asignavimų panaudojimo tendencijos: panaudota 94,5 proc. suplanuotų ir paskirstytų lėšų. Strateginio veiklos plano programoms įgyvendinti buvo skirta apie 530,77 mln. eurų, o ataskaitose fiksuojami programų rodikliai leidžia vertinti ne tik išlaidas, bet ir pasiektą poveikį.

    Ką rodo ataskaitų rinkinys?

    Metinių ataskaitų rinkiniai savivaldybėms tampa svarbia viešojo atsiskaitymo priemone, nes viename dokumente sujungiami finansai, veiklos rezultatai ir strateginių tikslų pažanga. Tai padeda aiškiau matyti, kuriose srityse pasiekta didžiausia pažanga ir kur gali prireikti korekcijų planuojant kitų metų darbus.

    Klaipėdos savivaldybė pažymi, kad rinkinyje pateikta ir papildoma informacija apie savivaldybės valdomų įmonių bei viešųjų įstaigų veiklos rodiklius. Tokia praktika aktuali vertinant, kaip miesto valdomas turtas ir paslaugos prisideda prie gyventojų poreikių ir miesto plėtros.

  • Klaipėdos taryba rinksis į posėdį: darbotvarkėje sprendimai ir tiesioginė transliacija gestų kalba

    Klaipėdos taryba rinksis į posėdį: darbotvarkėje sprendimai ir tiesioginė transliacija gestų kalba

    Gegužės 28 dieną 9.00 valandą Klaipėdos miesto savivaldybėje šaukiamas 36-asis miesto tarybos posėdis. Jis vyks savivaldybės posėdžių salėje Liepų gatvėje, o gyventojai posėdį galės stebėti ir nuotoliniu būdu.

    Savivaldybė skelbia, kad su posėdžio darbotvarke ir sprendimų projektų medžiaga galima susipažinti iš anksto. Praktikoje tai svarbu ne tik tarybos nariams, bet ir klaipėdiečiams, nes pateikiamuose dokumentuose atsispindi planuojami miesto valdymo sprendimai ir jų argumentai.

    Tiesioginė posėdžio transliacija numatyta ir gestų kalba. Toks sprendimas didina posėdžių prieinamumą klausos negalią turintiems žmonėms ir atitinka platesnę viešojo sektoriaus kryptį užtikrinti, kad aktuali informacija būtų suprantama kuo platesnei auditorijai.

    Savivaldybių tarybų posėdžiuose paprastai svarstomi klausimai, susiję su miesto biudžetu, viešųjų paslaugų organizavimu, infrastruktūros projektais, turto valdymu ir vietos teisės aktų pakeitimais. Konkreti Klaipėdos posėdžio darbotvarkė priklauso nuo pateiktų sprendimų projektų ir komitetų rekomendacijų.

    Gyventojams, kurie nori sekti sprendimų priėmimą, verta atkreipti dėmesį ne tik į galutinį balsavimą, bet ir į pateikiamus aiškinamuosius raštus bei numatomas pasekmes. Viešai skelbiama medžiaga leidžia geriau suprasti, kodėl vieni ar kiti klausimai atsiduria tarybos darbotvarkėje.

  • Šv. Jono bažnyčios bokšto atkūrimas Klaipėdoje: projektas pateiktas „Infostatybai“, artėja leidimas

    Šv. Jono bažnyčios bokšto atkūrimas Klaipėdoje: projektas pateiktas „Infostatybai“, artėja leidimas

    Klaipėdoje tęsiami Šv. Jono bažnyčios bokšto Turgaus g. 24 atkūrimo darbai – projektas pasiekė etapą, kuris priartina realius statybos darbus. Pakoreguotas projektas pateiktas tikrinti Infostatybos informacinėje sistemoje, o tai yra vienas svarbiausių žingsnių siekiant statybą leidžiančio dokumento.

    Projektiniai pasiūlymai visuomenei buvo pristatyti anksčiau, o vėliau, įvertinus pastabas, sprendiniai patikslinti. Gavus statybos leidimą, savivaldybė ir projekto vykdytojai planuoja pereiti prie darbo projekto rengimo, kuris detalizuoja techninius sprendinius ir statybos organizavimą.

    Kas numatyta bokšte?

