CP v2

Tag: Klaipėdos rajonas

  • Kelkio premijos „Jaunasis publicistas“ konkursas: kas gali dalyvauti ir iki kada pateikti darbus

    Kelkio premijos „Jaunasis publicistas“ konkursas: kas gali dalyvauti ir iki kada pateikti darbus

    Klaipėdos rajone paskelbtas Johano Ferdinando Kelkio premijos „Jaunasis publicistas“ konkursas, skirtas 14–19 metų moksleiviams. Organizatoriai kviečia jaunuolius siųsti reportažus, esė ar apybraižas apie krašto istoriją ir šiandienos aktualijas.

    Konkurse gali dalyvauti moksleiviai, kurie yra deklaravę gyvenamąją vietą Klaipėdos rajone. Darbus pateikti galima iki birželio 1 dienos, o nugalėtojui numatyta 500 eurų piniginė premija.

    Kokie darbai priimami?

    Vertinimui laukiami tekstai, parašyti per pastaruosius metus ir atliepiantys vietos tematiką: nuo istorinių pasakojimų iki šiandienos problemų ar bendruomenės iniciatyvų. Organizatoriai pabrėžia, kad darbai turi būti kūrybiški, aktualūs ir originalūs.

    Vienas dalyvis konkursui gali pateikti ne daugiau kaip du kūrinius. Darbus gali siųsti patys autoriai, tačiau juos taip pat gali rekomenduoti švietimo, kultūros įstaigų, žiniasklaidos ar jaunimo organizacijų atstovai, pridėdami motyvacinį laišką.

    Kada bus įteikta premija?

    Premijos įteikimas numatytas birželio 5 dieną 11 valandą Klaipėdos rajono etninės kultūros centro renginyje. Tai proga ne tik pristatyti savo kūrybą, bet ir įgyti matomumo, kuris dažnai tampa pirmu žingsniu į žurnalistikos ar komunikacijos studijas.

    Darbus organizatoriai prašo pateikti elektroniniu paštu, nurodytu konkurso skelbime. Papildoma informacija ir paraiškos forma skelbiama Klaipėdos rajono savivaldybės interneto svetainėje.

  • Savivaldybių reitingas 2026: Klaipėdos rajonas aštuntas – kurios sritys iškėlė į dešimtuką?

    Savivaldybių reitingas 2026: Klaipėdos rajonas aštuntas – kurios sritys iškėlė į dešimtuką?

    Portalo „Delfi“ ir žurnalo „Reitingai“ paskelbtame tyrime Savivaldybių reitingas 2026 Klaipėdos rajono savivaldybė užėmė 8 vietą. Vertinime lygintos visos 60 Lietuvos savivaldybių, remiantis 140 rodiklių 12-oje sričių.

    Galutinis gyvenimo kokybės įvertinimas sudarytas sritis sugrupavus pagal svarbą ir taikant 1 000 taškų skalę. Klaipėdos rajono savivaldybė surinko 644,03 taško ir taip pateko tarp dešimties geriausiai įvertintų savivaldybių.

    Stipriausiai Klaipėdos rajonas pasirodė demografijos srityje, kur užėmė 2 vietą ir surinko 63,90 taško iš 70. Aukštas pozicijas savivaldybė pasiekė ir užimtumo bei pajamų kategorijoje, kur įsitvirtino 6 vietoje su 51,04 taško iš 70.

    Aplinkos ir tvarumo srityje Klaipėdos rajonas buvo 7-as, surinkęs 62,64 taško iš 90. Tarp dešimtuko savivaldybė išliko ir sveikatos bei ekonomikos kategorijose, kuriose užėmė 10 vietas ir atitinkamai surinko 92,23 taško iš 130 bei 55,38 taško iš 120.

    Vertinant bendrą rezultatą, tokie rodikliai paprastai signalizuoja apie santykinai palankias sąlygas šeimoms ir darbingo amžiaus gyventojams bei pakankamai tvirtą vietos ekonomikos pagrindą. Kartu tai nereiškia, kad visose srityse situacija vienodai stipri, nes reitingo metodika apjungia skirtingo svorio rodiklius ir išryškina tiek savivaldybės pranašumus, tiek sritis, kuriose pažanga gali būti lėtesnė.

    Reitingo paskelbimas dažniausiai tampa atspirties tašku savivaldybėms peržiūrėti prioritetus ir planuoti investicijas į viešąsias paslaugas. Gyventojams tai suteikia aiškesnį kontekstą, kaip jų savivaldybė atrodo nacionaliniame paveiksle, ypač lyginant demografines tendencijas, darbo rinkos padėtį ir aplinkos kokybę.

