CP v2

Tag: Klasikinė muzika

  • Venecija aikčiojo: Andrea Bocelli San Marko aikštėje šventė „Romanza“ jubiliejų

    Venecija aikčiojo: Andrea Bocelli San Marko aikštėje šventė „Romanza“ jubiliejų

    Koncertas San Marko aikštėje

    Venecijos San Marko aikštė šeštadienio vakarą buvo pilnutėlė – čia koncertą surengė italų tenoras Andrea Bocelli. Renginys skirtas paminėti albumo „Romanza“, tapusio vienu ryškiausių jo karjeros lūžių, sukaktį.

    Atviroje erdvėje dainininkui talkino orkestras „Orchestra Filarmonia“, o pati aikštė, garsėjanti sudėtinga akustika dėl vėjo ir drėgmės, tapo išbandymu net patyrusiems atlikėjams. Vis dėlto, pasak koncerto organizatorių ir publikos reakcijų, vakaro dinamika priminė ne eilinę gastrolę, o iškilmingą sugrįžimą.

    Klasika, duetai ir publikos ovacijos

    Programoje skambėjo operos ir klasikos repertuaras, įskaitant arijas ir kūrinius iš Giuseppe Verdi, Giacomo Puccini bei Georges’o Bizet kūrybos. Bocelli balsą scenoje papildė sopranas Mariam Battistelli ir baritonas Roberto de Candia.

    Antroje koncerto dalyje akcentas kryptelėjo į Bocelli gerbėjams geriausiai pažįstamus kūrinius ir populiarius crossover žanro numerius. Viena ryškiausių vakaro viešnių tapo atlikėja Andrea Lykke, su kuria Bocelli atliko publikos ypač laukiamus duetų kūrinius.

    „Tokiame atvirame, gyvame mieste kaip Venecija norėjosi sukurti vakarą, kuris paliestų visus – ir gerbėjus, ir atsitiktinius praeivius“, – sakė renginio organizatorių atstovas.

    Finalas su „Con Te Partirò“ ir nauja partnerystė

    Koncertą lydėjo neišvengiami bisai: San Marko bazilikos apšvietime nuskambėjęs „Con Te Partirò“ pakėlė publiką ant kojų, o aikštę užliejo telefonų šviesos. Vakaro pabaigoje skambėjo ir „Nessun Dorma“, tapęs simbolišku finalu.

    Prieš koncertą Andrea Bocelli taip pat paskelbė apie daugiametę partnerystę su „Philip Morris International“ pavadinimu „Believe. Further.“. Konkrečios iniciatyvos detalės kol kas neatskleistos, tačiau teigiama, kad tai ilgalaikis projektas, apie kurį daugiau bus pranešta vėliau.

  • Paryžiuje rastas nežinomas Mozarto rankraštis: 7 kūriniai fleitai ir arfai pirmąkart suskambo eteryje

    Paryžiuje rastas nežinomas Mozarto rankraštis: 7 kūriniai fleitai ir arfai pirmąkart suskambo eteryje

    Prancūzijos nacionalinėje bibliotekoje aptiktas iki šiol nežinomas Wolfgango Amadeuso Mozarto rankraštis, kuriame užfiksuoti septyni trumpi kūriniai fleitai ir arfai. Šis atradimas siejamas su 1778 metais ir jau laikomas vienu reikšmingiausių pastarųjų dešimtmečių muzikologijos radinių.

    Rankraštį vasario 2 dieną vienoje bibliotekos saugyklų peržiūrėdamas fondus rado muzikologas François-Pierre Goy, daugelį metų dirbęs senųjų muzikos rinkinių kuratoriumi. Jo dėmesį patraukė 44 puslapių natos, o rašysena ir stilius priminė Mozarto autografus.

    Norėdamas įsitikinti, Goy kreipėsi į kolegę Laurence Decobert, anksčiau rengusią parodą apie Mozarto ryšį su Prancūzija. Vėliau dokumentą papildomai patikrino ir galutinai autentišku pripažino Mozarto tyrėjas Armin Brinzing iš Salzburge veikiančios Bibliotheca Mozartiana.

