CP v2

Tag: Klarna

  • „Klarna“ ir „Zilch“ pristatė mokamas narystes: nauji planai žada kortelių vertas naudas Europoje

    „Klarna“ ir „Zilch“ pristatė mokamas narystes: nauji planai žada kortelių vertas naudas Europoje

    Švedijos finansinių technologijų bendrovė „Klarna“ ir Jungtinės Karalystės mokėjimų startuolis „Zilch“ pristatė naujus mokamos narystės paketus. Abu žaidėjai siekia konkuruoti su tradicinėmis kredito kortelių bendrovėmis ir labiau prisirišti klientus per naudas, kurios iki šiol dažniau buvo siejamos su premium kortelėmis.

    „Klarna“, geriausiai žinoma kaip pirk dabar, mokėk vėliau paslaugų tiekėja, pastaruoju metu vis aktyviau plečia kasdienių mokėjimų kryptį. Bendrovė narystes pozicionuoja kaip bandymą į Europą perkelti JAV rinkai būdingą kortelių privilegijų modelį, kuriame svarbiausia ne pats kreditas, o papildomos vertės paketas.

    Ką keičia „Klarna“ paketai?

    Atnaujintuose „Klarna“ planuose akcentuojami keli elementai: įmokų atsisakymas kai kuriose paslaugose, grąžinimas nuo pirkinių ir papildomos prenumeratų naudos. Bendrovė taip pat pabrėžia lankstumą, nes vartotojai gali keisti planą kas mėnesį, o ne būti pririšti metiniam laikotarpiui, kaip dažnai nutinka su dalimi premium kortelių.

    „Klarna“ skelbia turinti keturis narystės lygius, kurių kaina prasideda nuo 4,99 euro per mėnesį ir siekia 44,99 euro per mėnesį. Brangiausias planas apima iki 23 prenumeratų ir papildomų privilegijų paketą, taip pat siūloma metalinė rožinio aukso spalvos kortelė.

    Įvardydama konkurencinę aplinką, „Klarna“ lygina savo aukščiausio lygio narystę su premium kredito kortelėmis, kurių metiniai mokesčiai kai kuriose rinkose gali siekti šimtus eurų. Toks palyginimas leidžia suprasti strategiją: vartotojui parduodamas ne kreditas, o suvokiama vertė per paslaugas, nuolaidas ir prenumeratas.

    „Zilch“ pradeda nuo dviejų lygių

    Tuo pat metu „Zilch“ Londone pradeda savo pirmąsias mokamas narystes ir siūlo du planus. „Zilch Extra“ kainuoja apie 3,50 euro per mėnesį ir žada atlygius bei pajamų patikrinimą per atvirąją bankininkystę, o „Zilch Plus“ kainuoja apie 4,70 euro per mėnesį ir siūlo didesnes naudas bei nemokamą fizinę kortelę.

    Bendrovė teigia turinti daugiau nei 5 000 000 klientų, o mokama narystė jai tampa nauju būdu diversifikuoti pajamas. Pastaraisiais metais fintech sektoriuje tai tampa ryškia tendencija, kai dalis paslaugų pereina nuo „nemokama, bet su komisiniais“ prie prenumeratos modelio, siekiant stabilesnių, prognozuojamų įplaukų.

    „Mes įkūrėme „Zilch“, kad sumažintume vartojimo kredito kainą. Nauji narystės lygiai yra šios misijos tęsinys ir rodo, kaip „Zilch“ tampa išmanesniu būdu atsiskaityti, kai kiekvienas pirkimas finansuojamas, optimizuojamas ir apdovanojamas realiu laiku“, – sakė „Zilch“ vadovas ir vienas įkūrėjų Philipas Belamantas.

    Kodėl narystės tampa nauju mūšio lauku?

    Mokamos narystės finansų technologijų bendrovėms suteikia dvi esmines naudas: didesnį klientų lojalumą ir papildomą pajamų srautą. Kredito kortelių rinkoje premium paketai seniai naudojami kaip priemonė išlaikyti klientą per draudimus, lounge prieigas, prenumeratas ar grąžinimą nuo pirkinių, o fintech bendrovės šį modelį bando pritaikyti skaitmeninėje aplinkoje.

    „Klarna“ skelbia, kad naujieji planai artimiausiomis savaitėmis bus diegiami Europoje. Rinka greičiausiai stebės du rodiklius: ar vartotojai sutiks mokėti už naudas, kurias dalis bankų jau siūlo savo kortelėse, ir ar prenumeratų modelis taps pelningas esant didelėms marketingo bei privilegijų išlaidoms.

  • „Klarna“ siekia JAV banko licencijos: ką tai pakeistų 30 mln. klientų ir BNPL paslaugoms

    „Klarna“ siekia JAV banko licencijos: ką tai pakeistų 30 mln. klientų ir BNPL paslaugoms

    Švedijos finansinių technologijų bendrovė „Klarna“, geriausiai žinoma dėl pirk dabar, mokėk vėliau tipo paslaugų, pranešė pateikusi paraišką JAV banko licencijai gauti. Bendrovė siekia įkurti „Klarna Bank“ JAV ir taip pati teikti dalį paslaugų, kurias iki šiol vykdė per partnerinius bankus.

    „Klarna“ teigia JAV turinti daugiau nei 30 mln. klientų, o jos pasiūloje yra ir debeto kortelė. Įėjimas į JAV bankininkystės rinką europinėms įmonėms paprastai būna sudėtingas, tačiau pastaruoju metu rinka vertinama kaip atviresnė naujiems dalyviams.

    Finansų technologijų įmonė nurodė, kad dėl licencijos kreipėsi į Jutos finansų institucijų departamentą ir Federalinę indėlių draudimo korporaciją. Gavusi leidimus, „Klarna“ galėtų veikti kaip bankas JAV ir išplėsti reguliuojamų finansinių paslaugų spektrą.

