CP v2

Tag: Klimato technologijos

  • Londono „Isometric“ A serijoje pasiekė 43 mln. eurų: DI tikrinimas plečiamas už CO2 šalinimo ribų

    DI verifikacija traukia kapitalą

    Londone įsikūręs „Isometric“ pranešė, kad jo A serijos investicijų etapas išaugo iki 43 mln. eurų. Įmonė kuria sertifikavimo ir duomenų patikros infrastruktūrą pramonės rinkoms, kur investuotojai ir reguliuotojai vis dažniau reikalauja įrodomų, audituojamų rodiklių.

    Pasak bendrovės, naujausia įplauka siekia apie 8,6 mln. eurų ir papildo anksčiau paskelbtą A serijos dalį. Iš viso per pradinį ir A serijos etapus „Isometric“ yra pritraukusi apie 64 mln. eurų.

    „Įrodomas rezultatas yra finansuotinas rezultatas. Mūsų DI agentai tikrina kiekvieną duomenų tašką, slypintį už pramoninio teiginio, ir paverčia jį patikrintu turtu“, – sakė „Isometric“ vadovas Eamonas Jubbawy.

    Prie ankstesnių investuotojų prisijungė Intercontinental Exchange, taip pat keli rizikos kapitalo ir strateginiai investuotojai, tarp jų „Tokyo Gas“ rizikos kapitalo padalinys „Acario Innovation“. Rinka tai vertina kaip signalą, kad duomenų patikimumo sluoksnis tampa būtina grandimi aplinkosauginių ir pramoninių finansinių produktų grandinėje.

    Kodėl sertifikavimas tampa kritinis

    Pastaraisiais metais įmonės vis dažniau susiduria su tuo, kad deklaruojamų emisijų mažinimo, energijos vartojimo ar žaliavų kilmės rodiklių nebeužtenka pateikti skaidrėse. Investuotojai ir pirkėjai prašo įrodymų, o reguliavimo kryptis Europoje stumia į detalesnį atsekamumą ir patikras, todėl daugėja poreikis nepriklausomai verifikuojamiems duomenims.

    „Isometric“ teigia, kad jos platforma „Certify“ DI įrankiais peržiūri duomenis ir skaičiavimus, o vertinime taip pat dalyvauja nepriklausomi vertintojai. Sertifikatai skelbiami viešame registre kartu su pagrindžiančiais įrodymais, metodika ir skaičiavimais, taip siekiant sumažinti pasitikėjimo spragas ir ginčų riziką.

    Nuo CO2 šalinimo iki platesnės pramonės

    Bendrovė startavo nuo anglies dioksido šalinimo sertifikavimo ir nurodo, kad yra įsipareigojusi sertifikuoti daugiau kaip 16 mln. tonų apimties projektus. Vėliau „Isometric“ išsiplėtė į pramoninių emisijų, energijos, kuro ir medžiagų sritis, kur svarbus ne tik pats rezultatas, bet ir jo įrodomumas.

    Tarp įmonės klientų minimi „Microsoft“, „Boeing“, „JPMorgan Chase“ ir „Anglo American“, taip pat daugiau nei 200 projektų įvairiose šalyse. Praktikoje tai reiškia, kad sertifikavimo platforma turi gebėti suvaldyti skirtingus duomenų šaltinius, standartus ir rizikas, įskaitant klaidingas deklaracijas bei skirtingą metodikų interpretavimą.

    „Tikime, kad analoginės rinkos gali būti transformuotos per skaitmeninę infrastruktūrą, o partneriai ir platformos, kurias remiame, apibrėš kitą aplinkos rinkų etapą“, – sakė Intercontinental Exchange atstovas Gordonas Bennettas.

    Gautas finansavimas bus naudojamas plėtrai už anglies dioksido šalinimo ribų ir sertifikavimo technologijos diegimui platesnėje pramonės ekonomikoje. Bendrovė akcentuoja, kad tikslas yra sujungti DI pagrįstą patikrą su finansų rinkoms įprastais duomenų integralumo ir infrastruktūros standartais.

