CP v2

Tag: Klausos sutrikimai

  • Erzina kasdieniai garsai? Tai gali būti ligos ženklas: kuo skiriasi fonofobija, mizofonija ir hiperakuzija

    Erzina kasdieniai garsai? Tai gali būti ligos ženklas: kuo skiriasi fonofobija, mizofonija ir hiperakuzija

    Jei vienam žmogui įprasti garsai, pavyzdžiui, vandens tekėjimas ar indų skambesys, nieko nereiškia, kitam jie gali sukelti dirglumą, nerimą ar net skausmą. Toks sumažėjęs toleravimas garsui dažnai apibūdinamas kaip padidėjęs jautrumas garsams, tačiau už šio pojūčio gali slypėti skirtingos būklės.

    Viena jų yra hiperakuzija, kai kasdieniai garsai suvokiami kaip neadekvačiai garsūs ir sunkiai pakeliami, nors jų intensyvumas kitiems žmonėms atrodo normalus. Kita – fonofobija, kai pagrindinis veiksnys yra baimė ar stipri emocinė reakcija į garsą. Mizofonija dažniau siejama su staigia ir intensyvia irzlaus pykčio ar pasibjaurėjimo reakcija į konkrečius, dažnai pasikartojančius garsus.

    Kodėl svarbu atskirti būkles?

    Skirtumai svarbūs dėl to, kad vienu atveju dominuoja klausos sistemos jautrumas, kitu – nerimo ir streso mechanizmai, o dar kitu – specifinių dirgiklių toleravimo sutrikimas. Tai lemia ir skirtingą pagalbos kelią: nuo klausos ištyrimo iki psichologinio įvertinimo ar kompleksinės reabilitacijos.

    Gydytojai pabrėžia, kad padidėjęs jautrumas garsui gali būti ne savarankiška diagnozė, o simptomas. Jis gali lydėti tiek neurologines, tiek ausų ligas, taip pat psichikos sveikatos sutrikimus, todėl svarbus bendras klinikinis vaizdas ir simptomų trukmė.

    Kurios ligos dažniausiai siejamos su jautrumu garsui?

    Padidėjęs jautrumas garsams gana dažnas autizmo spektro sutrikime, kai smegenims sunkiau filtruoti vienu metu sklindančius dirgiklius. Dėl to triukšminga klasė, kelių žmonių kalbėjimas ar net staiga užsitrenkusios durys gali sukelti ryškų sensorinį perkrovimą.

    Tokia būsena gali paveikti ne tik klausą: žmogus ima vengti žmonių susibūrimų, atsitraukia nuo socialinių situacijų, jam sunkiau susikaupti ir suprasti kalbą triukšmingoje aplinkoje. Vaikams tai kartais pasireiškia ir elgesio protrūkiais, nes tai tampa būdu sumažinti nemalonių dirgiklių kiekį.

    Jautrumas garsui dažnai minimas ir migrenos kontekste. Sirenos, signalai ar kiti aštrūs garsai migrena sergantiems žmonėms gali atrodyti ypač nemalonūs, o šis simptomas neretai lydi priepuolį kartu su pykinimu ar jautrumu šviesai.

    Pastaraisiais metais vis dažniau pabrėžiama, kad padidėjęs jautrumas garsui gali pasireikšti net dar iki ryškaus galvos skausmo. Tai reiškia, kad kai kuriais atvejais garsas nėra tiesioginis priepuolio sukėlėjas, o ankstyvas signalas, jog epizodas jau prasideda.

    Dar viena būklė – Menjero liga, lėtinė vidinės ausies liga, siejama su skysčio pertekliumi labirinte. Ji gali sukelti epizodinius galvos svaigimus, spengimą ausyse, klausos pablogėjimą, o papildomai – ir jautrumą garsams, kai įprasti garsai atrodo per intensyvūs.

    Padidėjęs jautrumas garsui gali būti siejamas ir su kai kuriomis infekcijomis bei jų neurologinėmis pasekmėmis, pavyzdžiui, Laimo liga. Tokiais atvejais manoma, kad gali keistis dirgiklių apdorojimas nervų sistemoje, todėl net menki ar pasikartojantys garsai ima kelti stiprų diskomfortą.

    Kada verta kreiptis į gydytoją?

