Tag: Klasikinė muzika

  • Zarasuose mokytojus nustebins išskirtinis koncertas: skambės Verdis ir Vivaldis

    Zarasuose mokytojus nustebins išskirtinis koncertas: skambės Verdis ir Vivaldis

    Zarasų rajono savivaldybė spalio 5 dieną kviečia mokytojus ir visus gyventojus į Tarptautinei mokytojų dienai skirtą koncertą Zarasų rajono savivaldybės kultūros centro salėje. Renginys skirtas padėkoti pedagogams ir kartu paminėti dieną, kuri daugelyje šalių siejama su švietimo svarbos įprasminimu.

    Šventės programa prasidės 15.30 valandą oficialia dalimi, o 16.00 valandą numatytas koncertas. Organizatoriai pažymi, kad įėjimas atviras visiems norintiems, todėl laukiami ne tik mokytojai, bet ir mokinių tėvai, buvę auklėtiniai bei miesto svečiai.

    Kas pasirodys scenoje

    Koncerte pasirodys „Ąžuolų klubo“ vyrų choras, kuriam vadovauja meno vadovas ir dirigentas Laurynas Vakaris Lopas. Kartu koncertuos solistės Dovilė Pavilionytė ir Monika Siaurusaitytė.

    Muzikinę programą papildys koncertmeisteris Dainius Jozėnas, o choro parengimu rūpinsis chormeisteris Valdas Šinkūnas. Tokia sudėtis leidžia tikėtis tiek ryškaus chorinio skambesio, tiek solinių numerių, pritaikytų šventinei progai.

    Kokia muzika skambės

    Programoje numatyti Dž. Verdžio, Dž. Rosinio, A. Vivaldžio ir kitų kompozitorių kūriniai, taip pat lietuvių liaudies dainos. Organizatoriai akcentuoja, kad repertuaras parinktas taip, jog derėtų ir klasikinės muzikos gerbėjams, ir tiems, kurie labiau vertina atpažįstamas lietuviškas melodijas.

    Tarptautinė mokytojų diena dažnai tampa proga bendruomenėms telktis ir viešai pasakyti ačiū pedagogams už jų kasdienį darbą. Zarasuose ši padėka šiemet išreikšta koncertu, į kurį kviečiama ateiti pabūti kartu ir pasveikinti mokytojus muzika.

  • Čiurlionio gimtadienis Varėnoje: mokiniai parodė netikėtą genijaus portretą ir muziką

    Čiurlionio gimtadienis Varėnoje: mokiniai parodė netikėtą genijaus portretą ir muziką

    Rugsėjo 25 dieną Varėnos Jadvygos Čiurlionytės menų mokykloje paminėtos Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 151-osios gimimo metinės. Renginys subūrė mokinius, pedagogus ir svečius, o pagrindinis akcentas buvo jaunųjų kūrėjų darbai ir gyvas muzikavimas.

    Susirinkusiuosius pasveikino Varėnos rajono savivaldybės vicemeras Alvydas Verbickas. Jis pabrėžė, kad krašte, siejamame su M. K. Čiurlionio biografija, talentų ugdymas yra ne tik tradicija, bet ir atsakomybė prieš ateities kartas.

    Paroda apie Čiurlionį rudens spalvomis

    Minėjimo proga mokykloje atidaryta dailės pradinio ugdymo programos antros klasės mokinių tapybos darbų paroda „M. K. Čiurlionio portretas rudens spalvose“. Joje jaunieji dailininkai interpretuoja kūrėją per nuotaiką, spalvą ir simbolius, o ne vien per pažodinį panašumą.

    Toks požiūris atspindi šiandieninę meninio ugdymo kryptį, kai vaikams siūloma ne kopijuoti, o kurti ryšį su kultūros paveldu per savo patirtį. Čiurlionio atveju tai ypač natūralu, nes jo kūryboje vaizdas ir muzika nuolat kalbasi tarpusavyje.

    Muzika ir interaktyvus pažinimas

    Šventę papildė menų mokyklos mokinių koncertas, kuriame skambėjo M. K. Čiurlionio ir kitų lietuvių kompozitorių kūriniai. Organizatorių teigimu, programa buvo sudaryta taip, kad atskleistų tiek klasikinės tradicijos tęstinumą, tiek mokinių interpretacijų brandą.

    Varėnos viešoji biblioteka pristatė mobiliąją programėlę „Čiurlionis kitaip“, kviečiančią interaktyviai pažinti kūrėjo pasaulį. Tokie sprendimai tampa vis svarbesni kultūros įstaigoms, siekiančioms pasiekti jauną auditoriją ir praplėsti pažinimą už renginių salės ribų.