    „Patekimas į stipriausių Lietuvos savivaldybių dešimtuką – dar vienas puikus įvertinimas Klaipėdos rajonui. Tai rodo, kad kryptingas darbas kuriant patrauklią gyvenimo aplinką, stiprinant ekonomiką, gerinant viešąsias paslaugas ir rūpinantis žmonių gerove duoda rezultatų“, – sako Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas.

    „Ypač džiugu matyti aukštus įvertinimus demografijos, užimtumo, pajamų bei aplinkos ir tvarumo srityse, kurios tiesiogiai atspindi gyvenimo kokybę mūsų rajone. Šis pasiekimas kartu yra ir įpareigojimas nesustoti“, – sako Bronius Markauskas.

  • Gargždai ruošiasi 773-ajam gimtadieniui: kraštiečiams ir diasporai – suoliuko atidengimas

    Gargždai ruošiasi 773-ajam gimtadieniui: kraštiečiams ir diasporai – suoliuko atidengimas

    Birželio 1–7 dienomis Gargždai minės 773-ąjį miesto gimtadienį. Savaitę trunkančioje programoje numatyti renginiai vietos bendruomenei, svečiams ir į Klaipėdos rajoną sugrįžtantiems kraštiečiams.

    Organizatoriai kviečia pasinaudoti proga susitikti su artimaisiais, buvusiais kaimynais ir bendramoksliais, o taip pat iš naujo pajusti ryšį su gimtuoju kraštu. Dalis renginių skiriama Klaipėdos rajono diasporai, pabrėžiant sugrįžimo ir bendrystės temą.

    Renginiai kraštiečiams birželio 5 dieną

    Birželio 5 dieną 15.30 valandą šalia J. Lankučio viešosios bibliotekos Klaipėdos gatvėje vyks Kraštiečių suoliuko, skirto Klaipėdos rajono diasporai, atidengimo ceremonija. Tai simbolinis akcentas, skirtas priminti, kad ryšys su gimtine išlieka net ir gyvenant kitur.

    16 valandą toje pačioje J. Lankučio viešojoje bibliotekoje planuojamas Lietuvybės kampelio, skirto Klaipėdos rajono diasporai, atidarymas. Renginyje laukiami tiek laikinai atostogoms grįžę kraštiečiai, tiek į Lietuvą sugrįžę gyventi žmonės.

    „Galbūt tuo metu būsite grįžę į Klaipėdos rajoną atostogų arba anksčiau gyvenote užsienyje ir dabar vėl grįžote namo – atvykite į kraštiečiams skirtus renginius. Tikiu, kad šie susitikimai taps prasminga proga pabendrauti, pasidalyti prisiminimais, sustiprinti ryšius ir dar kartą įsitikinti – kad ir kur begyventume, gimtasis kraštas visuomet laukia sugrįžtant“, – sakė Klaipėdos rajono vicemerė Ligita Liutikienė.

    Gargždų miesto gimtadienio savaitė tradiciškai suburia skirtingas kartas ir bendruomenes, todėl organizatoriai ragina sekti atnaujinamą renginių programą ir suplanuoti apsilankymą iš anksto. Tikimasi, kad šventė taps ne tik pramoga, bet ir prasmingu susitikimų laiku sugrįžtantiems kraštiečiams.

  • Jokšų tiltas jau rytoj bus atvertas: ką išsaugojo restauracija ir kiek kainavo paveldo atgaivinimas

    Jokšų tiltas jau rytoj bus atvertas: ką išsaugojo restauracija ir kiek kainavo paveldo atgaivinimas

    Oficialus atidarymas – gegužės 14 dieną

    Gegužės 14 dieną 15 valandą numatoma oficiali Jokšų tilto atidarymo ceremonija. Į renginį kviečiami gyventojai ir svečiai, taip pat projekto įgyvendinime dalyvavę savivaldybės atstovai, rangovai, Turizmo tarybos bei Kultūros paveldo departamento atstovai.

    Organizatoriai pabrėžia, kad tai ne tik infrastruktūros objektas, bet ir istoriškai reikšmingas kultūros paveldo statinys, kuriam suteikiama nauja pradžia. Po atidarymo tiltas turėtų tapti patrauklia lankytina vieta ir praktiškai naudojamu maršrutu vietos bendruomenei.

