CP v2

Tag: Klausa

  • Mokslininkai įspėja: netikėtas balso pokytis gali išduoti demencijos riziką dar prieš atmintį

    Demencija dažniausiai siejama su atminties prastėjimu, tačiau nauji duomenys rodo, kad įspėjamieji ženklai gali pasirodyti gerokai anksčiau. Tyrėjai atkreipė dėmesį į netikėtą simptomą, kuris neretai ignoruojamas.

    JAV Filadelfijoje esančio Drexelio universiteto mokslininkai, išanalizavę daugiau kaip 833 000 pacientų medicininius įrašus, nustatė ryšį tarp balso sutrikimų ir vėliau išryškėjusio kognityvinio silpnėjimo. Tyrime vertinti žmonės, kurie kasmet lankėsi pas šeimos gydytojus.

    Analizė parodė, kad asmenims, turėjusiems balso sutrikimų, bet neturėjusiems klausos praradimo, demencijos ar kognityvinių sutrikimų rizika buvo apie 58 proc. didesnė nei tiems, kurie balso problemų neturėjo. Tyrėjai pabrėžia, kad tai yra ryšys, o ne įrodymas, jog balso sutrikimai tiesiogiai sukelia demenciją.

    Kodėl balsas gali būti svarbus signalas?

    Anksčiau daug dėmesio buvo skiriama klausos praradimui, kuris siejamas su didesne demencijos rizika dėl sumažėjusio bendravimo ir menkesnės smegenų stimuliacijos. Naujas darbas leidžia į problemą pažvelgti plačiau ir įvertinti, kad balso sutrikimai gali veikti panašiu mechanizmu.

    Pasak tyrimo autorių, pakitęs balsas ar skausmas kalbant gali lemti, kad žmogus ima rečiau dalyvauti socialinėse veiklose, vengia pokalbių, mažiau dainuoja ar skaito garsiai. Tai gali sumažinti kasdienį protinį aktyvumą ir socialinį įsitraukimą, kurie laikomi svarbiais kognityvinės sveikatos veiksniais.

    „Jei balso sutrikimas keičia jūsų balsą arba kalbant ar dainuojant jaučiate skausmą, natūralu, kad rečiau įsitrauksite į socialines ir kitas veiklas, kurios palaiko smegenų darbą“, – sakė Drexelio universiteto Medicinos koledžo profesorius Robertas Sataloffas.

    Didžiausia rizika, kai sutampa du veiksniai

    Tyrėjai nurodo, kad stipriausias ryšys su demencija fiksuotas tiems žmonėms, kurie turėjo ir klausos, ir balso sutrikimų. Vis dėlto išskirtinė žinia ta, kad vien balso problemos, net ir be klausos praradimo, siejosi su didesne rizika nei vien klausos praradimas.

    Profesorius R. Sataloffas taip pat atkreipė dėmesį, kad medicinoje panašios tendencijos pastebimos ir sergant Parkinsono liga, kai balso pokyčiai kai kuriems pacientams pasireiškia anksčiau nei kiti būdingi fiziniai simptomai. Tai nereiškia, kad balso pokytis yra specifinis demencijos ženklas, tačiau jis gali būti svarbi užuomina vertinant bendrą riziką.

    Kada verta kreiptis į gydytoją?

    Specialistai pataria nenumoti ranka į užsitęsusį užkimimą, balso silpnėjimą ar skausmą kalbant, ypač jei simptomai tęsiasi ilgiau nei kelias savaites. Tokiais atvejais verta kreiptis į otolaringologą, kuris gali įvertinti galimas balso sutrikimų priežastis ir prireikus rekomenduoti papildomą ištyrimą.

    Mokslininkai ragina tęsti tyrimus, kad būtų aiškiau, ar balso sutrikimai gali tapti ankstyvu kognityvinio silpnėjimo žymeniu ir ar laiku taikomas gydymas bei reabilitacija gali turėti įtakos ilgalaikėms prognozėms. Kol kas pabrėžiama, kad vien šis simptomas diagnozės nereiškia, tačiau gali būti svarbus signalas neatidėlioti sveikatos patikros.

  • Nematomos trasos spąstai: šis įprotis per 15 minučių alina smegenis ir klausą

    Važiuojant greitkeliu su pravirais langais, automobilio salone susidarantis vėjo ir aerodinaminio srauto triukšmas gali pasiekti žmogaus klausai pavojingą lygį. Audiologijos specialistai pabrėžia, kad tokio triukšmo žala dažnai nuvertinama, nes prie jo pripranta ir vairuotojas, ir keleiviai.

    Didėjant greičiui, triukšmas salone kyla ne tolygiai, o šuoliais, todėl viršijus maždaug 110 kilometrų per valandą ribą jis neretai priartėja prie 90–100 decibelų. Toks garsumas prilyginamas labai triukšmingai aplinkai, kurioje ilgiau užsibūti be apsaugos nerekomenduojama.

    Medikai akcentuoja, kad net trumpas poveikis gali turėti pasekmių: maždaug 15 minučių esant tokiam garso slėgiui gali prasidėti laikinas klausos jautrumo sumažėjimas. Pasikartojant tokioms situacijoms, didėja rizika, kad laikini simptomai taps ilgalaikiais, ypač jei kartu garsiai klausoma muzikos.

    Kodėl nukenčia ne tik klausa

    Nuolatinis foninis ūžesys veikia ir smegenis, nes nervų sistema priversta nuolat filtruoti triukšmą ir išskirti svarbius signalus. Dėl to greičiau atsiranda vadinamoji klausos nuovargio būsena, kai dėmesio koncentracija krenta, o reakcijos laikas ilgėja.

    Saugumo ekspertai atkreipia dėmesį, kad tai gali turėti tiesioginę įtaką eismo rizikai: vairuotojui sunkiau išgirsti kitų automobilių signalus, artėjančios specialiųjų tarnybų sirenas ar padangų cypimą staigiai stabdant. Triukšmo fone dažniau nevalingai didinama garso sistemos apimtis, o tai dar labiau didina bendrą akustinę apkrovą.

    „Dalis žmonių nejaučia pavojaus vien todėl, kad prie triukšmo pripranta, tačiau organizmas vis tiek patiria stresą“, – teigia klausos sveikatos specialistai.

    Ką daryti, kad rizika mažėtų

    Praktinė rekomendacija paprasta: didesniu greičiu langus verta laikyti uždarytus, o saloną vėsinti kondicionieriumi ar klimato kontrole. Tai sumažina vėjo sukeliamą triukšmą ir padeda išlaikyti stabilesnį vairuotojo dėmesį.

    Taip pat patariama stebėti garso sistemos garsumą ir nebandyti „perrėkti“ vėjo triukšmo. Jei po kelionių pasireiškia spengimas ausyse, prislopęs girdėjimas ar sunkiau suprantama kalba triukšmingoje aplinkoje, vertėtų kreiptis į gydytoją otorinolaringologą arba audiologą.

    Klausos sveikata – ne vien komforto klausimas: ji tiesiogiai susijusi su vairavimo saugumu ir gebėjimu laiku pastebėti pavojų kelyje. Dėl to net iš pažiūros nekaltas įprotis važiuoti atvirais langais greitkelyje gali kainuoti brangiau, nei atrodo.