Bulgarijos archeologinėje bendruomenėje įsibėgėja diskusija dėl Perperikono – įspūdingo uolose iškirsto komplekso Rytų Rodopuose, netoli Kirdžalio. Archeologas Nikolajus Ovčarovas kelia hipotezę, kad senovėje ši vietovė galėjo būti vadinta Pergamonu.
Pasak tyrėjo, šią versiją sustiprina senųjų žemėlapių ir geografinės informacijos analizė, nors tiesioginio įrodymo kol kas trūksta. Pagrindinė problema ta, kad iki šiol nerasta inskripcijos ar kito aiškaus užrašo, kuris vienareikšmiškai patvirtintų senąjį pavadinimą.
Kas yra Perperikonas?
Perperikonas laikomas vienu svarbiausių Bulgarijos archeologinių objektų, nes čia matyti kelių epochų pėdsakai – nuo senesnių kulto praktikų iki romėniško ir bizantiško laikotarpių. Ilgus šimtmečius gyvenvietė plėtėsi pasitelkdama natūralias uolienų formas: patalpos, šventyklinės erdvės ir infrastruktūros elementai buvo tiesiog išskobti akmenyje.
Tokia vietovės struktūra padeda suprasti jos reikšmę regione: uolėtas reljefas buvo patogus gynybai, o iškeltos dominuojančios pozicijos dažnai tapdavo politiniais ir religiniais centrais. Šiandien Perperikonas yra vienas labiausiai lankomų istorinių objektų šalyje.
Kaip Pergamonas siejamas su Trakija?
Ovčarovas hipotezės ašimi laiko II amžiuje Klaudijaus Ptolemėjaus parašytą veikalą Geografija. Jame autorius bandė aprašyti tūkstančius vietovių, nurodydamas jų koordinates, tačiau šiuolaikiniams tyrėjams šie duomenys dažnai kelia keblumų dėl skaičiavimo paklaidų ir skirtingų matavimo sistemų.
Tarp Ptolemėjaus minimų vietų yra ir Pergamonas, apibūdinamas kaip esantis Trakijos gilumoje. Ovčarovas siūlo, kad pakoregavus senąsias koordinates, Pergamono paieškos zona priartėja prie Ardės upės vidurupio apylinkių, kur ir yra Perperikonas.
Kuo paremtas palyginimas su Anatolijos Pergamonu?
Intriguojančia detalė tyrėjas laiko galimą sąsają su garsiuoju Pergamonu Vakarų Anatolijoje, helenistinio pasaulio centru ir Attalidų karalystės sostine. Nors šias vietas skiria šimtai kilometrų, jas jungia panašus reljefinis principas: abi plėtėsi aplink stačią, lengvai ginamą kalvą su akropolį primenančia viršūne.
Kai kurie mokslininkai pabrėžia ir pačios Pergamono pavadinimo interpretacijas, siejančias jį su tvirtove ar įtvirtinta aukštuma. Vis dėlto pavadinimo kilmė nėra galutinai išaiškinta, todėl tokie sutapimai kol kas vertinami kaip netiesioginės užuominos, o ne įrodymai.
Papildomų argumentų Ovčarovas ieško senųjų kartografų darbuose, kuriuose Pergamono vardas kartojasi skirtingais šimtmečiais. Vis dėlto tokie žemėlapiai patys savaime ginčo neišsprendžia, nes neretai remiasi ankstesnėmis tradicijomis ir tais pačiais Ptolemėjaus duomenimis.
Ar Perperikonas iš tiesų kadaise buvo vadintas Pergamonu, galėtų galutinai atsakyti tik nauji radiniai, ypač epigrafiniai įrašai. Kol jų nėra, hipotezė išlieka patraukli, bet atsargi interpretacija, kuri labiau skatina tolimesnius tyrimus, nei uždeda tašką ilgamečiam ginčui.