CP v2

Tag: Klimato atsparumas

  • „AIIB“ meta pirštinę pasauliui: žada iki 2030-ųjų beveik dvigubinti infrastruktūros finansavimą

    „AIIB“ meta pirštinę pasauliui: žada iki 2030-ųjų beveik dvigubinti infrastruktūros finansavimą

    Dohoje – dėmesys infrastruktūros spragai

    Dohoje surengtas 11-asis Azijos infrastruktūros investicijų banko „AIIB“ metinis susitikimas subūrė politikos formuotojus, investuotojus ir verslo lyderius aptarti vieno opiausių klausimų – kaip finansuoti ateities infrastruktūrą.

    Banko teigimu, pasauliui sparčiai augant miestams, didėjant klimato rizikoms ir vystantis skaitmenizacijai, infrastruktūros poreikis auga greičiau nei viešieji biudžetai.

    Planas iki 2030 metų: finansavimą didinti iki 17,6 mlrd.

    Pirmajame metiniame susitikime vadovaujant naujajai prezidentei Zou Jiayi pristatytas tikslas iki 2030 metų iš esmės didinti banko metinį finansavimą ir jį priartinti prie maždaug 17,6 mlrd. eurų.

    Akcentuojama, kad prioritetas bus sritys, kuriose bankas mato didžiausią poveikį: klimato atsparumas, atsinaujinanti energetika, skaitmeninė transformacija, regioninis susisiekimas ir gamtos išsaugojimas.

    „Sutelksime dėmesį į infrastruktūrą, kuri didina atsparumą klimatui, skatina atsinaujinančią energiją ir skaitmeninę transformaciją. Taip pat mobilizuosime privatų kapitalą, nes inovacijos leidžia pasiekti apčiuopiamą poveikį“, – sakė Zou Jiayi.

    Skaičiai: 2025 metais – 9,4 mlrd. eurų ir 71 proc. klimato tikslams

    Bankas nurodo, kad 2025 metais patvirtino 9,4 mlrd. eurų finansavimą 57 projektams, o 71 proc. patvirtinto finansavimo buvo siejamas su klimato požiūriu teigiamais rezultatais.

    Taip pat skelbiama, kad per tą patį laikotarpį pavyko pritraukti 4,3 mlrd. eurų privataus kapitalo, siekiant didinti projektų mastą ir paspartinti įgyvendinimą.

    Bendras finansavimas ir Kataro vaidmuo

    „AIIB“ pabrėžia bendro finansavimo modelį, kai projektai vykdomi kartu su kitais daugiašaliais plėtros bankais, įskaitant Pasaulio banką, Azijos plėtros banką, Afrikos plėtros banką ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banką.

    Skaičiuojama, kad 2024 metų pabaigoje 131 iš 303 patvirtintų „AIIB“ projektų buvo įgyvendinami kartu su partneriais, taip dalijantis rizika, ekspertize ir lėšomis.

    „Bendradarbiavimas yra infrastruktūros esmė: ji sujungia, o jos statyba reikalauja bendro darbo per sienas, institucijas ir rinkas“, – teigė Zou Jiayi.

    Susitikimą priėmęs Kataras, vienas steigėjų nuo 2015 metų, taip pat išryškino savo vaidmenį. Kataro finansų ministras Ali bin Ahmed Al Kuwari sakė, kad šalis mato atsparios infrastruktūros svarbą ir remia banko kryptį.

    „Į šias diskusijas ateiname kaip steigiamasis akcininkas ir investuotojas, o šiemet dar labiau supratome, kiek daug reiškia atspari infrastruktūra“, – sakė Ali bin Ahmed Al Kuwari.

    „AIIB“ nurodo, kad bankas per dešimtmetį išaugo iki 111 patvirtintų narių, o jo mandatas praktikoje apima projektus ne tik Azijoje. Kapitalo bazė vertinama maždaug 88 mlrd. eurų.

    Tarp minimų krypčių – transporto, energetikos, sveikatos apsaugos, skaitmeninio ryšio ir klimato atsparumo projektai skirtinguose regionuose – nuo Pietryčių Azijos iki Artimųjų Rytų ir Afrikos.

    Kitas, 12-asis, „AIIB“ metinis susitikimas planuojamas Baku. Bankas sieja ateities infrastruktūros proveržį su DI, duomenų analitika ir pažangiomis projektų valdymo technologijomis, tačiau pabrėžia, kad lemiamas veiksnys išlieka kapitalo pritraukimas.

    Banko žinia Dohoje buvo aiški: trūkstamos investicijos į infrastruktūrą tebėra vienas didžiausių globalių stabdžių, o proveržis priklausys nuo viešojo ir privataus sektorių gebėjimo veikti kartu.

  • WUF13: Lotynų Amerikos lyderiai ieško naujų būsto finansavimo modelių ir atsparumo klimatui

    WUF13: Lotynų Amerikos lyderiai ieško naujų būsto finansavimo modelių ir atsparumo klimatui

    Pasaulio miestų forume WUF13 Baku Kolumbijos, Meksikos ir Ekvadoro delegacijos ragino keisti būsto finansavimo logiką, kad miestai galėtų augti tvariau ir būtų atsparesni klimato rizikoms. Pagrindinis akcentas – prieinamas būstas, kurio pasiūla regione vis labiau atsilieka nuo paklausos.