    Atkuriamas varpinės bokštas būtų pritaikytas lankymui ir viešoms funkcijoms, todėl projekte numatytas ne tik architektūrinis atkūrimas, bet ir patogus patekimas į skirtingus aukštus. Planuojama įrengti liftą ir keltuvą, kad bokštas būtų pasiekiamas platesniam lankytojų ratui, įskaitant žmones su judėjimo negalia.

    Požeminėje dalyje numatytas rūsys, kuriame būtų eksponuojami restauruoti bokšto pamatų fragmentai, taip pat paliekama galimybė dalį erdvės pritaikyti kaip kriptą ankstesnių tyrimų metu rastiems palaikams saugoti. Pirmajame aukšte planuojamas turizmo informacijos punktas ir erdvė lankytojų srautams reguliuoti.

    Antrame–penktame aukštuose būtų įrengtos ekspozicinės erdvės, pasakojančios apie bažnyčios ir Klaipėdos istoriją. Aukščiau numatoma apžvalgos aikštelė, iš kurios atsivertų senamiesčio ir uosto panoramos, o aštuoniakampėje bokšto dalyje planuojami keturi laikrodžiai.

    Kaip bus atkuriamas autentiškumas?

    Projekte numatyta remtis archeologinių tyrimų duomenimis, istoriniais brėžiniais ir ikonografine medžiaga, kad būtų kuo tiksliau atkurta buvusi bokšto išraiška. Viršūnę vainikuotų metalinis kryžius su sfera, o po juo būtų įrengta plieninė vėtrungė su svarbiausiomis bažnyčios istorijos datomis, įskaitant ir atkūrimo metus.

    Kartu planuojami ir aplinkos sutvarkymo darbai: teritoriją ketinama grįsti senamiesčiui būdingomis granito dangomis, įrengti suoliukus bei apšvietimą, išlaikant atvirą viešą erdvę. Automobilių stovėjimas būtų sprendžiamas aplinkinėse teritorijose, neapkraunant pačios aikštės.

    Kodėl tai svarbu miestui?

    Istoriškai iki 75 metrų aukščio siekęs bokštas buvo viena ryškiausių Klaipėdos architektūrinių dominančių, todėl jo atkūrimas traktuojamas kaip miesto identiteto ir istorinės atminties sugrąžinimas. Tai taip pat gali tapti papildomu traukos tašku turizmui, ypač senamiesčio ir kruizinio turizmo kontekste.

    „Sugrąžindami miestui šį reikšmingą architektūrinį simbolį, mes ne tik prisimename praeitį ir gerbiame tradicijas, bet ir kuriame naują erdvę kultūrai bei bendruomenės susibūrimams“, – sakė Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus.

    Jo teigimu, bažnyčios bokšto projektas savivaldybės siūlymu įtrauktas į Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planą, todėl vyksta konsultacijos su Kultūros ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijomis dėl finansavimo galimybių. Taip pat ieškoma būdų, kaip per Lietuvos ambasadą Vokietijoje stiprinti informacinę sklaidą ir pritraukti rėmėjų.

    Šv. Jono bažnyčios istorija Klaipėdoje siekia XVII amžių: statybos pradėtos 1696 metais, bažnyčia pašventinta 1706 metais. Po 1854 metų gaisro ji buvo atstatyta, tačiau 1944 metais sudegė, o 1947–1949 metais galutinai nugriauta.

    Preliminari projekto vertė siekia apie 6 mln. eurų. Projektą rengia UAB „Senamiesčio projektai“, užsakovas – VšĮ „Klaipėdos Šv. Jono bažnyčios atkūrimas“, o finansuotojas – Klaipėdos miesto savivaldybė.

  • Klaipėda kviečia: nemokamos ekskursijos senamiestyje pritaikytos skirtingoms negalioms

    Klaipėda kviečia: nemokamos ekskursijos senamiestyje pritaikytos skirtingoms negalioms

    Klaipėdos miesto savivaldybė kartu su Klaipėdos apskrities gidų gildija kviečia asmenis su negalia į nemokamas ekskursijas po Klaipėdos senamiestį. Iniciatyva skirta didinti miesto paslaugų prieinamumą ir suteikti galimybę pažinti Klaipėdą tiems, kuriems įprastos ekskursijos dažnai būna sunkiai pasiekiamos.

    Organizatoriai pabrėžia, kad kiekviena ekskursija pritaikoma pagal dalyvių poreikius ir gali būti skirta fizinę, intelekto, klausos ar regos negalią turintiems vaikams ir suaugusiems. Tai reiškia, kad maršrutas, tempas, pateikimas ir priemonės derinamos taip, kad patirtis būtų patogi ir saugi.

