Tag: Klariono–Kliperstono zona

  • Mokslininkai atvėrė gilumų „metalo bulves“: jose knibžda unikali mikroskopinė gyvybė

    Mokslininkai atvėrė gilumų „metalo bulves“: jose knibžda unikali mikroskopinė gyvybė

    Ramiojo vandenyno dugne aptinkami polimetaliniai mazgai – mokslininkų pravardžiuojamos „metalo bulvės“ – pasirodė esantys kur kas daugiau nei tik metalų telkiniai. Naujas tyrimas rodo, kad kiekvieno mazgo viduje gali slėptis savita mikroskopinės gyvybės bendruomenė, kurios kitur jūros dugne nepastebėta.

    Tokie mazgai ypač gausūs Klariono–Kliperstono zonoje, o jų sudėtyje yra nikelio, kobalto, vario, taip pat geležies ir mangano. Dėl augančio šių metalų poreikio jie laikomi potencialiu giliavandenės kasybos taikiniu.

    Vis dėlto tyrėjai pabrėžia, kad tai nėra lengvai atsinaujinantis išteklius: nors mazgą nuo dugno galima paimti greitai, jam susiformuoti prireikė milijonų metų. Būtent todėl vis garsiau keliama rizika, kad komercinė kasyba gali sunaikinti ekosistemas, kurių dar nespėjome suprasti.

    Komanda įspėja, kad masinis mazgų rinkimas gali reikšti negrįžtamą, dar neaprašytos ir unikalios biologinės įvairovės praradimą. Anot jų, tai svarbu vertinant aplinkosauginius sprendimus, susijusius su giliavandene kasyba.

    Kaip buvo tiriamos „metalo bulvės“

    Polimetaliniai mazgai buvo surinkti 2019 metais ekspedicijos metu Klariono–Kliperstono zonoje, iš 4–6 kilometrų gylio. Tyrėjai nuo dugno paėmė nuosėdų mėginius kartu su juose esančiais mazgais.

    Šiame darbe iš viso ištirti 244 atskiri mazgai, ieškant gyvybės požymių jų įtrūkimuose ir porose. Mėginiai su gyventojais buvo užšaldyti ir nugabenti į laboratoriją detalesnei analizei.

    Dalis mazgų buvo paimta teritorijoje, kur Vokietijos Federalinis geomokslų ir gamtos išteklių institutas turi žvalgybos sutartį, o kita dalis – zonoje, kur analogišką sutartį yra gavusi Belgijos bendrovė „Global Sea Mineral Resources“.

    Kas gyvena mazgų viduje

    Iki šiol dauguma biologinės įvairovės vertinimų šiame regione daugiausia dėmesio skyrė organizmams, gyvenantiems nuosėdose, arba tiems, kurie prisitvirtina prie mazgų paviršiaus. Tačiau apie gyvybę mazgų viduje žinota labai mažai.

    Atvėrus mazgus paaiškėjo, kad jų ertmėse egzistuoja mažos, bet aktyvios ekosistemos. Dažniausiai aptikti apvaliosios kirmėlės ir vėžiagyviai, o tarp vienaląsčių dominavo „šarvuotos amebos“ genties Thurammina atstovai.

    Kai kuriuose mazguose užfiksuoti ir retesni gyvūnai – šeriuotosios kirmėlės, vadinamieji „purvo drakonai“, tardigrados bei kiti organizmai. Tyrėjus ypač nustebino tai, kad mazgų viduje gyvenančios bendruomenės ryškiai skyrėsi nuo šalia esančių nuosėdų bendrijų.

    Dar viena netikėta detalė – mazgai, surinkti vietose, kurias skiria maždaug 1 000 kilometrų, tarpusavyje buvo panašesni nei jų aplinkinės nuosėdos. Tai leidžia manyti, kad šis „vidinis“ mazgų pasaulis gali turėti savitą, nuo aplinkos labiau nepriklausomą ekologiją.

    Kodėl tai svarbu giliavandenei kasybai

    Tyrėjai pažymi, kad jei Tarptautinė jūros dugno institucija leistų giliavandenės kasybos bendrovėms masiškai imti mazgus, šios senos buveinės būtų sunaikintos negrįžtamai. Kadangi mazgų bendruomenės skiriasi nuo nuosėdose gyvenančių organizmų, vien nuosėdų buveinių apsauga tokios biologinės įvairovės neapsaugotų.

    Mokslininkai pabrėžia, kad kol kas menkai suprantame, kokį vaidmenį šios mikroskopinės ekosistemos gali atlikti didesniuose maistinių medžiagų, anglies ir kitų procesų tinkluose. Dėl to, jų teigimu, vyksta lenktynės kuo daugiau sužinoti apie giliavandenį gyvenimą, kol sprendimai dėl kasybos nepadarė negrįžtamų pokyčių.

    Tyrimas publikuotas žurnale „Scientific Reports“.