    Bendruomenės dėmesys kūrėjo palikimui

    Renginio pabaigoje padėkota Varėnos Jadvygos Čiurlionytės menų mokyklos bendruomenei už nuoseklų darbą puoselėjant M. K. Čiurlionio atminimą. Pasak organizatorių, tokie minėjimai svarbūs ne tik dėl datos kalendoriuje, bet ir dėl gyvo ryšio, kurį vaikai užmezga su nacionaline kultūra.

    M. K. Čiurlionis laikomas viena ryškiausių Lietuvos kultūros asmenybių, o jo kūryba ir šiandien aktuali dėl savo universalios kalbos, jungiamos muzikos ir dailės. Varėnoje surengtas minėjimas parodė, kad šis palikimas gali būti perduodamas šiuolaikiškai ir įtraukiai.

  • Operos žvaigždė Christina Poulitsi Chijo festivalyje: duoklė Marijai Callas ir nauji planai

    Operos žvaigždė Christina Poulitsi Chijo festivalyje: duoklė Marijai Callas ir nauji planai

    Tarptautinį pripažinimą pelniusi graikų sopranė Christina Poulitsi šių metų „The Chios Festival“ tapo viena ryškiausių viešnių. Atlikėja, dainavusi įvairiose pasaulio operos scenose, į Chijo salą sugrįžo ne tik koncertuoti, bet ir pagerbti legendinę Mariją Callas.

    Koncerto programa buvo sudėliota aplink arijas, kurios siejamos su Callas repertuaru, o muzikinį vakarą Poulitsi kūrė kartu su pianistu Dimitriu Giaku. Pasirodymas vyko istoriniame Castelli dvare Kamposo vietovėje, kur opera skambėjo netradicinėje, kamerinį artumą kuriančioje erdvėje.

    Duoklė Marijai Callas

    Poulitsi, kilusi iš Chijo, sako su sala turinti ypatingą ryšį, o pasirodymas joje jai visuomet tampa asmeniškas. Šis koncertas buvo jau trečiasis jos pasirodymas festivalyje, kurio programa kasmet apjungia kultūros, istorijos, meno ir mokslo temas.

    Susitikusi su žurnalistais dainininkė pabrėžė, kad Marija Callas jai išlieka ne tik graikų pasididžiavimo simbolis, bet ir profesinis orientyras. Pasak Poulitsi, net ir iš įrašų galima suprasti, kuo Callas buvo išskirtinė, o bel canto arijų interpretacijos jai vis sugrįžta kaip atspirties taškas.

    „Kaip graikai mes labai didžiuojamės, kad Marija Callas yra viena svarbiausių operos figūrų. Ji įkvepia ne tik muzika, bet ir energija, kurią atsineša į kiekvieną ariją“, – sakė Christina Poulitsi.

    „Nors jos gyvai niekada nemačiau, jos įrašai man yra tarsi švyturys. Ypač dainuodama itališką bel canto, vis grįžtu prie jos interpretacijų ir ieškau įkvėpimo“, – teigė dainininkė.

    Karjera tarp scenos ir šeimos

    Dainininkės tarptautinis kelias prasidėjo Vokietijoje, kur ji studijavo ir žengė pirmuosius profesinius žingsnius. Vėliau koncertai ir vaidmenys ją nuvedė į skirtingus žemynus, o pati Poulitsi sako vertinanti galimybę dirbti su dirigentais ir teatrais, su kuriais pavyksta rasti kūrybinį ryšį.

    Vienu svarbiausių karjeros lūžių ji įvardija pažintį su dirigentu Zubinu Mehta, kuris, anot dainininkės, tapo jos mentoriumi ir padėjo atverti duris į didesnes scenas. Vėliau bendri projektai ir gastrolės suteikė progų plėsti repertuarą bei užmegzti naujų kūrybinių pažinčių.

    Šiuo metu Poulitsi, auginanti du vaikus, stengiasi derinti šeimos gyvenimą su intensyviu profesiniu grafiku. Ji pripažįsta sąmoningai ieškanti daugiau laiko Graikijoje ir ne visada renkasi didelės apimties operos pastatymus, tačiau artimiausiam sezonui planų netrūksta.

    Festivalis, siekiantis tapti kultūros centru

    „The Chios Festival“ šiemet surengtas jau penktą kartą ir truko dešimt dienų. Organizatoriai pabrėžia, kad tai nėra vien koncertų ciklas, o platesnė platforma, jungianti pasirodymus, dokumentikos peržiūras, pokalbius ir parodas, o į salą sutraukianti skirtingų sričių profesionalus.