    Kas laukia senamiestyje

    Ekskursijas ves apmokyti gidai, supažindinsiantys su Klaipėdos istorija ir svarbiausiomis senamiesčio vietomis. Dalyviai išgirs pasakojimų apie pilį, tiltus, uostą ir erdves, kur kadaise virė miesto gyvenimas, taip pat sužinos, kaip gyveno senieji klaipėdiečiai.

    Pažintį su miestu planuojama papildyti užduotimis ir ženklais, padedančiais įsitraukti į pasakojimą, o maršrute bus ieškoma ir mažųjų skulptūrų bei miesto simbolių. Organizatorių teigimu, tikslas yra ne vien pateikti faktus, bet sukurti patirtį, kurioje Klaipėda atsiskleistų per pojūčius, garsus ir istorijas.

    Registracija ir svarbi informacija

    Dalyvavimui būtina išankstinė registracija telefonu +370 699 96260. Taip pat informuojama, kad ekskursijos gali būti filmuojamos ir fotografuojamos, todėl dalyviams rekomenduojama tai įvertinti registruojantis.

    Tokios pritaikytos ekskursijos vis dažniau tampa miestų praktika, nes prieinamumas apima ne tik fizinę aplinką, bet ir informaciją, orientavimąsi bei komunikaciją. Klaipėdos iniciatyva siekia, kad miesto istorija ir kultūra būtų pasiekiama kuo platesniam žmonių ratui.

  • Klaipėda atnaujina šaligatvius visame mieste: kur vyks darbai ir kiek dangos bus pakeista

    Klaipėda atnaujina šaligatvius visame mieste: kur vyks darbai ir kiek dangos bus pakeista

    Klaipėdos miesto savivaldybė pavasarį intensyvina šaligatvių atnaujinimą – po žiemos labiausiai nusidėvėjusios atkarpos keičiamos nauja danga. Darbai vyksta ne vienoje vietoje: techniką ir brigadas galima sutikti ir šiaurinėje, ir pietinėje miesto dalyse.

    Siekiant darbų tempo ir aiškesnės koordinacijos, miestas padalytas į dvi zonas. Šiaurinėje dalyje dirba UAB „VVARF“, pietinėje – UAB „Dasalis“, o savivaldybė skaičiuoja, kad per metus kiekvienoje pusėje atnaujinama maždaug po 5 000 kv. m šaligatvių.

    „Po kiekvienos žiemos labai aiškiai matosi, kur mieste yra silpniausios vietos – šaligatviai susidėvi, ištrupa, kai kur tampa nepatogūs ar net nesaugūs vaikščioti. Todėl pavasarį šiems darbams skiriame ypatingą dėmesį ir stengiamės reaguoti ten, kur problemos gyventojams kelia daugiausia nepatogumų“, – sakė Klaipėdos miesto meras Arvydas Vaitkus.

    Pietinėje miesto dalyje numatyti darbai apima ne tik gatvių atkarpas, bet ir daugiabučių kiemus bei skverus. Baigiami darbai Debreceno gatvės skvere, o artimiausiu metu šaligatviai bus tvarkomi ir kitose tos pačios gatvės atkarpose, taip pat prie Baltijos prospekto gyvenamųjų namų.

    Pietinėje dalyje planuojami pokyčiai siejami ir su kasdienėmis gyventojų kryptimis – atnaujinamos pėsčiųjų jungtys prie ugdymo įstaigų. Tarp numatytų vietų – naujas šaligatvis, vedantis į lopšelį-darželį „Čiauškutė“, taip pat takai, kuriais patogiau pasiekti „Gilijos“ pradinę mokyklą ir „Pajūrio“ progimnaziją.

    Be to, darbų sulauks Smiltelės, Žardininkų, Reikjaviko, Laukininkų gatvių prieigos ir skverai, taip pat šaligatviai ties Taikos prospektu ir šalia Klaipėdos miesto poliklinikos. Atnaujinimai numatyti ir Paryžiaus Komunos bei I. Simonaitytės gatvių daugiabučių kiemuose.

