CP v2

Tag: Klaipėdos SGD terminalas

  • „Ignitis“ su JAV „EQT“ sudarė 9 metų LNG sutartį: kasmet į Klaipėdą atplauks po 1 TWh dujų

    Naujas ilgalaikis LNG tiekimas

    Lietuvos energetikos bendrovė „Ignitis“ pasirašė daugiametę suskystintųjų gamtinių dujų tiekimo sutartį su JAV gamintoja „EQT Corporation“. Pagal susitarimą kasmet į Klaipėdos SGD terminalą turėtų atplaukti po vieną krovinį, atitinkantį 1 TWh dujų kiekį.

    Toks apimties vienetas Lietuvos rinkai nėra didelis, tačiau svarbus tiekimo patikimumo požiūriu. 1 TWh sudaro apytikriai šeštadalį to, kiek Lietuva per metus suvartoja dujų energetine išraiška, priklausomai nuo sezono ir pramonės poreikių.

    Kur bus naudojamos dujos

    Po dujinimo į perdavimo tinklą pateks apie 100 mln. kubinių metrų gamtinių dujų. Skelbiama, kad jos išgaunamos Apalačų baseine JAV ir vamzdynais pasiekia SGD eksporto terminalus Meksikos įlankos pakrantėje.

    Klaipėdos SGD terminalas išlieka pagrindinis fizinis dujų įvežimo kanalas į šalį, leidžiantis diversifikuoti tiekėjus ir lanksčiau reaguoti į regiono kainų svyravimus. Praktikoje tai reiškia didesnę galimybę planuoti dujų pirkimus ne vien pagal trumpalaikius rinkos šuolius.

    „Šia sutartimi devyneriems metams užsitikrinsime reikšmingą dalį JAV dujų, reikalingų vartotojams, ir pirmą kartą atsiskaitymuose įtvirtiname JAV kainodarą“, – sakė energetikos ministras Lukas Savickas.

    Kainodara ir rinkos kontekstas

    Pranešama, kad sutarties kainos formulė siejama su dviem indeksais: JAV Henry Hub ir Europos TTF. Toks modelis paprastai naudojamas siekiant išskaidyti kainos riziką tarp regionų, nes Henry Hub dažniau atspindi JAV vidaus rinkos dinamiką, o TTF – Europos didmeninės prekybos kainas.

    Lietuvos dujų vartojimas pastaraisiais metais svyravo apie 16–17 TWh per metus, o didžioji dalis poreikio dengiama per Klaipėdos SGD terminalą. Iki šiol maždaug 40 proc. SGD krovinių būdavo siejami su JAV kilmės tiekimu, tad naujas kontraktas stiprina šią kryptį.

    Taip pat neatmetama, kad ateityje, skelbiant naujus ilgalaikių SGD pirkimų konkursus, Lietuva gali sudaryti ir daugiau analogiškų sutarčių su JAV bendrovėmis. Energetikos rinkoje tai vertinama kaip dalis platesnės Europos tendencijos didinti SGD vaidmenį, mažinant priklausomybę nuo vieno tiekimo šaltinio.

  • „Amber Grid“: balandį dujų srautai į Lenkiją pašoko beveik 8 kartus, augo ir tiekimas Baltijai

    „Amber Grid“: balandį dujų srautai į Lenkiją pašoko beveik 8 kartus, augo ir tiekimas Baltijai

    „Amber Grid“ skelbia, kad balandžio mėnesį Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistema veikė dideliu apkrovimu, o srautai į kaimynines šalis pastebimai išaugo. Didžiausias šuolis fiksuotas Lenkijos kryptimi per Santakos jungtį.

    Balandžio mėnesį į Lenkiją perduota 506 gigavatvalandės dujų – beveik aštuonis kartus daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2025 metais, kai srautas siekė 65 gigavatvalandes. Bendrovė nurodo, kad pagrindinė priežastis buvo išaugęs dujų poreikis regione.

    Ryškūs kiekiai keliavo ir Latvijos kryptimi: per Kiemėnų jungtį perduota 1,1 teravatvalandės, tai yra 66 proc. daugiau nei prieš metus (676 gigavatvalandės). Šį augimą daugiausia lėmė Inčukalnio požeminės dujų saugyklos pildymas ir didesnė paklausa Estijoje bei Suomijoje.

    „Matome, kad srautus Baltijos regione vis labiau lemia sezoninis saugyklų pildymas ir trumpalaikiai paklausos svyravimai kaimyninėse rinkose“, – sakė „Amber Grid“ atstovas.

    Pranešime pažymima, kad Suomijos rinką papildomai veikė ir tai, jog Inkoo suskystintų gamtinių dujų terminalas neveikė visu pajėgumu. Tokiais atvejais dujų srautai regione greičiau persiskirsto per sausumos jungtis, jei kainos ir prieinamumas tampa palankesni.

    Vertinant metų pradžią, per pirmuosius keturis mėnesius į Latviją perduota 5,3 teravatvalandės dujų – tai 70 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Tuo pat metu tiekimas į Lenkiją siekė 2 teravatvalandes ir buvo daugiau nei tris kartus didesnis nei prieš metus.

    Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų terminalas išliko vienu svarbiausių regiono aprūpinimo kelių. Balandį per terminalą patiekta 2,7 teravatvalandės dujų – 51 proc. daugiau nei prieš metus, rodo „Amber Grid“ pateikti duomenys.

    Vidaus vartojimas Lietuvoje balandį siekė 1,2 teravatvalandės ir buvo 17 proc. mažesnis, daugiausia dėl mažesnės dujų paklausos elektros gamybai. Vis dėlto per pirmuosius keturis mėnesius bendras vartojimas sudarė 8 teravatvalandes – 12 proc. daugiau nei prieš metus.