    Politikai ir miestų planuotojai įspėjo, kad tradicinis, daugiausia valstybės biudžetu paremtas modelis nebespėja su urbanizacijos tempu. Prie spaudimo prisideda didėjančios stichinių nelaimių rizikos, neformalių gyvenviečių plėtra ir ryškėjanti socialinė nelygybė.

    Nauja būsto finansavimo kryptis

    Kolumbijos būsto ministrė Aydeé Marsiglia Bello forume pabrėžė, kad viešosios investicijos išlieka būtinos, ypač siekiant apsaugoti pažeidžiamas bendruomenes. Tačiau, pasak jos, vien valdžios ištekliais dabartinės būsto krizės masto padengti neįmanoma.

    „Viešosios investicijos ir toliau atlieka esminį vaidmenį, ypač užtikrinant teisingumą ir apsaugant pažeidžiamas bendruomenes“, – sakė Aydeé Marsiglia Bello.

    Ministrė teigė, kad Kolumbija derina subsidijas, investicijas teritorijose ir tarptautinį bendradarbiavimą, o būsto plėtrą sieja su klimato prisitaikymo sprendimais. Toks požiūris leidžia projektus vertinti ne tik kaip statybą, bet ir kaip infrastruktūros, viešųjų erdvių bei socialinės integracijos paketą.

    Miestams reikia kapitalo ir taisyklių

    Buvęs Kito meras Mauricio Rodas akcentavo, kad finansų architektūra vis dar orientuota į nacionalines vyriausybes, nors pasaulis sparčiai urbanizuojasi. Jo teigimu, miestams reikia lengviau pasiekiamo ilgalaikio kapitalo, kad jie galėtų finansuoti prieinamo būsto ir prisitaikymo prie klimato projektus.

    „Miestuose gyvena daugiau nei pusė pasaulio gyventojų, o netrukus jų bus arti 70 proc. Miestai sukuria apie 80 proc. pasaulio BVP, bet taip pat generuoja daugiau nei 70 proc. CO2 emisijų“, – sakė Mauricio Rodas.

    Pasak jo, savivaldybės dažnai susiduria su sunkumais pritraukdamos lėšas dėl riboto kreditingumo, trumpų politinių ciklų ir nepakankamai aiškių taisyklių investuotojams. Šią problemą forume įvardijo ir Kolumbijos atstovai, pabrėžę fiskalinių ribų bei ilgalaikio finansavimo stoką pažeidžiamose teritorijose.

    Privatus kapitalas ir įperkamumas

    Diskusijose daug dėmesio skirta tam, kaip į prieinamo būsto segmentą pritraukti institucinį kapitalą nepakenkiant socialinėms garantijoms. Forumo dalyviai kartojo, kad be stabilesnės reguliavimo aplinkos ir aiškesnio rizikų valdymo mechanizmo privačios investicijos į ilgus projektus bus ribotos.

    „Privatus kapitalas yra būtinas, kad būtų galima išplėsti atsparią infrastruktūrą, tvarią miestų plėtrą ir būsto sprendimus, pritaikytus klimato kaitai“, – sakė Aydeé Marsiglia Bello.

    Pasak jos, valdžios institucijos turi mažinti neapibrėžtumą: gerinti teritorijų planavimą, stiprinti taisykles ir kurti aiškesnius saugiklius, kurie vienu metu apsaugotų gyventojus ir leistų investuotojams prognozuoti grąžą. Kitaip tariant, tikslas – suderinti įperkamumą su finansiniu tvarumu.

    Meksikas rengiasi 2030 metams

    Meksiko merė Clara Brugada forume teigė, kad diskusijos Baku padeda formuoti tolesnę pasaulinę miestų darbotvarkę iki 2030 metų tikslų. Ji patvirtino, kad kitas Pasaulio miestų forumas vyks Meksike, o tai miestui suteiks papildomo politinio ir ekspertinio dėmesio.

    Brugada sakė, kad Meksikas didina viešąsias investicijas į būstą, siekdamas spręsti tiek būsto trūkumą, tiek prastėjančias gyvenimo sąlygas. Pasak jos, pradėjus kadenciją būsto biudžetas buvo padidintas dvigubai ir įvardytas vienu svarbiausių prioritetų.

    Merė taip pat perspėjo apie gentrifikacijos poveikį, kai mažesnes pajamas gaunantys gyventojai stumiami iš centrinių rajonų. Miestas ruošia teisėkūros sprendimus dėl teisingesnės nuomos ir plečia socialinio būsto bei nuomininkų apsaugos programas, o iki 2030 metų numato 200 000 būsto priemonių paketą.

    WUF13 žinutė buvo aiški: Lotynų Amerika miestus mato ne vien kaip ekonomikos variklius, bet ir kaip vietą, kur išbandomi nauji būsto finansavimo modeliai. Jei jie pasiteisins, tai gali daryti įtaką platesnei tarptautinei politikai, kaip spręsti įperkamumo ir atsparumo klimatui uždavinius sparčiai augančiuose miestuose.