  • „Clean Growth Fund“ pritraukė institucinių investuotojų: antrasis fondas pasiekė 94,5 mln. eurų

    Jungtinės Karalystės „ClimateTech“ rizikos kapitalo platforma „Clean Growth Fund“ pranešė užbaigusi antrojo fondo („Fund II“) antrąjį etapą ir pasiekusi 94,5 mln. eurų investuotojų įsipareigojimų. Tai jau daugiau nei pusė fondo tikslo, kuris siekia 174 mln. eurų.

    Fondas ketina toliau investuoti į Jungtinėje Karalystėje veikiančias įmones nuo ankstyvosios „Seed“ stadijos iki „Series A“, kurių technologijos mažina šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas. „Clean Growth Fund“ taip pat nurodo siekiantis apie 20 proc. vidinės grąžos normos (IRR) investuotojams.

    Kas atnešė didžiausią sumą?

    Antrąjį etapą reikšmingai sustiprino 26,1 mln. eurų įsipareigojimas iš „Border to Coast“ valdomo UK Opportunities Fund. Prie etapo prisidėjo ir „Strathclyde Pension Fund“, papildomai investavęs 11,6 mln. eurų ir taip padidinęs savo bendrą „Fund II“ įsipareigojimą iki 35 mln. eurų.

    Prie investuotojų taip pat minimi „Islington Pension Fund“ ir „East Riding Pension Fund“. „Border to Coast“ atstovauja vietos valdžios pensijų fondų partnerystei, kuri jungia 18 fondų ir valdo apie 139 mlrd. eurų turto.

    „Border to Coast prisijungimas prie Fund II mus perkelia už pusiaukelės ribos link 150 mln. svarų tikslo. Didieji instituciniai investuotojai vis dažniau ieško Jungtinės Karalystės klimato technologijų, nes jos siūlo ilgalaikę grąžą kartu su realia ekonomine plėtra“, – sakė „Clean Growth Fund“ įkūrėja ir vadovaujanti partnerė Beverley Gower-Jones.

    Kodėl klimato technologijų fondai vėl auga?

    Šis sandoris įsilieja į platesnę 2026 metų Europos tendenciją, kai klimato ir tvarumo tematikos fondai tęsia kapitalo pritraukimą, nors rinka išlieka selektyvi. Didesni investuotojai dažnai ieško aiškaus ryšio tarp poveikio, komercializacijos ir galimybės technologijas išauginti iki tarptautinio masto.

    „Clean Growth Fund“ pabrėžia vietomis grįstą investavimo strategiją: dėmesys skiriamas ne tik Oksfordo, Kembridžo ir Londono centrams, bet ir regioniniams inovacijų židiniams visoje Jungtinėje Karalystėje. Tokia kryptis investuotojams patraukli ir dėl politinio siekio stiprinti produktyvias investicijas šalies viduje.

    Ką fondas jau nuveikė ir kas toliau?

    „Clean Growth Fund“ įkurtas 2020 metais ir investuoja į sprendimus energetikos, transporto, pramonės, statybų bei pastatų, žemės ūkio ir maisto sektoriuose, taip pat į žiedinę ekonomiką. Fondo tikslas yra finansuoti inovacijas, kurios reikšmingai mažina emisijas arba didina išteklių naudojimo efektyvumą.

    Pirmasis fondas („Fund I“) investavo į 19 Jungtinės Karalystės startuolių, kurie, fondo vertinimu, iki 2030 metų galėtų sumažinti apie 27 mln. tonų CO2 ekvivalento per metus. Antrasis fondas planuoja investuoti į 25 bendroves, o šiuo metu jau yra investavęs į keturis startuolius Šefilde, Bristolyje, Kardife ir Londone.