    „Tai vienas svarbiausių pastarųjų dešimtmečių atradimų“, – sakoma Prancūzijos nacionalinės bibliotekos vadovo Gilles Pécout pranešime.

    Apie radinį kurį laiką nebuvo viešai skelbiama, kol Prancūzijos visuomeninis transliuotojas „France Musique“ pristatė pasaulinę premjerą. Kūriniai nuskambėjo fleitininkei Mathilde Caldérini ir arfininkui Nicolas Tulliez atliekant su Radio France filharmonijos orkestro muzikantais.

    „Muzikos kolektyvui tai išskirtinė garbė prikelti pamirštą Mozarto kūrinį“, – teigiama Radio France prezidentės Sibyle Veil pareiškime.

    Rasti kūriniai apibūdinami kaip trumpi, subtilūs pratimai, papildantys palyginti nedidelį Mozarto repertuarą fleitai ir arfai. Muzikologai pabrėžia, kad tokie „darbiniai“ rankraščiai yra svarbūs ne vien koncertinei praktikai, bet ir kūrybos proceso pažinimui.

    Atradimas taip pat suteikia daugiau konteksto Mozarto viešnagei Paryžiuje, kur jis gyveno nuo kovo iki rugsėjo 1778 metais. Tuo metu 22 metų kompozitorius, be kitų užsakymų, teikė kompozicijos pamokas Marie-Louise-Philippine de Bonnières de Guînes, gabiai arfai ir diplomato dukrai.

    Bibliotekos pateikiamuose paaiškinimuose nurodoma, kad sąsiuvinis greičiausiai ir yra tiesiogiai susijęs su tomis pamokomis: mokinė, nors artimųjų laikyta talentinga, esą sunkiai kūrė, o Mozartas laiškuose tėvui skundėsi jos kūrybinės vaizduotės stoka. Vis dėlto, pasak specialistų, pratimai tikėtina remiasi idėjomis, kurias pasiūlė pats Mozartas, todėl jie turi aiškią autorinę vertę.

    Pamokos nutrūko 1778 metų liepą, kai Mademoiselle de Guînes ištekėjo, o paskutinis kūrinys liko neužbaigtas. Rankraštis liks saugomas Prancūzijos nacionalinėje bibliotekoje, kuri teigia turinti vieną didžiausių Mozarto autografų rinkinių Europoje.

    Skelbiama, kad ši kolekcija pagal apimtį nusileidžia tik didesniems rinkiniams Salzburge ir Berlyne. O naujai identifikuotų kūrinių kelias į koncertų sales, tikėtina, tik prasideda: po premjeros radinys neabejotinai sulauks tiek atlikėjų, tiek tyrėjų dėmesio.

  • Iš Baikonūro į „La Scala“ sceną: kazachų operos solistė Aigerim Altynbek stebina Europą

    Iš Baikonūro į „La Scala“ sceną: kazachų operos solistė Aigerim Altynbek stebina Europą

    Nuo kosmodromo iki operos

    Baikonūras Kazachstane ilgą laiką buvo siejamas su skrydžiais į kosmosą ir Jurijaus Gagarino istorija. Tačiau šiandien šis vardas vis dažniau skamba ir kultūros kontekste, kai iš čia kilusi operos solistė Aigerim Altynbek žingsnis po žingsnio skinasi kelią į didžiausias Europos scenas.

    28 metų dainininkės proveržis įvyko po sėkmingo pasirodymo Italijoje, kai ji laimėjo tarptautinį CLIP konkursą ir pelnė ne vieną apdovanojimą. Toks pripažinimas ne tik atvėrė duris į prestižinius koncertus, bet ir tapo realiu tramplinu į profesionalią operos rinką Europoje.

    CLIP konkursas ir kontraktas Milane

    Praėjusiais metais A. Altynbek CLIP konkurse Italijoje iškovojo pirmąją vietą, o kartu gavo publikos simpatijų prizą, geriausio moteriško balso įvertinimą ir specialų muzikos kritikų apdovanojimą. Šis konkursas laikomas vienu rimtesnių išbandymų jauniems dainininkams, nes dalyviai vertinami keliais etapais, o repertuaras apima skirtingų kalbų operines arijas.