    Dėmesys autentiškumui ir inžinerinei vertei

    Restauruojant tiltą, didžiausias dėmesys buvo skirtas autentiškumui ir vertingųjų savybių išsaugojimui. Skelbiama, kad buvo siekta išlaikyti unikalias architektūrines ir inžinerines detales, kurios ir lemia šio statinio išskirtinumą kultūros paveldo kontekste.

    Toks principas reiškia, kad darbai paprastai reikalauja daugiau laiko ir specializuotų sprendimų nei įprasta rekonstrukcija. Paveldo objektams taikomi griežtesni reikalavimai dėl medžiagų, technologijų ir darbų atlikimo būdų, kad būtų išsaugotas istorinis charakteris.

    Kiek kainavo ir kodėl tai svarbu?

    Bendra projekto vertė, nurodant ir Kultūros ministerijos prisidėjimą, siekia beveik 1 200 000 eurų. Pažymima, kad vien investicijos į patį kultūros paveldo objektą sudaro 118 000 eurų.

    Tokios apimties finansavimas paprastai apima ne tik restauravimo darbus, bet ir projektavimo, techninės priežiūros, tyrimų bei pritaikymo saugiam naudojimui sprendimus. Savivaldybėms tai taip pat yra ilgalaikė investicija į vietos tapatybę ir turizmo patrauklumą.

    Karaliaus Vilhelmo kanalo tiltų istorija

    Klaipėdos rajone per Karaliaus Vilhelmo kanalą iki 1904 metų buvo pastatyta 10 tiltų. Dauguma jų buvo susprogdinti per Antrąjį pasaulinį karą, o kai kuriose vietose iki šiol galima aptikti tik buvusių konstrukcijų atramų liekanas.

    Skelbiama, kad vienintelis išlikęs ir į Kultūros vertybių registrą įtrauktas objektas yra būtent Jokšų tiltas. Dėl to jo išsaugojimas vertinamas kaip reikšmingas žingsnis, išlaikant regiono inžinerinį ir istorinį paveldą bei suteikiant jam aiškią funkciją šiandien.

  • Klaipėdos rajono turizmo informacijos centrui 25: Gargžduose aptarė naujus maršrutus ir kryptis

    Klaipėdos rajono turizmo informacijos centrui 25: Gargžduose aptarė naujus maršrutus ir kryptis

    Klaipėdos rajono turizmo informacijos centras mini 25 metų sukaktį. Jubiliejaus proga Gargžduose surengta konferencija Nuo vietos istorijų iki tarptautinių maršrutų – 25 turizmo metai, kurioje aptartos svarbiausios turizmo kryptys regione.

    Renginys subūrė turizmo, kultūros, savivaldos ir verslo atstovus. Per dieną vykusiose diskusijose daug dėmesio skirta tam, kaip vietos objektus ir paslaugas paversti aiškiais maršrutais, kurie būtų patrauklūs ne tik vietos keliautojams, bet ir atvykstantiems iš kitų šalių.

    Ko šiandien ieško keliautojai?

    Konferencijoje akcentuota, kad turizmo paklausa vis labiau krypsta į trumpas, gerai suplanuotas išvykas ir patirtis, kuriose svarbus autentiškumas. Todėl regionams aktualu aiškiai „supakuoti“ vietos istorijas, gastronomiją, gamtą ir renginius į lengvai suprantamus maršrutus.

    Taip pat pabrėžtas patogios infrastruktūros vaidmuo: privažiavimai, parkavimas, pėsčiųjų ir dviračių jungtys, informacinės nuorodos. Tokie sprendimai dažnai lemia, ar keliautojas pasirinks konkrečią vietą ir ar norės sugrįžti.

    Bendradarbiavimas ir klasteriai

    Renginyje aptartos regioninio bendradarbiavimo galimybės, kultūros kelių kūrimas ir turizmo klasterių vystymas. Tokie modeliai leidžia skirtingiems paslaugų teikėjams veikti kaip vienai ekosistemai, o lankytojui siūlyti nuoseklią patirtį nuo informacijos gavimo iki apgyvendinimo ar pramogų.

    Konferencijoje pranešimą apie savivaldybės vaidmenį turizme skaitė Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas. Įžvalgomis taip pat dalijosi Nacionalinės turizmo skatinimo agentūros „Keliauk Lietuvoje“ vadovė Olga Gončarova, Klaipėdos rajono turizmo informacijos centro direktorė Daiva Buivydienė ir kiti svečiai.