    Atskiras dėmesys šiemet skiriamas Naikupės gatvei – čia šaligatvių remontas vykdomas pagal atskirą projektą. Savivaldybės teigimu, planuojama atnaujinti apie 7 800 kv. m dangos: bus klojamas naujas asfaltas, tvarkomi bortai ir vejos atitvarai, taip pat atnaujinami požeminių komunikacijų šuliniai.

    Šiaurinėje miesto dalyje darbai vyksta Valstiečių gatvėje, o vėliau persikels į Panevėžio gatvę prie Šv. Kazimiero bažnyčios. Taip pat numatyti remonto darbai Dailidžių gatvėje ir dalyje Šaulių gatvės šaligatvio.

    Šaligatvių atnaujinimas savivaldybei kasmet išlieka vienu prioritetų, nes būtent pėsčiųjų infrastruktūros būklė tiesiogiai veikia kasdienį saugumą ir judėjimo patogumą. Skelbiama, kad pėsčiųjų takams Klaipėdoje kasmet skiriama apie 800 000 eurų, o darbai planuojami etapais, atsižvelgiant į nusidėvėjimą ir gyventojų srautus.

  • Klaipėdos savivaldybė kviečia į atvirus susitikimus: kokie projektai jau startuoja ir kas planuojama?

    Klaipėdos savivaldybė kviečia į atvirus susitikimus: kokie projektai jau startuoja ir kas planuojama?

    Klaipėdos miesto savivaldybė skelbia pradedanti atvirų susitikimų su gyventojais ciklą. Meras Arvydas Vaitkus su savivaldybės komanda žada pristatyti nuveiktus darbus, įgyvendinamus projektus ir artimiausių metų prioritetus.

    Savivaldybės teigimu, 2025 metai Klaipėdai yra nuoseklaus darbo etapas, kai dalis anksčiau parengtų iniciatyvų pasiekia realų įgyvendinimą. Susitikimuose gyventojai taip pat bus kviečiami įvardyti problemas, lūkesčius ir pateikti siūlymus, ką mieste verta keisti pirmiausia.

    Kur ir kada vyks susitikimai?

    Pietinės miesto dalies gyventojų susitikimai numatyti gegužės 4 dieną ir gegužės 6 dieną. Abu kartus renginiai vyks nuo 17.30 iki 19.00 valandos.

    Gegužės 4 dieną gyventojai laukiami Klaipėdos Prano Mašioto progimnazijoje, Varpų g. 3. Gegužės 6 dieną susitikimas vyks Klaipėdos Vydūno gimnazijoje, Sulupės g. 26.

    Centrinės miesto dalies gyventojai kviečiami gegužės 12 dieną nuo 17.30 iki 19.00 valandos. Susitikimas organizuojamas Klaipėdos Simono Dacho progimnazijoje, Kuršių a. 3.

    Šiaurinės miesto dalies gyventojų susitikimas vyks gegužės 13 dieną nuo 17.30 iki 19.00 valandos. Vieta – Klaipėdos universiteto „Žemynos“ gimnazija, Kretingos g. 23.

    Ką verta pasiruošti gyventojams?

    Savivaldybė ragina atvykti bendruomenių atstovus, verslo ir nevyriausybinių organizacijų narius, taip pat visus klaipėdiečius, norinčius tiesiogiai užduoti klausimus. Tokie susitikimai paprastai padeda greičiau identifikuoti jautriausias vietos problemas, kurios ne visada matomos vien iš statistikos ar dokumentų.

    Gyventojams naudinga iš anksto susirašyti konkrečius klausimus apie savo gyvenamąją teritoriją, pavyzdžiui, susisiekimą, viešąsias erdves, švietimo ar sporto infrastruktūrą. Kuo aiškiau įvardyti poreikiai, tuo lengviau savivaldybei pateikti tikslesnius atsakymus dėl terminų, atsakingų padalinių ir planuojamo finansavimo.

    Savivaldybė pabrėžia, kad tikslas yra ne tik informuoti, bet ir įtraukti klaipėdiečius į sprendimų formavimą. Pasak organizatorių, atviras dialogas turi padėti planus derinti su realiais miesto rajonų poreikiais ir stiprinti pasitikėjimą sprendimų priėmimu.

    Renginių organizatoriai kviečia klaipėdiečius aktyviai dalyvauti ir prisidėti prie miesto pokyčių. Savivaldybė primena, kad tokie susitikimai yra viena iš galimybių išgirsti aktualiausius projektus ir kartu aptarti, kokių sprendimų miestas tikisi artimiausiu metu.