    Dar svarbesnis rezultatas jai tapo sutartis su Milano Teatro Alla Scala ir akademija, kurios dažnai laikomos vienu aukščiausių karjeros laiptelių operos pasaulyje. A. Altynbek įvardijama kaip pirmoji kazachų dainininkė, gavusi galimybę žengti į šią sceną.

    „Dainuoju nuo penkerių, o pasirodyti La Scala scenoje atrodė kaip neįmanoma svajonė. Kai pirmą kartą įžengiau į teatrą, supratau, kad tai viso mano darbo rezultatas“, – sakė Aigerim Altynbek.

    Kelias nuo mažo kaimo iki tarptautinių scenų

    Dainininkė gimė Akajaus kaime Kyzylordos regione, o pirmąsias muzikos pamokas, kaip pasakojama, gavo šeimoje. Vėliau ji ketverius metus mokėsi muzikos mokykloje Baikonūre, o lemtingu posūkiu tapo studijų metais pastebėtas jos balsas ir kryptingas ruošimas operinei karjerai.

    Tarptautinio pripažinimo ji sulaukė dar būdama paauglė, kai Sankt Peterburge laimėjo prizą būdama 16 metų. Nuo tada A. Altynbek dalyvavo dešimtyse konkursų Rusijoje, Kazachstane ir Europoje, o 2025 metais jos pavardė dažnai minima keliuose Italijos konkursuose, kuriuose ji pelnė prizines vietas ir specialius įvertinimus.

    Kodėl Europa kelia kartelę aukščiau

    Pati atlikėja pabrėžia, kad Europos operos tradicija reiškia ir itin reiklią auditoriją. Pasak jos, žiūrovai čia neretai puikiai išmano ne tik libretą, bet ir kūrinių istoriją, ankstesnius atlikėjus bei kompozitorių kontekstą, todėl kiekvienas pasirodymas tampa egzaminu.

    Dėl to, anot A. Altynbek, pasirengimas konkursams ir vaidmenims reikalauja disciplinos, kelių valandų kasdienio darbo ir nuolatinio balso bei sceninės formos palaikymo. Ji teigia, kad CLIP konkursui ruošėsi apie pusmetį, kryptingai dėliodama repertuarą ir dirbdama su interpretacija.

    Norą išlaikyti ryšį su Kazachstanu

    Nors sutartiniai įsipareigojimai Milane riboja galimybes laisvai planuoti pasirodymus kitur, dainininkė sako siekianti, kad jos koncertuose skambėtų ir kazachų kultūra. Ji pasakoja, kad sudarydama programas stengiasi įtraukti bent vieną kazachų liaudies dainą, kad publika išgirstų kalbą ir pajustų tradicijas.

    Sėkmė, kaip pripažįsta pati atlikėja, atneša ir atsakomybę, nes gimtosios šalies publika tokius pasiekimus dažnai mato kaip reprezentaciją tarptautinėje arenoje. Dainininkė akcentuoja, kad papildomos motyvacijos suteikia ir dėmesys bei palaikymas iš Kazachstano institucijų.

    „Scena yra mano gyvenimas. Kai išeinu dainuoti, viskas susitelkia į publiką ir muziką, kurią noriu jiems perduoti“, – sakė Aigerim Altynbek.

    Operos pasaulyje, kuriame konkurencija itin didelė, tokios istorijos dažnai tampa ženklu, kad naujos kartos atlikėjai iš Centrinės Azijos vis drąsiau įsitvirtina senajame žemyne. A. Altynbek atvejis rodo, kad tarptautiniai konkursai, akademijos ir ilgalaikis darbas gali tapti keliu į scenas, kuriose tradiciškai dominuodavo kelių valstybių dainavimo mokyklos.

  • Jasiuliškyje skambės klasika: nemokamas koncertas globos namuose ir Gintauto Trimako fotografijos

    Gegužės 27 dieną Jasiuliškių socialinės globos namuose Ukmergės rajone vyks meno projekto „Klasikinės muzikos programa“ koncertas-susitikimas „Muzikinės-literatūrinės akimirkos“. Renginys prasidės 11 valandą, o įėjimas bus nemokamas.

    Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba pagal programą „Menas žmogaus gerovei“. Organizatoriai pabrėžia, kad koncertų ciklas skirtas profesionalų meną atnešti arčiau žmonių, kurie rečiau turi galimybių lankytis koncertų salėse.

    Scenoje – pripažintos atlikėjos

    Jasiuliškyje pasirodys tarptautinių konkursų laureatė dainininkė Sigutė Trimakaitė, operos solistė Vilma Kurpytė ir pianistė Nijolė Baranauskaitė. Koncerto formatas numatomas kaip gyvas susitikimas, kuriame muziką papildo literatūrinės akimirkos.

    Renginyje taip pat bus eksponuojami Lietuvos nacionalinės premijos laureato Gintauto Trimako fotografijos meno kūriniai. Tokia programa siekia sujungti skirtingas meno formas į vieną patirtį ir praplėsti įprasto koncerto ribas.

    Ką girdės klausytojai?

    Programoje skambės lietuvių ir užsienio kompozitorių kūriniai, tarp jų M. K. Čiurlionio, Giacomo Puccini, Arthur Honegger, Giedriaus Kuprevičiaus, S. Balkytės kūryba, taip pat lietuvių liaudies dainos. Organizatoriai žada, kad repertuaras bus parinktas taip, kad būtų suprantamas ir artimas įvairaus amžiaus klausytojams.

    Numatyti ir kūriniai, sukurti pagal lietuvių poetų tekstus, tarp jų Maironio, Aušros Žagrakalytės, Herkaus Kunčiaus, E. Ignatavičiaus, A. A. Jonyno. Tokiu būdu koncertas įgauna ir literatūrinį, kultūrinės atminties sluoksnį.

    16 koncertų visoje Lietuvoje

    „Klasikinės muzikos programa“ suplanuota kaip 16 koncertų ciklas įvairiose Lietuvos vietose. Koncertai rengiami ne tik tradicinėse salėse, bet ir bibliotekose, muziejuose bei socialinės globos įstaigose, taip siekiant, kad profesionalus menas pasiektų kuo platesnę auditoriją.

    Šio ciklo renginiai jau vyko Vievio vaikų dienos centre ir Kretingos socialinių paslaugų centro salėje, o artimiausiu metu koncertai numatyti Birštone, Širvintose, Priekulėje, Šilutėje, Pabradėje, Prūdiškėse, Kruonyje, Alantoje, Vilkijoje ir kitur.

    Koncertuose dalyvauja įvairių sričių profesionalai: muzikos atlikėjai, operos solistai, pianistai, aktoriai, rašytojai, menininkai. Pasak organizatorių, būtent tokia sudėtis leidžia kiekvieną susitikimą paversti ne vien pasirodymu, bet ir bendravimo, edukacijos erdve.

    S. Trimakaitė Ukmergės krašte lankosi ne pirmą kartą ir čia yra rengusi koncertų bei edukacinių pasirodymų skirtingoms auditorijoms. Organizatoriai teigia, kad dainininkei svarbu grįžti į regionus ir kurti renginius tiek jaunimui, tiek suaugusiesiems, taip pat žmonėms, kuriems kultūrinis gyvenimas dažnai būna sunkiau pasiekiamas.

    Koncertas-susitikimas vyks Jasiuliškių socialinės globos namų salėje, Dvaro gatvėje 1, Jasiuliškyje, Ukmergės rajone. Renginys nemokamas, todėl kviečiami visi norintys.

  • Brno dovana Kaunui: rotušėje skambės Nacionalinio teatro solistai – ką išgirs klausytojai

    Brno dovana Kaunui: rotušėje skambės Nacionalinio teatro solistai – ką išgirs klausytojai

    Kauno ir Brno partnerystė šiemet žymi 32 metų bendradarbiavimo sukaktį, o šiai progai Čekijos miestas Kaunui dovanoja išskirtinį muzikinį vakarą. Gegužės 31 dieną 19 valandą Kauno rotušėje vyks Brno Nacionalinio teatro solistų koncertas, į kurį klausytojai kviečiami nemokamai.