    Jei jautrumas garsui atsirado staiga, trukdo kasdieniam gyvenimui, lydi galvos svaigimas, spengimas ausyse, klausos suprastėjimas ar dažni galvos skausmai, verta pradėti nuo šeimos gydytojo ir otorinolaringologo konsultacijos. Priklausomai nuo simptomų, gali būti reikalingas audiologinis ištyrimas, neurologinė ar psichikos sveikatos specialisto konsultacija.

    Ypač svarbu neatidėlioti, jei kartu pasireiškia nerimo epizodai, panikos simptomai ar po trauminio įvykio sustiprėjęs išgąstis nuo staigių garsų. Po trauminių patirčių padidėjęs budrumas aplinkos signalams, įskaitant garsus, gali tapti reikšmingu potrauminio streso sutrikimo požymiu ir paveikti žmogaus socialinį gyvenimą.

    Nors internete dažnai ieškoma greitų atsakymų, jautrumas garsui nėra vien tik „nemėgstu triukšmo“ situacija. Tikslus įvardijimas, ar tai hiperakuzija, fonofobija, mizofonija, ar kitos ligos simptomas, padeda pasirinkti tinkamiausią pagalbos kelią ir išvengti užsitęsusio diskomforto.

  • Mastrihtėje įsikūrusi „Clementine“ pritraukė 1,7 mln. eurų: DI agentas keičia klausos klinikų darbą

    Mastrihtėje įsikūrusi „Clementine“ pritraukė 1,7 mln. eurų: DI agentas keičia klausos klinikų darbą

    Nyderlandų Mastrihtėje įsikūręs sveikatos technologijų startuolis „Clementine“ pritraukė 1,7 mln. eurų siekiančią pradinę investiciją. Bendrovė kuria platformą, kuri, pasitelkdama DI, padeda klausos klinikoms efektyviau paversti užklausas realiais vizitais ir mažinti administracinę naštą.

    Investicijų etapui vadovavo Amsterdame veikiantis ankstyvos stadijos „Healthy.Capital“, investuojantis į sveikatos technologijų sprendimus. Pasak investuotojų, „Clementine“ stiprybė yra aiškiai į sveikatos priežiūros procesus orientuota platformos strategija ir potencialas augti tarptautiniu mastu.

    DI agentas „Matthew“ klinikoms ir pacientams

    Pagrindinis „Clementine“ produkto elementas yra DI pagrįstas klausos priežiūros agentas „Matthew“, skirtas bendrauti su potencialiais pacientais visą parą. Sprendimo idėja paprasta: dalis žmonių, susiduriančių su klausos prastėjimu, delsia kreiptis pagalbos, o klinikos ne visuomet spėja laiku atsakyti į visas užklausas.

    „Matthew“ sugeba atsakyti į dažniausiai užduodamus klausimus, paaiškinti procesą, padėti žmogui apsispręsti ir nukreipti į tinkamą paslaugą ar vizito registraciją. Klinikai tai reiškia daugiau laiko specialistams ir mažiau rutininio darbo registratūrai, o pacientui – greitesnį ir aiškesnį kelią iki konsultacijos.

    „Klinikoms nereikia daugiau užklausų, joms reikia geresnių pokalbių tinkamu momentu“, – sakė „Clementine“ įkūrėjas ir vadovas Vince van de Weijer.

    Kodėl rinka auga greitai

    „Clementine“ teigimu, pasaulyje su klausos praradimu susiduria apie 1,5 mlrd. žmonių, o didelė dalis jų pagalbos taip ir neieško. Praktikoje tai dažnai lemia keli veiksniai: stigma, neaiškumas, ką daryti pirmiausia, taip pat ilgas delsimas, kol problema pripažįstama ir pradedama spręsti.

    Pastaraisiais metais sveikatos priežiūroje ryškėja tendencija didinti paslaugų prieinamumą per nuotolinę komunikaciją ir automatizuotą pirminį kontaktą. Tokie sprendimai kaip virtualūs asistentai ar skambučių bei registracijų automatizavimas tampa būdu sumažinti eiles ir geriau paskirstyti personalo laiką, tačiau kartu reikalauja griežtų duomenų apsaugos ir patikimumo standartų.