    Jubiliejus kaip atspirties taškas

    Organizatoriai pabrėžė, kad 25 metų sukaktis yra proga ne tik prisiminti nuveiktus darbus, bet ir peržiūrėti prioritetus. Turizmo informacijos centrams vis dažniau tenka derinti tradicinį informavimą su skaitmeniniais sprendimais, turinio kūrimu ir lankytojų srautų valdymu.

    Renginio dalyviai turėjo galimybę užmegzti naujus ryšius ir aptarti bendrus projektus. Tikimasi, kad tokios partnerystės padės Klaipėdos rajonui kryptingai stiprinti turistinį patrauklumą ir kurti konkurencingus maršrutus visiems sezonams.

  • Spaudos atgavimo dieną Gargžduose prisimintas kalbininkas Andrius Ašmantas: kuo jis svarbus?

    Spaudos atgavimo dieną Gargžduose prisimintas kalbininkas Andrius Ašmantas: kuo jis svarbus?

    Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną Jono Lankučio viešojoje bibliotekoje Gargžduose surengtas seminaras, skirtas kalbininko ir pedagogo Andriaus Ašmanto 120-osioms gimimo metinėms. Renginys sujungė istorijos atmintį ir šiandienos klausimus apie kalbos kultūrą, bendrinės kalbos raidą bei tapatybę.

    Seminaro dalyvius pasveikino Klaipėdos rajono vicemerė Violeta Riaukienė. Nuotoliu į susitikimą įsitraukė Andriaus Ašmanto sūnus Leonas Ašmantas, pirmosios atkurtos Lietuvos Vyriausybės energetikos ministras, taip pat renginį palaikė jo dukra Vilija Ašmantaitė-Gedmintienė, bibliotekai ir mokiniams dovanojusi knygų.

    Kalbininkų karta, kūrusi kalbos pamatus

    Renginyje priminta, kad Klaipėdos kraštas ir Žemaitija išaugino ne vieną kalbos tyrėją, prisidėjusį prie lietuvių kalbos norminimo ir kalbos kultūros ugdymo. Minėti gargždiškis Aleksandras Lengvinas, veiviržėniškiai Juozas Labokas ir Zenonas Uselis, endriejaviškiai Andrius Ašmantas ir Jurgis Talmantas.

    Pasak renginio organizatorių, šių žmonių darbai siejosi ne tik su mokslu, bet ir su valstybingumo stiprinimu: kalbos normos, žodynai, mokytojų rengimas ir viešoji kalbos kultūra ilgainiui tapo kasdienės Lietuvos švietimo sistemos dalimi. Taip pat akcentuota, kad kalbininkus jungė tarpusavio ryšiai, bendravimas ir bendri darbai, apie kuriuos liudija laiškai ir dalyvavimas Lietuvių kalbos draugijos veikloje.

    Pranešimai, paroda ir mokinių programa

    Seminare pranešimus skaitė dr. Marijus Šidlauskas ir dr. Albinas Drukteinis, aptarę Andriaus Ašmanto gyvenimo kelią bei jo indėlį į kalbos ugdymą. Dėmesys skirtas ir tam, kaip tokios asmenybės padeda suprasti, kad kalba nėra vien taisyklės, o kasdienis bendruomenės susitarimas, nuolat atsinaujinantis kartu su visuomene.

    Renginio dalyviai galėjo apžiūrėti parodą apie Andrių Ašmantą, atvežtą iš Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejaus. Taip pat pristatyta Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos mokinių meninė kompozicija Skaidrus pilnutinis gyvenimas, sukurta pagal A. Ašmanto dienoraščius ir parengta kartu su lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Rasa Rusteikiene.

    Jaunimo rašiniai ir ateinančių metų sukaktys

    Šventės proga apdovanoti mokinių rašinių konkurso Kalba – kelias į Tėvynę laureatai ir dalyviai. Pirmoji vieta skirta Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos mokinei Gretai Grikšaitei, antroji vieta atiteko Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos mokinei Žydrūnei Būdvytytei, trečiosios vietos skirtos Neringai Marcinkevičai ir Violettai Vasylchenko.

    Padėkomis taip pat įvertinti Viltė Griciūtė, Juventa Jašmontaitė, Lukas Kazakevičius, Marta Rumšaitė, Justas Saldukas ir Austėja Simanauskaitė. Renginyje mokiniai paskatinti dalyvauti J. F. Kelkio jaunojo publicisto konkurse, kuriam darbus galima teikti iki šių metų birželio 1 dienos.

