Lenkijos ir Baltarusijos diplomatų susitikimas Niujorke tapo pirmu tokio lygio kontaktu per maždaug dešimtmetį. Pokalbis vyko Jungtinių Tautų rėmuose, o Varšuva pabrėžė, kad tai nereiškia santykių „perkrovimo“, veikiau darbinis kanalas jautriems klausimams.
Santykius su Minsku Europos Sąjunga iš esmės įšaldė po 2020 metais Baltarusijoje įvykusių prezidento rinkimų ir protestų malšinimo. Papildomas lūžis įvyko 2021 metais, kai Baltarusijoje priverstinai nutupdytas „Ryanair“ lėktuvas, o po 2022 metais prasidėjusio plataus masto karo Ukrainoje sankcijos buvo dar labiau išplėstos.
Baltarusija formaliai nesiunčia savo karių į Ukrainą, tačiau suteikė teritoriją ir logistinę infrastruktūrą Rusijos pajėgoms. Dėl to Europos sostinėse bet koks dialogas su Minsku vertinamas atsargiai, ypač turint omenyje Baltarusijos priklausomybę nuo Maskvos.
Kas paskatino atšilimo ženklus?
Ekspertai šį susitikimą sieja ir su JAV bandymais palaikyti ribotą dialogą su Minsku, tikintis humanitarinių gestų, įskaitant politinių kalinių paleidimą. Tokiuose kontaktuose svarbi riba išlieka režimo legitimumo klausimas: Lenkija, kaip ir kitos ES šalys, nepripažįsta Aliaksandro Lukašenkos teisėtu prezidentu.
Varšuva kartu pripažįsta, kad darbiniai ryšiai reikalingi dėl sienos saugumo, migracijos krizės rizikų ir lenkų mažumos Baltarusijoje padėties. Praktiniai klausimai dažnai sprendžiami ne viešai, o per diplomatinius ar techninius kanalus.
Trąšos, tranzitas ir sankcijų ribos
Ekonominė dimensija grįžta į darbotvarkę dėl kalbų apie galimą JAV susidomėjimą baltarusiškomis kalio trąšomis. JAV prezidentas Donaldas Trumpas viešai skelbė apie siekį tartis dėl didesnių kiekių, pabrėždamas, kad tai galėtų mažinti kainas žemdirbiams.
ES sankcijos šioje srityje galioja ilgai, o tai kelia klausimų dėl tranzito per Bendrijos teritoriją. Iki krizės reikšminga Baltarusijos trąšų dalis keliaudavo per Klaipėdos uostą, tačiau Lietuva sustabdė tokį tranzitą, o alternatyvūs maršrutai per Rusiją vertinami kaip papildoma finansinė nauda Rusijos karo ekonomikai.
Lenkijos verslui grįžti į Baltarusiją taip pat sudėtinga dėl teisinės ir politinės rizikos. Pastaraisiais metais fiksuojami užsienio kapitalo įmonių spaudimo atvejai, įskaitant priverstinio turto perėmimo grėsmes, o tai atgraso investuotojus net ir esant atskiriems diplomatiniams signalams.
Kol kas kontaktai Niujorke labiau primena atsargų bandymą palaikyti minimalų dialogą nei esminį santykių pokytį. Tolesnę kryptį lems sankcijų režimas, karo Ukrainoje dinamika ir tai, ar Minskas imsis apčiuopiamų veiksmų, mažinančių įtampą su Vakarais.
