CP v2

Tag: Klausa

  • Mokslininkai apstulbo: kalmarų oda slepia žmogaus ausiai panašias ląsteles – ką tai reiškia?

    Mokslininkai apstulbo: kalmarų oda slepia žmogaus ausiai panašias ląsteles – ką tai reiškia?

    Naujas tyrimas parodė, kad ilgaūsių pakrančių kalmarų (Doryteuthis pealeii) kūno paviršių dengia plaukelius primenančios jutiminės ląstelės, stebėtinai panašios į tas, kurios žmogaus vidinėje ausyje padeda girdėti. Mokslininkai teigia, kad šis atradimas gali padėti geriau suprasti ne tik kalmarų orientaciją vandenyje, bet ir klausos sutrikimų mechanizmus.

    Tyrimas publikuotas mokslo žurnale „Current Biology“. Autoriai, naudodami modernius vaizdinimo metodus, nustatė, kad kalmaro odoje yra įvairių tipų jutimo plaukelių sankaupos, išsidėsčiusios ne vienoje linijoje, o ir plačiuose regioniniuose laukuose.

    Kaip tai siejasi su žmogaus klausa

    Žmogaus klausa prasideda nuo garso bangų, kurios suvirpina ausies būgnelį ir klausos kauliukus, o galiausiai sukelia skysčio bangas sraigėje. Būtent šias skysčio bangas „gaudo“ vidinės ausies plaukuotosios ląstelės, paversdamos judesį nerviniais signalais smegenims.

    Skirtingos plaukuotosios ląstelės ausyje nėra vienodos: jų plaukelių pluoštai skiriasi ilgiu ir jautrumu, todėl padeda atpažinti skirtingus dažnius. Tyrėjai pabrėžia, kad kalmaruose aptiktas panašus principas: skirtingose kūno vietose plaukelių struktūros ir ilgiai skiriasi, tad gali būti pritaikyti fiksuoti skirtingus vandens judesius.

    Kuo išskirtiniai kalmarų jutimo „plaukeliai“

    Skirtingai nei sausumos stuburiniai, kurie plaukuotąsias ląsteles dažniausiai turi tik klausos ir pusiausvyros organuose, daugelis vandens gyvūnų aplinkos virpesius jaučia ir per kūno paviršių. Žuvys tam naudoja šoninę liniją, leidžiančią aptikti sroves, grobio judesius ar plėšrūnų artėjimą.

    Tyrėjų teigimu, kalmarų atveju nustatyta sudėtingesnė ir įvairesnė jutimo sistema, nei manyta iki šiol. Visa kūno danga, įskaitant mantiją ir galvos sritį, yra „ornamentuota“ skirtingomis šoninės linijos struktūromis, kurios, sprendžiant iš anatominių skirtumų, gali būti specializuotos konkretiems dirgikliams.

    Mokslininkai kelis ką tik išsiritusius kalmarus detaliai „nuskenavo“ šviesos lakšto mikroskopija, leidžiančia tiksliai žemėlapiuoti smulkias struktūras visame kūne. Taip identifikuotos dvi pagrindinės sandaros schemos: anksčiau aprašytos linijinės struktūros ir platesni regioniniai laukai, kurių kalmaruose iki šiol nebuvo aiškiai fiksuota.

    Kodėl tai svarbu medicinai

    Vienas iš tyrimo autorių, otorinolaringologas Brianas McDermottas iš Case Western Reserve universiteto, pabrėžia, kad didelė dalis klausos praradimo atvejų siejama su plaukuotųjų ląstelių pluoštų pažeidimu. Dėl to nauji modeliai, padedantys aiškintis, kaip šios struktūros formuojasi, funkcionuoja ir pažeidžiamos, gali tapti reikšmingi klausos tyrimams.

    „Kalmarai turi įvairią plaukuotųjų ląstelių populiaciją kūno paviršiuje, o tai gali padėti suprasti ne tik jų gebėjimą aptikti vandens judesius, bet ir tai, kaip žmonėms atsiranda klausa bei kurtumas“, – sakė B. McDermottas.