    Festivalio meno vadovė Dimitra Moutzouri teigia, kad tikslas yra nuosekliai stiprinti Chijo kultūrinį identitetą ir kasmet kelti renginio kokybę. Pasak jos, siekiama, kad rugsėjį sala taptų viena svarbiausių Graikijos kultūrinių traukos vietų.

    „Norime, kad kiekvienais metais Chijas rugsėjį būtų kultūrinis traukos centras. Festivalis auga žingsnis po žingsnio, ir mes stengiamės kasmet padaryti jį dar geresnį“, – sakė Dimitra Moutzouri.

  • Nustebino Šveicariją: Montreux scenoje Azerbaidžanas parodė, kaip skamba mugamas ir džiazas

    Nustebino Šveicariją: Montreux scenoje Azerbaidžanas parodė, kaip skamba mugamas ir džiazas

    Šveicarijos Montreux mieste, minint 80-ąsias festivalio Septembre Musical Montreux-Vevey metines, ypatingas dėmesys atiteko Azerbaidžano muzikinei tradicijai. Renginiuose pristatytas platus skambesio spektras – nuo šimtmečius menančio mugamo iki operos, džiazo ir tautinio šokio.

    Festivalio organizatoriai pabrėžė, kad šių metų programa siekė parodyti, kaip vienoje šalyje sugyvena skirtingos muzikinės tapatybės. Tokia kryptis atitinka ir platesnę Europos festivalių tendenciją daugiau vietos skirti regionų kultūrai, gyvoms tradicijoms ir tarpkultūriniams projektams.

    Montreux pasirodė apie 200 atlikėjų, kuriuos vedė Valstybinis simfoninis orkestras. Skambėjo kūriniai, siejami su kompozitoriumi Uzeyiru Hajibeyli, dažnai vadinamu Azerbaidžano klasikinės muzikos pradininku, taip pat pristatyti šiuolaikiškesni žanrai ir sceninės formos.

    Mugamas laikomas viena svarbiausių Azerbaidžano muzikinio paveldo formų, o jo atlikimas dažnai remiasi improvizacija ir griežtai apibrėžtomis melodinėmis struktūromis. UNESCO šį žanrą yra pripažinusi nematerialiuoju žmonijos kultūros paveldu, todėl jo pristatymas tarptautinėje scenoje turi ne tik meninę, bet ir kultūrinės diplomatijos reikšmę.

    Programoje atsispindėjo ir Azerbaidžano džiazo tradicija, kuri XX amžiuje vystėsi kaip savitas skambesys, jungiantis vakarietišką džiazo kalbą su vietinėmis dermėmis. Anot renginio dalyvių, tokie koncertai padeda auditorijai pamatyti šalį ne per politinių naujienų prizmę, o per kultūros istoriją ir šiuolaikinį kūrybiškumą.

    Montreux ir greta esantis Vevey regionas laikomas viena ryškiausių Šveicarijos muzikos erdvių, o festivalio jubiliejus tapo proga akcentuoti ir programų įvairovę. Rengėjai tikisi, kad skirtingų tradicijų pristatymas sustiprins dialogą tarp auditorijų ir padės atrasti mažiau girdėtus Europos kaimynystės regionų balsus.

  • Jimek apie lenkų hiphopą ir grįžimą namo: naujame albume 12 reperių ir simfoninis orkestras

    Jimek apie lenkų hiphopą ir grįžimą namo: naujame albume 12 reperių ir simfoninis orkestras

    Lenkų kompozitorius, dirigentas ir prodiuseris Radzimiras Dębskis, žinomas kaip Jimek, savo karjeroje nuosekliai jungia klasikinę muziką ir hiphopą. 2026 metų birželio 12 dieną jis išleido albumą „Études for Piano, Sampler, Orchestra and Friends“, kuriame skamba dvylikos lenkų reperių balsai ir simfoninio orkestro partijos.

    Šis leidinys nėra atsitiktinis eksperimentas, o kryptingas tęsinys projektų, kuriais Jimek išplėtė hiphopo koncertų formą iki didelio masto sceninių pastatymų. 2026 metų rugsėjo 12 dieną Varšuvos Bemowo rajone planuojamas koncertas, kuriame albumo kūrėjai turėtų pasirodyti kartu su orkestru.

    Tarptautinis pripažinimas

    Jimek vardas tarptautinėje erdvėje plačiau nuskambėjo dar 2012 metais, kai jis laimėjo „Beyoncé“ dainos „End of Time“ remikso konkursą, kuriame dalyvavo daugiau nei 3 000 kūrėjų iš 25 šalių. Pasak muzikanto, būdamas Berlyne jis sulaukė pačios atlikėjos skambučio, atvėrusio kelią naujiems pasiūlymams už Lenkijos ribų.