    Organizatoriai priminė ir artėjančias kalbininkams svarbias sukaktis: kitąmet planuojama minėti Aleksandro Lengvino 120-ąsias gimimo metines ir Mažosios Lietuvos kalbininko, kultūros bei visuomenės veikėjo Aleksandro Teodoro Kuršaičio 170-ąsias gimimo metines. Tokie paminėjimai, pasak renginio dalyvių, leidžia ne tik pagerbti praeitį, bet ir iš naujo įvertinti, kaip kalba veikia mūsų viešąją erdvę šiandien.

  • Gargždų miesto gimtadienio eisena birželio 6 dieną: registracija dar vyksta, kviečiami visi

    Gargždų miesto gimtadienio eisena birželio 6 dieną: registracija dar vyksta, kviečiami visi

    Gargžduose tęsiama dalyvių registracija į miesto gimtadienio šventinę eiseną, kuri taps viena pagrindinių šventės dalių. Organizatoriai kviečia prisijungti bendruomenes, įstaigas, kolektyvus, šeimas ir visus norinčius miestą švęsti kartu.

    Šventinė eisena Gargždų gatvėmis vyks birželio 6 dieną, šeštadienį, 15 valandą. Registracija į eiseną vyksta iki gegužės 8 dienos.

    Šių metų Gargždų miesto gimtadienio tema – Iškyla prie marių. Ji siejama su vasariška nuotaika, buvimu drauge ir pamario gamtos motyvais, todėl dalyvių prašoma pasiruošti kūrybiškai, bet paprastai.

    Į eiseną raginama atvykti su vasariška apranga ir nedideliais iškylos akcentais, pavyzdžiui, pledukais, pintinėmis ar skrybėlėmis. Taip pat laukiami įstaigų, organizacijų ar kolektyvų atributikos elementai, kurie padėtų kurti vientisą ir šventišką eisenos atmosferą.

    Organizatoriai pabrėžia, kad eisena skirta plačiam dalyvių ratui – nuo ugdymo įstaigų, kultūros ir sporto kolektyvų iki verslo atstovų ir kaimynystės bendruomenių. Daug dėmesio skiriama tam, kad miestas šventėje būtų matomas kaip gyvas, aktyvus ir įtraukus, o kiekviena grupė galėtų prisidėti savaip.

    Registracija vykdoma internetu, papildoma informacija teikiama telefonu ir elektroniniu paštu. Dalyviams rekomenduojama registruotis iš anksto, kad būtų galima sklandžiai suderinti eisenos rikiuotę ir organizacinius klausimus.

  • Jokšų tiltas atveriamas gegužės 14 dieną: po rekonstrukcijos vėl sujungs Dreverną ir Svencelę

    Jokšų tiltas atveriamas gegužės 14 dieną: po rekonstrukcijos vėl sujungs Dreverną ir Svencelę

    Gegužės 14 dieną planuojama oficialiai atverti Jokšų tiltą per Karaliaus Vilhelmo kanalą. Atidarymo ceremonija numatyta 15 valandą, joje turėtų dalyvauti savivaldybės atstovai, rangovai ir prie projekto prisidėję partneriai.

    Užbaigus rekonstrukciją, po daugelio metų atkurtas susisiekimas tarp Drevernos ir Svencelės kaimų. Atnaujintu tiltu galės judėti pėstieji, dviratininkai ir lengvieji automobiliai, todėl maršrutas tampa patogesnis tiek vietos gyventojams, tiek atvykstantiems į pajūrį.

    Kas pasikeitė po rekonstrukcijos?

    Tvarkant objektą daug dėmesio skirta autentiškumui ir paveldo reikalavimams: siekta išsaugoti tilto architektūrines bei inžinerines vertingąsias savybes. Tokia kryptis leidžia tiltą naudoti kasdienėms reikmėms, kartu išlaikant jo istorinį charakterį.

    Bendros investicijos į projektą, įskaitant Kultūros ministerijos prisidėjimą, nurodomos siekiančios beveik 1 200 000 eurų. Rekonstrukcijos darbai apėmė ne tik konstrukcijų atnaujinimą, bet ir sprendimus, užtikrinančius saugesnį eismą bei ilgaamžiškumą.

    Kodėl Jokšų tiltas toks svarbus?

    Klaipėdos rajone per Karaliaus Vilhelmo kanalą iki 1904 metų buvo pastatyta 10 tiltų, tačiau didelė jų dalis sunyko arba buvo sunaikinta per Antrąjį pasaulinį karą. Kai kuriose vietose iki šiol galima pamatyti tik buvusių tiltų atramų liekanas.