    Tyrėjai priduria, kad kalmarų jutimo plaukelių įvairovė ir jų išsidėstymas skirtingose kūno zonose gali atverti naujų krypčių, ieškant atsakymų, kodėl tam tikros struktūros yra jautresnės pažeidimams. Tolimesni darbai turėtų parodyti, kaip šios ląstelės vystosi ir kokie biologiniai mechanizmai lemia jų atsparumą ar pažeidžiamumą.

  • Demencijos rizika gali augti tyliai: 6 signalai, kuriuos vertėtų pasitikrinti dar vidutiniame amžiuje

    Demencija dažnai vystosi pamažu, o pirmieji pokyčiai gali prasidėti gerokai anksčiau, nei atsiranda aiškūs atminties ar orientacijos sutrikimai. Specialistai pabrėžia, kad dalis rizikos veiksnių susiję su bendra širdies ir kraujagyslių sveikata, o juos galima pastebėti ir koreguoti dar vidutiniame amžiuje.

    Gydytojai ir mokslininkai vis dažniau kalba apie modifikuojamus veiksnius, kurie ilgainiui siejami su didesne kognityvinių sutrikimų tikimybe. Svarbu suprasti, kad tai nėra tiesioginės demencijos priežastys, tačiau jų kontrolė siejama su geresnėmis ilgalaikėmis smegenų sveikatos perspektyvomis.

    Kraujospūdis ir cholesterolis

    Padidėjęs arterinis kraujospūdis neretai neturi jokių akivaizdžių simptomų, todėl dalis žmonių apie problemą sužino per vėlai. Ilgainiui aukštas spaudimas gali pažeisti ir siaurinti kraujagysles, kurios aprūpina smegenis deguonimi ir maisto medžiagomis, o tai siejama su didesne kognityvinių sutrikimų rizika.

    Ne mažiau svarbus ir padidėjęs mažo tankio lipoproteinų cholesterolio kiekis, dažnai vadinamas bloguoju cholesteroliu. Jis siejamas su aterosklerozės procesais, kai kraujagyslėse formuojasi plokštelės ir blogėja kraujotaka, o tai gali turėti įtakos ir smegenų kraujotakai.

    Cukraus kontrolė ir juosmens apimtis

    Padidėjusi gliukozė kraujyje ir insulino rezistencija taip pat siejamos su didesne kognityvinio silpnėjimo tikimybe. Rizika dažniau didėja senstant, esant mažam fiziniam aktyvumui ir didesnei kūno riebalų masei, todėl periodiniai tyrimai ir gyvenimo būdo korekcijos gali būti ypač reikšmingi.

    Dėmesio verta ir juosmens apimtis, nes pilvinis nutukimas dažnai susijęs su metaboliniais sutrikimais bei uždegiminiais procesais. Tyrimų apžvalgos rodo, kad nutukimas vidutiniame amžiuje siejamas su maždaug 30 proc. didesne demencijos rizika vėlesniame gyvenime, nors ryšys vertinamas kaip asociacija, o ne tiesioginis priežastinis įrodymas.

    Klausa ir rega

    Prastėjanti klausa siejama su didesne kognityvinio nuosmukio rizika, nes smegenims tenka daugiau pastangų apdoroti garsą ir kompensuoti praleistą informaciją. Be to, klausos problemos gali skatinti socialinę izoliaciją, kuri taip pat laikoma svarbiu rizikos veiksniu vyresniame amžiuje.

    Nekoreguotos regos problemos taip pat aptariamos kaip galimas rizikos signalas, nors įrodymai čia vertinami nevienodai. Vis dėlto kai kurie dideli stebimieji tyrimai rodo, kad regėjimo atkūrimas, pavyzdžiui, po kataraktos operacijos, siejamas su mažesne demencijos rizika, todėl regėjimo patikros neturėtų būti atidedamos.