    Vėliau jis bendradarbiavo su JAV hiphopo žvaigždėmis ir pasirodė didelio matomumo renginiuose, o projektas „2015“, sukurtas kartu su Miłoszu „MIUOSH“ Borycki ir įrašytas su Lenkijos radijo nacionaliniu simfoniniu orkestru, tapo vienu ryškiausių jo sintezės pavyzdžių. Šios krypties vaizdo įrašai socialiniuose tinkluose sulaukė plačios sklaidos, o Jimek koncertavo ir Azijoje bei Afrikoje.

    Kodėl vėl renkasi Lenkiją

    Nors klasikinė muzika lengvai peržengia kalbos barjerus, Jimek pabrėžia sąmoningai grįžtantis prie kūrybos namuose. Jam tai susiję ne tik su logistika ar patogumu, bet ir su tapatybe bei vidine pusiausvyra.

    „Buvimas namuose, grįžimas ten, iš kur esi kilęs, man tapo poreikiu ir būdu ieškoti pusiausvyros. Jei mano tapatybė išsikreipia, man tai pavojinga. O kartu tai didžiulis malonumas ir palengvėjimas“, – sakė Jimek.

    Jis priduria, kad vasaros Varšuvoje jam yra viena mėgstamiausių patirčių, o Lenkija apskritai suteikia kūrybai aiškų atspirties tašką. Šis sugrįžimas į vietinį kontekstą svarbus ir todėl, kad naujas albumas užbaigia jo hiphopo ir klasikinės muzikos trilogijos idėją.

    Albumas kaip protestas prieš „nupoliruotą“ garsą

    „Études for Piano, Sampler, Orchestra and Friends“ sąmoningai paliktas gyvas, ne iki galo nugludintas: girdėti studijos pokalbiai, pastabos, tarpusavio reakcijos. Jimek sako, kad toks sprendimas yra reakcija į laikmetį, kuriame muzika dažnai siekia sterilumo, o kūrybinis procesas paslepiamas.

    „Šie laikai dabar labai nupoliruoti. Tai protestas prieš tai, tam tikra reakcija ir maištas“, – sakė Jimek.

    Jis šią „žalią“ estetiką sieja ir su senąja hiphopo tradicija, kai albumuose skambėdavo trumpi intarpai, sukuriantys užkulisių atmosferą. Šiandien, kai klausymas dažnai persikelia į atskirus kūrinius, tokia struktūra tampa sąmoningu pasirinkimu kurti vientisą pasakojimą.

    Lenkų hiphopas ir kalbos svoris

    Jimek atvirai teigia, kad lenkų hiphopą laiko vienu stipriausių Europoje, ir tai grindžia ne vien emocija. Jo teigimu, skambesį stiprina vietinė semplavimo tradicija, paremta senais lenkų įrašais, džiazu, kino muzika ir populiariosios muzikos palikimu.

    „Tai šališka, ir aš net neketinu už tai atsiprašyti. Lenkų hiphopas yra vienas geriausių Europoje. Jis labai stiprus muzikaliai, o tai ateina ir iš semplų, nes jis užaugo iš senų lenkiškų įrašų, lenkų džiazo, kino muzikos ir populiariosios scenos“, – sakė Jimek.

    Jis taip pat pabrėžia, kad lenkų hiphopas nuo pat pradžių nesistengė tapti amerikietiška kopija, todėl išlaikė savitą tapatybę. Pasak muzikanto, užsienio klausytojus dažnai nustebina tekstų turinys, kai jis pats verčia dainų žodžius draugams, o kalbos struktūra suteikia papildomų prasmių ir niuansų.

    Albume dalyvauja dvylika reperių ir visi jie vyrai, o Jimek šį faktą aiškina kaip natūraliai susiklosčiusį kūrybinį pasirinkimą, kurį nusprendė paversti temos dalimi. Jo teigimu, šiuolaikiniame repe vis dažniau atsiranda refleksijų apie vyriškumą, jautrumą ir tai, ką reiškia būti vyru besikeičiančiame pasaulyje.

  • Granada pradeda „Neorama“: 40 koncertų per 3 dienas ir nauja scena jauniems Ispanijos talentams

    Granada pradeda „Neorama“: 40 koncertų per 3 dienas ir nauja scena jauniems Ispanijos talentams

    Granadoje rugsėjo 3–5 dienomis startuoja „Neorama“ – naujas keliaujantis muzikos festivalis, skirtas jauniems ir dar tik įsitvirtinantiems atlikėjams iš visos Ispanijos. Organizatoriai žada, kad miesto istorinės erdvės trims dienoms taps skirtingų stilių scenomis – nuo flamenko iki elektronikos.