    Iki šiol „Klarna“ JAV klientams bankines paslaugas teikė per partnerinius bankus, o pati veikė kaip technologinė ir finansavimo sprendimų platforma. Bendrovė skelbia, kad amerikiečiams yra suteikusi prieigą prie maždaug 86 mlrd. eurų kredito.

    Banko licencija reikštų, kad dalį šių paslaugų „Klarna“ galėtų vykdyti savarankiškai, o ne per tarpininkus. Praktikoje tai paprastai suteikia daugiau kontrolės produktams, kainodarai ir rizikos valdymui, tačiau kartu reiškia griežtesnius priežiūros reikalavimus, kapitalo taisykles ir didesnę atskaitomybę reguliuotojams.

    „Bankininkystė paremta pasitikėjimu. JAV savo akimis matėme norą sąžiningesnio ir skaidresnio požiūrio, o nuosava banko licencija yra natūralus kitas žingsnis“, – sakė „Klarna“ bendraįkūrėjas ir vadovas Sebastianas Siemiatkowskis.

    „Klarna“ siekis stiprinti pozicijas JAV vyksta platesniame kontekste: vis daugiau Europos finansinių technologijų bendrovių ieško kelių į JAV rinką ir svarsto banko licencijas. Šiemet apie panašius žingsnius skelbė ir kiti rinkos dalyviai, bandantys įsitvirtinti didžiausioje pasaulio mažmeninės bankininkystės rinkoje.

    Bendrovės plėtra JAV apima ne tik produktus, bet ir rinkodarą: „Klarna“ yra bendradarbiavusi reklaminėse kampanijose su NBA legenda Shaquille’u O’Nealu. Tokie žingsniai rodo siekį stiprinti prekės ženklą konkurencingoje aplinkoje, kur kova vyksta tiek dėl klientų įpročių, tiek dėl reguliacinio pasitikėjimo.

  • Švedijos teismas smogė „Google“: „Klarna“ valdoma „PriceRunner“ prisiteisė 1,7 mlrd. eurų

    Švedijos teismas smogė „Google“: „Klarna“ valdoma „PriceRunner“ prisiteisė 1,7 mlrd. eurų

    Švedijos Patentų ir rinkos teismas Stokholme įpareigojo „Google“ sumokėti 1,7 mlrd. eurų žalą kainų palyginimo paslaugai „PriceRunner“, priklausančiai finansinių technologijų grupei „Klarna“. Teismas konstatavo, kad bendrovė ilgus metus neteisėtai teikė pirmenybę savo apsipirkimo paslaugai paieškos rezultatuose.

    Sprendime pabrėžta, kad „PriceRunner“ patyrė realią žalą dėl „Google“ veiksmų, kurie, teismo vertinimu, iškraipė konkurenciją ir silpnino alternatyvių kainų palyginimo platformų matomumą. Šis priteistas dydis įvardijamas kaip vienas didžiausių tokio pobūdžio žalos atlyginimo atvejų Švedijoje.

    „Klarna“ sprendimą sutiko palankiai, nors priteista suma yra gerokai mažesnė, nei reikalauta ieškinyje. „PriceRunner“ buvo siekusi maždaug 7,2 mlrd. eurų, todėl didžioji reikalavimo dalis buvo atmesta, tačiau teismas pripažino pažeidimo esmę.

    Bylos šaknys – Europos Komisijos sprendime

    Ši byla remiasi anksčiau Europos lygmeniu patvirtintomis išvadomis apie „Google“ elgesį. Europos Komisija 2017 metais skyrė „Google“ 2,42 mlrd. eurų baudą, nustačiusi, kad bendrovė piktnaudžiavo dominuojančia padėtimi, suteikdama neteisėtą pranašumą savo prekių palyginimo paslaugai.

    Vėliau šią poziciją patvirtino ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, todėl nukentėjusios įmonės įgijo tvirtesnį pagrindą civiliniams ieškiniams dėl žalos. „PriceRunner“ į Stokholmo teismą kreipėsi 2022 metais, teigdama, kad jos pozicijos paieškoje buvo sistemingai bloginamos daugiau nei dešimtmetį.

    „Google“ ketina skųsti sprendimą

    „Google“ signalizuoja, kad sprendimą ginčys aukštesnėje instancijoje. Bendrovė teigia, jog po 2017 metais priimtų Europos Komisijos reikalavimų pakeitė apsipirkimo skelbimų ir paieškos rezultatų rodymo principus.

    „Mes nesutinkame su teismo sprendimu, jį peržiūrime ir svarstysime teisines galimybes. 2017 metais atlikti apsipirkimo skelbimų pokyčiai veikia sėkmingai ir prisideda prie šimtų kainų palyginimo paslaugų augimo Europoje“, – sakė „Google“ atstovė Mathilde Méchin.

    Net jei sprendimas įsiteisėtų, galutinė „Klarna“ gaunama suma gali mažėti dėl mokesčių ir susitarimų su buvusiais „PriceRunner“ akcininkais bei bylinėjimąsi finansavusiais partneriais. Vis dėlto „Klarna“ tai vertina kaip reikšmingą finansinį ir reputacinį laimėjimą, sustiprinantį jos kainų palyginimo kryptį programėlėje.

    Byla taip pat akcentuoja platesnę tendenciją Europoje: didžiosioms skaitmeninėms platformoms vis dažniau tenka ne tik reguliuotojų baudos, bet ir didelės civilinės pretenzijos dėl konkurencijos ribojimo. Tai didina spaudimą technologijų milžinėms skaidriau pagrįsti paieškos reitingavimo ir savų paslaugų integravimo principus.