    Antrojo etapo užbaigimas paskelbtas po „Clean Growth Fund“ pasitraukimo iš „Rendesco“ 2026 metų gegužę. Tokie sandoriai fondams svarbūs ne tik dėl grąžos, bet ir kaip signalas instituciniams investuotojams, kad klimato technologijų portfeliai gali pasiekti brandžius komercinius rezultatus.

    „Į „Clean Growth Fund“ investavome, nes tai suteikė galimybę siekti patrauklios ilgalaikės grąžos ir kartu remti Jungtinės Karalystės inovacijas. Ši idėja pasiteisino, todėl didiname įsipareigojimą antrajam fondui“, – sakė „Strathclyde Pension Fund“ investicijų vadovė Lorraine Martin.

  • Malmiu įsikūrusi „Salt & Fiber“ pritraukė 300 000 eurų: jūros žolę verčia tvarių tekstilės siūlų pluoštu

    Malmiu įsikūrusi „Salt & Fiber“ pritraukė 300 000 eurų: jūros žolę verčia tvarių tekstilės siūlų pluoštu

    Malmiu įsikūrusi klimato technologijų startuolė „Salt & Fiber“ pritraukė 300 000 eurų per priešpradinės stadijos investicijų etapą. Kartu bendrovė pradėjo ir sutelktinio finansavimo kampaniją, kuria siekia surinkti dar apie 45 000 eurų.

    Įmonė, įkurta 2025 metais Annika John, kuria tekstilės pluoštą iš pakrantėse išmetamos jūros žolės. Tokia žaliava paprastai laikoma atlieka, kurią savivaldybės priverstos surinkti nuo paplūdimių.

    Pasak bendrovės, pakrantėse susikaupusi jūros žolė dažnai išvežama ir šalinama sąvartynuose, o tai gali prisidėti prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų. Startuolė tikisi šį srautą paversti žaliava naujai, mažesnio poveikio tekstilei.

    Tekstilės pramonės spaudimas didėja

    Tradicinė tekstilės gamyba laikoma viena labiausiai aplinką teršiančių pramonės šakų, todėl Europos prekės ženklams tenka vis daugiau reikalavimų dėl tiekimo grandinių poveikio. Pastaraisiais metais įmonės taip pat sparčiau ieško vietinių, atsekamų ir mažiau išteklių reikalaujančių medžiagų.

    „Salt & Fiber“ teigimu, iš paplūdimiuose surinktos jūros žolės išgaunamas pluoštas gali būti alternatyva įprastoms žaliavoms, ypač kai svarbus atsekamumas ir mažesnės gamybos sąnaudos aplinkai. Bendrovė akcentuoja, kad žaliavai nereikia papildomos žemės, trąšų ar gėlo vandens.

    Pluoštas be sintetinių polimerų

    Bendrovė nurodo, kad jos kuriamas pluoštas yra augalinės kilmės ir biologiškai suyrantis, o gaminyje nenaudojami sintetiniai polimerai. Įmonė taip pat tvirtina, kad gamybos procese vengiama kenksmingų cheminių medžiagų ir nesusidaro toksiškų šalutinių produktų.

    Kitas akcentuojamas aspektas yra natūralus atsparumas ugniai, kuris, pasak įmonės, gali sumažinti poreikį papildomiems cheminiams apdorojimams. Tokios savybės tekstilėje vertinamos, kai ieškoma saugesnių ir ilgaamžiškesnių medžiagų.

    Pilotinė gamyba ir planai iki 2028 metų

    „Salt & Fiber“ praneša, kad pilotinė gamyba jau vyksta, o žaliavos tiekimui pasirašyta sutartis su viena pietų Švedijos savivaldybe. Tai suteikia bendrovei stabilesnį jūros žolės surinkimo ir tiekimo pagrindą, kuris svarbus ruošiantis plėtrai.