    Festivalį inicijavo Ispanijos jaunimo muzikinių draugijų konfederacija (JME), šiemet mininti 75 metų sukaktį. Projekto tikslas – sujungti jaunųjų muzikantų rengimą su realiu įėjimu į profesionalią rinką, suteikiant matomumą ir ryšius su industrijos atstovais.

    Pirmojoje „Neorama“ laidoje numatyta 40 koncertų ir apie 500 dalyvių, iš jų 325 muzikantai bei atlikėjai. Koncertai vyks įvairiose Granados vietose, tarp jų Generalifės teatras, Manuelio de Fallos auditorija, Carmen de los Mártires ir Granados rotušės kiemas.

    Žanrų amplitudė ir atranka

    „Neorama“ programoje nenumatytas vienas dominuojantis žanras: greta flamenko skambės rokas, džiazas, klasikinė, ankstyvoji ir simfoninė muzika, taip pat indie, punk, pop, folk bei elektronika. Toks spektras, pasak organizatorių, turi parodyti, kiek skirtingų kelių šiandien renkasi jauni kūrėjai.

    Šiai festivaliui atrinkta 11 kylančių projektų iš skirtingų regionų – nuo Galisijos iki Seutos. Tarp jų minimi „Musikene Big Band“, urbaninės muzikos atlikėja Julia Cry, „Liceu BLAM Collective“, „Mühlfeld Ensemble“, „Perímetro“, „Alana“, „Blung“, „Naked Eva“ ir „Pitxorines“.

    Kiekvienas projektas turės po du pasirodymus, o dalis jų varžysis dėl kelių apdovanojimų. Organizatoriai pabrėžia, kad taip siekiama sukurti ne tik koncertų grandinę, bet ir platformą, kuri priartina jaunus atlikėjus prie festivalių kuratorių, institucijų bei muzikos verslo.

    Alhambra – viena svarbiausių scenų

    Vienas ryškiausių programos akcentų numatytas rugsėjo 3 dieną Generalifės teatre, kur JM pasaulio orkestras pasirodys kartu su Granados operos choru. Koncertui diriguos Davidas Fernándezas Caravaca, o programoje numatyta ir Manuelio de Fallos kūrinio Noches en los jardines de España interpretacija.

    Reikšmingą vietą užims ir Andalūzijos jaunimo orkestras (OJA), planuojantis penkis kamerinės muzikos koncertus. Skambės įvairių kompozitorių kūriniai, o pasirodymai bus rengiami keliose istorinėse miesto erdvėse.

    Festivalis užsibaigs rugsėjo 5 dieną Generalifės teatre su „SuperArte“ – projektu, kuriame dalyvaus ir atlikėjai su negalia. Organizatoriai pabrėžia įtrauktį bei prieinamumą kaip vienus esminių „Neorama“ principų.

    Ne tik koncertai: profesija ir DI

    Greta koncertų „Neorama“ numato susitikimus ir dirbtuves apie temas, su kuriomis jauni muzikantai susiduria praktiškai: profesinė karjera, lygybė, inovacijos, prieinamumas, švietimas, verslumas ir menininkų teisinė apsauga. Programoje numatyta ir diskusijų apie tai, kaip muzikos sektorių keičia dirbtinis intelektas.

    „Tris dienas Granada gyvens visų rūšių muzika“, – sakė Andalūzijos regiono kultūros ministrė Patricia del Pozo.

    Renginiai ir diskusijos planuojami nemokami, tačiau dėl riboto vietų skaičiaus daliai veiklų reikės išankstinės registracijos. Jei pirmoji „Neorama“ laida pasiteisins, organizatoriai tikisi, kad festivalis taps nuolatine, po skirtingus miestus keliaujančia jaunųjų talentų vitrina.

  • Paryžiaus bibliotekoje aptiko nežinomų Mozarto kūrinių: po 250 metų jie pirmąkart nuskambėjo

    Paryžiaus bibliotekoje aptiko nežinomų Mozarto kūrinių: po 250 metų jie pirmąkart nuskambėjo

    Paryžiuje esanti Prancūzijos nacionalinė biblioteka šiemet pristatė netikėtą radinį: archyvuose aptiktas rankraštis su iki šiol nežinomais Wolfgango Amadeuso Mozarto kūriniais. Dokumentas beveik 250 metų buvo klaidingai suregistruotas kaip anoniminis XVIII amžiaus muzikos sąsiuvinis, todėl ilgą laiką nekėlė įtarimų.