    Pasak organizatorių, renginys tęsia jau kelis dešimtmečius trunkančius miestų kultūrinius mainus, kai per bendrus projektus susitinka ne tik institucijos, bet ir kūrėjai bei bendruomenės. Toks formatas ypač svarbus miestams, kurie partnerystę grindžia ne protokolu, o gyvais žmonių ryšiais.

    „Kauno ir Brno partnerystė – tai gyvas ir nuolat augantis ryšys tarp dviejų miestų ir jų bendruomenių. Tokie renginiai ne tik stiprina draugystę, bet ir dovanoja miestiečiams išskirtines kultūrines patirtis“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

    Kauno rotušėje pasirodys Brno Nacionalinio teatro solistai: mecosopranas Václava Krejčí Housková ir baritonas Roman Hoza. Koncerto programoje numatomi žymiausių čekų kompozitorių kūriniai, todėl vakaras turėtų būti patrauklus tiek operos mėgėjams, tiek tiems, kurie klasikinę muziką nori atrasti per nacionalinės tradicijos skambesį.

    Václava Krejčí Housková Čekijoje vertinama dėl ryškių dramatinių vaidmenų ir ekspresyvios sceninės kalbos, o tarptautinį dėmesį jai pelnė Leošo Janáčeko kūrybos interpretacijos ir įrašai, sulaukę profesionaliosios kritikos pripažinimo. Roman Hoza išsiskiria plačiu repertuaru: jo koncertinėje veikloje greta operos dažnai atsiranda baroko ir kamerinė muzika, reikalaujanti lankstaus vokalinio meistriškumo.

    Brno Nacionalinis teatras laikomas viena svarbiausių scenos meno institucijų Čekijoje ir platesniame Centrinės Europos kontekste. Teatras siejamas su Leošo Janáčeko kūrybos tradicija, o Brno mieste rengiami projektai ir festivaliai prisideda prie to, kad Janáčeko muzika skambėtų ne tik nacionaliniu, bet ir tarptautiniu mastu.

    Partnerystės sukaktis Kaune minima ir platesniu kultūrinių veiklų ciklu. Organizatoriai primena, kad miestų ryšius pastarosiomis savaitėmis papildė moksleivių kūrybinės iniciatyvos bei nemokami kino renginiai, leidžiantys pažinti Čekijos kultūrą per skirtingas formas.

  • Rudaminos meno mokyklos mokiniai Varšuvoje su YUNO: savaitė repeticijų ir du tarptautiniai koncertai

    Rudaminos meno mokyklos mokiniai Varšuvoje su YUNO: savaitė repeticijų ir du tarptautiniai koncertai

    Gegužės 5–10 dienomis Vilniaus rajono Rudaminos meno mokyklos mokiniai kartu su Pagirių meno mokykla dalyvavo tarptautinio jaunimo simfoninio orkestro YUNO – Young United Orchestra kūrybinėse dirbtuvėse Varšuvoje. Tai buvo intensyvi savaitė, kurioje jaunieji muzikantai ne tik repetavo, bet ir mokėsi dirbti didelės sudėties orkestre, įprastame profesionalioms scenoms.

    Projektas suvienijo dalyvius iš Lietuvos, Lenkijos, Čekijos ir Vokietijos, todėl repeticijų procesas tapo ir tarpkultūrine patirtimi. Tokios stovyklos ir dirbtuvės Europoje laikomos viena efektyviausių formų jauniesiems atlikėjams greičiau įgyti orkestrinio muzikavimo discipliną, klausos tikslumą ir sceninį pasitikėjimą.

    Kas atstovavo Rudaminai

    Į Varšuvą vyko smuikininkės Patricija Dolgopolova, Kamila Špakovska ir Viktorija Simonovič, klarnetininkas Raimond Blizniukevič, fleitininkės Sofija Rikevič ir Karina Blažukaitė. Moksleivius lydėjo smuiko mokytoja Diana Šivickienė ir mokyklos direktorius Jurij Krupičevič.