    Jokšų tiltas išsiskiria tuo, kad jis išliko ir yra įtrauktas į Kultūros vertybių registrą. Dėl to rekonstrukcija vertinama ne tik kaip infrastruktūros atnaujinimas, bet ir kaip praktinis žingsnis išsaugant veikiančią regiono paveldo dalį.

  • Klaipėdos rajono moksleiviams – J. F. Kelkio Jaunojo publicisto konkursas ir 500 eurų premija

    Klaipėdos rajono moksleiviams – J. F. Kelkio Jaunojo publicisto konkursas ir 500 eurų premija

    Klaipėdos rajone gyvenamąją vietą deklaravę 14–19 metų moksleiviai kviečiami dalyvauti Johano Ferdinando Kelkio premijos „Jaunasis publicistas“ konkurse. Organizatoriai laukia jaunų autorių tekstų, kurie atskleistų krašto istoriją ir šiandienos aktualijas.

    Konkursui galima teikti reportažus, esė arba apybraižas. Pagrindinis akcentas – aktualumas, kūrybiškumas ir originalumas, o tekstai turėtų būti parašyti per pastaruosius metus.

    Vienas dalyvis gali pateikti iki 2 darbų. Darbus gali siųsti patys autoriai, taip pat juos gali rekomenduoti švietimo ar kultūros įstaigų, žiniasklaidos bei jaunimo organizacijų atstovai, pridėdami motyvacinį laišką ir kūrinių kopijas.

    Konkurso nugalėtojui numatyta 500 eurų piniginė premija. Tokios iniciatyvos jauniesiems autoriams svarbios ir kaip praktinė galimybė išbandyti žurnalistikos žanrus, ir kaip paskata nuosekliai ugdyti rašymo, informacijos tikrinimo bei pasakojimo įgūdžius.

    Darbų laukiama iki birželio 1 dienos elektroniniu paštu info@klaipedos-r.lt. Premija „Jaunasis publicistas“ bus įteikta birželio 5 dieną 11 valandą Klaipėdos rajono etninės kultūros centro renginyje.

  • Priėmimas Klaipėdos rajone dar atviras: iki kada teikti prašymus į darželius ir mokyklas

    Priėmimas Klaipėdos rajone dar atviras: iki kada teikti prašymus į darželius ir mokyklas

    Klaipėdos rajono savivaldybė primena tėvams ir globėjams, kad priėmimas į ugdymo įstaigas dar nėra pasibaigęs. Prašymai dėl vietų darželiuose ir mokyklose priimami skirtingais terminais, todėl svarbu jų nepraleisti.

    Svarbiausi terminai tėvams

    Prašymų teikimas į Klaipėdos rajono savivaldybės mokyklas mokytis pagal priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas vyksta iki gegužės 31 dienos. Mokinių priėmimą organizuoja pačios mokyklos, todėl sprendimai dėl priėmimo priimami jų nustatyta tvarka.

    Tėvai ar globėjai apie priėmimo rezultatą bus informuojami elektroniniu paštu ir arba telefonu iki birželio 15 dienos. Savivaldybė ragina stebėti nurodytą el. paštą ir įsitikinti, kad pateikti kontaktai yra tikslūs.

    Kaip vyksta priėmimas į darželius

    Priėmimas į ikimokyklinio ugdymo įstaigas vyksta iki gegužės 15 dienos. Gavus pranešimą apie vaikui skirtą vietą nurodytu elektroniniu paštu, tėvai privalo kreiptis į nurodytą įstaigą ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo pranešimo gavimo dienos.

    Taip pat numatyta galimybė tos pačios amžiaus grupės vaikų tėvams abipusiu sutarimu keistis įstaigomis. Tokiu atveju prašymas teikiamas įstaigos, kurią vaikas turėtų lankyti, vadovui, o sprendimas priimamas įvertinus realias vietų galimybes.

    Ką verta pasitikrinti pateikiant prašymą

    Teikiant prašymus svarbiausia įsitikinti, kad nurodyti vaiko ir atstovų duomenys yra tikslūs, o kontaktai veikiantys, nes informavimas dažniausiai vyksta nuotoliniu būdu. Jei šeimos aplinkybės pasikeitė ar kilo klausimų dėl pasirinktos įstaigos, rekomenduojama nedelsti ir susisiekti su konkrečia mokykla ar darželiu.