    Rankraštį peržiūrėdamas archyvinę medžiagą pastebėjo bibliotekos muzikos skyriaus kuratorius François-Pierre Goy. Įtarimų sukėlė būdingas rašysenos stilius, o vėliau išvadas jis aptarė su eksperte Laurence Decobert, kuri taip pat atpažino Mozarto braižą.

    Ką atskleidė 44 puslapių sąsiuvinis

    Rankraštis buvo ištirtas Prancūzijos nacionalinėje bibliotekoje ir Mozarteum fondo specialistų Zalcburge. Ekspertizės patvirtino autentiškumą: sąsiuvinį sudaro 44 puslapiai, datuojami 1778 metais, kai 22 metų Mozartas viešėjo Paryžiuje.

    Tačiau tai nėra įprastas publikuoti skirtų kūrinių rinkinys. Šaltiniai rodo, kad tai greičiau pedagoginio darbo užrašai, fiksuojantys kompozicijos pamokas, kurias Mozartas vedė Marie-Louise-Philippine de Guînes, įtakingo prancūzų aristokrato ir diplomato Louis de Guînes dukrai.

    Sąsiuvinyje rasti mokinės kompoziciniai pratimai, Mozarto darytos pataisos ir šešios trumpos, anksčiau nežinotos pjesės fleitai ir arfai. Instrumentų pasirinkimas siejamas su šeimos muzikiniais įgūdžiais: tėvas buvo laikomas talentingu fleitininku, o dukra grojo arfa.

    Ne tik radinys, bet ir naujas žvilgsnis

    Muzikologų vertinimu, šis rankraštis yra vienas reikšmingiausių pastarųjų metų su Mozartu susijusių atradimų, nes papildo jo kūrybos katalogą ir leidžia detaliau suprasti, kaip jis dirbo kaip mokytojas. Dauguma išlikusių šaltinių Mozartą pristato kaip operų, koncertų ir simfonijų kūrėją, o šiuo atveju atsiveria kasdienė jo dirbtuvių pusė.

    Rankraščio istorija turi ir dramatišką kontekstą: Mozartas Paryžiuje patyrė finansinių sunkumų, o viešnagės metu mirė jo motina Anna Maria Mozart. Be to, pasakojama, kad de Guînes šeima už užsakytus kūrinius ir pamokas sumokėjo tik dalį sutartos sumos, todėl kompozitorius bendradarbiavimą nutraukė.

    Pats sąsiuvinis į bibliotekos fondus pateko per Prancūzijos revoliuciją, kai buvo konfiskuojami aristokratų archyvai. Vėliau, neteisingai aprašytas kaip anoniminis rankraštis, jis dešimtmečiais liko nepastebėtas, kol pastaraisiais mėnesiais buvo peržiūrėtas iš naujo.

    Po beveik 250 metų vėl scenoje

    Rastos kompozicijos neliko vien archyvų smalsumu. Birželio 21 dieną Prancūzijos nacionalinės bibliotekos salėje jos pirmą kartą viešai atliktos po beveik dviejų su puse šimtmečio, o kūrinius atliko Radio France muzikantai, parengę ir profesionalius įrašus.

    Šis atvejis primena, kad didžiųjų bibliotekų ir archyvų fondai vis dar slepia netikėtumų, o kruopštus katalogų tikslinimas ir naujos ekspertinės metodikos gali sugrąžinti į kultūros apyvartą tai, kas dešimtmečiais buvo laikoma anonimiškais dokumentais.

  • Anthony Hopkins 88-erių pasuko į muziką: sutartis su „Decca Classics“ ir pristatytas pirmasis singlas

    Anthony Hopkins 88-erių pasuko į muziką: sutartis su „Decca Classics“ ir pristatytas pirmasis singlas

    Holivudo aktorius Anthony Hopkins, žinomas iš filmų „Avinėlių tylėjimas“ ir „Tėvas“, būdamas 88-erių pasirašė įrašų sutartį su klasikinei muzikai skirtu leidybos ženklu „Decca Classics“. Leidėjai skelbia, kad tai ne epizodinis projektas, o nuosekli kūrybos kryptis, kurią aktorius puoselėjo kelis dešimtmečius.

    Pagal paskelbtą informaciją, sutartis apima orkestrinių kūrinių rinkinį, kurį Hopkins rašė maždaug šešis dešimtmečius. Kartu pristatytas ir pirmasis singlas „Bracken Road“, žymintis albumo kampanijos pradžią.

    Albumas ir jo komanda

    Naujasis albumas pavadintas „Life Is a Dream“ ir turėtų pasirodyti rugpjūčio 21 dieną. Jį diriguos Gustavo Dudamelis, o kūrinius įrašė Londone grojantis Philharmonia Orchestra.