    Mokytojai pastebi, kad tokie projektai jaunimui svarbūs ne vien dėl repertuaro ar meistriškumo pamokų, bet ir dėl gebėjimo greitai prisitaikyti prie naujų kolektyvų. Kai per trumpą laiką tenka suderinti skirtingas muzikavimo mokyklas ir įpročius, auga atsakomybė už bendrą rezultatą, o tai vėliau padeda ir konkursuose, ir stojant į aukštesnes meno pakopas.

    Du koncertai Varšuvoje

    Dirbtuvių kulminacija tapo du koncertai Varšuvoje: Muzikos edukacijų centre ir Goclavo kultūros terminale. Publikai buvo pristatyta programa, jungianti klasikinės muzikos ir filmų muzikos kūrinius, todėl koncerte atsirado erdvės ir akademiniam skambesiui, ir atpažįstamoms melodijoms.

    Skambėjo kūriniai nuo Antonio Vivaldi ir Edvardo Griego iki populiarių temų iš animacinių filmų „Aladinas“, „Vaiana“, „Džiunglių knyga“ ir „Encanto“. Beveik 80 jaunųjų muzikantų suburtam orkestrui dirigavo Richard Ferret iš Vokietijos, o tokio dydžio sudėtis tapo rimtu išbandymu tiek styginiams, tiek pučiamiesiems, reikalaujančiu tikslumo ir ištvermės.

    „Tai dar kartą parodė, kad muzika gali sujungti skirtingas kultūras ir žmones, net kai kasdienybėje kalbame skirtingomis kalbomis“, – sakė Diana Šivickienė.

    Rudaminos meno mokykla pabrėžia, kad dalyvavimas YUNO formato orkestre mokiniams tapo reikšminga patirtimi: jie grįžo su aiškesniu supratimu, kaip gimsta bendras orkestro skambesys, ir su naujomis pažintimis, kurios dažnai perauga į tolesnius mainus bei bendrus pasirodymus. Organizatoriai taip pat akcentuoja, jog tokios tarptautinės iniciatyvos yra tvari investicija į jaunųjų atlikėjų motyvaciją ir ilgalaikį domėjimąsi profesionalia muzika.

  • Panevėžyje startavo festivalis „Už muziką ir vaikystę“: jaunieji talentai scenoje su profesionalais

    Panevėžyje prasidėjo Panevėžio muzikinio teatro rengiamas festivalis „Už muziką ir vaikystę“. Ketvirtus metus vykstanti muzikos šventė skirta jauniems atlikėjams, jų kūrybai ir augimui, o koncertuose akcentuojama kartų bendrystė.

    Festivalio atidaryme dalyvius ir žiūrovus pasveikino Panevėžio miesto merė Loreta Masiliūnienė. Ji pabrėžė tikėjimo jaunu žmogumi svarbą ir dėkojo mokytojams, šeimoms bei profesionaliems atlikėjams, lydintiems jaunuosius muzikantus jų kelyje.

    „Šis festivalis prasideda nuo labai paprasto, bet svarbaus dalyko – tikėjimo jaunu žmogumi. Šiandien scenoje matome ne tik talentą – matome drąsą kurti, augti ir būti išgirstiems“, – sakė Panevėžio miesto merė.

    Renginiai vyksta gegužę, minint Tarptautinę šeimos dieną, todėl festivalio idėja natūraliai siejama su laiku kartu ir bendromis patirtimis. Organizatoriai pabrėžia, kad klasikinė muzika čia pristatoma ne kaip tolima scena, o kaip artimas, šeimai ir vaikams atviras susitikimas.

    Festivalyje dalyvauja Panevėžio muzikinio teatro kolektyvai, Aukštaitijos regiono muzikos ir meno mokyklų moksleiviai bei Panevėžio Vytauto Mikalausko menų gimnazijos jaunieji atlikėjai. Skirtingi formatai leidžia atsiskleisti ir solistams, ir ansambliams, o profesionalai tampa scenos partneriais bei mentoriais.

