CP v2

Tag: Klimatas

  • Šalti sodininkai 2026: kodėl gegužės 12–15 dienomis lietuvių daržuose laukiama paskutinių šalnų?

    Šalti sodininkai 2026: kodėl gegužės 12–15 dienomis lietuvių daržuose laukiama paskutinių šalnų?

    Kas yra šalti sodininkai?

    Vadinamieji šalti sodininkai yra senas Vidurio Europos liaudies meteorologijos reiškinys, siejamas su gegužės viduriu, kai po šiltesnių dienų neretai trumpam sugrįžta vėsa ir pasitaiko naktinių šalnų. Ši tradicija dažniausiai minima gegužės 12–14 dienomis, o iškart po jų kai kuriose šalyse išskiriama ir gegužės 15 diena.

    Nors pavadinimas skamba tarsi būtų susijęs su sodininkyste, iš tikrųjų jis kildinamas iš katalikiškame kalendoriuje tų dienų minimų šventųjų vardų. Šiuolaikiniai sodininkai šią datą dažnai naudoja kaip orientyrą, kada saugiau sodinti jautresnius augalus į atvirą gruntą.

    Kodėl būtent gegužės vidurys?

    Meteorologai pabrėžia, kad gegužės viduryje orai gali staigiai keistis dėl atmosferos cirkuliacijos: šiltesnį, ramesnį periodą kartais pakeičia ciklonai, atnešantys šaltesnį poliarinės kilmės orą. Tokiu atveju naktimis, ypač giedromis ir ramiomis sąlygomis, temperatūra prie žemės paviršiaus gali nukristi iki šalnų.

    Ilgamečiai stebėjimai Vidurio ir Rytų Europoje rodo, kad maždaug gegužės 10–17 dienomis padidėja trumpalaikių atšalimų tikimybė. Vis dėlto tai nėra garantuotas scenarijus kiekvienais metais: vienais sezonais atvėsta anksčiau, kitais šalnos apskritai gali nepasikartoti.

    Ką tai reiškia sodui ir daržui?

    Praktinis šios tradicijos pagrindas paprastas: nemaža dalis daržovių ir gėlių yra jautrios net ir silpnoms šalnoms. Dėl to daug sodininkų šilumamėgius augalus, tokius kaip pomidorai, agurkai ar moliūginiai, į lauką perkelia tik praėjus rizikingiausiam laikotarpiui.

    Jei prognozėse matoma galimų šalnų rizika, apsauga dažniausiai būna paprasta: augalai dengiami agroplėvele, laikinais gaubtais arba pernešami į šiltesnę vietą. Taip pat svarbu prisiminti, kad šalna gali pasitaikyti net tada, kai oficiali oro temperatūra matuojama aukščiau nulio, nes dirvos paviršiuje ji gali būti žemesnė.

    „Šalti sodininkai nėra stebuklinga taisyklė, o patogus orientyras, primenantis, kad gegužės viduryje dar galimi trumpi atšalimai“, – sako meteorologijos specialistai.

    2026 metais šis laikotarpis vėl bus aktualus visiems, planuojantiems ankstyvus sodinimo darbus. Patikimiausias sprendimas išlieka derinti tradicinį orientyrą su trumpalaikėmis orų prognozėmis ir vietovės ypatumais, nes šalnų rizika skiriasi priklausomai nuo reljefo, dirvožemio ir miesto šilumos salos poveikio.

  • Nustebsite: šie grybai gali keisti orus – mokslininkai paaiškino, kaip jų sporos veikia debesis

    Nustebsite: šie grybai gali keisti orus – mokslininkai paaiškino, kaip jų sporos veikia debesis

    Grybai dažniausiai siejami su miško paklote, pelėsiu ar rudeniniu krepšiu, tačiau nauji tyrimai primena, kad jų įtaka gali siekti ir atmosferą. Mokslininkai nustatė, jog dalis grybų geba skatinti ledo formavimąsi debesyse, o tai gali keisti kritulių susidarymo eigą.

    Kalbama ne apie mistinį oro valdymą, o apie konkretų fizikinį procesą. Kai kurios grybinės dalelės, ypač sporos, vėjo pakeltos gali patekti aukštai į atmosferą ir tapti paviršiumi, nuo kurio lengviau pradeda formuotis ledo kristalai.

    Kaip sporos padeda vandeniui

    Debesys nėra vienalytė vandens masė: juose maišosi vandens lašeliai, ledo kristalai, vandens garai ir aerozoliai, tokie kaip dulkės, jūros druska, suodžiai, žiedadulkės ar mikroorganizmų dalelės. Būtent šios mikrodalelės dažnai nulemia, kada ir kaip vanduo kondensuojasi arba užšąla.

    Atmosferoje vanduo gali išlikti skystas net esant žemesnei nei 0 laipsnių temperatūrai, jei nėra vadinamųjų branduolių, nuo kurių pradėtų augti kristalas. Tyrėjai nustatė, kad kai kurie Mortierellaceae šeimos grybai gamina baltymus, kurie veikia kaip ledo formavimosi katalizatoriai ir sumažina slenkstį, kada prasideda užšalimas.

    „Šie baltymai veikia tarsi forma, padedanti vandens molekulėms išsidėstyti taip, kad lengviau užsimegztų ledo kristalas“, – aiškina mokslininkai, apibendrindami tyrimų rezultatus.

    Grybai prisideda prie kritulių grandinės

    Mišriuose debesyse, kur vienu metu yra ir skystų lašelių, ir ledo, ledo kristalų atsiradimas gali būti ypač svarbus. Susiformavę kristalai auga, jungiasi, tampa sunkesni ir gali pradėti kristi, o tai yra viena iš grandžių, vedančių į lietų ar sniegą.

    Panašus reiškinys seniau buvo geriausiai žinomas bakterijų pasaulyje, ypač kalbant apie Pseudomonas syringae, siejamą su augalais ir šalnų daroma žala. Dabar prie atmosferos ledo branduolių „žaidėjų“ vis dažniau pridedami ir grybai, o tai keičia požiūrį į biologinių dalelių vaidmenį meteorologijoje.

    Ar tai reiškia, kad grybai valdo lietų?

    Mokslininkai pabrėžia, kad grybai nėra pultelis orams: vien sporų gausa nelemia, kad po kelių valandų ims lyti. Krituliams susidaryti būtina visa sąlygų visuma, įskaitant drėgmę, temperatūrą, oro masių judėjimą, debesų tipą ir kitų aerozolių kiekį.

    Vis dėlto biologinės dalelės kai kuriose vietovėse gali būti reikšmingas ledo branduolių šaltinis, ypač ten, kur oras santykinai švaresnis ir dominuoja miškai ar durpynai. Tokiose aplinkose sporos ir kitos organinės dalelės gali turėti didesnę įtaką debesų mikrofizikai nei stipriai užterštose zonose, kur vyrauja mineralinės dulkės ir suodžiai.

    Šie atradimai stiprina idėją, kad orai priklauso ne tik nuo frontų ar slėgio laukų, bet ir nuo mikroskopinių dalelių, kurios suteikia vandeniui paviršių užsimegzti lašeliams ar ledo kristalams. Kitaip tariant, kartais kelias iki lietaus prasideda nuo beveik nematomos sporos.