    Leidėjai teigia, kad „Bracken Road“ gimė iš vaikystės prisiminimų apie Margamą Pietų Velse. Kūrinys apibūdinamas kaip nostalgiškas muzikinis peizažas, kuriame skamba gatvių, pievų, laukų ir kalnų nuotaikos, lydėjusios Hopkinso šeimą ketvirtajame dešimtmetyje ir vėliau.

    Ką sako pats Hopkinsas

    Aktorius pabrėžia, kad muzika jo gyvenime buvo anksčiau nei kinas, o kompozicija lydėjo per visą karjerą. Pasak jo, dalis kūrinių ilgus metus buvo tarsi nebaigtas dialogas, prie kurio jis vis sugrįždavo.

    „Muzika buvo mano pirmasis noras, mano pirmoji svajonė. Visą gyvenimą kūriau muziką“, – sakė Anthony Hopkinsas.

    Hopkinsas taip pat dėkojo už galimybę bendradarbiauti su Philharmonia Orchestra ir solistais, tarp kurių minimi violončelininkas Gregorio Nieto ir klasikinės muzikos pianistas Sergio Tiempo. Jo teigimu, Dudamelio interpretacija padėjo natoms suteikti aiškesnę prasmę ir vientisą, vaizdingą skambesio liniją.

    Ne pirmas žingsnis įrašų pasaulyje

    Nors sutartis su „Decca Classics“ pristatoma kaip ryškus karjeros posūkis, Hopkinsas muzikoje nėra naujokas. Jis yra savamokslis kompozitorius, grojantis fortepijonu nuo ankstyvos vaikystės, o jo kūriniai jau buvo įrašyti ir atlikti anksčiau.

    Vienas plačiau nuskambėjusių pavyzdžių siejamas su André Rieu, kuris į savo repertuarą buvo įtraukęs Hopkinso dar šeštajame dešimtmetyje sukurtą valsą. Vėliau pasirodė ir albumas „Composer“, atliktas City of Birmingham Symphony Orchestra, o Hopkinso pavardė klasikinei auditorijai tapo atpažįstama ne tik dėl kino.

    Pastaraisiais metais jis vis dažniau siejamas su gyvais pasirodymais: 2025 metais aktorius debiutavo koncertinėje scenoje Saudo Arabijoje, kur skambėjo „Life Is a Dream“ programa, atliekama Royal Philharmonic Orchestra. Naujas albumas šią kryptį, panašu, įtvirtina kaip ilgalaikę.

  • Venecija aikčiojo: Andrea Bocelli San Marko aikštėje šventė „Romanza“ jubiliejų

    Venecija aikčiojo: Andrea Bocelli San Marko aikštėje šventė „Romanza“ jubiliejų

    Koncertas San Marko aikštėje

    Venecijos San Marko aikštė šeštadienio vakarą buvo pilnutėlė – čia koncertą surengė italų tenoras Andrea Bocelli. Renginys skirtas paminėti albumo „Romanza“, tapusio vienu ryškiausių jo karjeros lūžių, sukaktį.

    Atviroje erdvėje dainininkui talkino orkestras „Orchestra Filarmonia“, o pati aikštė, garsėjanti sudėtinga akustika dėl vėjo ir drėgmės, tapo išbandymu net patyrusiems atlikėjams. Vis dėlto, pasak koncerto organizatorių ir publikos reakcijų, vakaro dinamika priminė ne eilinę gastrolę, o iškilmingą sugrįžimą.

    Klasika, duetai ir publikos ovacijos

    Programoje skambėjo operos ir klasikos repertuaras, įskaitant arijas ir kūrinius iš Giuseppe Verdi, Giacomo Puccini bei Georges’o Bizet kūrybos. Bocelli balsą scenoje papildė sopranas Mariam Battistelli ir baritonas Roberto de Candia.

    Antroje koncerto dalyje akcentas kryptelėjo į Bocelli gerbėjams geriausiai pažįstamus kūrinius ir populiarius crossover žanro numerius. Viena ryškiausių vakaro viešnių tapo atlikėja Andrea Lykke, su kuria Bocelli atliko publikos ypač laukiamus duetų kūrinius.

    „Tokiame atvirame, gyvame mieste kaip Venecija norėjosi sukurti vakarą, kuris paliestų visus – ir gerbėjus, ir atsitiktinius praeivius“, – sakė renginio organizatorių atstovas.