    Šių metų programoje numatyti koncertai, kuriuose jaunieji talentai pasirodys kartu su Panevėžio muzikinio teatro pučiamųjų orkestru „GARSAS“ ir teatro orkestru. Tokie bendri pasirodymai suteikia jauniesiems atlikėjams realią sceninę patirtį, o žiūrovams – progą vienoje vietoje išgirsti augančias muzikos kartas.

    Koncertai gegužę Panevėžyje

    Gegužės 6 dieną numatyti Panevėžio Broniaus Vaidučio Kutavičiaus muzikos mokyklos koncertai, vyksiantys 16.30 ir 18 valandą; jie skelbiami nemokami. Gegužės 13 dieną 18 valandą vyks programa „GARSAS ir jaunieji talentai“.

    Gegužės 15 dieną 18 valandą suplanuotas koncertas „Orkestras ir jaunieji talentai“, kuriame pasirodys Bernadeta Łachut (kontrabosas) ir Augustinas Sokalskis (violončelė) kartu su Panevėžio muzikinio teatro orkestru. Gegužės 17 dieną 18 valandą skambės „Kvartetas ir jaunieji talentai“, kuriame dalyvaus Panevėžio styginių kvartetas ir jaunieji atlikėjai.

    Organizatoriai kviečia į koncertus atvykti šeimas ir klasikinę muziką patirti drauge, o patiems jauniausiems klausytojams tai gali tapti pirmąja pažintimi su gyvu orkestro skambesiu. Festivalis siekia, kad scena jauniems žmonėms būtų vieta, kur gimsta pasitikėjimas savimi, o publikai – erdvė, kurioje muzika suartina.

  • VKMA kviečia į fortepijono mokinių ataskaitinį koncertą: kodėl rojalį vadina instrumentų karaliumi

    VKMA kviečia į fortepijono mokinių ataskaitinį koncertą: kodėl rojalį vadina instrumentų karaliumi

    Balandžio 30 dieną 18.00 valandą VKMA Koncertų salėje (Festivalio g. 3 A) vyks VKMA fortepijono ugdymo programos mokinių ataskaitinis koncertas. Renginys pavadintas „Rojalis – instrumentų karalius“ ir skirtas pristatyti per metus parengtą programą bei jaunųjų pianistų pažangą.

    Ataskaitiniai koncertai muzikos ugdymo įstaigose yra svarbi mokymosi proceso dalis, nes leidžia mokiniams sukauptą patirtį perkelti į sceną. Viešas pasirodymas ugdo ne tik techniką ir muzikinį mąstymą, bet ir dėmesio koncentraciją, atsakomybę bei sceninę savitvardą.

    Ką išgirs klausytojai?

    Nors tiksli programa iš anksto neįvardijama, tokio formato koncertuose įprastai skamba skirtingų epochų kūriniai, leidžiantys atskleisti ir techninius įgūdžius, ir interpretaciją. Fortepijono repertuaras dažnai pasirenkamas taip, kad parodytų mokinių gebėjimą valdyti dinamiką, garsų spalvas ir skirtingus charakterius.

    Pats koncerto pavadinimas primena, kodėl rojalį neretai vadina instrumentų karaliumi: tai instrumentas, galintis apimti itin platų dinaminį diapazoną ir perteikti sudėtingą polifoniją. Dėl konstrukcijos ir garso projekcijos rojalio skambesys didelėse salėse išlieka ryškus ir sodrus, todėl jis ypač tinka koncertinei scenai.

    Dalyviai ir organizatoriai

    Koncerte dalyvaus Michail Zaporožskij, Agata Jagovdik, Valerija Geglytė, Amelija Ziziukinaitė, Olga Bulgakova, Makar Korotajev, Ana Žilina, Dana Sauserytė, Viktorija Voronina, Beata Lavrenčiuk, Veleslav Naidionov, Aleksandra Persidskaya, Ratmir Naidionov, Anastasija Lečickaja, Pavel Naruk ir Robert Andžejevskij.

    Renginį organizuoja VKMA fortepijono metodinė grupė. Organizatoriai kviečia klausytojus atvykti ir palaikyti jaunuosius atlikėjus, kuriems ataskaitinis koncertas tampa reikšmingu žingsniu jų muzikiniame kelyje.