    Gydytojai pabrėžia, kad efektyviausias kelias mažinti riziką yra reguliarūs profilaktiniai tyrimai, kraujospūdžio, cholesterolio ir gliukozės kontrolė, pakankamas fizinis aktyvumas ir laiku koreguojami klausos bei regos sutrikimai. Jei kyla įtarimų dėl rodiklių ar savijautos pokyčių, verta pasitarti su šeimos gydytoju ir aptarti individualų ištyrimo planą.

  • Mokslininkai įspėja: netikėtas balso pokytis gali išduoti demencijos riziką dar prieš atmintį

    Demencija dažniausiai siejama su atminties prastėjimu, tačiau nauji duomenys rodo, kad įspėjamieji ženklai gali pasirodyti gerokai anksčiau. Tyrėjai atkreipė dėmesį į netikėtą simptomą, kuris neretai ignoruojamas.

    JAV Filadelfijoje esančio Drexelio universiteto mokslininkai, išanalizavę daugiau kaip 833 000 pacientų medicininius įrašus, nustatė ryšį tarp balso sutrikimų ir vėliau išryškėjusio kognityvinio silpnėjimo. Tyrime vertinti žmonės, kurie kasmet lankėsi pas šeimos gydytojus.

    Analizė parodė, kad asmenims, turėjusiems balso sutrikimų, bet neturėjusiems klausos praradimo, demencijos ar kognityvinių sutrikimų rizika buvo apie 58 proc. didesnė nei tiems, kurie balso problemų neturėjo. Tyrėjai pabrėžia, kad tai yra ryšys, o ne įrodymas, jog balso sutrikimai tiesiogiai sukelia demenciją.

    Kodėl balsas gali būti svarbus signalas?

    Anksčiau daug dėmesio buvo skiriama klausos praradimui, kuris siejamas su didesne demencijos rizika dėl sumažėjusio bendravimo ir menkesnės smegenų stimuliacijos. Naujas darbas leidžia į problemą pažvelgti plačiau ir įvertinti, kad balso sutrikimai gali veikti panašiu mechanizmu.

    Pasak tyrimo autorių, pakitęs balsas ar skausmas kalbant gali lemti, kad žmogus ima rečiau dalyvauti socialinėse veiklose, vengia pokalbių, mažiau dainuoja ar skaito garsiai. Tai gali sumažinti kasdienį protinį aktyvumą ir socialinį įsitraukimą, kurie laikomi svarbiais kognityvinės sveikatos veiksniais.

    „Jei balso sutrikimas keičia jūsų balsą arba kalbant ar dainuojant jaučiate skausmą, natūralu, kad rečiau įsitrauksite į socialines ir kitas veiklas, kurios palaiko smegenų darbą“, – sakė Drexelio universiteto Medicinos koledžo profesorius Robertas Sataloffas.

    Didžiausia rizika, kai sutampa du veiksniai

    Tyrėjai nurodo, kad stipriausias ryšys su demencija fiksuotas tiems žmonėms, kurie turėjo ir klausos, ir balso sutrikimų. Vis dėlto išskirtinė žinia ta, kad vien balso problemos, net ir be klausos praradimo, siejosi su didesne rizika nei vien klausos praradimas.

    Profesorius R. Sataloffas taip pat atkreipė dėmesį, kad medicinoje panašios tendencijos pastebimos ir sergant Parkinsono liga, kai balso pokyčiai kai kuriems pacientams pasireiškia anksčiau nei kiti būdingi fiziniai simptomai. Tai nereiškia, kad balso pokytis yra specifinis demencijos ženklas, tačiau jis gali būti svarbi užuomina vertinant bendrą riziką.

    Kada verta kreiptis į gydytoją?