    Finalas su „Con Te Partirò“ ir nauja partnerystė

    Koncertą lydėjo neišvengiami bisai: San Marko bazilikos apšvietime nuskambėjęs „Con Te Partirò“ pakėlė publiką ant kojų, o aikštę užliejo telefonų šviesos. Vakaro pabaigoje skambėjo ir „Nessun Dorma“, tapęs simbolišku finalu.

    Prieš koncertą Andrea Bocelli taip pat paskelbė apie daugiametę partnerystę su „Philip Morris International“ pavadinimu „Believe. Further.“. Konkrečios iniciatyvos detalės kol kas neatskleistos, tačiau teigiama, kad tai ilgalaikis projektas, apie kurį daugiau bus pranešta vėliau.

  • Paryžiuje rastas nežinomas Mozarto rankraštis: 7 kūriniai fleitai ir arfai pirmąkart suskambo eteryje

    Paryžiuje rastas nežinomas Mozarto rankraštis: 7 kūriniai fleitai ir arfai pirmąkart suskambo eteryje

    Prancūzijos nacionalinėje bibliotekoje aptiktas iki šiol nežinomas Wolfgango Amadeuso Mozarto rankraštis, kuriame užfiksuoti septyni trumpi kūriniai fleitai ir arfai. Šis atradimas siejamas su 1778 metais ir jau laikomas vienu reikšmingiausių pastarųjų dešimtmečių muzikologijos radinių.

    Rankraštį vasario 2 dieną vienoje bibliotekos saugyklų peržiūrėdamas fondus rado muzikologas François-Pierre Goy, daugelį metų dirbęs senųjų muzikos rinkinių kuratoriumi. Jo dėmesį patraukė 44 puslapių natos, o rašysena ir stilius priminė Mozarto autografus.

    Norėdamas įsitikinti, Goy kreipėsi į kolegę Laurence Decobert, anksčiau rengusią parodą apie Mozarto ryšį su Prancūzija. Vėliau dokumentą papildomai patikrino ir galutinai autentišku pripažino Mozarto tyrėjas Armin Brinzing iš Salzburge veikiančios Bibliotheca Mozartiana.

    „Tai vienas svarbiausių pastarųjų dešimtmečių atradimų“, – sakoma Prancūzijos nacionalinės bibliotekos vadovo Gilles Pécout pranešime.

    Apie radinį kurį laiką nebuvo viešai skelbiama, kol Prancūzijos visuomeninis transliuotojas „France Musique“ pristatė pasaulinę premjerą. Kūriniai nuskambėjo fleitininkei Mathilde Caldérini ir arfininkui Nicolas Tulliez atliekant su Radio France filharmonijos orkestro muzikantais.

    „Muzikos kolektyvui tai išskirtinė garbė prikelti pamirštą Mozarto kūrinį“, – teigiama Radio France prezidentės Sibyle Veil pareiškime.

    Rasti kūriniai apibūdinami kaip trumpi, subtilūs pratimai, papildantys palyginti nedidelį Mozarto repertuarą fleitai ir arfai. Muzikologai pabrėžia, kad tokie „darbiniai“ rankraščiai yra svarbūs ne vien koncertinei praktikai, bet ir kūrybos proceso pažinimui.

    Atradimas taip pat suteikia daugiau konteksto Mozarto viešnagei Paryžiuje, kur jis gyveno nuo kovo iki rugsėjo 1778 metais. Tuo metu 22 metų kompozitorius, be kitų užsakymų, teikė kompozicijos pamokas Marie-Louise-Philippine de Bonnières de Guînes, gabiai arfai ir diplomato dukrai.

    Bibliotekos pateikiamuose paaiškinimuose nurodoma, kad sąsiuvinis greičiausiai ir yra tiesiogiai susijęs su tomis pamokomis: mokinė, nors artimųjų laikyta talentinga, esą sunkiai kūrė, o Mozartas laiškuose tėvui skundėsi jos kūrybinės vaizduotės stoka. Vis dėlto, pasak specialistų, pratimai tikėtina remiasi idėjomis, kurias pasiūlė pats Mozartas, todėl jie turi aiškią autorinę vertę.

    Pamokos nutrūko 1778 metų liepą, kai Mademoiselle de Guînes ištekėjo, o paskutinis kūrinys liko neužbaigtas. Rankraštis liks saugomas Prancūzijos nacionalinėje bibliotekoje, kuri teigia turinti vieną didžiausių Mozarto autografų rinkinių Europoje.

    Skelbiama, kad ši kolekcija pagal apimtį nusileidžia tik didesniems rinkiniams Salzburge ir Berlyne. O naujai identifikuotų kūrinių kelias į koncertų sales, tikėtina, tik prasideda: po premjeros radinys neabejotinai sulauks tiek atlikėjų, tiek tyrėjų dėmesio.