    Kam bus skiriamos lėšos

    „Clementine“ planuoja pritrauktas lėšas skirti DI galimybių plėtrai ir partnerystėms su klausos klinikomis bei kitomis sveikatos priežiūros organizacijomis. Bendrovė taip pat pabrėžia, kad sprendimas kuriamas remiantis elgsenos mokslo įžvalgomis, siekiant padėti žmogui įveikti emocines ir praktines kliūtis, kurios dažnai stabdo nuo pirmo žingsnio.

    Įmonė jau anksčiau skelbė apie komercinės veiklos plėtrą per partnerystę su rinkodaros agentūra „Zoolstra“, dirbančia su klausos klinikomis JAV ir Kanadoje. Tai rodo, kad startuolis iš karto taikosi į tarptautinę rinką, kurioje klinikų konkurencija didelė, o paciento kelio valdymas tampa esmine verslo dalimi.

    „Clementine“ įkurta 2024 metais ir savo sprendimą pristato kaip specializuotą platformą klausos priežiūros sektoriui. Augant DI naudojimui sveikatos paslaugose, investuotojų dėmesys vis dažniau krypsta į nišinius įrankius, kurie ne tik automatizuoja bendravimą, bet ir tiesiogiai gerina paslaugų teikimo procesus.

  • Sunkiai paaiškinami ausų ūžesiai keičia smegenis: gydytojai paaiškino, kada delsti pavojinga

    Sunkiai paaiškinami ausų ūžesiai keičia smegenis: gydytojai paaiškino, kada delsti pavojinga

    Ūžesys ausyse nėra liga

    Szumai ausyse, dar vadinami tinitu, dažniausiai nėra atskira liga, o simptomas, galintis turėti daug priežasčių. Jis neretai siejamas su klausos pablogėjimu dėl amžiaus, ilgalaikio triukšmo, akustinės traumos ar ausies uždegimų.

    Ūžesį taip pat gali sukelti ausies sieros kamštis, žandikaulio sąnario sutrikimai, kai kurios neurologinės ligos ar vaistai, pavyzdžiui, dalis antibiotikų ir didelės salicilatų dozės. Dalis žmonių šį pojūtį apibūdina kaip zvimbimą, šnypštimą ar cypimą, kuris ypač išryškėja tyloje.

    Ką rodo naujesni tyrimai?

    Ilgą laiką manyta, kad pagrindinis mechanizmas yra padidėjęs neuronų aktyvumas klausos keliuose, kai smegenys tarsi bando kompensuoti prarastą garso informaciją. Vis dėlto vis daugiau tyrimų rodo, kad svarbus ne vien klausos centras, bet ir dėmesio, emocijų bei streso reguliavimo tinklai.

    Naujesni neurovaizdiniai darbai leidžia įtarti, kad ankstyvoje stadijoje smegenys į naują, netikėtą garsą reaguoja aktyviau, o simptomui užsitęsus ilgiau nei šešis mėnesius kai kurių sričių aktyvumas gali mažėti. Tai nebūtinai reiškia, kad problema išnyko, greičiau tai rodo prisitaikymą, kai pastovus garsas imamas vertinti kaip mažiau svarbus signalas.

    „Smegenys gali priprasti prie nuolatinio signalo, tačiau tai nereiškia, kad pats ūžesys dingo, ypač jei kartu išlieka miego ar nerimo problemos“, – sako gydytojai, vertinantys tinitu besiskundžiančių pacientų būklę.

    Kada būtina kreiptis į gydytoją?

    Į specialistą verta kreiptis dėl bet kokio naujai atsiradusio ūžesio ausyse, ypač jei jis prasidėjo staiga arba juntamas tik vienoje ausyje. Tokiais atvejais svarbu neatidėlioti, nes kartais reikia skubiai atmesti rimtesnes priežastis, tarp jų staigų sensorineurinį klausos sutrikimą.

    Ypač skubi konsultacija reikalinga, jei ūžesį lydi staigus klausos pablogėjimas, stiprus galvos svaigimas, pusiausvyros sutrikimai, neurologiniai simptomai, naujas vienpusis veido ar galūnių silpnumas, taip pat pulsuojantis ūžesys, sutampantis su širdies ritmu. Tokiais atvejais gali prireikti ne tik klausos tyrimo, bet ir papildomos otorinolaringologinės ar neurologinės diagnostikos.