    Specialistai pataria nenumoti ranka į užsitęsusį užkimimą, balso silpnėjimą ar skausmą kalbant, ypač jei simptomai tęsiasi ilgiau nei kelias savaites. Tokiais atvejais verta kreiptis į otolaringologą, kuris gali įvertinti galimas balso sutrikimų priežastis ir prireikus rekomenduoti papildomą ištyrimą.

    Mokslininkai ragina tęsti tyrimus, kad būtų aiškiau, ar balso sutrikimai gali tapti ankstyvu kognityvinio silpnėjimo žymeniu ir ar laiku taikomas gydymas bei reabilitacija gali turėti įtakos ilgalaikėms prognozėms. Kol kas pabrėžiama, kad vien šis simptomas diagnozės nereiškia, tačiau gali būti svarbus signalas neatidėlioti sveikatos patikros.

  • Nematomos trasos spąstai: šis įprotis per 15 minučių alina smegenis ir klausą

    Važiuojant greitkeliu su pravirais langais, automobilio salone susidarantis vėjo ir aerodinaminio srauto triukšmas gali pasiekti žmogaus klausai pavojingą lygį. Audiologijos specialistai pabrėžia, kad tokio triukšmo žala dažnai nuvertinama, nes prie jo pripranta ir vairuotojas, ir keleiviai.

    Didėjant greičiui, triukšmas salone kyla ne tolygiai, o šuoliais, todėl viršijus maždaug 110 kilometrų per valandą ribą jis neretai priartėja prie 90–100 decibelų. Toks garsumas prilyginamas labai triukšmingai aplinkai, kurioje ilgiau užsibūti be apsaugos nerekomenduojama.

    Medikai akcentuoja, kad net trumpas poveikis gali turėti pasekmių: maždaug 15 minučių esant tokiam garso slėgiui gali prasidėti laikinas klausos jautrumo sumažėjimas. Pasikartojant tokioms situacijoms, didėja rizika, kad laikini simptomai taps ilgalaikiais, ypač jei kartu garsiai klausoma muzikos.

    Kodėl nukenčia ne tik klausa

    Nuolatinis foninis ūžesys veikia ir smegenis, nes nervų sistema priversta nuolat filtruoti triukšmą ir išskirti svarbius signalus. Dėl to greičiau atsiranda vadinamoji klausos nuovargio būsena, kai dėmesio koncentracija krenta, o reakcijos laikas ilgėja.

    Saugumo ekspertai atkreipia dėmesį, kad tai gali turėti tiesioginę įtaką eismo rizikai: vairuotojui sunkiau išgirsti kitų automobilių signalus, artėjančios specialiųjų tarnybų sirenas ar padangų cypimą staigiai stabdant. Triukšmo fone dažniau nevalingai didinama garso sistemos apimtis, o tai dar labiau didina bendrą akustinę apkrovą.

    „Dalis žmonių nejaučia pavojaus vien todėl, kad prie triukšmo pripranta, tačiau organizmas vis tiek patiria stresą“, – teigia klausos sveikatos specialistai.

    Ką daryti, kad rizika mažėtų

    Praktinė rekomendacija paprasta: didesniu greičiu langus verta laikyti uždarytus, o saloną vėsinti kondicionieriumi ar klimato kontrole. Tai sumažina vėjo sukeliamą triukšmą ir padeda išlaikyti stabilesnį vairuotojo dėmesį.

    Taip pat patariama stebėti garso sistemos garsumą ir nebandyti „perrėkti“ vėjo triukšmo. Jei po kelionių pasireiškia spengimas ausyse, prislopęs girdėjimas ar sunkiau suprantama kalba triukšmingoje aplinkoje, vertėtų kreiptis į gydytoją otorinolaringologą arba audiologą.

    Klausos sveikata – ne vien komforto klausimas: ji tiesiogiai susijusi su vairavimo saugumu ir gebėjimu laiku pastebėti pavojų kelyje. Dėl to net iš pažiūros nekaltas įprotis važiuoti atvirais langais greitkelyje gali kainuoti brangiau, nei atrodo.