  • Tyrimas: klasikinė ir džiazo muzika paprastėja nuo 1600-ųjų, bet sudėtingumas niekur nedingo

    Tyrimas: klasikinė ir džiazo muzika paprastėja nuo 1600-ųjų, bet sudėtingumas niekur nedingo

    Ką parodė MIDI analizė

    Italijos mokslininkų komanda paskelbė tyrimą, kuriame teigiama, kad klasikinė ir džiazo muzika per šimtmečius tapo struktūriškai paprastesnė. Analizė remiasi maždaug 20 000 MIDI failų, apimančių laikotarpį nuo 1600 iki 2021 metų.

    Tyrėjai siekė pamatuoti muzikos sudėtingumą panašiai, kaip tekstuose vertinamas informacijos tankis ir struktūra. Tam jie pasitelkė sudėtingumo mokslo metodus ir skaitmeninius kūrinių atvaizdus, leidžiančius lyginti skirtingų epochų muziką vienodais kriterijais.

    „Pirmiausia svarstėme, kaip pamatuoti muzikos sudėtingumą taip, kad tai būtų panašu į tekstų analizės metodus“, – sakė Tuscios universiteto dėstytojas ir vienas tyrimo autorių Niccolò Di Marco.

    Publikacijoje akcentuojama, kad vien natų ar garsaeilių suskaičiavimas neatskleidžia viso vaizdo, todėl dėmesys sutelktas į melodines ir harmonines perėjų sekas. Būtent šiose vietose, pasak autorių, matyti tendencija, jog klasikinės muzikos ir džiazo struktūros statistiškai artėja prie paprastesnių, šiuolaikinėje populiariojoje muzikoje dažniau sutinkamų modelių.

    Kodėl paprastėjimas nebūtinai blogai

    Tyrimo autoriai pabrėžia, kad paprastėjimas nėra vertinimas, jog muzika tapo prastesnė. Jų teigimu, tai gali būti ilgalaikės kultūrinės kaitos rezultatas: auditorijos išsiplėtė, muzikinės kalbos išsiskaidė į daugiau krypčių, o dalis kūrėjų sąmoningai renkasi aiškumą, pasikartojimą ir prieinamumą.

    Šis kontekstas ypač svarbus kalbant apie 20 ir 21 amžių, kai greta akademinės tradicijos išaugo įrašų industrijos, radijo, televizijos ir srautinių platformų įtaka. Tokiose terpėse dažnai laimi kūriniai, kuriuos lengviau įsiminti ir atpažinti, tačiau tai nereiškia, kad kūrybinė rizika ar rafinuotumas išnyko.

    „Siūlyčiau sakyti, kad klasikinė muzika nebūtinai tampa mažiau sudėtinga, o greičiau sudėtinga kitaip, nes sudėtingumas persikelia į dimensijas, kurias sunkiau išmatuoti“, – sakė Niccolò Di Marco.

    Ribojimai ir platesnė tendencija

    Patys tyrėjai pripažįsta ribojimus: MIDI formatas yra skaitmeninis muzikos aprašas, kuris ne visuomet idealiai perteikia interpretaciją, tembrą ar mikrointonaciją. Be to, transkripcijos ir 12 pustonių sistema gali būti ne tokia jautri niuansams, kurie ypač reikšmingi gyvuose džiazo atlikimuose.

    Vis dėlto tokia didelės apimties analizė leidžia ieškoti ilgalaikių dėsningumų ir palyginti epochas, kurias sunku sugretinti vien klausymu ar atskirais pavyzdžiais. Autoriai šią kryptį sieja ir su kitais darbais, nagrinėjančiais, kaip skaitmeninis amžius keičia žmonių elgseną, įpročius ir komunikaciją.

    Įdomu tai, kad panaši supaprastėjimo tendencija fiksuojama ir populiariojoje muzikoje, kur pastaraisiais metais daugėja tyrimų apie harmonijos, melodijos ir formos standartizaciją. Tačiau tyrimo išvada lieka nuosaiki: paprastesnės struktūros gali didinti prieinamumą ir padėti muzikai pasiekti platesnę auditoriją, o sudėtingumas dažnai tiesiog keičia formą.