    Dažniausiai pirmas žingsnis būna klausos įvertinimas audiometrija ir ausies apžiūra, kad būtų atmestos paprastos priežastys, pavyzdžiui, sieros kamštis. Jei nustatomas klausos susilpnėjimas, gydytojas gali aptarti klausos aparatų naudą, nes daliai žmonių tai sumažina tinitu suvokimą ir palengvina kasdienybę.

    Nors universalaus vaisto nuo tinitu nėra, gydymo ir pagalbos strategijos plečiasi. Praktikoje taikoma garso terapija, miego ir streso korekcija, kognityvinė elgesio terapija, o kai kuriems pacientams parenkamas individualus planas, atsižvelgiant į simptomų trukmę ir poveikį gyvenimo kokybei.

  • Gydytojai įspėja: ši miego įpročio klaida su ausinėmis gali nepastebimai žaloti klausą

    Užmigti klausantis muzikos, tinklalaidžių ar raminančių garsų daugeliui atrodo nekaltas įprotis, tačiau specialistai primena, kad miegas su ausinėmis gali turėti ilgalaikių pasekmių klausai. Didžiausia rizika kyla tuomet, kai garsas paliekamas groti visą naktį, o garso lygis būna per didelis.

    Ausinės dažnai pasirenkamos dėl patogumo: jos padeda slopinti partnerio knarkimą, kaimynų triukšmą ar eismą už lango, o kai kuriems žmonėms palengvina spengimą ausyse, nes foninis garsas jį užmaskuoja. Be to, vakarinis klausymasis neretai tampa rutinos dalimi, kuri psichologiškai signalizuoja organizmui, kad laikas miegoti.

    Kas miegant su ausinėmis pavojingiausia?

    Didžiausia grėsmė yra per didelis garsumas ir ilga ekspozicija. Klausą žalojantis triukšmas priklauso ne tik nuo garsumo, bet ir nuo trukmės, o užmigus kontrolė dingsta: žmogus nebejaučia, kad garsas per stiprus, ir jo nemažina.

    Garsas, kuris sąmoningai dar atrodo „pakeliamas“, miegant gali veikti ausį valandų valandas. Ilgainiui tai siejama su klausos nusilpimu, spengimu ausyse ir jautrumu garsams, o rizika didėja, jei taip elgiamasi kasdien.

    Kita dažna problema yra ausų sieros kaupimasis. Į ausies kanalą įstatomos ausinės gali stumti sierą gilyn, dėl to atsiranda užgulimo jausmas, laikinas klausos suprastėjimas ar spengimas.

    Ne mažiau svarbus ir infekcijų pavojus. Miegant ausies kanale lengviau kaupiasi drėgmė ir šiluma, o tai sudaro palankesnes sąlygas bakterijoms daugintis, ypač jei ausinės naudojamos po dušo ar esant polinkiui į ausų uždegimus.

    Galiausiai, tai gali baigtis mechaniniu dirginimu. Miegant ant šono ausinės spaudžia ausį, gali sukelti skausmą, odos nubrozdinimus ar sudirginti ausies kanalą, ypač jei ausinės netinka pagal dydį ar yra kietesnės konstrukcijos.

    Kaip sumažinti riziką?

    Svarbiausia taisyklė yra garsumą laikyti kuo mažesnį: jis turėtų būti toks, kad prireikus išgirstumėte šalia esantį žmogų. Praktinis sprendimas yra laikmatis, kad garsas išsijungtų netrukus po užmigimo, o ne grotų visą naktį.

    Taip pat verta įvertinti situacijas, kai girdėti aplinką yra svarbu saugumui, pavyzdžiui, namuose su mažais vaikais ar esant gaisro signalizacijos rizikai. Jei triukšmas kambaryje trukdo dažnai, ilgalaikėje perspektyvoje saugiau spręsti priežastį, o ne ją „uždengti“ garsu.

    Higiena čia taip pat būtina: ausinės kaupia odos riebalus, prakaitą ir sierą, todėl jas reikia reguliariai valyti pagal gamintojo rekomendacijas. Jei atsiranda ausies skausmas, užgulimas, išskyros ar nuolatinis spengimas, gydytojai pataria neatidėlioti ir kreiptis į šeimos gydytoją arba gydytoją otorinolaringologą.