Seime surengta Nacionalinė diskusija apie klimato saugumą parodė, kad klimato kaita vis labiau laikoma ne vien aplinkosaugos, bet ir nacionalinio saugumo klausimu. Ekspertai akcentavo energetinį, maisto ir sveikatos saugumą, nes ekstremalūs orai tiesiogiai veikia elektros gamybą, derlių, vandens išteklius ir visuomenės sveikatą.
Diskusijoje pabrėžta, kad klimato krizės komunikacijoje svarbus balansas tarp realios rizikos ir aiškių sprendimų. Seimo vadovybė ragino vengti gąsdinimo, nes visuomenės nuovargis ir nepasitikėjimas gali stabdyti reformas, o tai didintų ilgalaikes ekonomines sąnaudas.
Ekspertų rekomendacijos valdžiai
Mokslo bendruomenės ir nevyriausybinių organizacijų atstovai pristatė rekomendacijas, kurios apimtų tiek emisijų mažinimą, tiek prisitaikymą prie jau vykstančių pokyčių. Tarp siūlymų minėtas klimato įstatymas, kuris nustatytų ilgalaikius tikslus, aiškią emisijų mažinimo trajektoriją ir suderintų valstybės paramą.
Taip pat akcentuota būtinybė griežtinti teritorijų planavimą ir riboti naujas statybas didelės potvynių rizikos zonose. Kitas dažnai kartotas akcentas buvo pramonės elektrifikacija, nes mažai elektrifikuota ekonomika yra labiau priklausoma nuo iškastinio kuro ir pažeidžiamesnė energijos kainų bei tiekimo svyravimams.
Diskusijoje nuskambėjo ir siūlymas gamtą traktuoti kaip strateginę valstybės infrastruktūrą, ypač kalbant apie vandens režimo atkūrimą ir durpynų bei šlapynių atgaivinimą. Tokios priemonės mažina sausros ir potvynių padarinius, kaupia anglį dirvožemyje ir stiprina ekosistemų atsparumą.
Nuostoliai jau matomi ekonomikoje
Ekspertai pateikė argumentų, kad klimato kaita jau dabar kainuoja brangiai: nuo dažnėjančių sausrų iki karščio bangų, kurios mažina darbo našumą ir didina sveikatos sistemos apkrovą. Žemės ūkio sektoriuje įvardytos metinės su sausromis siejamos žalos siekia apie 1 500 000 000 eurų, o prognozėse iki 2050 metų minimas apie 12 proc. galimas žemės ūkio produkcijos kritimas.
Energetikoje akcentuotas iššūkis elektrinėms, kurioms reikalingas vanduo aušinimui: karščiai ir žemas upių lygis gali riboti gamybos apimtis. Toks poveikis didina sistemos pažeidžiamumą piko metu, kai dėl karščio auga elektros poreikis, o dalies generacijos galimybės mažėja.
Pramonės atstovai ir tyrėjai atkreipė dėmesį, kad tiek žemės ūkis, tiek pramonė dar nėra pakankamai pasirengę prisitaikymui. Viena iš esminių krypčių įvardyta infrastruktūros modernizacija, elektros tinklų plėtra ir investicijų stabilumas, kad verslas galėtų planuoti ilgalaikius pokyčius.
Kodėl svarbios ugnies gesinimo priemonės?
Diskusijoje išskirtas ir draudimo sektorius, kuris laikomas jautriu klimato rizikos barometru, nes išmokos už audrų, potvynių ir sausrų sukeltas žalas auga. Ekstremalių reiškinių dažnėjimas didina draudimo kainas ir riziką, kad dalis turto taps sunkiai apdraudžiama, o tai dar labiau kelia finansinį nesaugumą namų ūkiams.
„Klimato saugumas yra nacionalinio saugumo dalis“, – teigta diskusijoje pristatytų išvadų kontekste.
Tarp svarbių krypčių įvardyta ir kova su dezinformacija, nes klaidingos naratyvų bangos gali stabdyti tiek prisitaikymo projektus, tiek energetikos pertvarką. Ekspertai pabrėžė, kad pasitikėjimas institucijomis ir aiškus, pamatuotas paaiškinimas, kodėl priemonės reikalingos, yra būtina sąlyga ilgalaikiams sprendimams.