    Įmonė taip pat dalyvauja „Älmhult x IKEA“ inkubatoriuje ir komercializaciją sieja su 2027–2028 metais. Be to, startuolė svarsto dalį sutelktinio finansavimo kampanijos lėšų skirti Baltijos jūros jūros žolės atkūrimo iniciatyvoms.

  • Kembridžo universiteto atžalinė „Barocal“ pritraukė 8,5 mln. eurų: šildymas ir vėsinimas be šaltnešių

    Kas yra „Barocal“ ir ką ji kuria

    Su Kembridžo universitetu siejama atžalinė „Barocal“ pritraukė 8,5 mln. eurų pradinio etapo investiciją. Bendrovė teigia kurianti šildymo ir vėsinimo technologiją, kuri veikia be įprastų šaltnešių dujų.

    Įmonė vysto vadinamąsias barokalorines medžiagas, kurios, veikiamos slėgio, gali sukelti ryškų temperatūros pokytį. Tokiu principu kuriama kietakūnė šilumos siurblio alternatyva, galinti pakeisti plačiai paplitusią garų kompresijos technologiją.

    Kam bus skirti 8,5 mln. eurų

    Pasak „Barocal“, pritrauktos lėšos bus naudojamos spartesniam inžineriniam vystymui, komandos plėtrai ir pasirengimui komerciniam diegimui. Investuotojų sąraše minimi World Fund, Breakthrough Energy Discovery, Cambridge Enterprise Ventures ir IP Group.

    Bendrovė pabrėžia, kad prioritetas bus ne tik technologijos demonstravimas laboratorijoje, bet ir patikimumas realiomis sąlygomis, gamybinio mastelio klausimai bei komercinės kompetencijos stiprinimas. Ankstyvosios stadijos šiluminių sistemų sprendimuose tai dažnai tampa riba tarp prototipo ir produkto.

    Kodėl šaltnešiai tampa vis didesne problema

    Šildymas ir vėsinimas yra vienas svarbiausių energijos vartojimo segmentų pastatuose ir pramonėje, o vėsinimo poreikis pasaulyje auga. Kartu didėja dėmesys ne tik elektros sąnaudoms, bet ir šaltnešių poveikiui klimatui per nuotėkius bei visą įrangos gyvavimo ciklą.

    Dėl to rinkoje ryškėja dvi paralelinės kryptys: didesnis esamų šilumos siurblių efektyvumas ir alternatyvos, galinčios sumažinti arba apskritai eliminuoti didelio šiltnamio efekto potencialo šaltnešius. „Barocal“ pozicionuoja save būtent pastarojoje nišoje.

    „Šildymas ir vėsinimas ilgai buvo „dramblys kambaryje“, kai kalbame apie emisijas, o mūsų medžiagų rinkinys gali pakeisti žaidimo taisykles“, – sakė „Barocal“ įkūrėjas profesorius Xavieras Moya.

    „Barocal“ teigimu, jų platforma gali būti pritaikyta sparčiai augančiose srityse, tokiose kaip duomenų centrų vėsinimas ir komercinė šaldymo įranga. Tokiose rinkose vertė kuriama ne tik mažesnėmis sąnaudomis, bet ir patikimumu, triukšmo mažinimu, aptarnavimo paprastumu bei reguliavimo reikalavimų atitikimu.

    Investuotojai akcentuoja proveržį medžiagų moksle ir galimybę konkuruoti su įprastomis technologijomis. Vis dėlto, kaip ir daugelyje klimato technologijų startuolių, realų potencialą lems tai, kaip greitai pavyks pereiti nuo laboratorinių rodiklių prie ilgalaikio darbo ciklų ir prieinamos gamybos.

    „Barocal“ įkurta 2019 metais ir vysto patentuotą kietakūnio šildymo ir vėsinimo sprendimą. Bendrovė tikisi, kad komercinis diegimas taps kitu žingsniu po komandos plėtros ir inžinerinės platformos brandos didinimo.